- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-26
- Bylos Nr.
- e2-50-1140/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00292-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Ieškovas
- M. M., N. M.
- Atsakovas
- D. M., Akmenės rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- G. R., Z. B., N. Š., R. Ž., E. S., P. S., R. P., B. P., J. P., D. M.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Juta Kareivė, Simona Vaičiulytė
atsakovei D. M., jos atstovėms advokatei Jutai Kareivei, Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,
tretiesiems asmenims G. R., Z. B., N. Š., R. Ž., E. S., R. Ž., P. S., R. P., B. P., J. P., D. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. M. ir N. M. patikslintus ieškinius atsakovams D. M., Akmenės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims: G. R., Z. B., N. Š., R. Ž., E. S., R. Ž., P. S., R. P., B. P., J. P., D. M., dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai M. M. ir N. M., atstovaujami advokatės Karinos Račkauskienės, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuri patikslino (toliau – ir ieškinys), prašydami: (1) pripažinti negaliojančiu įrašą Papilės piliakalnio kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kuriuo D. M. įrašyta kaip atsakinga už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės Papilės senosiose kapinėse, priežiūrą; (2) paskirti M. M. atsakingu už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės Papilės senosiose kapinėse, priežiūrą; (3) priteisti ieškovams M. M. ir N. M. iš atsakovės D. M. po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovai papildomai paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 23 d. mirė ieškovų tėvas S. M., kuris mirties dieną gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Akmenės r. sav. Po S. M. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė D. M., sūnus D. M., duktė N. M. ir sūnus M. M.. S. M. be ieškovų žinios ir sutikimo buvo palaidotas S. M. ir S. Ž. kapavietėje. Šios kapavietės prižiūrėtoju buvo S. M. Po S. M. mirties prižiūrėti kapavietę prašymą yra pareiškusi jo sutuoktinė D. M. ir ieškovas M. M. Kadangi M. M. ir D. M. nepavyko susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, 2023 m. sausio 19 d. raštu Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnija informavo ieškovą, kad kol neturi visų giminaičių bendro susitarimo, sprendimo dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą, priimti negali. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūniją 2023-03-10 raštu Nr. S-20(7.2) nurodė, kad dėl leidimo laidoti S. M. kreipėsi D. M., ir kuri prisiėmė kapavietės priežiūrą. Papilės seniūnijos atsakyme nebuvo nurodyta, kas yra įrašytas laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Tačiau susisiekus su seniūnijos atstovais telefonu, ieškovams buvo paaiškinta, kad laikinai už kapavietės priežiūrą atsakinga yra D. M., kol nebus pateiktas giminaičių bendras susitarimas dėl atsakingo asmens paskyrimo. 2023-08-14 buvo gauti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos rašytiniai paaiškinimai, su kuriais ieškovų atstovė susipažino 2023-08-21, bei kuriuose yra teigiama, kad būtent D. M. yra įrašyta už kapavietę atsakingu asmeniu laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Šiuo atveju S. M. buvo palaidotas senoje kapavietėje, kurioje jau buvo palaidoti du asmenys. Todėl laikyti, kad D. M., kuriai buvo išduotas leidimas laidoti vieną asmenį, tapo atsakinga už visus trijų asmenų kapavietę, yra nepagrįsta, nes toks aiškinimas prieštarautų taisyklių 21 punkto nuostatoms, numatančioms, kad jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą. Nagrinėjamu atveju, kalbama apie seną kapavietę, kurios prižiūrėtojas mirė, bei į kurią buvo palaidotas. Atsakovė nederino su ieškovais nei S. M. laidojimo vietos, nei palaikų šarvojimo, kremavimo, laidotuvių laiko, ji netgi nepranešus ieškovams apie S. M. mirties faktą, kreipėsi dėl leidimo laidoti jį ieškovų senelių kapavietėje, todėl ji nepagrįstai tapo ir atsakinga už šio kapo priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. įrašyta į Papilės piliakalnio kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą atsakinga už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės Papilės senosiose kapinėse, priežiūrą pažeidžiant Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto nuostatas, įrašas žurnale naikintinas ir spręstinas klausimas dėl asmens, atsakingo už kapavietę paskyrimo. Pažymėtina tai, kad kapavietėje be S. M. yra palaidoti jo tėvai S. M. ir S. Ž. Jie yra ieškovo M. M. seneliai, todėl M. M. ryšys su palaidotais asmenimis yra artimesnis, nei D. M. Visi S. M. ir S. Ž. anūkai: N. M., E. S., R. Ž., P. S., G. R., Z. B., R. Ž., N. Š. sutinka, kad atsakingu už kapavietę būtų paskirtas M. M. Todėl daugumos giminaičių, kurie turi susitarti dėl atsakingo asmens valia yra būtent ieškovo paskyrimas atsakingu už kapavietę.
Apie ieškovų tėvo mirtį ieškovams nebuvo pranešta, atsakovė, negavusi ieškovų sutikimo nusprendė jį kremuoti. Tas buvo atlikta paskubomis - tėvas mirė apie 00-02 val. nakties, o kremuotas buvo tą pačią dieną. Iš ieškovų buvo atimta galimybė atsisveikinti su mirusiuoju. Ieškovas M. M. atsakovės D. M. skambučio sulaukė tik likus dviem valandoms iki laidotuvių, o kadangi gyvena Kaune, vos spėjo atvykti į savo tėvo laidotuves. Kadangi ieškovė N. M. gyvena Švedijoje, iš jos buvo visiškai atimta galimybė dalyvauti tėvo laidotuvėse ir su juo atsisveikinti. Atsakovė, inicijuodama savo sutuoktinio S. M. palaikų kremavimą ne tik pažeidė nurodytas teisės normas, tačiau pamynė elementarius žmoniškumo principus, papročius, pamatines vertybes. Kaip minėta, S. M. buvo kremuotas jo mirties dieną, paskubomis, neinformavus apie jo mirtį artimųjų giminaičių jo vaikų - ieškovų, neleidžiant ieškovams atsisveikinti su tėvo palaikais iki kremavimo. N. M. dėl atsakovės veiksmų netgi neturėjo galimybės dalyvauti tėvo laidotuvėse. UAB „Cremains“, kuri atliko kremavimo paslaugas, atsakydama į advokatės Karinos Račkauskienės paklausimą, nurodė, kad D. M. kremavimo įstaigai pateikė tikrovės neatitinkantį pareiškimą, kad tarp giminaičių nėra nesutarimų dėl velionio M. kremavimo. Be to, žodžiu minėta įmonė informavo ieškovę N. M., kad D. M. norėjo atlikti kremavimą netgi be karsto, dedant kūną maiše ant specialios lentos, bet kadangi tai buvo techniškai sunku padaryti dėl mirusiojo kūno apimties, ji pradėjo derėtis dėl paties pigiausio karsto ir galimybės jį gauti už savikainą. Be to, laidojimo firmos atstovas žodžiu informavo ieškovą, kad atsakovė tik po kelių paklausimų apie tai, ar tikrai visi artimi giminaičiai yra informuoti apie laidotuves, paskambino ieškovui M. M. ir pranešė apie laidotuves. Atsakovė turėjo M. M. telefoną ir turėjo visas galimybes su juo susisiekti. Mano, kad neturtinė vertybė, kurią pažeidė atsakovė, iš tiesų yra svarbi ne tik ieškovams, bet ir visuomenei. Atsakovė, nors ir nebūdama ieškovų motina, neturėjo teisės atimti iš jų galimybės atsisveikinti su mirusiojo tėvo palaikais, sudalyvauti tėvo laidotuvėse (ši galimybė atimta iš ieškovės N. M.), tinkamai palaidoti savo tėvą. Atsakovė pamynė pamatines šeimos vertybes, papročius, kurie yra svarbūs visuomenėje. Ieškovų tėvas buvo kremuotas paskubomis, ieškant pigiausio varianto. Ieškovų žiniomis, atsakovė neturėjo finansinių galimybių tinkamai palaidoti ieškovų tėvo. Ji ir jos du suaugę sūnūs, ieškovų žiniomis niekada nedirbo, gyveno pas ieškovų tėvą, kuris juos vienas ir išlaikė. Tačiau ji puikiai žinojo, kad ieškovai turi finansines galimybes tinkamai palaidoti tėvą, tačiau tik dėl jai vienai žinomų priežasčių, ji sąmoningai nepranešė ieškovams apie jų tėvo mirtį. Ieškovų ir mirusiojo S. M. santykiai buvo artimi. Nepaisant to, kad po santuokos su atsakove sudarymo, atsakovė nuolat bandė riboti ieškovų ir jų tėvo susitikimus, jiems trukdyti, ieškovai vis tiek bendravo su savo tėvu atskirai nuo atsakovės ir dažnai jai nežinant. Kadangi mirusiajam S. M. buvo labai sunku vienam išlaikyti atsakovę ir du suaugusius vaikus, N. M. sistemingai rėmė tėvą materialiai (kai grįždavo į Lietuvą duodavo grynais pinigais, nupirkdavo maisto produktų, o kai negalėdavo grįžti pervesdavo pinigų į sąskaitą). Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą vertina simboliškai po 1000 Eur kiekvienas, kadangi jiems svarbiausias yra paties pažeidimo konstatavimas. Ieškovai su savo tėvu S. M. bendravo iki pat mirties. Ieškovai rėmė tėvą materialiai, tiek pinigais, tiek ir pirkdami maisto produktus. S. M., būdamas gyvas, gavo VRM pensiją, o atsakovė ir jos du suaugę sūnūs, ieškovų žiniomis niekada nedirbo, gyveno pas ieškovų tėvą, kuris juos vienas ir išlaikė, todėl S. M. buvo reikalinga materialinė parama. N. M., gyvendama ir dirbdama užsienyje, darydavo pinigines perlaidas, grįžusi į Lietuvą, nuolat duodavo pinigų grynais, taip pat yra davusi pinigų darant bankinius pavedimus Ieškovai 60-mečio proga padovanojo savo tėvui automobilį Mirsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas taip pat padovanojo automobilio padangas. Iš tiesų 2013 metais S. M. ištiko insultas, po kurio jam reikėjo atsistatyti pradėti iš naujo kalbėti. Tačiau jo sveikatos būklė atsistatė, jis vairavo automobilį ir jo nereikėjo nuolat slaugyti ir prižiūrėti. Nei D., nei kitas atsakovės sūnus S., nesirūpino S. M., priešingai buvo jo išlaikomi, dažniausiai niekur nedirbo. Ieškovė N. M. netgi buvo leidusi D. gyventi jai priklausančiame bute Klaipėdos rajone. S. M. ir S. Ž. kapavietės prižiūrėtoju buvo S. M., o ne atsakovė. Su S. M. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) gyveno ne atsakovė, o ieškovas M. M. (kadangi S. M. tuo metu buvo išėjęs gyventi pas atsakovę). S. M. pati iki mirties prižiūrėjo kapavietę. S. M. santykiai su atsakove nebuvo nei šilti, nei artimi. Kapavietėje be S. M. yra palaidoti jo tėvai S. M. ir S. Ž. Jie yra ieškovo M. M. seneliai, kaip minėta, su S. M. M. M. gyveno kartu iki pat jos mirties, todėl M. M. ryšys su palaidotais asmenimis yra artimesnis, nei D. M., bei to, kaip ir buvo nurodyta ieškinyje, bei tą patvirtina prie ieškinio pridėti sutikimai, visi S. M. ir S. Ž. anūkai: N. M., E. S., R. Ž., P. S., G. R., Z. B., R. Ž., N. Š. sutinka, kad atsakingu už kapavietę būtų paskirtas M. M. Šalia esančiose kapinėse yra ir ieškovų motinos kapas, kurį prižiūri ir kuriuo rūpinasi ieškovas M. M., kuris nuolat lankosi tose pačiose kapinėse. Nepaisant to, kad atsakovė tinkamai nepalaidojo savo sutuoktinio ir ieškovų tėvo, ji sekančią darbo dieną po S. M. mirties, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kas paneigia jos atsiliepime nurodytus teiginius, kad dėl sutuoktinio mirties ji patyrė didelį šoką ir nežinojo kaip elgtis. N. M. sveikatos būklės pablogėjimą mirus tėvui patvirtina sveikatos pažyma. Dėl tokio atsakovės D. M. elgesio ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, šoką, emocinį sukrėtimą, nusivylimą, ieškovams pašlijo tiek psichinė, tiek fizinė sveikata, kas sudaro teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje), G. R. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad yra kaip giminė tokio įvykio labai sukrėsta. Ji yra ieškovų pusseserė, ieškovų tėvuko brolio duktė. Ginčo kapavietėje yra palaidoti jos seneliai. Su ieškovų tėčiu ir susitikdavo, ir bendraudavo. Jai gruodžio 24 d. paskambino pusbrolis R. Ž. ir pasakė, kad tą pačią dieną 12 val. bus laidotuvės. Ginčo kas yra jų senelių, dar taip pasielgė, vaikams nepranešė, ir pas senelius palaidojo, taip keistai. Ieškovas būtų geresnis kapo prižiūrėtojas dėl giminystės ryšio, nes sūnus.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje), Z. B. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad nori, kad pusbrolis M. M. prižiūrėtų kapą. Paaiškino, kad ginčo kape guli seneliai, iš tėvo pusės. Nurodė, jog jos tėvelis su ieškovų tėčiu S. M. buvo broliai. Dėdės S. M. laidotuvėse nedalyvavo, apie jas sužinojo iš savo sesers G. R. Su S. M. bendraudavo, nors ir ne dažnai, susipykę nebuvo. Po senelės S. M. mirties ginčo kapavietę prižiūrėjo dėdė S. M. Gyvena Mažeikių m., ginčo kapavietę, t. y. senelių kapus, lanko per tėvelių, mamyčių bei visų šventųjų dienas. Jeigu taip buvo suorganizuotos dėdės laidotuvės, tai taip ir kapas bus prižiūrėtas. Nei giminės, nei artimiausi kaimynai nežinojo apie dėdės laidotuves. Su D. M. jos buvo susitikusios tetos, R. Ž. mamos, laidotuvėse, galbūt 2018 metais.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje), N. Š. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad yra ieškovų pusseserė, iš tėvelio pusės, jos tėtis ir ieškovų tėtis buvo tikri broliai, vieno tėčio, bet ne vienos mamos. Ginčo kapavietėje palaidoti jos seneliai, ten ji dažnai nuvyksta, nes turi tėvukų kapą, pati gyvena Papilės mstl. Su dėde S. M. dažnai pabendraudavo. Per jos tėvuko laidotuves 2013 m. ir brolio laidotuves 2019 m. bendravo su S. M. Jų giminės toks ir yra, kad jie dažniausiai per laidotuves susitinka. S. M. laidotuves nedalyvavo, nes nežinojo, niekas nepranešė. Kaune bebūnant pas dukrą gruodžio 24 d. iš sesers G. R. sužinojo. G. pranešė tą pačią R. Ž. Kai buvo susitikusi 2019 m. S. M., neatrodė, kad jam buvo reikalinga slauga, jis buvo vienas, pats vaikščiojo. Ji dalyvavo senelės S. M. laidotuvėse. M. M. iki S. M. mirties gyveno jos namuose. Ginčo kapavietę iki savo mirties tvarkė daugiausiai dėdė S. Ginčo kape palaidoti jų visų seneliai ir ieškovų tėvukas, todėl norėtų, kad kapą prižiūrėtų M. M.. Mano, kad S. M. netinkamoje kapavietėje palaidotas. Ginčo kapavietėje uždega žvakes. Su D. M. nebendrauja. Bendraudavo daugiausia tik su dėde S.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje), E. S. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad yra M. ir N. pusseserė, nes jos mama ir M. tėtis buvo tikri brolis ir sesuo, senelė S. M. buvo jos močiutė, Ž. S. – senelis. Visą gyvenimą artimai bendravo su dėde S., bet kai mirė teta S. M. ir pradėjo S. su D. M. bendrauti, su dėde susitikdavo tik parduotuvėje, gatvėje arba kapinėse. Ji gyvena Naujoje Akmenėje, dažnai lanko ginčo kapavietę, kartą per mėnesį, nes tose kapinėse ir jos mama palaidota. Apie S. M. mirtį sužinojo laidotuvių dieną, po laidotuvių, jai tada paskambino pusseserė R. Ž., buvo didelis šokas, kad labai artimas, ji labai verkė, išgyveno, kad negalėjo pamatyti, atsisveikinti, nes nežinojo. Ji visada lankėsi pas savo močiutę, ten buvo jos namai. Su močiute S. M. iki jos mirties gyveno S. M. su savo vaikais: M. ir N. D. M. atvažiuodavo į svečius, su močiute jos bendraudavo normaliai. M. ir N. su savo tėčiu bendraudavo su savo tėčiu S. M. Mano, kad M. M. turėtų prižiūrėti kapą, nes yra ryšys artimas, tėvukas palaidotas, M. yra jauniausias iš jų visų, galėtų geriausiai prižiūrėti kapą. Nėra mačiusi pusbrolio D. M., nepažįsta. Buvo sutikusi gal 2021-2022 m. Naujoje Akmenėje S. M., apie sveikatas pasikalbėdavo. Kapavietės prižiūrėtojas buvo dėdė S.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje), R. Ž. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad yra ieškovų pusseserė, S. M. buvo jos tėvelio brolis. Daugiau nei 20 metų ji negyvena Lietuvoje, per mamos laidotuves buvo su S. susitikę. Ginčo kapavietėje palaidotas jos senelis S. Ž. ir netikra senelė S. M. Jos tėtis buvo Ž. sūnus, o S. M. jam buvo kaip pamotė. Su tėveliais visą laiką lankydavo kapą. Su ieškovais jos santykiai artimi. Ieškovai labai mylėjo savo tėtį. Kai ji paklausdavo apie tėvelį, jie visada kažką atsakydavo. N. M. dažnai į Lietuvą atvažiuodavo, sakydavo: „buvau pas močiutę (iš mamos pusės)“, „buvau pas tėvelį“, ar kad buvo susitikusi. Jos jaunystėje S. su D. atvažiuodavo pas jos tėvelius, ir jie bendraudavo, ir ji su jais bendraudavo, bet tas buvo labai seniai. Teko ne vieną kartą matyti S. ir po 2013 m., po jo patirto insulto, ir per jos mamos laidotuves (duomenys neskelbtini) (S. buvo su D.), ir per ieškovų močiutės (iš mamos pusės) laidotuves 2019 m. Iki S. M. mirties su ja gyveno S. ir M. su N. Norėtų, kad ginčo kapavietės prižiūrėtoju būtų mūsų giminės atstovai, tai yra M. M., nes labai atsakingas, negali patikėti tuo, kas vyksta, jų giminėje nėra buvę tokių dalykų. Apie S. M. mirtį sužinojo iš brolio R. Ž. gruodžio 24 d., jis sužinojo iš M. Kai matydavo, S. visada pats vairuodavo automobilį, neatrodė, kad turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Nori, kad išliktų kaip giminės kapavietės.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje), R. P. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad S. M. yra jo mamos brolis, krikšto tėtis, labai apgailestauja, kad negalėjo sudalyvauti laidotuvėse, nes nežinojo, sužinojo jau po laidotuvių. Nori, kad prižiūrėtų kapavietę tik M. Ginčo kapavietėje palaidoti seneliai ir krikšto tėtis. Su krikšto tėčiu bendravo artimai, kol buvo M. mama gyva, vėliau bendravo tik susitikę gatvėje ar parduotuvėje. Jis gyvena Papilėje. S. M. paliko uždaras, kai pradėjo gyventi su D. Jis nėra užtikrintas, kad D. tinkamai prižiūrės tą kapą, nes ne iš tos giminės ji yra.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje), B. P. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad dėdė S. M. yra jo dėdė, jo mamos brolis. Jis yra vyriausias iš trijų brolių. Su dėde S. bendravo. Kai buvo susitikę, atrodė žvalus, gyvybingas, bet užguitas. Apie dėdės S. laidotuves nežinojo, apie jo mirtį nežinojo, jo pasąmonėje dėdė dar gyvas. Ginčo kapavietėje palaidoti jo seneliai ir M. tėvukas. Kapavietę prižiūrėti turėtų giminės, vaikai.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje), J. P. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad S. M. yra jo dėdė, jo mama buvo brolis ir sesuo su S. Po laidotuvių praėjus savaitei sužinojo iš Papilės žmonių, kad mirė dujininkas, ir taip sužinojo, kad tai jų giminaitis mirė. Ginčo kapavietę turėtų M. prižiūrėti, nes ten jų seneliai, jų tėvukas palaidoti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje), P. S. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad yra su ieškovais pusbroliai, jo mama ir jų tėvas buvo brolis ir sesuo. Su dėde S. M. kartu augo, jis jį kartais ir prižiūrėdavo, kai mama išeidavo į darbą. Apie mirtį sužinojo iš Facebook programos, kai N. įdėjo nuotraukas, jau po laidotuvių. Su S. M. buvo geri ryšiai, su jo žmona D. ir sūnumi D. nebendravo, nebuvo su jais ryšio. S. M. palaidotas senelių kapuose. Už kapo priežiūrą turėtų būti atsakingas tas, kas pažinojo senelius, norėtų, kad M. prižiūrėtų. S. M. buvo atvažiavęs pas jį į darbą, jis ieškojo malkų, nes jie dirba su malkom, prieš kokius tris metus tai buvo. S. M. vykdavo į artimųjų giminaičių laidotuves. Iki savo mirties dėdė S. prižiūrėjo ginčo kapavietę, su žmona jie kartu atvažiuodavo tvarkyti. Ten jo irgi vaikystė, kur S. M. gyveno. Norėtų, kad saviškiai iš jų pusės, kas pažinojo senelę, tvarkytų tuos kapus, o ne kiti žmonės.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų pusėje), R. Ž. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad jis yra ieškovų pusbrolis. S. yra jo tėčio brolis. Tame kape palaidotas jų senelis ir močiutė. S. buvo vyriausias brolis šeimoje. Jų giminė yra labai plati. Kūčių rytą, apie 10 val., sužinojo apie S. mirtį. M. tada važiavo į tėčio laidotuves. M. iš jų pusbrolių, pusseserių yra jauniausias, norėtų, kad M. ir prižiūrėtų kapą. Paskutinį kartą S. M. matė prieš 4-5 metus Šiaulių ligoninėje, kai jo mama gulėjo po insulto. Po to susitiko mamos laidotuvėse.
Atsiliepimas
Atsakovė D. M., atstovaujama advokatės Jutos Kareivės, vėliau procese – advokatės Simonos Vaičiulytės-Gavorskienės, pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad D. M. vedė bendrą ūkį su sutuoktiniu S. M., gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), Akmenės r. Sutuoktinių santykiai buvo geri, mylėjo ir rūpinosi, pasitikėjo vienas kitu. S. M. 2013 m. ištiko insultas, po ko pusė kūno buvo paralyžiuota. Iki pat mirties S. M. sveikata buvo silpna, reikėjo vengti fizinio darbo. Nuolatine jo priežiūra ir slaugymu užsiėmė atsakovė D. M. – išmokė iš naujo kalbėti, pažinti raides ir pan. Padėjo taip pat sūnus D. M. Kapavietės prižiūrėtoju buvo paskirtas S. M., tačiau ją faktiškai tvarkė atsakovė nuo 1994 m. Dar būdama gyva S. M. mama S. M. buvo išreiškusi valią, kad jos kapą tvarkytų atsakovė, nes matė, kad šią pareigą vykdo sąžiningai ir atsakingai. Atsakovė ją ir palaidoti padėjo. Ieškovai su tėvu S. M. beveik nebendraudavo ir nesusitikdavo. Jie nesirūpino tėvo sveikata, nesiūlė jokios pagalbos ir pan. Pačią atsakovę ieškovai daug metų tiesiog ignoravo. S. M. mirtis buvo labai staigi ir netikėta, atsakovei buvo šokas, todėl iš karto nepranešė ieškovams apie mirtį. Tačiau tai padarė, kai tik pajėgė ir ieškovas laidotuvėse sudalyvavo. Ieškovės N. M. kontaktinių duomenų neturėjo. S. M., dar būdamas gyvas, buvo išreiškęs norą būti kremuotu, pageidavo nebūti nešamas į bažnyčią, kadangi nebuvo religingas. Sutuoktiniai daug kalbėdavo, todėl mirusiojo valia atsakovei buvo žinoma. Po S. M. mirties D. M. iki šios dienos toliau rūpinasi kapaviete ir pageidautų toliau vykdyti šias pareigas. Atsakovė nerimauja, kad ieškovas M. M., patapęs kapavietės rūpintoju, gali S. M. palaikus perkelti į kitą kapavietę, kurioje palaidota ieškovų mama, buvusi S. M. sutuoktinė. Tokie veiksmai būtų mažų mažiausiai neteisingi ir nesąžiningi. Laidotuvių metu, atvykusi ieškovo sugyventinė, teta bei pusbrolis bandė išprovokuoti konfliktą, viešai ir garsiai pradėjo komentuoti, tyčiotis iš atsakovės, vadino necenzūriniais žodžiais. Nei vienas iš ieškovų negyvena Akmenės rajone, kapavietės niekada netvarkė, neturi ryšių su šiuo kraštu, todėl neturėtų galimybės tinkamai vykdyti kapo prižiūrėtojo pareigų. Šioje situacijoje būtent atsakovė D. M. pateikė prašymą dėl leidimo laidoti S. M. Todėl ji pagal įstatymo normas ir yra teisėta kapavietės prižiūrėtoja. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad S. M. buvo kremuotas nepasitarus su ieškovais, bei kremuotas tą pačią mirties dieną. Su šiuo reikalavimu D. M. taip pat nesutinka. Atsakovė buvo ištikta šoko dėl netikėtos sutuoktinio mirties, nežinojo kaip elgtis. Laidojimo namai padėjo organizuoti laidotuves. D. M. laidojimo taisyklių nežinojo, nežinojo apie nustatytus terminus, viską organizavo laidotuvių namų darbuotojai. Atsakovė, nors ir prašė ilgiau palaikyti velionį, buvo skubinama viską greičiau daryti, kadangi įstaigai reikėjo atlaisvinti automobilį, vis davė pačių surašytus dokumentus pasirašyti ir nepaaiškino jų reikšmės. Tačiau tai nėra pagrindas neturtinei žalai priteisti. D. M. veiksmuose nėra kaltės, todėl neturtinė žala negali būti priteista. Be to, reikia įvertinti ir tai, jog ieškovai su tėvu beveik nebendravo, o atsakovę išvis ignoravo, todėl jai, būnant šoko būsenoje, pirma mintis nebuvo apie skambinimą ieškovams. Atsakovė buvo savo sutuoktinį S. M. laidojantis asmuo, pateikė prašymą leisti laidoti S. M. jo mamos S. M. kape, nes jis prieš mirtį buvo išreiškęs tokią valią ir žurnale buvo nurodytas kaip šios kapavietės prižiūrėtojas. Atsakovės prašymu buvo išduotas leidimas laidoti ir tam skirta vieta kapinėse, t. y. leista S. M. laidoti jau esamoje jo artimųjų kapavietėje. Kadangi šia kapaviete iki S. M. mirties daugiau nei 20 metų faktiškai rūpinosi atsakovė, ji buvo S. M. laidojantis asmuo, pateikęs atitinkamus tam reikalingus dokumentus, atsakovės įsitikinimu, ji pagrįstai buvo įrašyta kaip S. M. laidojantis ir atsakingas už jo kapo priežiūrą asmuo, todėl šio įrašo žurnale, manytina, naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškiniu ieškovas M. M. taip pat siekia tapti už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, tokį reikalavimą iš esmės grįsdamas vien tuo, kad jo ryšys su kapavietėje palaidotais asmenimis yra artimesnis nei atsakovės. Atsakovė mano, kad būdama už kapavietę atsakingu asmeniu, neįgyja jokių privilegijų ir negali uždrausti kitiems joje palaidotų mirusiųjų artimiesiems rūpintis kapaviete, niekada netrukdė ir šiuo metu netrukdo nei ieškovams, nei kitiems giminaičiams to daryti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovų teisės lankyti, rūpintis jų tėvo, atsakovės sutuoktinio ir jo tėvų kapaviete, nėra, todėl nė vieno iš ieškovų teisės tuo, kad atsakovė yra kapą prižiūrintis asmuo, nėra pažeidžiamos, todėl nėra pagrindo jų ginti ir tenkinti reikalavimą dėl M. M. paskyrimo ginčo kapo prižiūrėtoju. Kaip minėta aukščiau, ginčo kapaviete daugybę metų, dar esant gyvai S. M., rūpinosi D. M., apie ką ieškovams buvo žinoma, ji padėjo sutuoktiniui suorganizuoti ir S. M. laidotuves, šiai mirus. Tuo tarpu nei vienas iš ieškovų poreikio rūpintis kapaviete niekada neturėjo ir to nedarė, pretenzijų dėl to, kad kapaviete rūpinasi, ją prižiūri D. M. niekada nereiškė. Be to, ieškovas M. M. gyvena kitame mieste, gana toli nuo Papilės kapinių, šiame krašte lankosi retai, todėl tikėtina, kad kapavietė nebus nuolat, reguliariai jo lankoma, prižiūrima, o tapti kapavietę prižiūrinčiu asmeniu M. M., tikėtina, siekia ne norėdamas iš tiesų pradėti rūpintis kapaviete, ką daryti, minėta, jam ir dabar nėra trukdoma, bet „iš principo“, arba galimai planuodamas S. M. urną perkelti į kitą kapavietę, kurioje palaidota ieškovų mama, buvusi S. M. sutuoktinė, ir taip įskaudinti, sugniuždyti, pažeminti atsakovę, kuriai ieškovai visuomet jautė didelį priešiškumą, nepagarbą, laikė ją, jos artimuosius menkesniais, neva išnaudojusiais S. M. ir pan.
Atsakovė nemano ieškovų atžvilgiu atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškovų santykiai su tėvu S. M. nebuvo artimi, jie tėvą lankydavo gana retai, o po insulto S. M. rūpinosi iš esmės tik D. M. ir jauniausias S. M. sūnus D. M., kuris, atsakovės prašymu, net grįžo gyventi pas tėvus, kad padėtų atsakovei rūpintis S. M., šeimos namais ir kt. Po insulto ligoninėje S. M. taip pat slaugė D. M. dukra G. G., atsakovei ir S. M. ji padėjo ir finansiškai. Nors S. M. sveikatos būklė nebuvo gera, tačiau jo mirtis buvo staigi, netikėta, sukėlė atsakovei didelį šoką. Ji buvo pasimetusi, nežinojo kaip elgtis, todėl buvo kreiptasi į E. D., Papilėje turintį laidotuvių organizavimu užsiimančią įmonę. Atsakovė buvo didžiuliame strese, todėl tik darė tai, ką jai nurodė E. D. Visus klausimus, susijusius su kremavimu (tokį būdą buvo pasirinkęs pats S. M.), taip pat organizavo minėtas asmuo; apie ieškovų procesiniuose dokumentuose minimą įmonę UAB „Cremains“ atsakovei tapo žinoma tik iš procesinių dokumentų, nes su jokiais šios įmonės darbuotojais atsakovė nebendravo ir nebuvo susitikusi, todėl nuostabą kelia, net šokiruoja patikslinto ieškinio teiginiai, esą „<...> žodžiu minėta įmonė informavo ieškovę N. M., kad D. M. norėjo atlikti kremavimą netgi be karsto, dedant kūną maiše ant specialios lentos, bet kadangi tai buvo techniškai sunku padaryti dėl mirusiojo kūno apimties, ji pradėjo derėtis dėl paties pigiausio karsto ir galimybės jį gauti už savikainą“. Atsakovei ir jos sūnui D. M. E. D. nurodė, kad galimybės dalyvauti kremavime nėra, todėl jie tiksliai net nežino, kada buvo atlikta procedūra. Kadangi D. M. dėl paslaugų kreipėsi, kaip manė, į šią sritį išmanantį, taisykles žinantį asmenį, ji neturėjo pagrindo kvestionuoti ar tikrinti, jo atliekamų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams, juolab, kad tam neturi reikiamų žinių ir buvo itin prastoje emocinėje būklėje, sukrėsta, vadovavosi jo pateikiama informacija, užpildė ar pasirašė jo užpildytus dokumentus. E. D. parvežus urną į Papilę jis nurodė, kad neturi galimybės ilgai laikyti urnos, nes jau yra laukiančiųjų eilėje, todėl buvo skubinama kuo greičiau organizuoti pačias laidotuves. Atsakovė dėl tokios skubos jautė dar didesnį stresą. Kai paaiškėjo, kad laidotuvės vyks taip skubiai, buvo susisiekta su ieškovu M. M., jis informuotas apie situaciją, tačiau ieškovės N. M. kontaktų neturėjo, todėl jos asmeniškai informuoti negalėjo. Iš nurodyto matyti, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų ir/ar kaltų veiksmų, kurie būtų galėję padaryti ieškovams žalą. Juolab, kad be deklaratyvių teiginių apie patirtą žalą, jos pobūdį ar iš pačių ieškovų žodžių parengtų dokumentų, objektyvių įrodymų apie faktiškai patirtą žalą, priežastiniu ryšiu susijusią su kokias nors atsakovės veiksmais, byloje nėra. Bet kuriam žmogui tėvo mirtis savaime yra neigiamas emocijas, išgyvenimus, stresą sukeliantis įvykis, todėl jo sieti su kokias nors atsakovės veiksmais nėra pagrindo. Atitinkamai, tiek dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimas tokiose situacijose nėra numatytas, tiek dėl to, kad akivaizdžiai nėra civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, ieškinys iš šioje apimtyje vertintinas kaip nepagrįstas bei atmestinas.
Ieškovai lyg neigia, kad D. M. yra jų brolis, visur akcentuoja, jog D. M. sūnus. Trečiasis asmuo D. M. būtent grįžo gyventi į tėvų namus, kad galėtų juos prižiūrėti, slaugyti, padėti prižiūrėti namą ir patys finansiškai tėvams padėdavo. Ieškovams šios aplinkybės ar mirusiojo sveikatos būklė nėra žinoma, kadangi jie nebendraudavo. Nežinomi ir buvę S. M. poreikiai susirgus ar reabilituojantis. Sutuoktinė D. M. vykdavo kartu su S. M. į ligonę, sanatoriją, kur padėdavo jam viskuo, kuo reikėdavo (medicininiai dokumentai pridedami prie Tripliko). Nuolatinis bendravimas ir susitikimas ieškovų su S. M. buvo objektyviai neįmanomas, nes visame pasaulyje, ir Lietuvoje, buvo paskelbti karantinai, tam tikrą laiką uždrausta bendrauti su žmonėmis ar vykti į kitą rajoną. Dėl automobilio Mitsubishi Carisma, S. M. buvo padovanojęs M. M. dalį pinigų šiam automobiliui įsigyti, o vėliau ieškovas tiesiog jį perrašė atgal tėvui. Automobilio pagaminimo metai yra 1994 m., galbūt 100 Eur vertės šiuo metu. S. M. yra siuntęs pinigų ieškovei N. M., o ne atvirkščiai, taip pat jai buvo dovanojęs butą Naujojoje Akmenėje.
Atsiliepimas
Atsakovė D. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji tvarkydavo ir M. mamos kapavietę. Ji sunkiai vaikšto, jai blogai su stuburu, jos prasta sveikata. Jos vyro buvo noras jokių paradų, net mišias uždraudė. Vyras niekur negalėjo vienas važiuoti, toli jis negalėjo važiuoti, visur jie kartu, jis net nemokėjo telefonais, nei kortelėmis naudotis. Ji norėjo su M. ir N. bendrauti, bet jie nenorėjo, neaišku, kodėl. Kai naktį mirė vyras, jos sūnus D. visą laiką buvo kartu, jis viskuo rūpinosi. Ryte gruodžio 23 d. važiavo į Šiaulius paimti mirties liudijimą, sūnus D. vežė. Gydytoja irgi šoke buvo, nes atrodė taip gerai, ir taip viskas staigiai buvo. Ji pasirašė formą dėl kremavimo, D. padavė, paklausė, ar ji sutinkanti. Ji norėjo, kad į Kėdainius vežtų, ji būtų iš Kėdainių M. paskambinus, norėjo kartu važiuoti. Bet kremuoti vežė gruodžio 23 d. į Klaipėdą, jai važiuoti kartu nelaido. Sūnus prašė šaldytuve tris paras laikyti, bet D. iš laidojimo namų sakė, kad negalima. Ji niekam neskambino, tik M., paskambino, kai jau turėjo urną, po kremavimo. Tėvas nenorėjo, kad jį matytų patinusį, norėjo, kad jį kremuotų. Kai jam paskambindavo vaikai, ji išeidavo iš kambario, jos vyras mylėjo vaikus, ir M., ir N. Laidotuvės vyko gruodžio 24 d. M. atvažiavo į laidotuves iki 12 val., jis gerai vairuoja, tai spėjo. Kai atvažiavo, ir visi jie užsipuolė, visokiais žodžiais. Jos dukra tada atsistojo, ir sako: „kaip jūs drįstat taip sakyt“. Ji tik po M. dėdei paskambino, kuris pastoviai bendravo su jos vyru. Ir jos pusseserė atvažiavo, ji bendravo ir norėjo. Su vyru apie laidotuves ne kartą kalbėjo. Jos vyras nebuvo katalikas, jis „žengnodavosi“ su vienu pirštu. Jos vyras mylėjo visus. Jai baisios sveikatos problemos, atmintis stringa. Kai nuvažiavo pas šeimos gydytoją gruodžio 23 d., jai šeimos gydytoja išrašė raminančių, ir dar homeopatinius vaistus vartoja. M. mylėjo kaip savo sūnų. D. M. taip pat su sveikata buvo labai blogai, jis patyrė stresą, kai mirė jos sutuoktinis ir D. tėvas. Gruodžio 27 d. ryte ji su sūnumi vyko į Sodrą, vėliau į Žemėtvarką bei vyko pas notarę dėl palikimo priėmimo. Jos sveikata labai bloga, todėl važiavo pas notarę, norėjo sūnui parodyti, kur jam reiktų kreiptis, jeigu jai kas nors nutiktų. Tėvas norėjo, kad namą pasiliktų D. Atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad ji į žurnalą kaip kapavietę prižiūrintis asmuo buvo įrašyta pagrįstai. Ji buvo labai pasimetusi, ji darė iš esmės viską, ką jai nurodė D., ką jai sakė policijos pareigūnai. Pas notarę patarė nueiti seniūnė. Ji padengė visas laidojimo išlaidas. Visu kremavimo procesu rūpinosi D., visa skuba buvo iš laidotuves organizavusių asmenų. Ji dėl didelio streso pasikliovė tais asmenimis. Laidotuvės įvyko daug greičiau nei pati ji norėjo. Jos vyras ir laidotuves turėjo, ir paminklą pastatė savo mamai, ir tėvui, ir prižiūrėjo kapą. Laidojimo namuose M. su ja net nekalbėjo, matėsi agresija iš jo pusės. Jos mama yra mirusi prieš 6 metus, mama buvo katalikė, ji prašė, kad vyktų katalikiškos laidotuvės, užpirktos mišios, nešė į bažnyčią, irgi buvo kažkas nenormaliai, vieną parą laikė, kitą – laidojo, sesuo laidojo, kaip norėjo, ji jokių pretenzijų neturėjo. Ji paklausė policijos pareigūnų, kad vyras norėjo kremuotis, ir kaip čia viską reiktų daryti, ir jai pasakė. Ji tada dar nebuvo S. M. marti, kai ji jos paprašė prižiūrėti kapavietę. Vyras artimesnius ryšius palaikė su jos vaikais, su jos dukra G., su jos vaikais, anūkais, o su M. ryšys jau buvo nutrūkęs. Ji nepamena, kaip susitarė su D., kada laidoti jos mirusį sutuoktinį. Į laidotuves atvyko A. J., P., jos dukra G., ir vyro senų laikų draugas, su kuriuo jau seniai jis nebendravo, pakvietė visus, kurių telefono numerius turėjo. Vyras norėjo D. M. ir jos sūnaus S. per savo laidotuves, yra sakęs, kad nenori matyti laidotuvėse M. ir N., ant M. ypač pyko. Jis labai mylėjo savo vaikus, bet jam trūko M. dėmesio, jis žinojo, kad greitai gali išeiti, todėl norėjo labai pabendrauti. Ieškovai bendravo su tėvus, bet ne tiek dažnai, kiek reikėjo. Seniūnija patarė palaidoti iš karto, sakė, kad negeras ženklas laikyti. Tėvo noras buvo pasakyta, kad kremuoti, kad D. urną neštų iki kapo. D. čia viską tvarkė, nustatė laiką, ne jie. D. jai pasakė, kad vaikų atsiklausimo nereikia dėl kremavimo, nes dabar ji jo šeima. Į Sodrą ji vyko, nes reikėjo jai neįgalumą susitvarkyti, tuo pačiu susitvarkė pareigūno našlės pensiją. Važiuodami į Šiaulius mirties liudijimo išimti sustojo nuimti iš S. M. sąskaitos pinigus. Vėliau gavo laidojimo pašalpą. S. D. yra gyvenęs N. M. bute, taip labai norėjo tėvas, jos vyras. Jos vyrui padovanojo mašiną pirmoji M. žmona. Vyro sveikatos būklė po 2013 m. patirto insulto palaipsniui atsistatė. Ji buvo kartu su vyru jo artimųjų laidotuvėse. Jai reikalinga pagalba perskaityti dokumentus, liejasi akyse, yra turi nebaigtą buhalterinį išsilavinimą. Prašo neiškelti urnos, sutinka, kad M. būtų prižiūrėtoju.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (atsakovės D. M. pusėje), D. M. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad yra jauniausias velionio S. M. sūnus, vienintelis iš santuokos su D. M., kuri truko apie trisdešimt metų. Ieškovai nori atstumti velionio jauniausiąjį ir artimiausiąjį vaiką ir jo žmoną. Tėtis mirė namuose, tuo metu jis buvo šalia. Jis organizavo laidotuves, nes mama buvo šoko būsenoje ir ji verkė. Į namus atvažiavo E. D. ir jie išsivežė tėvo kūną. Jis klausė, ar jie gali palaikyti tėvo palaikus tam skirtuose šaldytuvuose, bet jį užsipuolė ir jis tiesiog laukė. Jam pasakė E. D., kad jie turi iš pat ryto važiuoti ir pasiimti mirties liudijimą, ir jie važiavo pas šeimos gydytoją. Jam dar paskambino E. D. ir pasakė, kad jie paskubėtų, nes D. neturi laiko. Kai jie grįžo, padavė tėvo mirties liudijimą, ir mamos asmens dokumento kopiją, D. pats nusistatė savo laiką kaip ir kada viską veš. Mama pasirašė ant tuščių blankų, jis sakė, kad jie nesirūpintų, kad viską jie sutvarkys. Jis buvo šoko būsenoje. Su jais nieko nebuvo derinta, iš jų tik pinigus pasiėmė. Su įmonės Cremains atstovais nebendravo. Mama klausė, ar būtų galima važiuoti kartu, ar pakeisti kremavimo vietą, bet D. pats viską nusprendė. Jų neinformavo apie jokių proceso eigą, sakė, arba dabar, arba laukite po visų švenčių pabaigos. Jis norėjo urną ilgiau palaikyti, bet D. norėjo viską greičiau sutvarkyti ir gauti pinigus. Tėvas nebuvo religingas, į bažnyčią nueidavo kartais per šventes. Laidotuvių ryte jis paragino mamą paskambinti M. Jis apie tai nepagalvojo anksčiau, nes jam ant rankų mirė tėvas, jis negalvojo apie kitus žmones. Kai išgirdo M. grasinimus paskambinus mamai, jis tada paragino mamą paskambinti ir kitiems. Pirmas skambutis buvo M. M. Iki jo tėvo mirties jo senelių kapą prižiūrėjo jo mama, po tėvo mirties faktiškai kapo priežiūra ir jo tvarkymas pereitų jam. Nemato reikalo kažko keisti, jis kapaviete rūpinsis, todėl nesutinka kažką keisti. Tėvo kapas jam yra svarbus, todėl nori juo ir toliau rūpintis ir jį sutvarkyti. Tėvo laidotuvės vyko kitą dieną po jo mirties. Tai nebuvo pirmos laidotuvės, kuriose dalyvavo. Pas notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi kitą darbo dieną po laidotuvių. Jis žinojo, kad yra giminaičių, prieš kuriuos tėvas buvo nusiteikęs priešiškai, jie buvo tėvo praeitis. Tėvas, sukūręs naują šeimą, žiūrėjo į ateitį ir norėjo būti geresnis žmogus negu anksčiau.
Atsiliepimas
Atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinio reikalavimus spręsti teisės aktų nustatyta tvarka teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė papildomai paaiškino, kad Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), 20 punktas numato, kad: „Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). <...>“. Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Savivaldybės taisyklės), patvirtintų Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2016-10-13 sprendimu Nr. T-206(E) „Dėl Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, aprašų, susijusių su kapinių tvarkymu, priežiūra ir laidojimu jose, patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas, suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2018-12-21 iki 2022-12-27) 25 punktas numato, kad: „Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas Leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį ir elektroninį paštą) kapinių prižiūrėtojas įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – Žurnalas), supažindina laidojantį asmenį su šiomis Taisyklėmis arba Bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. <...>.“ Administracijos Papilės seniūnijos Papilės senųjų kapinių ((duomenys neskelbtini), Papilės sen.) registracijos knygoje už S. M. ir S. Ž. kapavietę atsakingu asmeniu buvo įrašytas S. M.. Šią informaciją patvirtina ir Teismui su Ieškovų patikslintu ieškiniu pateiktas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos (toliau – Papilės seniūnija) 2023-03-10 raštas Nr. S-20 (7.2) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad už minėtos kapavietės priežiūrą registracijos žurnale (knygoje) buvo nurodytas S. M.. Taisyklių 22 p. yra numatyta, kad: „Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.“ Savivaldybės taisyklių 17 p. nustato, kad: „Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Jam mirus, gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.“ Atsakovė 2022-12-23 prašymu prašė leisti palaidoti mirusį sutuoktinį S. M. jo mamos kape, Papilės senosiose kapinėse. Kadangi S. M. iki savo mirties buvo atsakingas ir prižiūrėjo aukščiau minėtą kapavietę, Papilės seniūnija neturėjo jokios informacijos, patikslintame ieškinyje taip pat nėra paneigta, kad kapavietės prižiūrėtoju buvęs S. M. būtų pareiškęs valią nebūti palaidotas prižiūrėtoje kapavietėje, todėl Papilės seniūnija leido Atsakovei ir S. M., laikantis teisės aktų reikalavimų, šioje kapavietėje buvo palaidotas.
Tiek Taisyklių, tiek Savivaldybės taisyklių nuostatos dėl laidojimo sąlygų ir tvarkos iš esmės numato tas pačias sąlygas laidojimui, kurių viena – leidimo išdavimas. Jį, pagal Savivaldybės taisyklių 8 p., išduoda seniūnijos seniūnas pagal jam pateiktą rašytinį prašymą, asmens dokumentą ir medicininį mirties liudijimą/kremavimo dokumentus/medicinos dokumentų išrašą (Savivaldybės taisyklių 9 p.) Paminėtina, kad rašytinis prašymas dėl leidimo laidoti išdavimo Savivaldybėje teikiamas pagal Savivaldybės taisyklių patvirtintą formą (9.2 p.; forma pridedama), kurioje numatyta, kad prašyme būtina nurodyti atsakingo už kapavietės (kapo) priežiūrą asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Taip pat, su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, įrodantys giminystės ryšius su palaidotu asmeniu ir kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytiniai sutikimai (kai prašymo negali pateikti kapavietę prižiūrintis asmuo, nurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale). Šie duomenys reikalingi, kadangi Nutarimo 1.4 papunkčiu patvirtinto Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašo nuostatos numato, kad kapinių prižiūrėtojai laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, be kita ko, registruoja šiuos duomenis: laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą: fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą (aprašo 3.6 p.). Nors šiuo atveju Atsakovės 2022-12-23 seniūnijai pateiktas prašymas (Teismui pateiktas su rašytiniais paaiškinimais) dėl leidimo laidoti išdavimo dėl techninės žmogiškosios klaidos buvo surašytas pagal kitą, ne Sprendimu patvirtintą formą, tačiau kaip joje numatyta, prašyme taip pat reikalaujama ir kur Atsakovė save nurodė už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį.
Papilės seniūnijai be minėto 2022-12-23 laidojančio asmens Atsakovės prašymo iki jos duomenų, kaip apie atsakingą už kapavietės priežiūrą asmens, įrašymo Papilės piliakalnio kapinių Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – Žurnalas), ką kapinių prižiūrėtojas atlieka ne vėliau kaip palaikų laidojimo dieną, jokių kitų prašymų tuo klausimu gauta nebuvo. Papilės seniūnija informacijos apie bet kokius galimus ginčus dėl kapavietės priežiūros neturėjo, Atsakovė jos taip pat nesuteikė. Už duomenų prašyme, įskaitant ir apie atsakingą už kapavietę asmenį, teisingumą, atsako duomenis teikiantis asmuo. Papilės seniūnijos atstovai klausė Atsakovės apie kitus galimus už kapavietės priežiūrą atsakingus asmenis, į ką buvo atsakyta, kad Atsakovė bus atsakinga pati, kadangi iki šiol kapavietės niekas kitas be jos su dabar jau mirusiu sutuoktiniu neprižiūrėjo. Atsakovė prašymu, pateiktu Papilės seniūnijai, kartu pateikdama medicininį mirties liudijimą, paprašė leisti Papilės senosiose kapinėse palaidoti S. M. jo mamos S. M. (palaidota 1996 m.) kape, prašyme nurodyta, kad už kapavietę atsakingas asmuo bus Atsakovė. Atsakovė, kaip S. M. sutuoktinė ir laidojantis asmuo, organizavusi S. M. palaikų laidojimą, Papilės seniūnijai pateikusi medicininius dokumentus bei prašymą išduoti leidimą bei pagal prašyme nurodytą informaciją apie ją, kaip atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kapinių prižiūrėtojo juo Žurnale buvo įrašyta pagrįstai. Kadangi S. M. buvo palaidotas kapavietėje, kurioje dar palaidoti S. M. ir S. Ž., Atsakovė, kaip už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo tapo atsakinga už visą kapavietę. Įvertinant, kad S. M. ir kitų kapavietėje palaidotų asmenų artimiesiems/giminaičiams nepavyksta susitarti, kas turėtų būti paskirtas atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, dėl Žurnalo įrašo apie kapavietę prižiūrinčio asmens duomenų pakeitimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Dėl kitų ieškinyje keliamų argumentų ir (ar) klausimų, susijusių su laidotuvių bei kremavimo organizavimu ir vykdymu, artimųjų/giminaičių tarpusavio santykiais atsakovė Administracija jokių duomenų neturi, todėl dėl jų bei neturtinės žalos atlyginimo šiame atsiliepime nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad Papilės senosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. 1424 yra palaidoti ieškovų seneliai S. M. (1919-1996) ir S. Ž. (1904-1973), bei ieškovų, trečiojo asmens D. M. tėvas ir atsakovės D. M. sutuoktinis S. M. (1954-2022). Atsakingu asmeniu už šios kapavietės priežiūrą iki mirties – 2022 m. gruodžio 23 d., Papilės piliakalnio kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje buvo įrašytas S. M. (ieškovų tėvas). Po S. M. mirties atsakinga už šios kapavietės priežiūrą, remiantis laidojančio asmens – atsakovės D. M., 2022 m. gruodžio 23 d. prašymu įrašyta atsakovė D. M. (S. M. sutuoktinė), kuriai buvo išduotas leidimas laidoti mirusį sutuoktinį S. M.
Dėl ginčo esmės
Byloje kilo ginčas dėl asmens, atsakingo už Papilės senosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. 1424, kurioje palaidoti S. M., S. Ž. ir S. M., priežiūrą.
Ieškovų nuomone, atsakovė D. M. nepagrįstai buvo įrašyta į Papilės piliakalnio kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą, kaip atsakinga už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės Papilės senosiose kapinėse, priežiūrą, nes atsakovė nederino su ieškovais nei S. M. laidojimo vietos, nei palaikų šarvojimo, kremavimo, laidotuvių laiko, taip pat nepranešus ieškovams apie S. M. mirties faktą, kreipėsi dėl leidimo laidoti jį ieškovų senelių kapavietėje, ir nepagrįstai tapo ir atsakinga už šio kapo priežiūrą.
Sprendžiant dėl ginčo įrašo Papilės piliakalnio kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygoje pagrįstumo bei ieškinio reikalavimo paskirti ieškovą atsakingu už kapavietės priežiūrą, vertintinos aplinkybės, susijusios su atsakovės kaip atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą, paskyrimu, taip pat kitos aplinkybės, susijusios su kapavietėje palaidotais asmenimis, vykdyta ir vykdoma kapavietės priežiūra.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, atsakovė įregistruota atsakingu už kapavietės priežiūrą ieškovams nežinant, nors kapavietėje palaidoti jiems artimi žmonės. Teismo vertinimu nebuvo įvykdyti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nustatymo ir paskyrimo reikalavimai. Byloje kilęs ginčas, šalių paaiškinimais bylos nagrinėjimo eigoje patvirtina, kad toks susitarimas dėl asmens paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą nėra pasiektas.
Pažymėtina, jog šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Taigi, sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą. Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu - tokio asmens įregistravimu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia.
Pagal Taisyklių 21 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.
Byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 23 d. prašymu kreipėsi į Papilės seniūniją, prašydama leisti palaidoti mirusį sutuoktinį S. M. jo mamos (S. M.) kape, Papilės senosiose kapinėse. Atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimais nustatyta, kadangi S. M. iki savo mirties buvo atsakingas ir prižiūrėjo aukščiau minėtą kapavietę (Administracijos Papilės seniūnijos Papilės senųjų kapinių ((duomenys neskelbtini), Papilės sen.) registracijos knygoje už S. M. ir S. Ž. kapavietę atsakingu asmeniu buvo įrašytas S. M.), Papilės seniūnija neturėjo jokios informacijos, kad kapavietės prižiūrėtoju buvęs S. M. būtų pareiškęs valią nebūti palaidotas prižiūrėtoje kapavietėje, neturint duomenų apie galimus nesutarimus tarp artimųjų giminaičių, Papilės seniūnija leido atsakovei D. M. palaidoti sutuoktinį S. M. ginčo kapavietėje. Kadangi S. M. buvo palaidotas kapavietėje, kur palaidoti ir S. M., ir S. Ž., atsakovė D. M., kaip už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kuriai buvo išduotas leidimas laidoti, teisėtai Žurnale buvo nurodyta atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiūrą. Palaidojusi savo sutuoktinį, atsakovė kaip ir ieškovai yra kapavietėje palaidoto vieno iš mirusiųjų artima giminaitė, todėl turi teisę būti asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu įrašą Papilės piliakalnio kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kuriuo atsakingu asmeniu už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės Papilės senosiose kapinėse priežiūrą, įrašyta atsakovė D. M., kaip to reikalauja ieškovai.
Nagrinėjamu atveju ieškovas M. M. siekia būti atsakingu už savo giminaičių (ginčo) kapavietės tvarkymą ir priežiūrą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijai 2022 m. gruodžio 29 d. yra pateikęs prašymą dėl S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės Papilės senosiose kapinėse priežiūros. Prašymas nėra išspręstas, kadangi, kaip byloje nustatyta, jog atsižvelgiant į Taisyklių 21 punkto nuostatas, nėra mirusio asmens giminaičių ir (ar) sutuoktinio susitarimo.
Atsakovė D. M., nesutikdama su ieškovų reikalavimu paskirti ieškovą M. M. atsakingu už kapavietės prižiūrą asmeniu, nurodė, jog nei ieškovams, nei tretiesiems asmenims (esantiems ieškovų pusėje) nėra ribojama teisė rūpintis kapavietės priežiūra ir ją tvarkyti; paaiškindama, kad ji iki šiol gerai prižiūrėjo ginčo kapavietę ir toliau nori būti atsakinga už ginčo kapavietės priežiūrą, be to, baiminasi, kad, ieškovui tapus atsakingu, būtų siekiama iškelti mirusio sutuoktinio urną. Su tokia atsakovės D. M. pozicija, jog ieškovams nėra ribojama teisė rūpintis kapavietės priežiūra ir ją tvarkyti galima sutikti tik iš dalies, kadangi ieškovas M. M., nebūdamas atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, negali visapusiškai rūpintis kapaviete, ką patvirtina ir atsakovės D. M. ir jos sūnaus trečiojo asmens D. M. elgesys organizuojant atsakovės D. M. sutuoktinio, trečiojo asmens D. M. tėvo, o tuo pačiu ir ieškovų M. M. ir N. M. tėvo S. M. palaikų laidojimą, ne tik neišsiaiškinus ieškovų M. M. ir N. M. nuomonės, bet ir organizuojant laidotuves (taip pat ir kremuojant mirusiojo palaikus) skubotai, neinformuojant apie tėvo mirtį nei jo vaikų, t. y. ieškovų, sūnaus M. M. (informuotas likus apie 2 val. iki laidotuvių) ir dukters N. M., nei kitų mirusiojo S. M. giminaičių. Išdėstytas aplinkybes taip pat patvirtina ir teisme apklausti visi tretieji asmenys (ieškovų pusėje), giminystės ryšiais susiję su ginčo kapavietėje palaidotais asmenimis, ir siekiantys turėti šeimos kapavietę, tiek ir liudytojais apklausti P. S. ir R. M., tiek ir pati atsakovė D. M. bei trečiasis asmuo D. M. Tuo tarpu atsakovės teiginius patvirtinančių duomenų, jog ieškovai siekia iškelti mirusio sutuoktinio urną iš ginčo kapavietės, byloje nenustatyta.
Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymėtina, kad atsakovė D. M. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai siektų iškelti mirusio sutuoktinio urną, kad būtų nusišalinę nuo bendravimo su savo tėvu S. M., ryšio palaikymo dar jam gyvam esant. Priešingai byloje nustatyta, kad nors esant komplikuotiems ieškovų ir atsakovės D. M. bei trečiojo asmens D. M. santykiams, ieškovai su tėvu bendravo, taip pat ir rėmė ji materialiai (šias aplinkybes patvirtina N. M. pateikti banko sąskaitos išrašai), jų ryšys nebuvo nutrūkęs. Taip pat į bylą nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų atsakovės D. M. nurodytas aplinkybes apie mirusiojo S. M. valią dėl jo laidotuvių organizavimo ar išreikšto noro savo laidotuvėse vienus artimuosius matyti, o kitų – ne. Teismo vertinimu, atsakovė D. M. neįrodė aplinkybių, jog S. M. gyvenime ieškovų nebuvo, kad jie buvo nusišalinę taip pat ir ginčo kapavietės tvarkymo, todėl šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pati atsakovė D. M., kreipdamasi dėl leidimo laidoti išdavimo, seniūnijos darbuotojai nurodė, kad daugiau artimų giminaičių nėra, ir ši atsakovės nurodyta informacija akivaizdžiai neatitiko tikrovės, nes jai neabejotinai buvo žinoma apie kapavietėje palaidotų asmenų artimuosius giminaičius – S. Ž. pilnamečius vaikus (ieškovus).
Ieškovo M. M. noras būti atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos, kitų asmenų interesų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsniai), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovą M. M. su kapavietėje palaidotais asmenimis sieja tiesioginiai giminystės ryšiai, nustačius, jog atsakovės D. M. ryšys su kapavietėje mirusiais asmenimis yra tolimesnis (arba iš viso jo nėra su dviem palaidotais asmenimis – ieškovų seneliais S. M. ir S. Ž.), kad leidimo laidoti atsakovei išdavimo bei įrašymo į Papilės piliakalnio kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygą metu nebuvo išlaikytos įstatymo nuostatos, kadangi atsakovė D. M. nuslėpė reikšmingus duomenis dėl giminaičių susitarimo nebuvimo, dėl ko atsakovė tapo atsakinga už senos kapavietės priežiūrą (be kurios sutikimo negalima kapavietės pertvarkyti, laidoti ir pan.), neišsiaiškinta artimųjų valia (nepateiktas susitarimas su giminaičiais) ir neužkirstas kelias ginčams ateityje, įvertinus ir daugumos artimųjų giminaičių (S. M. ir S. Ž. anūkų: N. M., E. S., R. Ž., P. S., G. R., Z. B., R. Ž., N. Š.) valią, atsakovė kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo keistinas ieškovu M. M.
Teismas pažymi, kad teisę rūpintis artimųjų kapais turi visi asmenys ir ją išsaugo nepriklausomai nuo to, ar jie yra paskirti atsakingais už kapavietės priežiūrą asmenimis. Nebuvimas oficialiu už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu neatima galimybės rūpintis kapaviete ir ją tvarkyti. Paskyrus ieškovą už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, atsakovė nepraranda teisės ir gali toliau lankyti ir tvarkyti kapavietę, t. y. aplankyti, atnešti gėlių, uždegti žvakių.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės D. M. po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui. Šį reikalavimą grindžia paaiškinimais, jog apie ieškovų tėvo mirtį ieškovams nebuvo pranešta, atsakovė, negavusi ieškovų sutikimo, nusprendė jį kremuoti, tai buvo atlikta paskubomis – S. M. mirė apie 00-02 val. nakties, o kremuotas buvo tą pačią dieną; iš ieškovų buvo atimta galimybė atsisveikinti su mirusiuoju. Ieškovas M. M. atsakovės D. M. skambučio sulaukė tik likus dviem valandoms iki laidotuvių, o kadangi gyvena Kaune, vos spėjo atvykti į savo tėvo laidotuves. Kadangi ieškovė N. M. gyvena Švedijoje, iš jos buvo visiškai atimta galimybė dalyvauti tėvo laidotuvėse ir su juo atsisveikinti. Atsakovė, inicijuodama savo sutuoktinio S. M. palaikų kremavimą ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo 13 straipsnio, numatančio, kad draudžiama kremuoti žmogaus palaikus jo mirties dieną, normas, tačiau pamynė elementarius žmoniškumo principus, papročius, pamatines vertybes. UAB „Cremains“, kuri atliko kremavimo paslaugas, atsakydama į ieškovų atstovės paklausimą, nurodė, kad D. M. kremavimo įstaigai pateikė tikrovės neatitinkantį pareiškimą, kad tarp giminaičių nėra nesutarimų dėl velionio S. M. kremavimo. Dėl tokio atsakovės D. M. elgesio ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, šoką, emocinį sukrėtimą, nusivylimą, ieškovams pašlijo tiek psichinė, tiek fizinė sveikata. Atsakovė, nors ir nebūdama ieškovų motina, neturėjo teisės atimti iš jų galimybės atsisveikinti su mirusiojo tėvo palaikais, sudalyvauti tėvo laidotuvėse (ši galimybė atimta iš ieškovės N. M.), tinkamai palaidoti savo tėvą. Atsakovė pamynė pamatines šeimos vertybes, papročius, kurie yra svarbūs visuomenėje. Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą vertina simboliškai po 1000 Eur kiekvienas, kadangi jiems svarbiausias yra paties pažeidimo konstatavimas. N. M. sveikatos būklės pablogėjimą mirus tėvui patvirtina sveikatos pažyma. Dėl tokio atsakovės D. M. elgesio ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, šoką, emocinį sukrėtimą, nusivylimą, ieškovams pašlijo tiek psichinė, tiek fizinė sveikata.
Atsakovė D. M. tvirtina, jog mirus sutuoktiniui, abu su sūnumi D. M. buvo šoko būsenoje, atsakovės sveikata buvo labai blogai, gėrė šeimos gydytojo išrašytus raminamuosius vaisus, viską organizavo ir viskuo rūpinosi laidojimo įmonės atstovas E. D., jų pasiūlymų neklausė, tik norėjo greičiau paimti pinigus, o jie nesuprato kas vyksta ir kaip turi vykti. Tačiau teismas, ištyręs bylos medžiagą, išklausęs liudytoju apklauso E. D. paaiškinimus, pačios atsakovės D. M. ir trečiojo asmens D. M. paaiškinimus, sprendžia, jog nurodyti atsakovės bei trečiojo asmens argumentai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus atsakovę ir (ar) trečiąjį asmenį D. M. tokioje psichinės sveikatos būklėje, ko pasekoje galėjo kilti ginčo situacija, byloje nenustatyti ir laidojimo įmonės atsakingo asmens E. D. neteisėti ar kitokie geros moralės ar papročių neatitinkantys veiksmai, juo labiau, byloje neginčijamai nustatyta, jog tiek S. M. mirties dieną, tiek ir sekančią darbo dieną po S. M. laidotuvių atsakovė D. M. su sūnumi trečiuoju asmeniu D. M. atliko visus teisiškai reikšmingus ginčo situacijai veiksmus (2022 m. gruodžio 23 d. iš bankomato, pasinaudodami mirusio S. M. banko kortele, išgrynino tam tikrą pinigų sumą; 2022 m. gruodžio 27 d. (pirmą darbo dieną) iš ryto kreipėsi į valstybės institucijas (Sodrą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių, Notarą su prašymais priimti palikimą).
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 p.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018).
Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ar asmuo patyrė neturinę žalą ir kokia pinigine išraiška ji turėtų būti atlyginama, yra vertinamosios aplinkybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 5 straipsniu, asmens, kuris, būdamas gyvas, šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka nepareiškė valios dėl savo palaikų kremavimo, palaikus kremuoti galima, jeigu mirusiojo asmens veiksnus pilnametis sutuoktinis (sutuoktinė), partneris (partnerė) ar kiti veiksnūs pilnamečiai asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje, pateikia prašymą kremavimo įmonei ir raštu patvirtina, kad asmuo, būdamas gyvas, nebuvo pareiškęs nesutikimo dėl savo palaikų kremavimo. Pagal šio įstatymo 13 straipsnį, draudžiama kremuoti žmogaus palaikus jo mirties dieną.
Byloje nustatyta, jog UAB „Cremains“, atlikusi kremavimo paslaugas, nurodė, kad buvo gautas D. M. 2023 m. gruodžio 23 d. prašymas su patvirtinimu, kad tarp giminaičių nėra nesutarimų dėl velionio S. M. kremavimo; nebuvo gauta informacija, jog dėl velionio palaikų kremavimo tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas. Įvertinus byloje nustatytus atsakovės D. M. veiksmus (ir neveikimą) organizuojant mirusiojo S. M., ieškovų artimo žmogaus, laidotuves, įvertinus tai, kad palaikai buvo kremuoti pernelyg skubotai, mirties dieną, ne tik nepranešus ieškovams apie jų tėvo mirtį (M. M. buvo informuotas likus 2 val. iki laidotuvių, po kremavimo), bei ir nesilaikant Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 13 straipsnio reikalavimų, ir tai neatitiko ieškovų, kurie norėjo pamatyti savo artimąjį ir su juo atsisveikinti pagal krikščioniškas tradicijas laidotuvių ceremonijos metu šarvojimo salėje, tinkamai surengti bei sudalyvauti laidotuvių ceremonijoje, valios, neabejotinai sukėlė ieškovams išgyvenimus ir sukrėtimus. Toks dvasinis sukrėtimas ir dvasinių išgyvenimų faktas laikytinas visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe (CK 6.250 str.).
Atmestini kaip neįrodyti atsakovės D. M. bei trečiojo asmens D. M. teiginiai, apie tai, kad visų jų veiksmus sąlygojo patirta šoko būsena po S. M. mirties, kad vienaip ar kitaip elgtis jiems liepė seniūnijos darbuotojai, ar kad viską darė laidojimo įmonės atsakingas asmuo E. D., kuris, anot atsakovės, privertė priimti vienokius ar kitokius sprendimus, susijusius su S. M. kremavimu ir laidojimu. Teismo posėdžio metu apklaustas E. D. paaiškino, kad tai mirusiojo sutuoktinė teigusi, kad „noriu, kad būtų sudegintas šis kūnas ir kuo greičiau“, kad laidotuvės vyko pagal užsakovės – mirusiojo sutuoktinės, pageidavimus.
Teismas sutinka su atsakovės D. M. atstovės išdėstytu, jog pagal CK 1.137 str. 2 d. asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; o CK 1.137 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, tačiau nagrinėjamu atveju pati atsakovė D. M. šiomis nuostatomis nesivadovavo.
Ieškovų pateikti paaiškinimai ir kiti byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovus su tėvu siejo artimas ryšys, tarp jų buvo puoselėjami santykiai, ieškovai rūpinosi tėvo sveikata, gerbūviu, ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus sustiprino ir tai, kad ieškovai yra netekę mamos, ieškovas užaugo pas senelę S. M., todėl mirus tėvui ieškovai liko be tiesiosios žemutinės giminystės linijos artimųjų.
Įvertinus ieškovų patyrimų pobūdį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ieškovai patyrė tokio masto žalą, kuriai kompensuoti nėra pakankamos neturtinės žalos atlyginimo sumos. Nagrinėjamu atveju dėl keliamo ginčo specifikos ieškovų galimybės rašytiniais įrodymais pagrįsti jų patirtą neturtinę žalą yra ribotos. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovų argumentais dėl byloje nustatyto atsakovės elementarioms moralės normoms ir papročiams prieštaraujančio elgesio laidojant artimąjį pasekmių poveikio pareiškėjų neigiamiems dvasiniams išgyvenimams ir kad šie negalavimai yra trunkamojo pobūdžio.
Nėra pagrindo nesutikti atsakovės atstovės akcentuota aplinkybe, kad ieškovų iki šiol patiriami neigiami išgyvenimai taip pat yra susiję su pačiu S. M. netekties faktu. Tačiau teismui nekelia abejonių tai, kad nepranešimas apie artimo žmogaus – tėvo, mirtį, skubotas kremavimo organizavimas, nesitarimas ir nesudarymas galimybių atsisveikinti su mirusiuoju jo pilnamečiams vaikams – ieškovams, turėjo esminės įtakos ieškovų patirtų išgyvenimų stiprumui, elgesio ir nuotaikos pokyčiams. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kiekvienam yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Kiti teismo neaptarti bylos dalyvių nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai jų neaptaria.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys iš esmės tenkintinas visiškai. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 262 Eur žyminis mokestis ir prašomo priteisti dydžio išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas – 3 420 Eur. Detalizuoja, jog ieškovų patirtas išlaidas sudaro: ieškinio parengimas – 600 Eur, dubliko parengimas – 300 Eur, 4) patikslinto ieškinio parengimas – 180 Eur, prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, prijungimo, užklausimų SEB bankui parengimas – 60 Eur, pasiruošimas ir dalyvavimas 2023-09-29 teismo posėdyje – 60 Eur, pasiruošimas bylos nagrinėjimui (gruodžio 07 d. ir 13 d. teismo posėdžiams) – 120 Eur, 8) dalyvavimas (gruodžio 07 d. ir 13 d.) teismo posėdžiuose – 1 440 Eur, dalyvavimas 2024-01-10 teismo posėdyje – 360 Eur, 10) pasiruošimas teismo posėdžiui, duomenų iš AB SEB banko išreikalavimas, dokumentų apmokėjimas (30 Eur) – 120 Eur, dalyvavimas 2024-03-06 teismo posėdyje, pasiruošimas baigiamosios kalboms (2 val.) – 540 Eur, dalyvavimas 2024-03-06 teismo posėdyje (2,5 val.) – 300 Eur. Nurodė, jog ieškovė N. M. advokatei Karinai Račkauskienei yra sumokėjusi 640 Eur, ieškovas M. M. advokatei Karinai Račkauskienei yra sumokėjęs – 3 020 Eur, neprašo ieškovams iš atsakovės priteisti 240 Eur išlaidų, patirtų dėl pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą parengimo.
Teismo vertinimu, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatytų maksimalių mokėtinų už advokatų paslaugas dydžių, taip pat į bylą pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, taip pat įvertinus byloje atstovės atliktus procesinius veiksmus (parengtas ieškinys su patikslinimais, pateiktas dublikas, dalyvauta teismo posėdžiuose, teikti įrodymai), atsižvelgus į procesinę bylos baigtį, iš atsakovės D. M. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 3 682 Eur (262 Eur + 3420 Eur), ieškovų naudai (pagal pateiktus sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus: ieškovui M. M. – 3 042 Eur), N. M. – 640 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintus ieškinius tenkinti.
Panaikinti Papilės piliakalnio kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygoje įrašą, kuriuo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), įrašyta kaip atsakinga už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės Papilės senosiose kapinėse, priežiūrą.
Paskirti M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakingu už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės Papilės senosiose kapinėse priežiūrą.
Priteisti ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti ieškovei N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 042 Eur (trijų tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 640 Eur (šešių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.