Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriame nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija jos ar ne vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Skolininko teigimu, skundžiamas patvarkymas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) normoms, reglamentuojančioms išieškojimą iš skolininko turto, darbo užmokesčio ar kitų pajamų (668 str. 1 d., 733-743 str.), Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 str. 1 d. ir 99 str. 4 d. reikalavimams. Prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.Antstolė V. M., atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, 2016-08-03 patvarkyme nurodė, kad ji vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau VSDFV Vilniaus miesto skyrius) nutarimą Nr. 7-33-9 dėl 500,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininkui I. G., išieškojimo išieškotojo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus naudai. 2016-07-05 patvarkymu Nr. B-25160 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo 363,70 EUR iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje ir įpareigojo pareiškėjo sąskaitą administruojančią įkalinimo įstaigą areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Nurodo, kad skolininkas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo. Skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalis netaikoma. Antstolės nuomone, skolininko turima asmeninė sąskaita laisvės atėmimo vietoje negali būti vertinama kaip lėšos, reikalingos asmenims pragyvenimui, nes valstybė yra suteikusi laikinai skolininkui visas sąlygas reikalingas pragyvenimui – gyvenamąją vietą, maitinimą, komunalines paslaugas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-06 nutartimi nutarė pareiškėjo I. G. skundą patenkinti ir panaikino antstolės V. M. 2016-07-05 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. B-25160.Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir pažymėjo, jog nors pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje nedirba (v. b. l. 84), tačiau į jo sąskaitą jam pervestos lėšos (iš artimųjų ar kt.) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų. Taigi, teismas nurodė, kad antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Teismo vertino, jog 2016-07-05 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. B-25158 laikytinas pagrįstu ir būtent pagal jį (tokia tvarka) turi būti išieškoma iš pareiškėjui į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervedamų lėšų. Teismas konstatavo, kad antstolė V. M., nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, nesivadovavo išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl pareiškėjo skundas tenkino, o 2016-07-05 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. B-25160, panaikino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu antstolė V. M. (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-06 nutartį ir palikti galioti 2016-07-05 patvarkymą Nr. B-25160. Skundas grindžiamas šiais argumentas:Skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, CPK 668 str. 1 d. norma netaikoma.Skolininkas teigia, jog lėšų areštas apriboja jo būtinų poreikių tenkinimą, tačiau nuteistiesiems pagal įstatymus užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Taigi, nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinimas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl pareiškėjo argumentas, jog jo minimalieji poreikiai nėra patenkinami yra nepagrįsti ir atmestini.Skolininko turima asmeninė sąskaita laisvės atėmimo vietoje negali būti vertinama kaip lėšos, reikalingos asmenims pragyvenimui, nes valstybė yra suteikusi laikinai skolininkui visas sąlygas reikalingas pragyvenimui. Nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje, esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos vienai iš CPK 668 str. ar 739 str. nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.Antstolė vykdydama skolos išieškojimą iš skolininko I. G. veikė laikydamasi įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, jokių teisės aktų normų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-10-06 nutartimi nutarė panaikinti antstolės patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-10-06 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Byloje nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus nutarimą Nr. 7-33-9 dėl 500,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininkui I. G. išieškojimo išieškotojo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus naudai. Antstolė 2016-07-05 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. B-25158, kuriuo, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Nurodė išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Tą pačią dieną antstolė taip pat priėmė ir skundžiamą patvarkymą Nr. B-25160 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo 144,81 EUR skolos ir 218,89 EUR vykdymo išlaidų, iš viso – 363,70 EUR, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi pareiškėjas I. G. yra nedirbantis ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus vertina nepagrįstais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į suinteresuoto asmens I. G. sąskaitą pervestos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai buvo vertinami pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą, sprendžiant vykdymo veiksmų teisėtumo klausimą, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančio asmens analogiškos kilmės lėšų, t. y. iš lėšų, kurias jam pervedė artimieji (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens gaunamas pajamas galėtų vertintų kitaip.Apeliantė taip pat nurodo, kad pareiškėjo turima asmeninė sąskaita laisvės atėmimo vietoje negali būti vertinama kaip lėšos, reikalingos asmenins pragyvenimui, nes valstybė yra suteikusi laikinai skolininkui visas sąlygas reikalingas pragyvenimui – gyvenamąją vietą, maitinimą, komunalines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais, kadangi minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.