- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- eA-1361-442/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00436-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys
- Atsakovas
- Vitkūnų mažosios bendrijos, Vitkūnų mažajai bendrijai
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vitkūnų mažosios bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Vitkūnų mažajai bendrijai dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja s Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vitkūnų mažosios bendrijos (toliau – ir atsakovas, Bendrija) NMA naudai 5 324,80 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių) 14, 15 punktais, nuo 2024 m. vasario 18 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:
2.1 NMA 2023 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-547 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau –ir Sprendimas). Sprendimu Bendrijai taikyta 5 324,80 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija už darbo vietos neišlaikymą projekto kontrolės laikotarpiu.
2.2 Bendrija 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė paraišką Nr. 19VP-KU-19-1-11630-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – ir paraiška). Bendrijai buvo skirta 17 220 Eur parama, iš viso Bendrijai buvo išmokėta 17 429,03 Eur paramos suma.
2.3 Bendrija teikdama paraišką prisiėmė įsipareigojimus pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), t. y. iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti ne mažiau kaip 1 (vieną) darbo vietą (etatą), kai prašoma paramos suma ne didesnė nei 18 800 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų)“. Sukurtas naujas darbo vietas, susijusias su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos, reikia išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.
2.4 Apie priimtą 2023 m. gruodžio 7 d. Sprendimą Bendrija buvo informuota NMA 2023 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. BRK-17454 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2023 m. gruodžio 19 d. raštas), kuris 2023 m. gruodžio 19 d. buvo paskelbtas NMA portale bei išsiųstas atsakovui elektroniniu paštu bei paštu paraiškoje nurodytu pašto adresu.
2.5 Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.
2.6 Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (toliau – ir Reglamentas) 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
2.7 NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 ir 16 punktais, nuo 2024 m. vasario 18 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo Bendrijos negrąžintos 5 324,80 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
2.8 Pažymėtina, kad atsakovas NMA 2023 m. gruodžio 7 d. Sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl NMA Sprendimas yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes. Atsakovo skola NMA šiuo metu yra 5 324,80 Eur. Iš atsakovo priteistinos nuo 5 324,80 Eur negrąžintos skolos 5 proc. dydžio metines palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, apskaičiuojamos nuo 2024 m. vasario 18 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Bendrija atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) į NMA prašymą prašė prašymą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1 Bendrija visą informaciją iš pareiškėjo gaudavo elektroniniu paštu, jokių problemų iki tol laiko nebuvo kilę. Apie tai, kad Bendrija turi grąžinti paramos dalį Agentūrai ir prašoma priteisti skolą, ji sužinojo tik gavusi informaciją iš Regionų administracinio teismo, o ne iš Agentūros.
3.2 Atsakovas pradėjo domėtis šia situacija ir 2024 m. rugsėjo 16 d. atsidaręs NMA puslapį, atsitiktinai pamatė pranešimą apie duomenų apie įsiskolinimą pateikimą, taip pat visus kitus dokumentus dėl susidariusios skolos grąžinimo. Pasiteiravus Agentūros dėl įrodymų, kad Bendrijai buvo išsiųsti dokumentai, Agentūra paaiškino, kad buvo išsiųstas elektroninis dokumentas, kuris pasirašytas elektroniniu parašu ir išsiųstas elektroniniu paštu. Paprašius Agentūros, kad ji atsiųstų elektroninį laišką, Agentūra nurodė, kad šio laiško neišsaugojo, taigi, Bendrija nebuvo gavusi jokio elektroninio laiško iš Agentūros. Taip pat Agentūra nurodė, kad siuntė bendrijai ir 2023 m. gruodžio 17 d. raštą neregistruotu laišku 2023 m. gruodžio 21 d. (siuntos Nr. LT078508949LT), tačiau joks laiškas iš Agentūros taip pat nebuvo gautas. Taigi, Bendrija neturėjo galimybės pasinaudoti apskundimo tvarka, apskundžiant Agentūros veiksmus dėl susidariusios skolos grąžinimo.
3.3 Agentūros prašymas dėl skolos priteisimo turi būti atmestas, kadangi dokumentai Bendrijai nebuvo įteikti, ji prarado galimybę apskųsti Agentūros 2023 m. gruodžio 17 d. raštą dėl skolos grąžinimo. Pildydama paraišką Bendrija buvo nurodžiusi visus kontaktinius bendrijos duomenis, taip pat ir elektroninį paštą, tačiau nei elektroniniu paštu, nei neregistruotu laišku Bendrija jokių dokumentų dėl susidariusios skolos negavo, kas patvirtina, jog Agentūra tuo pasinaudojo kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti skolą, nesuteikiant galimybės Bendrijai apsiginti.
3.4 Bendrija prašė teismo išreikalauti iš NMA įrodymus, patvirtinančius, kad ji Bendrijai siuntė dokumentus dėl susidariusios skolos elektroniniu paštu ir paštu.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkino NMA prašymą ir priteisė NMA iš Vitkūnų mažosios bendrijos 5 324,80 Eur gražintinų paramos lėšų ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2024 m. vasario 18 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai grąžintos.
5. Teismas analizavo faktines aplinkybes, susijusias su Bendrijos paraiškos pateikimu, administravimu ir skirtos paramos išmokėjimu. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. gruodžio 7 d. Sprendimu Bendrijai taikyta 5 324,80 Eur sankcija už darbo vietos neišlaikymą projekto kontrolės laikotarpiu, nustatyta bendra susigrąžinama 5 324,80 Eur suma.
6. Teismas vadovavosi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatomis, pabrėžė, kad pagal teismų praktiką sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas.
7. Teismas kaip neturinčius teisinės reikšmės atmetė atsakovo argumentus, jog jis apie Sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo sužinojo tik gavęs dokumentus iš Regionų administracinio teismo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsniu, teismas nurodė, kad Bendrija Sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo galėjo apskųsti per vieną mėnesį nuo gavimo dienos. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, t. y. jog sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos atitinkamai institucijai pagal atsakovo pasirinkimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atmetė Bendrijos argumentus, kad jai buvo užkirstas kelias apskųsti Sprendimą.
8. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nurodė, kad iki teismui išeinant priimti sprendimą, atsakovas į teismą dėl NMA 2023 m. gruodžio 7 d. Sprendimo apskundimo, nesikreipė.
9. Vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 ir 16 punktais, teismas nurodė, kad 5 proc. palūkanos Bendrijai pradėtos skaičiuoti praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos; jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nustatyta, jog pirmiausia dengiamos palūkanos, o po to kitos grąžintinos lėšos pagal jų susidarymo eiliškumą. Teismo vertinimu, pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas skolininkas turi pareigą per 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo dienos grąžinti lėšas NMA, to nepadarius, nuo kalendorinės dienos, kuri eina po 60 kalendorinės dienos nuo rašto užregistravimo, skolininkui skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos, kurių skaičiavimo terminas baigiasi visų skolą sudarančių lėšų grąžinimo dieną.
11. Įvertinęs bylos medžiagą, aptartą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendė, jog yra pagrįstas NMA prašymas 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 18 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus sugrąžintos.
III.
12. Atsakovas Vitkūnų mažoji bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
13. Bendrija akcentuoja, kad ji atsiliepime pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi, kad NMA Sprendimas ir kiti susiję dokumentai jai nebuvo atsiųsti, o NMA nepateikė įrodymų, kad šiuos dokumentus siuntė Bendrijai elektroniniu laišku ar paštu. Tai yra sąmoningi Agentūros veiksmai, kadangi Bendrijai praradus galimybę apskųsti Sprendimą, Agentūra kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
14. Bendrija pažymi, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo apskųsti Sprendimo. Teismas šiuo atveju taip pat buvo neobjektyvus ir nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka nesudarė Bendrijai galimybės teisme pasisakyti dėl šių aplinkybių ar prašyti, kad teismas išreikalautų įrodymus šioje byloje apie tai, kad Agentūra tinkamai įteikė dokumentus Bendrijai.
15. Bendrija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės nėra svarbios, kadangi, kaip minėta, Bendrijai nebuvo suteikta galimybė apsiginti. NMA pateikdama prašymą teismui dėl skolos grąžinimo turėjo įrodyti, kad ji tinkamai įteikė dokumentus. Šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus, kadangi neprašė pareiškėjo pateikti įrodymus, jų nepateikė ir NMA.
16. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Bendrija dėl Sprendimo apskundimo į teismą nesikreipė, Bendrija pakartotinai akcentuoja, kad iš Agentūros nebuvo gavusi dokumentų dėl skolos susidarymo, be to, jau buvo suėjęs terminas apskųsti Sprendimą, kadangi pati Bendrija buvo paduota į teismą dėl skolos priteisimo. Bendrija neturėjo galimybės apsiginti.
17. Bendrijos įsitikinimu, teismas turi visapusiškai ištirti įrodymus, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, neobjektyvus ir šališkas
Atsiliepimas
18. Pareiškėjas NMA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apie priimtą 2023 m. gruodžio 7 d. Sprendimą Bendrija buvo informuota NMA 2023 m. gruodžio 19 d. raštu, kuris 2023 m. gruodžio 19 d. buvo paskelbtas NMA portale bei išsiųstas elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) bei paštu paraiškoje nurodytu pašto adresu. Be to, Sprendimas buvo pateiktas ne tik Bendrijos pasirinktu būdu (elektroniniu paštu), bet ir patalpintas NMA informaciniame portale, o toks informavimo būdas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra tinkamas.
20. NMA atkreipia dėmesį, kad ji pirmosios instancijos teismui pateikė informaciją apie tai, kokiais būdais Bendrijai buvo išsiųstas 2023 m. gruodžio 19 d. raštas kartu su 2023 m. gruodžio 7 d. Sprendimu. Tuo tarpu Bendrija nei teikdama atsiliepimą į NMA prašymą, nei teikdama apeliacinį skundą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, jog NMA 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimas jai nebuvo įteiktas. Bendrijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NMA prašymo priteisti iš atsakovo 5 324,80 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. vasario 18 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Pirmosios instancijos teismas tenkino NMA prašymą, nustatęs, kad NMA Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti iš atsakovo susidariusią skolą, yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas kaip nepagrįstus ir nereikšmingus atmetė atsakovo argumentus, kad jam tinkamai nebuvo įteikti skolos susidarymą pagrindžiantys dokumentai ir kad atsakovas neturėjo galimybės apginti savo pažeistas teises.
23. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, skirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nesudarė galimybės Bendrijai pateikti paaiškinimus dėl aktualių NMA aktų įteikimo, neišreikalavo visų reikšmingų įrodymų, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo bylą.
24. ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1497-492/2024; kt.). Taigi pagal bendrą taisyklę, šalys turi būti išklausytos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
26. Bylos duomenimis, NMA prašyme dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs NMA prašymo priėmimo klausimą, Bendrijai 2024 m. gegužės 10 d. registruota pašto siunta išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo kartu su NMA prašymo nuorašu, pranešime Bendrijai išaiškino, kad atsiliepime, be kita ko, turi būti pateikta nuomonė dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Šis teismo pranešimas Bendrijai neįteiktas ir 2024 m. gegužės 28 d. grąžintas pirmosios instancijos teismui.
27. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovas dėl tokio bylos nagrinėjimo prieštaravimo nepareiškė. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi sudarė teisėjų kolegiją bylai nagrinėti ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. spalio 22 d., 8.15 val.
28. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. pranešimu informavo ginčo šalis, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose priimtas pareiškėjo NMA prašymas atsakovei Vitkūnų mažajai bendrijai dėl skolos priteisimo, teismas pranešime nurodė paskirto teismo posėdžio datą ir laiką, teisėjų kolegijos sudėtį, pažymėjo, kad bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, t. y. be žodinio nagrinėjimo teismo posėdyje, todėl šalys į posėdį nekviečiamos. Pranešime teismas išvardijo pagrindines procesines teises. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. pranešimas Vitkūnų mažajai bendrijai įteiktas 2024 m. rugsėjo 14 d.
29. Bendrija pirmosios instancijos teismui elektroniniu paštu 2024 m. spalio 18 d. pateikė paaiškinimus (atsiliepimą), kuriuose, be kitų aplinkybių, nurodė, kad iš gauto pranešimo sužinojo, jog yra priimtas NMA prašymas dėl skolos priteisimo iš Bendrijos; kadangi šalys nėra kviečiamos į teismo posėdį, Bendrija nori pateikti rašytinius paaiškinimus; Bendrija prašė teismo išreikalauti iš NMA įrodymus dėl skolą pagrindžiančių aktų įteikimo Bendrijai. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 20 d. bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apskųstą sprendimą priėmė 2024 m. lapkričio 20 d.
30. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją (pareiškimų Nr. 69829/01 ir 2672/03)).
31. EŽTT yra išaiškinęs, kad teisė į teisingą teismą, kaip tai nurodyta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, reiškia teisę į žodinį bylos nagrinėjimą. Tiesa, ši taisyklė nėra absoliuti ir turi išimčių. Be žodinio teisminio bylos nagrinėjimo galima apsieiti, kai tokios teisės nedviprasmiškai atsisakoma ir nėra viešojo intereso klausimų, kurie lemtų žodinio nagrinėjimo privalomumą. Toks atsisakymas gali būti tiek tiesioginis, tiek numanomas (žr., pvz., EŽTT 1990 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Håkansson ir Sturesson prieš Švediją; 1993 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Schuler-Zgraggen prieš Šveicariją; 2012 m. birželio 5 d. sprendimą byloje Keskinen ir Veljekset Keskinen Oy prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 34721/09)). EŽTT, vertindamas teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, yra pažymėjęs, kad teisminiuose procesuose pirmosios instancijos teisme, kuris yra vienintelė instancija ginčui išspręsti, reikalavimas „viešumo sąlygomis“, kaip tai numatyta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, reiškia teisę į „žodinį nagrinėjimą“, jei nėra išimtinių aplinkybių, pateisinančių „žodinio nagrinėjimo“ nebuvimą. Tokios išimtinės aplinkybės priklauso nuo keliamo klausimo prigimties, bet ne nuo tokių situacijų dažnumo (žr., pvz., EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą byloje Eriksson prieš Švediją (pareiškimo Nr. 60437/08)). Jei buvo surengtas žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tokio nagrinėjimo nebuvimas apeliacinės ar kasacinės instancijų teisminiuose procesuose gali būti pateisinamas, atsižvelgiant į specifinį tokių procesų pobūdį, todėl darytina išvada, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma (teisę būti išklausytam) apima teisę teisminiame procese būti išklausytam bent vieną kartą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. birželio 5 d. sprendimą byloje Keskinen ir Veljekset Keskinen Oy prieš Suomiją). Bet ir šiuo atveju gali būti išimčių, pavyzdžiui tada, kai nekyla jokių fakto ar teisės klausimų, į kuriuos nebūtų galima atsakyti, remiantis byloje esančiais duomenimis, tarp jų ir šalių rašytiniais paaiškinimais (žr., pvz., EŽTT 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimus bylose Döry prieš Švediją, Lundevall prieš Švediją ir Salomonsson prieš Švediją; 1994 m. vasario 23 d. sprendimą byloje Fredin prieš Švediją; 1995 m. balandžio 26 d. sprendimą byloje Fischer prieš Austriją; 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Elo prieš Suomiją).
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir nagrinėjamoje byloje, taip pat ne kartą pabrėžta, kad: teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-442/2018); teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-552/2019).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgusi į suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo procesinių prielaidų pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas suformulavo teismui prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 9 d. pranešimu informavo atsakovą, kad atsiliepime jis turi pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 6 d.). Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad Bendrijai aptariamas pranešimas su siųstais procesiniais dokumentais nebuvo įteiktas, teismas iki nutariant bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir vėliau nesiėmė procesinių priemonių išsiaiškinti atsakovo valią dėl bylos nagrinėjimo būdo. Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu, ir tokiu būdu padarė esminį bylos proceso dalyvių procesinių teisių, įskaitant teisę būti išklausytiems, pažeidimą.
34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nesant atsakovo išreikšto sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vitkūnų mažosios bendrijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.