Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tačiau neprisipažįsta dėl dokumentų pagrobimo. 2014 m. liepos 5 d. su draugais N., L., G. (duomenys neskelbtini) kaimo parke gėrė alų. Apie 21 val. ėjo į namus ir prie tilto per Nevėžio upę susitiko dviračiais važiuojančius A. S. ir R. M.. Jie pasiūlė kartu važiuoti iki (duomenys neskelbtini) nusipirkti alaus. Jis atsisėdo ant R. M. dviračio kartelės ir visi išvažiavo. Ties tiltu per (duomenys neskelbtini) upę pamatė dviračiu atvažiuojantį R. E.. Jis nušoko nuo dviračio ir be jokios priežasties trenkė kumščiu R. E. arba jį pastūmė, ir jis nugriuvo. Detaliai smulkmenų dėl girtumo neatsimena, bet atsimena, jog R. E. bandė bėgti. Jį pasiviję visi trys, t. y. jis, A. S. ir R. M., mušė, suduodami smūgius rankomis, spardydami kojomis. Iš pradžių mušė prie žvyrkelio, vėliau prie upės kranto. Kaip R. E. atsidūrė upėje, neatsimena. Atsimena tik kaip jį ištraukė iš upės, kad nepaskęstų ir paliko ant kranto. Atsimena, jog iš R. E. krepšio iškrito plastikinis butelis alaus, ir R. M. jį pasiėmė. Jis (L. B.) ant R. E. nešokinėjo ir nematė, kad tai darytų A. S. ar R. M.. Po to, kai ištraukė R. E. iš upės, A. S. ir R. M. jį palikę išvažiavo. Ar jie paėmė nukentėjusiojo krepšį ar kokius nors kitus daiktus, nematė. Tada jis pasiėmė R. E. dviratį ir parvažiavo į namus. Jis jokių R. E. dokumentų neėmė. Grįžęs namo iš mamos ir sesers V. sužinojo, kad prieš jam grįžtant namo, pas jį buvo atvažiavę R. M. su A. S., kurie turėjo alaus, jį gėrė kieme, nors prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) jie alaus neturėjo. Be to, jam sakė, kad jie atsinešė kuprines, kurias jo sesuo nunešė ant tilto, o taip pat V. B. sakė, kad jai R. M. rodė kažkokį E. dokumentą (pasą ar kortelę), nes dokumentas buvo su nuotrauka.

Su Valstybinės teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. R. E. ieškinį dėl 70 litų ir nukentėjusiosios E. pareikštą 482 litų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta. Nors jis asmeniškai neėmė nukentėjusiojo daiktų, bet mano, kad žalą vis tiek reikia atlyginti, nes tie daiktai dingo dėl jų veiksmų. Dėl 8687,60 euro neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ieškinį pripažįsta visiškai. Sodros pareikštą ieškinį dėl 226,85 euro sumos taip pat pripažįsta.

Kaltinamasis R. M. teisme kaltu prisipažino iš dalies, nes R. E. neturėjo tikslo sužaloti ir jo nemušė. Pripažįsta, kad bandydamas išskirti L. B. ir R. E., galėjo kelis smūgius suduoti R. E., todėl jo veiksmai galėjo turėti įtakos R. E. sužalojimui. Jokių R. E. daiktų, dokumentų nepasisavino.

2014 m. liepos 5 d. su A. S. miške ruošė medieną. Per dieną abu išgėrė 4 litrus 6 proc. stiprumo alaus. Po darbo, apie 20 val., nutarė su A. S. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) nusipirkti dar alaus. Kartu su savimi pasiėmė ir L. B.. Važiavo dviračiais. L. B. jis vežėsi ant savo dviračio. Ties (duomenys neskelbtini) tilteliu iš priekio pamatė atvažiuojantį R. E.. L. B. netikėtai nušoko nuo dviračio kartelės, pribėgo prie R. E. ir trenkė ranka jam į galvą. R. E. nukrito nuo dviračio ir pradėjo bėgti žvyrkeliu, link (duomenys neskelbtini) kaimelio. L. B. jį pasivijęs dar kartą jam trenkė. R. E. nukrito ant pievos. Tada pribėgo ir jis su A. S.. R. E. buvo atsistojęs, sakė „vyrai, nemuškite“, atsiprašinėjo. Jis bandė išskirti L. B. ir R. E.. Tiksliai nepamena, bet mano, jog greičiausiai R. E. ir jam nestipriai sudavė, todėl jis galėjo suduoti jam atgal. Po to išvažiavo į kaimą degtukų. Kai grįžo, A. S. pasakė, jog L. B. šokinėjo nuo tilto ant to žmogaus. Sakė, kad dar mušė kumščiais ir ant jo šokinėjo. Nukentėjusysis gulėjo ant kairio šono, paskui persivertė ant nugaros, o po to gulėjo ir ant pilvo. Matė, kaip L. B. šokinėjo nukentėjusiajam ant pilvo. Po to L. B. R. E. patraukė link kranto ir paliko. Jis nuėjo pasižiūrėti, ar tas žmogus dar gyvas, baigė ištraukti jį iš vandens ant kranto. Tada visi nutarė važiuoti į namus. L. B. paėmė nukentėjusiojo krepšį. Mano, jog dokumentus su pinigine L. B. padavė jam, bet kur juos padėjo, neatsimena. A. S. L. B. padavė alų. Nukentėjusiojo krepšį L. B. paprašė parvežti į jo namus. Tada su A. S. išvažiavo, L. B. važiavo iš paskos, bet kažkodėl nuo jų atsiliko, nes grįžo tik po geros valandos. Negali paaiškinti, kodėl klausė L. B. nurodymų ir vežė nukentėjusiojo krepšį. Iš pradžių su A. S. grįžo į L. B. namus, bet jo nerado. Po to nuvažiavo pas A. S. ir vėl grįžo atgal pas L. B., bet jis buvo išėjęs pavedžioti šuns. Tada važiavo į įvykio vietą ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono, nes įvykio metu jį pametė ir juos sulaikė policijos pareigūnai. Nukentėjusiojo krepšį ir alų paliko L. B. kieme. Kodėl rodė L. B. seseriai R. E. dokumentus, paaiškinti negali.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ir jis kartu su L. B. ir A. S. mušė R. E., sudavė jam kumščiais į krūtinę ir spyrė į petį, nes jam pareigūnai darė spaudimą, liepė pasirašyti, todėl tie jo parodymai yra neteisingi. Tekstą diktavo tyrėja, tekstas buvo beveik surašytas, jam buvo likę jį tik pasirašyti.

Dalyvaujant advokatui tyrėjai davė melagingus parodymus, nes nebuvo supažindintas su advokatu, pasirašė, nes buvo pasimetęs, turėjo ir kitų problemų.

Su byloje pareikštais ieškiniais sutinka, tik mano, jog prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė.

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. liepos 5 d. su R. M. iš ryto važiavo į mišką ruošti malkų. Prieš darbą ir jo metu išgėrė po litrą 6 laipsnių stiprumo alaus, nes tuo metu buvo pagiringi. Apie 20 val. grįžo į namus. Jų kaime nebedirbo parduotuvė, todėl nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) nusipirkti dar alaus. Užvažiavo pas L. B. ir jį pasiėmė kartu. Važiavo dviračiais. L. B. sėdėjo ant R. M. dviračio kartelės. Važiuodami prie tilto pamatė, kad iš priekio atvažiuoja R. E.. Kai susitiko, L. B. nušoko nuo dviračio ir pradėjo jį mušti. R. E. pasileido bėgti žvyrkeliu, bet L. B. jį pasivijo ir vėl jam sudavė smūgius. Jis su R. M. bandė juos išskirti. Po to R. M. nuvažiavo į kaimą degtukų, nes neturėjo kuo prisidegti cigarečių. Pastebėjo, jog R. E. yra upėje, bet kaip jis ten atsidūrė, nematė. Vandenyje buvo ir L. B., kaip suprato, bandė jį skandinti. Jis (A. S.) pradėjo rėkti „ką darai, raminkis“. Tada L. B. išlipo iš vandens ir pradėjo šokinėti nuo tilto. Jam pasirodė, kad jis taikėsi nušokti ant nukentėjusiojo, bet ar ant jo užšoko, nematė. Po to grįžo R. M.. Kas R. E. ištraukė iš vandens, nematė. Matė, kad prie vandens R. E. L. B. tikrai mušė, spardė, šokinėjo ant jo. Veiksmas vyko 10-20 minučių. Parūkę su R. M. išvažiavo į namus, o L. B. paliko. Nematė, kas pasiėmė nukentėjusiojo krepšį. Taip pat nematė nukentėjusiojo dokumentų, antspaudo, cigarečių, pinigų. Važiuodami į namus užsuko pas L. B., norėjo jo sulaukti ir pasikalbėti su juo dėl to, ką jis padarė. Įvykio vietoje jo nelaukė, nes buvo ant jo supykę. Nepamena, ką darė atvažiavę pas L. B.. L. B. kieme alaus negėrė, nieko neatsimena apie kieme numestą krepšį. Nežino, kodėl R. M. šūkavo ir blaškėsi po L. B. kiemą. Pas L. B. kieme prabuvo apie 10 minučių, bet jo nesulaukė. Tada išvažiavo pas jį į namus, o po to į įvykio vietą ieškoti R. M. telefono, nes jis jo neberado. Važiuojant juos sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą. Jam po įvykio buvo nustatytas didesnis kaip dviejų promilių girtumas. Nežino, kaip policijos automobilyje atsirado nukentėjusiojo dokumentai, jis jų nematė. Tyrimo metu jo apklausos protokolas buvo surašytas iš anksto. Protokolą jis pasirašė jo net neskaitęs. Parodymai, kad jie visi trys mušė R. E., yra neteisingi, taip užrašė tyrėja. Jam liepė pasirašyti, ir jis pasirašė. Jis tik yra melavęs kitoje byloje, kurioje prisiėmė kaltę dėl vagystės, kurią buvo padaręs R. M.. Su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka, nes nieko nepadarė.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta

Nukentėjusysis R. E. parodė, kad 2014 m. liepos 5 d., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., D. K. sodyboje ravėjo bulves, ir jam D. K. pavakaryje sumokėjo 20 litų. Dviračiu nuvažiavo į Anykščių r. (duomenys neskelbtini) miestelyje esančią parduotuvę. Ten už gautus pinigus nusipirko 3 plastikinius butelius po 1 litrą talpos alaus „Tornado“, už kuriuos sumokėjo 9 litus, taip pat nusipirko vieną pakelį cigarečių „S. G.“, už kurį sumokėjo 7 litus. Jam liko 4 litai. Pinigai buvo kelnių kišenėje. Su savimi jis turėjo nedidelį kelioninį juodos spalvos krepšį, kuriame vežėsi akinius geltoname dėkle, R. E. įmonės antspaudą, du ritinėlius izoliacijos, pakuotę vaistų „Paracetamol“. Taip pat krepšyje buvo nebenauja rudos spalvos vyriška piniginė, kurioje buvo jo dokumentai: asmens tapatybės kortelė ir traktorininko pažymėjimas. Nusipirkęs alaus ir cigarečių važiavo pas D. M. į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur tuo metu nakvodavo. Įvykio metu buvo blaivus. Važiuojant dviračiu Panevėžio r., netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, ties tiltu per (duomenys neskelbtini) upę, susitiko tris iš matymo pažįstamus vaikinus. Jis sustojo, manydamas, kad jie paprašys rūkyti. Atsimena, kad du jaunuoliai jam buvo iš vienos pusės, vienas iš kitos. Kas vyko toliau, nebeatsimena. Prisimena, kad su tais vaikinais dėl kažko barėsi ar aiškinosi ir atsimena, kad yra prie kažkokio siauro ir ilgo vandens tvenkinio, lyg gulėjo prie to vandens ir su kažkuo kalbėjo. Su keliais žmonėmis kalbėjosi, tų žmonių veidų neatsimena. Kaip pateko į ligoninę, neatsimena, sąmonę atgavo gulėdamas Ramygalos slaugos ligoninėje, t. y. 2014 m. rugsėjo 1 d. Ligoninėje pragulėjo iki 2014 m. lapkričio 20 d. Iki 2014 m. rugsėjo 1 d. nieko neatsiminė. Kadangi jam išrašytus vaistus pirko buvusi jo žmona I. E., žala dėl jo priežiūros padaryta jai. Dviratis, krepšys, akiniai, izoliacija, vaistai, traktorininko pažymėjimas jam buvo grąžinti. Nors sena piniginė nebuvo grąžinta, žala dėl jos nepadaryta. Akiniai buvo beverčiai, jų kainos nepamena, nes pirko seniai. Krepšys kainavo apie 20 litų. Asmens tapatybės kortelė taip pat nebuvo grąžinta.

Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro pagrobtų ir dingusių daiktų vertė: 4 litai, 3 buteliai alaus (bendros 9 litų vertės), 1 pakelis cigarečių (7 litų vertės), asmens tapatybės kortelė, kurios padarymas kainavo 50 litų. Iš viso turtinę žalą sudaro 70 litų. Neturtinę žalą reiškia 30 000 Lt (8688,60 Eur) sumai, nes dėl sužalojimo ir 50 procentų darbingumo praradimo neteko pilnaverčio gyvenimo ir darbo, o kartu ir pajamų, dėl šio įvykio labai pergyveno, kentėjo skausmus, iki šiol negali normaliai vaikščioti dėl galvoje susidariusio krešulio, jam svaigsta galva, jį mėto į šonus. Prašo priteisti šias sumas iš kaltų asmenų.

Nukentėjusioji I. E. parodė, kad R. E. yra buvęs jos vyras, su juo 2001 m. išsituokė, tačiau toliau su juo bendravo, tik kartu negyveno. 2014-07-05 jai paskambino brolis ir pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) tilto, per (duomenys neskelbtini) upę, sumušė jos buvusį vyrą R. E., kuris išvežtas į Panevėžio ligoninę. Ji iškarto nuvyko į ligoninę. R. E. buvo be sąmonės, sumuštas, gulėjo reanimacijoje. Po to jį perkėlė į Ramygalos slaugos ligoninę. Ji R. E. prižiūrėjo, pirko jam reikalingus vaistus ir priežiūros priemones. R. E. gulint ligoninėje, reanimacijos skyriuje, pirko vaistus ir sauskelnes, tai jai kainavo 65 litus. Po to, t. y. 2014 m. liepos 25 d., R. E. tolimesniam gydymui ir priežiūrai perkėlė į Ramygalos slaugos ligoninę. Kadangi R. E. 2014 m. liepos mėnesį niekur nedirbo, nemokėjo socialinio draudimo įmokų, jokia slaugos ligoninė jo nepriėmė. Todėl ji į Teritorinę ligonių kasą sumokėjo po 90 litų už mėnesį ir R. E. buvo patalpintas į Ramygalos slaugos ligoninę, kurioje pragulėjo tris mėnesius, t. y. iki 2014 m. lapkričio 20 d. Jai tai kainavo 270 litų. Gulint Ramygalos slaugos ligoninėje, E. gydytojų išrašytus vaistus pirko ji, ir tai jai kainavo 80 litų. Po to R. E. buvo darytas tyrimas – magnetinis rezonansas, už kurį ji sumokėjo 42 litus, be to, papildomai pirko vaistus ir už juos sumokėjo 25 litus. Iš viso dėl buvusio vyro priežiūros išleido 482 litus, reiškia civilinį ieškinį šiai sumai. Ji rinko čekius, kuriuose buvo matyti išlaidos medikamentams, tačiau jai praradus rankinę su pinigine, dalis čekių dingo.

Ir vėliau lankė buvusį vyrą ligoninėje. Jis labai vaitodavo, kosėjo, būdavo neramus, todėl jį nuolat migdydavo, pririšdavo. Jis buvo visiškai neorientuotas. Išvežus jį į slaugos ligoninę, ten irgi buvo tas pats – jis buvo užrakintas, pririštas, buvo maitinamas, statomos lašinės. Nors jie kartu negyvena, bet kartais būna kartu, jis pabūna ir pas jų sūnų. Šiuo metu R. E. daugiau būna pas ją namuose. Dabartinė jo fizinė būklė yra labai bloga – neprognozuojama. Kartais jis būna piktas, kartais viską greitai pamiršta, sutrinka jo kalba, kartais kalba sklandžiai. Po galvos sutrenkimo yra išlikę atminties, kalbos sutrikimų. Jis sunkiai juda. Fizinių judesių negali atlikti – nieko negali pakelti ar naudotis kokiu nors darbo įrankiu. Be lazdos jam labai sunku eiti, jo veiksmai nekoordinuoti, jį mėto į šonus. Iki įvykio jis pragyvenimui užsidirbdavo pats, o po jo jam net barzdą reikia padėti nusiskųsti, nes dreba rankos.

Liudytoja D. B. parodė, kad R. E. 2014 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliai neatsimena, ravėjo pas ją bulves. Už darbą jam sumokėjo 20 litų, jis dviračiu išvažiavo į Anykščių r. (duomenys neskelbtini) miestelį nusipirkti cigarečių. Ar išvažiuodamas R. E. su savimi turėjo kokių nors daiktų, nepastebėjo. Kur jis būtų važiavęs iš (duomenys neskelbtini) miestelio, nesakė, tik pažadėjo kitą rytą, kai jau nebus rasos, atvažiuoti pabaigti ravėti bulves. Praėjus panašiai apie pusantros valandos, galėjo būti apie 20.30 val., pas ją į namus atėjo kaimynas P. B., kuris pasakė, kad R. E. labai blogai, jog jis yra sumuštas arba nutrenktas automobilio, guli prie (duomenys neskelbtini) upės, ir sakė, kad prašo jį parvežti į kaimą. P. B. apie tai pranešė telefonu kažkoks žmogus. P. B. pavadino ją važiuoti kartu parvežti R. E.. Sakė, kad reikia kažką patiesti ant sėdynių, nes R. E. yra kruvinas. Ji, P. B. ir jos sūnus nuvažiavo parvežti R. E.. Nuvažiavo link kelio (duomenys neskelbtini) mstl., kur prie tilto per (duomenys neskelbtini) upelį, prie pat vandens ant kranto, rado sėdintį R. E.. Šalia jo buvo (duomenys neskelbtini) mstl. gyventojas M., kuris pasakė, kad rado gulintį E. ir jį pasodino, nes jis būtų užspringęs, labai kriokė. R. E. buvo visas šlapias, labai dejavo, vos kalbėjo ir pasakė „kaip mane sububijo. Aš noriu gyventi“. Jis sakė, kad vienas iš jų buvo S.. Jis minėjo dar kažkokį asmenį, bet jo pavardės ji neįsiminė. Daugiau jis nieko nebesakė, tik dejavo iš skausmo. Matėsi, kad yra sumušta jo galva ir veidas, kuris buvo visas kruvinas, o akys užtinę, pajuodę, matomai nuo sumušimo. Iš pradžių kaimynas P. B. pabandė R. E. pakelti už pažastų, kad įsodintų jį į automobilį, tačiau vos pakėlus jį nuo žemės, jis pradėjo dar daugiau dejuoti. Ji pasakė, kad jo daugiau nebeliestų ir kviestų greitąją pagalbą bei policiją. Kol laukė atvykstančių medikų ir policijos, paskambino buvusiai R. E. žmonai I. E. ir informavo ją apie sužalotą R. E.. Belaukiant greitosios pagalbos medikų pamatė, kad R. E. veidas jau nebe raudonas, o tiesiog mėlo ir juodavo. Atvykę greitosios pagalbos medikai R. E. išvežė į ligoninę, tada apie tai pasakė R. E. ir liepė jai važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių. R. E. buvo tais pačiais marškiniais ir kelnėmis, o ar buvo su batais, ar be jų, neatsimena, nes labai išsigando pamačiusi taip sumuštą žmogų. Prie jo jokių daiktų nebuvo, nebuvo ir jo dviračio. Pakrantė, kur rado R. E., buvo ištrypta, o žolė išguldyta. R. E. po įvykio tapo visai neatpažįstamas, tarsi kitas žmogus. Pasikeitė jo išvaizda, pradėjo šlubuoti jo atmintis, skundžiasi, kad jam labai skauda galvą. Iki to įvykio jis buvo linksmas, nuoširdus, geros sveikatos, labai greitai važinėdavo dviračiu, niekada niekuo nesiskundė, buvo darbingas žmogus.

Liudytojas P. B. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį, tiksliau neatsimena, vakare, po 21 val., į jo laidinį telefoną paskambino E. M., gyvenantis Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., ir jam pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) kaimo tilto, prie (duomenys neskelbtini) upelio, rado sumuštą R. E.. Jis pasakė, kad E. prašė jį parvežti į namus ir nekviesti jokios pagalbos. E. M. pasakė, kad žino, jog E. dienos metu pas D. B. ravėjo daržus, ir prašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini). Nuėjo pas kaimynę D. B. ir jai pasakė, kad skambino E. M. ir sakė, jog rado kruviną R. E., kuris prašė jį parvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pagalvojo, kad jį nutrenkė pravažiuojantis automobilis. Tada su D. B. ir jos sūnumi automobiliu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) upės tilto, kur prie upės rado E. M., o ant upės kranto sėdėjo kruvinas R. E.. Matė, kad prie upės ir kitoje kelio pusėje yra išvoliota žolė, buvo matyti pritaškyta daug kraujo. E. M. pasakė, kad rado R. E. jau ant kranto, jis visas drebėjo, buvo šlapias. Kai atvažiavo, R. E. sėdėjo, tačiau būnant prie jo, jis tai nugriūdavo, tai atsisėsdavo, buvo matyti, kad jam labai silpna ir kad jis sumuštas. R. E. kažką murmėjo, tačiau ką, nesuprato, tik suprato, kad prašė jį parvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apkabino R. E. ir pabandė jį pakelti, kad įsodintų į automobilį. Keldamas pajuto, kad traška krūtinės kaulai ir tada vėl greitai R. E. paguldė ant žemės. R. E. ėjo silpnyn, pradėjo mėlynuoti jo veidas. D. B. pradėjo šaukti, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, kad jo vežti į namus negalima, nes taip sumuštas jis gali ir numirti. Greitosios pagalbos medikus iškvietė E. M., medikai greitai atvažiavo ir R. E. išsivežė į ligoninę. Dar buvo atvažiavę ir policijos pareigūnai, kuriems bebūnant, pravažiuodamas sustojo P. B. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, ir išgirdęs, kad R. E. prie upės buvo sumuštas, pasakė, kad R. E. galėjo sumušti (duomenys neskelbtini) kaimo vaikinai: S., B. ir M., kad matė juos visus tris važiuojančius, kad važiuodamas prasilenkė su jais.

Liudytojas P. B. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliau neatsimena, vakare važiavo keliu link (duomenys neskelbtini). Pamatė prie (duomenys neskelbtini) upės tilto, ant upės kranto, susirietusį žmogų. Matė, kad prie to žmogaus buvo kažkoks vyriškis, atrodo, kad M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime. Nekreipdamas dėmesio pravažiavo ir nuvažiavo iki netoliese esančios pažįstamo sodybos. Po to grįžo atgal ir važiavo į namus, prie upės nesustojo, nes matė, kad ten yra žmonių, galvojo, kad jei kas ir nutiko, tai susitvarkys. Grįžo į namus ir pasiėmęs automobilį važiavo pas kitą pažįstamą Jaruševičių pranešti, kad išdaužyti jo dirbtuvių langai. Važiuodamas ties tuo pačiu tiltu pamatė, kad prie upės tebėra tas pats žmogus, o ten susirinkę dar daugiau žmonių. Jam pasidarė įdomu, kas nutiko. Nuėjo iki upės, ten pamatė, kad tas vyriškis, kurį pravažiuodamas matė tupintį ar susirietusį, yra R. E.. Jo veidas buvo stipriai sumuštas, kruvinas, o rūbai buvo šlapi. Žolė prie upės buvo ištrypta, o žolė vandenyje prie pat kranto išguldyta. R. E. veidas buvo sumuštas labai baisiai, todėl jį vos atpažino. R. E. dejavo ir kažką bandė pasakyti, tačiau ką, nesuprato. Prie jo buvo M., P. B. ir B.. Iš jų kalbų suprato, kad R. E. sumušė kažkas iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Iš kur jie apie tai žinojo, pasakyti negali, apie tai jų neklausinėjo. Suprato, apie kokius asmenis yra kalbama. Tie vaikinai jau ne kartą yra „pasižymėję“ savo gyvenvietėje, labiau žinomas M.. Tiksliai nebeatsimena, kas tą dieną jam sakė, jog kažkada po pietų tiek stotelėje, tiek kažkur prie upės ir dar kažkuriame kaime, ar tai B. ar tai N., vaikščiojo ir dviračiais važinėjo (duomenys neskelbtini) kaime gyvenantys R. M., A. S. ir L. B.. Po to, kai R. E. išvežė į ligoninę, važiavo į namus ir (duomenys neskelbtini) kaime ant tilto per (duomenys neskelbtini) upę rado padėtą kuprinę. Žmonių nesimatė. Iš pradžių pravažiavo, o po to vėl grįžo atgal, kadangi nieko nesimatė aplinkui, galvojo, kad jei kas ieškos kuprinės, tai ją atiduos. Po to parsivežęs į namus ir apžiūrėjęs kuprinės vidų joje rado dar vieną krepšį. Tarp daiktų rado R. E. įmonės antspaudą, vaistus, akinius taip pat įvairius miškininko įrankius bei elektrinį suktuvą. Elektrinis suktuvas, kuris kaip vėliau paaiškėjo, priklausė J., kurio dirbtuvių langas buvo išdaužtas. Pagalvojo, kad rasti daiktai gali būti susiję su R. E. sumušimu, todėl iš karto apie juos informavo policiją, atvykus policijos pareigūnams kuprinę su visais daiktais atidavė jiems.

Liudytojas E. M. parodė, kad 2014 m. liepos 5 d., šeštadienį, apie 21.00-21.30 val., dviračiu važiavo iš (duomenys neskelbtini) keliu link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) upės tiltą, kairėje kelio pusėje, išgirdo kažkokius garsus, lyg dejones. Sustojo ir nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad maždaug už 5-6 metrų ant šlaito netoli upės ant nugaros guli žmogus. Priėjęs arčiau pamatė, kad jis yra sumuštu veidu. Žmogus kvėpavo, labai stipriai drebėjo. Kas per žmogus iš karto nepažino, nes išsigando. Veidas buvo prakirstas siauromis ilgesnėmis juostomis, bet kraujas nebebėgo, o akys buvo užtinę. Gerai įsižiūrėjęs pažino, kad tai E. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis buvo su rūbais, sportinėmis kelnėmis, kurios buvo šiek tiek nusmukusios, greičiausiai nuo vilkimo. Apatinės kelnės buvo užmautos normaliai. Pradėjo jį kalbinti, klausė, ar kviesti greitąją pagalbą, tačiau iš jo dejonės suprato, kad greitosios pagalbos nereikia. Tada šiek tiek jį pakėlė nuo žemės, jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas, todėl iš karto jį paguldė ant šono, kad neužspingtų, nes pats negalėjo pasėdėti. Paprašius jis pajudino rankas, kojas, prasižiojo, liudytojas suprato, kad galūnių kaulai nelūžę. Nežinodamas, ką su juo daryti, skambino į (duomenys neskelbtini) kaimą pažįstamam, prašė, kad atvažiuotų pasiimti E.. Jis pasakė, kad dirba ir negali atvažiuoti. Tada to pažįstamo paprašė, kad jis paskambintų ir ką nors atsiųstų iš kaimo. Belaukdamas apsidairė aplinkui ir pamatė, kad aplinkui ištrypta. E. buvo tik su vienu batu, visas šlapias, antrą jo batą rado netoliese žolėje. Nuo vietos, kur gulėjo E., buvo ištryptas takas iki pat vandens, per žoles. Netrukus atvažiavo P. B. ir B.. Iš pradžių galvojo E. parvežti į kaimą. P. B., laikydamas E. už pažastų ir jį keldamas pasakė, kad traška jo krūtinė ar šonai. Supratę, kad gali būti lūžę šonkauliai, paguldė E. ant žemės ir iškvietė greitąją pagalbą. Belaukiant greitosios pagalbos, keliu į (duomenys neskelbtini) pusę, važiavo iš matymo pažįstamas vyriškis iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris sustojo ir, pamatęs sumuštą E., pasakė, kad jis žino, kas tai galėjo padaryti.

Liudytoja L. B. parodė, kad 2014 m. liepos 5 d. dienos metu sūnus L. B. su draugais namuose gėrė sidrą. Apie 18 val. ji išvažiavo į darbą, o sūnų L. paliko namuose. Į namus grįžo apie 21.30 val., sūnaus L. B. namuose nebuvo. Iš dukros V. B. sužinojo, kad buvo atvažiavę R. M. ir A. S., kurie pasikvietė L., ir jie kažkur dviem dviračiais išvažiavo. Bebūnant namuose, maždaug apie 22 val., į kiemą dviračiais atvažiavo R. M. ir A. S.. Buvo akivaizdu, kad jie yra girti. R. M. buvo labai piktas, jie ieškojo L., rėkavo, kad kažką reikia pribaigti. Sakė, kad L. gresia 8 metai kalėjimo. Namuose tuo metu buvo ir V. B.. Pasakė, kad L. nėra, kad jis išvažiavo kartu su jais ir kad jie ieškotų jo, kur paliko. Tada ji grįžo į kambarį, o R. M. pasikvietė dukrą V.. Ji su R. M. išėjo už tvarto ir kai grįžo, pamatė, kad ji labai kažko išsigandusi, tačiau ji nieko nesakė. Tada jie išvažiavo. Po kiek laiko į namus grįžo L., kuris buvo šlapiais rūbais, be vienos basutės. Jis pasiėmė šunį ir išėjo pasivaikščioti. Po kiek laiko R. M. ir A. S. vėl atvažiavo dviračiu. R. M. šaukdamas klausė, kur yra L., jam pasakė, kad išėjo su šunimi. Jie išvažiavo. Tada dukra V. B. pasakė, kad jie taip laksto todėl, kad primušė žmogų. Kai jos paklausė, iš kur ji tai žino, dukra pasakė, kad kai ją pasikvietė R. M. už tvarto, pasakė, jog sumušė žmogų, kad jį reikia pribaigti ir sudeginti to žmogaus dokumentus. Jis jai parodė to žmogaus asmens dokumentus su nuotrauka ir sakė, kad jo pavardė E. ir jis labai panašus į kaimo gyventoją P. E.. Ji suprato, kad sumušė P. E. brolį R.. Kieme pamatė svetimas dvi kuprines ir dukrai V. liepė jas išnešti ant (duomenys neskelbtini) kaime esančio tilto, pagalvojo, kad savo kuprines paliko A. S. su R. M., kad jie grįždami namo jas pasiims. Dukra išnešė kuprines, sudėjusi vieną į kitą, ir jas paliko prie tilto. Po to pamatė, kad tą kuprinę paėmė P. B. ir ją išsivežė. Jiems išvažiavus, prie šiltnamio rado numestą plastikinį alaus „Tornadas“ butelį, kuriame buvo likę mažiau nei pusė butelio alaus. Kada jie gėrė alų, nematė. Matė, kad A. S. ir R. M. vienu dviračiu važiavo keliu į pagrindinį kelią, kur juos sulaikė policijos pareigūnai. Kai sūnus grįžo pavedžiojęs šunį, ji jam pasakė „prisidirbai“, bet jis nieko neatsakė. Kitą dieną L. išėjo į darbą, bet kriminalistai jį iš darbo išsivežė, ji nespėjo su juo pakalbėti. Grįžęs po sulaikymo sūnus nieko nepasakojo, prašė jo nenervinti. Anksčiau panašių atvejų su sūnumi nėra buvę, jis niekada gyvenime nebuvo įsivėlęs į muštynes. Apsižodžiaudavo su draugais. Būdamas mokinys bėgdavo iš pamokų. O dėl ankstesnės vagystės, tai būdamas nepilnametis sumanė iš Raguvos parvažiuoti dviračiu, ji net nežinojo, kad jis tą dviratį buvo pavogęs. Su M. L. nebuvo artimiausi draugai, bet bendravo kaip tos pačios gyvenvietės jaunimas. Jie susirinkdavo prie klubo, kartu žaisdavo krepšinį. S. matė po to įvykio, kai jį išleido iš areštinės. Jis buvo pas juos atėjęs, jokių mėlynių ant jo veido nebuvo.

Liudytoja V. B. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį, tiksliau neatsimena, R. M. ir A. S. vakare buvo atėję pas jos brolį L., jį vadino važiuoti kartu su jais, ji nenorėjo išleisti brolio ir atėmė dviratį. Brolis jos nepaklausė ir su jais išvažiavo, jį vežė R. M. ant savo dviračio. Praėjus kuriam laikui, galėjo būti apie 22 val., pas juos į kiemą vėl grįžo R. M. ir A. S.. Su jais jos brolio L. B. nebuvo. Ji jų nieko neklausinėjo. R. M. buvo stipriai girtas. Jis pavadino ją nueiti už tvarto. A. S., kuris taip pat buvo girtas, paliko kieme. Jiems nuėjus už tvarto R. M. iš darbinių kelnių kišenės išsitraukė asmens tapatybės kortelę ir padavė jai. Ji pažiūrėjusi pamatė, kad tai ne R. M. asmens tapatybės kortelė, o kažkokio vyresnio vyro. Pažiūrėjusi nuotrauką pamatė, kad tas vyriškis jai matytas. Nei vardo, nei pavardės nežiūrėjo, neskaitė, tik pažiūrėjo nuotrauką ir vėl asmens tapatybės kortelę atidavė R. M.. Jis pasakė, kad jie prisidirbo, kad pakeliui į (duomenys neskelbtini) sumušė žmogų, jį ten paliko ir net nežino, ar jis yra gyvas. Suprato, kad sumušė visi trys, nes tai jai sakydamas vartojo daugiskaitą. Klausė, kurioje vietoje tai atsitiko, bet jis tikslios vietos nepasakė, tik pasakė, kad reikės važiuoti atgal, pribaigti tą žmogų ir kur nors miške pakasti. Tai išgirdusi labai išsigando, nežinojo, ar tikėti jo žodžiais, ar jis rimtai kalba, ar meluoja. Daugiau jo neklausinėjo ir grįžo į kambarį. Jie išėjo iš kiemo, kieme paliko dvi kuprines. Po to grįžo brolis, pasiėmė savo šunį ir kažkur išėjo. Po to M. su S. pas juos atvažiavo antrą kartą, jie atsivežė alaus, vieną butelį alaus numetė pas juos kieme. Jis nebuvo pilnas. Alaus rūšies nepamena. Jie jų kieme negėrė, tik numetė tą butelį. Pamačiusi tas kuprines mama L. B. liepė jai jas išnešti iš kiemo, kad nekeltų jokių problemų. Ji į sunkesnę kuprinę įkišo lengvesnę kuprinę ir jas nunešė ant tilto per (duomenys neskelbtini) upę (duomenys neskelbtini) kaime. Abi kuprines ten ant tilto paliko, nes tikėjosi, kad M. su S., važinėdami po (duomenys neskelbtini) kaimą, jas pamatys ir pasiims. Po kelių dienų, kai brolis L. grįžo iš policijos, kalbėjosi su mama ir ji jai paaiškino, kad buvo sumuštas R. E.. Kai matė grįžusius M. ir S., ant S. veido nieko nepastebėjo, jokių sumušimų ant jo veido nesimatė.

Liudytoja J. S. parodė, kad sūnus A. S., grįžęs iš policijos, pasakė, kad L. B. primušė žmogų. Sūnus jai sakė, kad kai jis pamatė, jog B. muša žmogų, jis tą žmogų gynė. Jį ginant B. spyrė jam (A. S.) koja į dešinę veido pusę. Apie M. sūnus jai nieko nesakė. 2014-07-05 sūnus iš namų išvažiavo į mišką kartu su R. M.. Į mišką iš namų išvažiavo prieš pietus, buvo blaivūs. Abu išvažiavo dviračiais, vežėsi pjūklą. Kai grįžo, buvo apie 9-10 val. vakaro. Sakė, kad R. pametė telefoną, važiavo jo ieškoti. Išvažiavo truputi išgėrę, nuo abiejų jautėsi alkoholio kvapas. Paskui juos išsivežė policija, bet ne iš namų. Policija juos išsivežė, bet paleido, o paskui jį išsivežė iš darbo kitą dieną. Po sulaikymo sūnus grįžęs sakė, kad buvo sulaikiusi policija, jį kaltina sumušus žmogų, bet jis to žmogaus nemušė, o jį tik gynė.

Liudytoja I. K. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK Viešosios tvarkos skyriaus tyrėja. Iki šio įvykio kaltinamieji jai buvo žinomi kaip jos aptarnaujamos teritorijos – (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojai. Iki liepos 5 d. įvykio apie juos žinojo tiek, kad R. M. buvo įrašytas į Pataisos inspekcijos įskaitą, buvo kontroliuojamas, A. S. irgi buvo kažkur matytas, o apie trečią asmenį – L. B. ji nieko nežinojo. 2014 m. liepos 5 d. nuo 18.45 val. dirbo pagal sudarytą atskirą grafiką su Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK KPS tyrėju M. P.. Dirbo Panevėžio rajone, Velžio, Miežiškių ir Raguvos seniūnijose. Apie 22 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., kelyje link (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės yra sumuštas vyriškis. Su M. P. nuvažiavo į nurodytą vietą, kur ant upės kranto rado sėdintį sumuštą vyriškį, kuris buvo šlapias, jo veidas buvo pamėlęs. Pažino, kad tai R. E.. Aplinkui jį buvo ištrypta žolė, takas į upelį, pačiame upelyje išguldyti, ištrypti meldai. Nuo tilto iki to upelio šlaitas eina 45 laipsnių kampu, nuo paties tilto iki upelio kranto, prie kurio buvo nukentėjusysis, yra 10-20 m atstumas. Netoli tos vietos, kur jis sėdėjo, žolėje, buvo matyti kraujo dėmių, ant tilto kraujo nesimatė. Kai atvažiavo, jis jau nieko nekalbėjo, drebėjo ir belaukiant atvažiuojančios greitosios pagalbos medikų, jo veidas vis labiau mėlo. R. E. nieko nepasakė, jį išsivežė greitosios pagalbos medikai. Įvykio vietoje buvo keli žmonės, kurie paaiškino, kad prie upės rado sumuštą vyriškį. Kažkuris iš vyrų pasakė, kad R. E. gali būti sulaužyti šonkauliai. Iš susirinkusių žmonių kalbų suprato, kad arčiau (duomenys neskelbtini) kaimo autobusų stotelėje kažkas matė tris jaunuolius, kurie galimai ir galėjo sumušti R. E.. Iš tų kalbų suprato, kad stotelėje kartu su kitais vaikinais buvo ir R. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime. Kai R. E. išsivežė greitosios pagalbos medikai, su M. P. važiavo link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ieškoti jaunuolių, kadangi pagal bendrą R. E. išvaizdą, pagal jo sužalojimus suprato, kad jis ne pats susižalojo, o buvo sumuštas. Su M. P. važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) kaimo link Panevėžio priešais juos atvažiuojantį vieną dviratį, ant kurio sėdėjo du jaunuoliai, kurie juos pamatę pradėjo mojuoti rankomis ir juos stabdyti. Sustojus pažino R. M. ir A. S., gyvenančius (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo akivaizdu, kad jie neblaivūs. Abu buvo su darbiniais drabužiais ir batais. Su ja daugiausia kalbėjo R. M., kuris iš karto paklausė, ar jie ne iš ten važiuoja. Jo paklausė, apie ką jis kalba ir R. M. pradėjo sakyti, kad žino, kas buvo, ir gali papasakoti, kas sumušė tą vyrą. Jo paklausė, kur jie važiuoja, ir R. M. pasakė, kad važiuoja būtent į tą vietą ieškoti telefono, nes sakė, kad kažkuris iš jų pametė mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi įtarė, kad R. M. ir A. S. gali būti sumušę R. E., paprašė jų sėsti į tarnybinį automobilį ir nuvežė į policiją juos apklausti apie tą įvykį. Apie įvykį informavo budėtoją, ir apklausus R. M. bei A. S., važiavo pas L. B., kadangi minėti asmenys nurodė, jog R. E. sumušė L. B.. L. B. neradę namuose, važiavo toliau dirbti, kai budėtojas pasakė, kad (duomenys neskelbtini) kaime kažkoks vyriškis rado kuprinę, kurioje buvo rasti R. E. daiktai, tarp kurių buvo R. E. įmonei išduotas spaudas. Daiktus radusį vyriškį apklausė, paėmė daiktus ir grįžo į Panevėžio rajono policijos komisariatą, kur surinktą medžiagą bei daiktus atidavė tą naktį budėjusiam pareigūnui V. S.. Apie 3 val. baigusi darbą, į garažą statydama tarnybinį automobilį „Mitsubishi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame už vairuotojo sėdynės ant kilimėlio rado traktorininko pažymėjimą, išduotą R. E. vardu. Ant galinės sėdynės, už vairuotojo sėdynės, kaip tik sėdėjo R. M., kuris greičiausiai ir išmetė tą dokumentą. Apie rastą dokumentą informavo V. S., kuris apžiūrėjo tarnybinį automobilį ir paėmė R. E. dokumentą.

Liudytoja D. T. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Į įvykio vietą nevyko, įvykio vietą apžiūrėjo kiti pareigūnai. Ji dirbo su kaltinamaisiais, kai juos pristatė. Praktiškai nuo pat pradžių apklausinėjo visus – ir liudytojus, ir įtariamuosius. Apklausdavo viena. A. S. buvo sulaikytas ir pristatytas iš darbo. Parodymus davė savo noru. Atsisakė gynėjo. Jam buvo išaiškinta, kad bet kurios apklausos metu jis gali turėti savo gynėją. Kitos apklausos metu jis gynėją turėjo. A. S. davė tokius parodymus, kokie užrašyti jo apklausos protokole. Jis parodymus pats persiskaitė, pasirašė, niekas jam jokio poveikio nedarė, jis viską papasakojo savo noru. Apie tai, kad pasirašius A. S. bus greičiau išleistas į namus, jokios kalbos nebuvo. Kalbama buvo apie apklausą, buvo liepta įdėmiai viską persiskaityti. Įtariamasis viską perskaitė įdėmiai ir pasirašė. Pirmos apklausos metu advokato nebuvo, nes nė vienas įtariamasis advokato nepageidavo, o būtinumo jiems skirti gynėjus, nebuvo. Kiek pamena, pradžioje buvo pareikštas įtarimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausinėja prokuroras. Ji A. S. neblaivaus neapklausinėjo. Jis buvo blaivus, atvežtas tiesiai iš darbo. Niekas nekalbėjo apie įtariamojo paleidimą, nes sumuštas žmogus gulėjo ligoninėje be sąmonės, ir nebuvo aiškios įvykio aplinkybės. Apie paleidimą kalbos nebuvo ir dėl to, kad kai jis buvo sulaikytas, dar nebuvo surastas trečias asmuo, ir R. M. apklausa buvo atlikta po A. S. apklausos. Ji įvykio vietoje nebuvo ir nežino, kaip atrodė įtariamieji tuo metu, ar jie buvo girti. A. S. veide sužalojimų nematė, nebuvo jokių sužalojimų. A. S. neprašė jokios medikų apžiūros. Neatsimena, kokias aplinkybes tiksliai aiškino A. S.. Jo apklausa buvo prieš metus laiko. Kas kokius parodymus davė, taip ir buvo užrašyta. Įvykio vietos schemą braižė tas pareigūnas, kuris joje pasirašė, ji nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje. Kai antrą kartą A. S. atvyko su gynėju, jis atsisakė duoti parodymus. Nežino, kodėl jis atsisakė duoti parodymus. Pasakė, kad parodymus duos teisme. Liepos 7 dieną įtariamasis po apklausos buvo supažindintas su apklausos protokolu, jį perskaitė, pasirašė. Neatsimena, kada kvietė jį susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Kiek atsimena, pirmas buvo apklaustas L. B., po to – A. S. ir paskutinis turėjo būti apklaustas R. M.. L. B. parodymai negalėjo turėti įtakos kitų įtariamųjų parodymams, ji smulkiai aiškinosi įvykio aplinkybes, nes nukentėjęs žmogus gulėjo ligoninėje be sąmonės, nebuvo trečio įtariamojo. Anksčiau su šiais kaltinamaisiais jokių ikiteisminių tyrimų neturėjo, juos matė pirmą kartą. L. B. ir A. S. buvo sulaikyti liepos 7 dieną, o R. M. vieną dieną vėliau – liepos 8 dieną. R. M. savanoriškai davė tokius parodymus, jam niekas sulaikymu negrasino. Pirmiausiai jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Jis jo atsisakė, tada vyko jo apklausa, jis savo parodymus perskaitė, pasirašė. Šiuo metu neatsimena, ar klausė jo, kodėl pasikeitė jo parodymai. Gali būti, kad sulaikymo protokolas galėjo būti rašytas po jo apklausos. Jokio smurto prieš jį niekas nevartojo. Dėl smurto jis galėjo kreiptis į med. ekspertus, paleistas galėjo nuvykti į prokuratūrą. Nė vienas iš įtariamųjų nebuvo suimtas, visi buvo paleisti po laikino sulaikymo. Vėlesnėje – gruodžio 5 d. apklausoje R. M. buvo apklaustas jau dalyvaujant gynėjui. Neatsimena, kas R. M. atvedė į jos kabinetą. Kiek supranta, R. M. kriminalistai kvietė pas save, nes ji buvo jų prašiusi surasti ir pristatyti jai įtariamuosius. A. S. buvo sulaikytas darbe ir atvežtas apklausai. Jokių sužalojimų nei ant R. M., nei ant A. S. nebuvo. Abiejose R. M. minimose apklausose dalyvavo advokatas, todėl jo aiškinimas, kad davė melagingus parodymus, nes bijojo, nelogiškas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie tilto per (duomenys neskelbtini) upelį. Įsukus į kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini) kaimą, ir pavažiavus apie 20 metrų, kelio dešinėje pusėje, apie 2 metrus nuo jo dešiniojo kelkraščio, matyti ištrypta žolė, raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo pėdsaką. Toliau nuo dėmės į dešinę pusę, apie 7 metrus į vakarų pusę link upelio nuo kelio kelkraščio, vėl matyti ištryptas žolės plotas (1 t., b. l. 3-6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1355/14(P-05) nurodyta, kad R. E. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis veide, kairio antakio muštine žaizda, sumušimo židiniu smegenyse kairėje smilkininėje srityje, nosies kaulų lūžiu, bei krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės 8, 9, 10-to šonkaulių lūžiais, lydimais dešinio plaučio pažeidimu, oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir oro susikaupimu minkštuosiuose audiniuose krūtinės ląstos srityje. Medicininėje dokumentacijoje pateiktų objektyvių duomenų apie sužalojimus nepakanka tam, kad būtų galima nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2014-07-05, tam medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai. R. E. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujas paimtas 2014-07-05, 23.00 val. Panevėžio ligoninėje). Dėl išsivysčiusio oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, lydimo kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, R. E. sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., b. l. 47-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1355/14/15(05) nurodyta, kad nurodyti trauminių poveikių skaičiaus negalima, nes ši išvada surašyta remiantis medicinos dokumentų duomenimis, kuriuose sužalojimai apibūdinami ne tiksliai (pvz., veide daugybiniai nubrozdinimai ir pan.). Remiantis medicinos dokumentais detalizuoti, kurie sužalojimai galėjo būti padaryti užšokant ar šokinėjant ant R. E. kūno, negalima. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kumščiais, tiek spardant kojomis, tiek užšokus ant kūno ar panašiai (1 t., b. l. 51).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas tarnybinis policijos automobilis. Automobilio salone, už vairuotojo sėdynės ant grindų, ant guminio kilimėlio guli traktorininko pažymėjimas, išduotas R. E. (1 t., b. l. 7-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Panevėžio rajone, Nevėžio kaime, prie Girelės gatvės 4 namo, už 15 metrų krūmuose rastas dviratis, kurio galinis ratas nuimtas ir guli šalia dviračio (1 t., b. l. 15).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas P. B. pateikė medžiaginį krepšį, kuriame buvo R. E. įmonės antspaudas, dėklas su akiniais, vaistai, plastmasinė dėžutė, 2 izoliacijos ritinėliai, bei juodos spalvos medžiaginį krepšį, kuriame buvo vyriška rankinė ir įrankiai (1 t., b. l. 16-23).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiojo rūbai, paimti iš ligoninės. Rastas vienas purvinas batas. Kelnių dešinėje pusėje yra įleidžiama kišenė, užsegama užtrauktuku. Užtrauktukas suplyšęs, kelnės, kojinės purvinos (1 t., b. l. 33-36).

Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad nukentėjusysis neteko 50 procentų darbingumo (1 t., b. l. 72).

Iš asmens blaivumo testo pažymos matyti, kad A. S. 2014-07-05 23.54 val. buvo nustatytas 2,03 promilės girtumas (1 t., b. l. 150).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

R. M. ir A. S. parodymus, kad jie R. E. nemušė ir jo nesužalojo, jo dokumentų nepagrobė, tai padarė vienas L. B., teismas vertina kritiškai kaip mėginimą išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti ir juos atmeta. Šie jų parodymai prieštarauja jų pačių parodymams ikiteisminio tyrimo metu, paneigti kaltinamojo L. B., liudytojų B., B., B., T. ir kitų parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, daiktų paėmimo protokolų duomenims.

L. B. ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-06 paaiškinime, taip pat 2014-12-05 ir 2015-02-02 apklaustas kaip įtariamasis bei teisiamajame posėdyje davė iš esmės vienodus ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog R. E. sumušė ir jį sužalojo jis, R. M. ir A. S.. Objektyvių duomenų, kad L. B. turėtų tikslą apkalbėti minėtus asmenis negauta, atsakomybė už grupinį nusikaltimą nėra švelnesnė, priešingai, netgi griežtesnė. Be to, kaltinamieji buvo draugai. Nukentėjusysis R. E. irgi nurodė, kad sustojo prie stovėjusių visų kaltinamųjų ir toliau nieko neatsimena. R. M., apklaustas 2014-07-08, taip pat parodė, jog R. E. smūgius rankomis ir kojomis sudavė jie visi, t. y. jis, L. B. ir A. S.. Tas aplinkybes jis patvirtino ir 2014-12-05 bei 2015-08-02 apklausų metu dalyvaujant gynėjui. Kodėl pakeitė parodymus teisiamajame posėdyje R. M. logiškai paaiškinti negalėjo, nurodė, jog bijojo policijos pareigūnų, nes jie jam darė spaudimą, todėl ankščiau davė tokius parodymus, kokius jam liepė duoti, nors šių pareigūnų neįvardijo, dėl jų veiksmų nei advokatui, nei prokurorui nesiskundė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tyrimą atliko ne kažkokie policijos pareigūnai, o tyrėja T., kiti policijos pareigūnai, o ir pati tyrėja, negalėjo žinoti tokių įvykio detalių, apie kurias papasakojo pats kaltinamasis ir kurios sutapo su kitais byloje surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. M. prieš tai teistas, su juo buvo atliekami įvairūs tyrimo veiksmai kitose ikiteisminiuose tyrimuose, todėl savo teises tyrimo metu jis puikiai žinojo ir suprato duotų parodymų pasekmes. Jo teigimas, kad nukentėjusiajam galėjo suduoti smūgius, bandydamas išskirti L. B. ir R. E., visiškai nelogiškas, nes jokių muštynių tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų nebuvo, nukentėjusysis buvo užpultas ir iš karto po pirmų smūgių prarado sąmonę. Tai laikytina tik R. M. pozicija, bandant parodyti, jog jo veiksmai netyčiniai, jeigu būtų įrodyta, kad jis su R. E. sumušimu vis tik yra susijęs. Taip pat nepagrįsta R. M. versija, jog jis su A. S. mėgino apginti R. E. nuo L. B.. L. B. pagal savo fizinius duomenis yra žymiai smulkesnis už R. M. ir A. S., be to, iš bylos duomenų matyti, kad jis (L. B.) įvykio metu buvo gana stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl jei iš tikrųjų R. M., kaip pats teigia, būtų bandęs apginti R. E. nuo L. B., jis tai būtų ir padaręs, nes turėjo visas galimybes. Dėl tos pačios priežasties vienas L. B. taip pat negalėjo nutempti nukentėjusiojo prie upės. Iš B., B., B. parodymų matyti, kad nukentėjusiojo R. E. krepšį su daiktais pasiėmė R. M. ir A. S.. Policijos automobilyje, už vairuotojo sėdynės ant kilimėlio, kuriuo buvo į komisariatą pristatyti R. M. ir A. S., buvo rastas pagrobtas R. E. traktorininko pažymėjimas. Kaip liudytoja teisme apklausta policijos pareigūnė I. K. parodė, kad tas dokumentas buvo rastas būtent toje vietoje, kurioje sėdėjo R. M.. Liudytoja mano, kad tą dokumentą galimai ir išmetė R. M.. Be to, ir iš B. parodymų matyti, kad jai būtent R. M. po įvykio rodė kitą iš R. E. pagrobtą dokumentą – jo asmens tapatybės kortelę, taip pat jis liudytojai sakė, kad jie trise sumušė R. E. ir jį paliko prie upės, todėl reikia grįžti ir pribaigti. Apie šias aplinkybes B. papasakojo ir savo motinai B.. Tai visiškai paneigia R. M. parodymus, kad jis tik skyrė L. B. ir R. E..

Analogiškai vertintini ir A. S. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis detaliai papasakojo visas R. E. sumušimo ir sužalojimo aplinkybes, šie parodymai iš esmės sutapo su L. B. ir R. M. parodymais. Kodėl vėliau pakeitė parodymus A. S. teismui logiškai paaiškinti negalėjo. Jis neteigė, kaip R. M., kad policijos pareigūnai jam darė spaudimą, tačiau nurodė, kad nežinojo, kaip tyrėja užrašė jo parodymus, jų neskaitė. Tokią jo versiją paneigė kaip liudytoja apklausta tyrėja D. T., kuri parodė, kad užrašė tokius kaltinamojo A. S. parodymus, kokius jis pats davė. D. T. taip pat parodė, kad kaltinamasis A. S. savo parodymus pats perskaitė, juos pasirašė, jam jokio poveikio niekas nedarė, jis viską papasakojo savo noru. Be to, dalyvaujant advokatei, susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, A. S. nurodė, kad su visa medžiaga susipažino ir pastabų bei prašymų neturi, kad neteisingai buvo užrašyti jo parodymai, kaltinamasis A. S. nenurodė. Apie tai neinformavo ir advokatės.

Nei L. B., nei kiti kaltinamieji, davę parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir jų metu pripažinę visi trys mušę nukentėjusįjį, negalėjo nurodyti jokios priežasties ir motyvo ar menkiausios dingsties, kodėl jie tai darė. Šiuo atveju teismas neįžvelgia jokių kitų paskatų, išskyrus chuliganiškas. Nukentėjusysis buvo mušamas be jokios dingsties. Kaip rodo bylos duomenys ir įvykio aplinkybės, dviračiais važiuodami neblaivūs kaltinamieji patys prikibo prie absoliučiai blaivaus nukentėjusiojo ir be jokios dingsties jo atžvilgiu vartojo smurtą. Medikai nustatė, kad nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis veide, kairio antakio muštine žaizda, sumušimo židiniu smegenyse kairėje smilkininėje srityje, nosies kaulų lūžiu, bei krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės 8, 9, 10-to šonkaulių lūžiais, lydimais dešinio plaučio pažeidimu, oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir oro susikaupimu minkštuosiuose audiniuose krūtinės ląstos srityje. Dėl išsivysčiusio oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, lydimo kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš L. B. viso proceso metu ir A. S. bei R. M. pirminių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, visi kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą vartojo tuo pačiu metu, papildydami vienas kito veiksmus, todėl teigtina, kad jie suvokė savo veiksmų pavojingumą, pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad veikia bendrai ir jų bendras susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais.

Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytus duomenis darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra visiškai įrodyta, jog kaltinamieji R. M., A. S. ir L. B., veikdami bendrai, be jokios dingsties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sumušė nukentėjusįjį R. E., kuriam dėl išsivysčiusio oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, lydimo kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

R. M., A. S. ir L. B. taip pat kaltinami po nukentėjusiojo R. E. sumušimo bendrai pagrobę jo asmens dokumentus ir jo įmonės antspaudą. Nė vienas iš kaltinamųjų neprisipažino pasisavinęs R. E. dokumentus ir jo įmonės antspausdą.

Kaip teisme parodė nukentėjusysis, jo asmens dokumentai, kurie buvo pagrobti, buvo piniginėje, o piniginė įdėta į krepšį, kurį jis su savimi vežėsi. Byloje nustatyta, kad pirmi iš įvykio vietos išvažiavo R. M. ir A. S., joje palikę L. B.. Tai patvirtina ir B. bei B. parodymai, kad pirmi į jų kiemą atvažiavo R. M. ir A. S., su jais L. B. nebuvo, jis grįžo kiek vėliau. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo krepšį su jame buvusiais daiktais, tarp kurių buvo ir R. E. asmens dokumentai, pasiėmė kaltinamieji R. M. ir A. S.. B. patvirtino, kad būtent R. M., pasivedęs ją už tvarto, rodė jai R. E. asmens tapatybės kortelę. Kad tuo metu kartu su jais būtų buvęs ir A. S., byloje duomenų nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir B.. Taip pat ir policijos pareigūnė I. K. parodė, kad R. E. traktorininko pažymėjimas policijos automobilyje buvo rastas toje vietoje, kurioje sėdėjo būtent R. M.. Šios aplinkybės bei tai, kad nukentėjusysis dokumentus laikė kartu vienoje vietoje, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad juos iš nukentėjusiojo krepšio paėmė R. M.. Tačiau duomenų, kad šiuos dokumentus būtų matę kiti kaltinamieji A. S. ir L. B., apie juos žinoję ir turėję tikslą bei siekę bendrai su R. M. juos pasisavinti, byloje nėra. Kaip minėta, kaltinamieji A. S. ir L. B. neigia pasisavinę nukentėjusiojo dokumentus. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių viso proceso metu iš esmės buvo tapatūs ir nuoseklūs, jis netgi pripažino savo kaltę dėl grupinio nusikaltimo sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą ir, priešingai nei kiti kaltinamieji, savo parodymų nekeitė. R. M. taip pat nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų paneigti A. S. ir L. B. parodymus. Kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų A. S. ir L. B. kaltę dėl nukentėjusiajam priklausiusių dokumentų pagrobimo, byloje nėra, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai, laiko, kad šią veiką padarė ne visi kaltinamieji bendrai, o vienas R. M., už ką jis baustinas, o A. S. ir L. B. dėl BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinami, jiems nepadarius šios veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems buvo inkriminuotas ir R. E. įmonės antspaudo pasisavinamas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. E. įmonės antspaudas po įvykio buvo rastas jo krepšyje ir su kitais daiktais jam grąžintas. Jokių duomenų, kad R. M. ar kiti kaltinamieji, tą antspaudą būtų su savimi turėję, jį matę ir siekę jį pasisavinti, nors tokią galimybę turėjo, byloje nėra, todėl R. E. įmonės antspaudo pasisavinimas iš kaltinimo šalintinas.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamųjų A. S. ir R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų R. M., A. S. ir L. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui.

R. E. ieškinyje nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų jis iki šiol jaučia pasekmes, negali dirbti jokių darbų, sunkiai ir tik su ramentų pagalba vaikšto, jam nuolat skauda galvą, neteko atminties, darbo ir kartu pragyvenimo šaltinio.