Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-20 · Civilinė byla Nr. e2-1958-370/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-20
Bylos Nr.
e2-1958-370/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01348-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
UAB „Ecolink Baltic“
Atsakovas
UAB „Ecolink Baltic“
Kategorijos
  • 3.4.5.8Bankroto proceso esmė ir paskirtis
Civilinė byla Nr. e2-1958-370/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01348-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Ecolink Baltic“ direktoriaus E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria UAB „Ecolink Baltic“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir įmonei iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5265-866/2016, pagal ieškovo UAB „Ecolink Baltic“ direktoriaus E. K. ieškinį atsakovei UAB „Ecolink Baltic“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, AB Šiaulių banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Ecolink Baltic“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Ecolink Baltic“ direktorius E. K. prašė iškelti UAB „Ecolink Baltic“ restruktūrizavimo bylą.

Ieškovas nurodė, kad nuo 2010 m. įmonės veikla buvo susijusi su miško grybų ir uogų perdirbimu. 2012-2014 metais UAB „Ecolink Baltic“ veikla buvo nuostolinga, kadangi 2012-2014 metais miškai buvo nederlingi miško gėrybėmis. Mirus įmonės akcininkui, bendrovės veikla niekas nesirūpino. Bendrovė dėl veiklos sezoniškumo susidūrė su finansiniais sunkumais. 2014 m. UAB „Ecolink Baltic“ buvo skirta 1 500 000 Eur parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tačiau dėl vienintelio akcininko mirties šio projekto buvo atsisakyta. Įvertinus visas realias įmonės išsaugojimo ir tolimesnės veiklos vystymo galimybes buvo nuspręsta pakeisti įmonės veiklos kryptį ir tapti logistikos, sandėliavimo, prekybos ir gamybos paslaugų centru. 2015 m. vasario mėnesį atsakovė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Hofa“, pritrauktas užsienio kapitalas bei sudarytos sutartys su vietiniais verslo subjektais. 2016 m. birželio 10 d. debitorių skola įmonei sudaro 80 000 Eur. Yra didelė tikimybė, kad dalį debitorių įsipareigojimų bus galima atgauti per įmonės restruktūrizavimo laikotarpį. Šiuo metu bendrovė susikoncentravusi tęsti veiklą muitinės, logistikos, laikinojo sandėliavimo, gamybos, prekybos, naujų paslaugų teikimo veikloje. Bendrovė kryptingai plėtoja ir įvairina savo veiklas. Iš logistikos paslaugų, muitinės procedūrų, sporto klubo veiklos ir papildomų paslaugų bendrovė planuoja uždirbti apie 618 000 Eur pajamų per metus. Taip pat UAB „Ecolinc Baltik“ nori atidaryti pakavimo skyrių, iš kurio veiklos per metus planuoja gauti apie 8 500 Eur. Be to, atsakovė pradėjo teikti krovinių perkrovimo ir trumpalaikio sandėliavimo paslaugas, iš kurių vidutiniškai per metus planuojama uždirbti 32 000 Eur. Pasirašyta muitinimo paslaugų sutartis, kuri generuos vidutiniškai apie 3 300 Eur per mėnesį. Bendrovė atnaujino sporto klubo veiklą, kuris generuoja apie 1 200 Eur pajamas per mėnesį. Planuojama atidaryti specializuotą sporto prekių parduotuvę iš kurios veiklos papildomai planuojama uždirbti daugiau nei 3 700 Eur per mėnesį. Bendrovė planuoja teikti automobilių plovimo ir remonto paslaugas, iš kurių gautų 1 400 Eur per mėnesį bei kitas paslaugas. Atsakovė nuomoja patalpas UAB „Vintex“ ir iš nuomos santykių uždirba 1 000 Eur per mėnesį. Pagal sutartį klientas įsipareigojo pats investuoti 20 000 Eur stogo ir grindų dangos remontui. Bendrovė taip pat nuomoja patalpas UAB „Hofa“ ir uždirba 5 000 Eur per mėnesį. Vykdydama įvairias veiklas atsakovė bus pajėgi uždirbti apie 40 000 Eur per mėnesį.

Pareiškėjas AB Šiaulių bankas pareiškimu prašė iškelti UAB „Ecolink Baltic“ bankroto bylą. Nurodė, kad pagal kreditavimo sutartis UAB „Ecolink Baltic“ skolinga AB Šiaulių bankui 728 861,25 Eur sumą. Pareiškime nurodoma, kad atsakovės sunkumai nėra laikino pobūdžio, tačiau su kreditoriumi delsiama atsiskaityti nuo 2014 m. liepos 5 d. Atsakovės skola kreditoriui sudaro 728 861,25 Eur ir ji didėja, nes skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. UAB „Ecolink Baltic“ finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Atsakovė nevykdo veiklos, iš kurios būtų gaunamos pajamos, įmonės darbuotojų skaičius nuolat mažėja ir šiuo metu įmonėje dirba tik 5 darbuotojai. Įmonės skolos yra labai didelės, UAB „Ecolink Baltic“ nemoka darbo užmokesčio darbuotojams, įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sudaro – 18 470, 50 Eur, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui – 26 726, 85 Eur. 2015 m. įmonės pardavimo pajamos sudarė 94 734 Eur, nuostoliai – 172 891 Eur, nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė 606 156 Eur, įstatinis kapitalas sudarė 86 886 Eur.

Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius pareiškimu prašė iškelti UAB „Ecolink Baltic“ bankroto bylą. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 16 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas už 2015 m. I ketvirtį sudarė 3 958,74 Eur. Įsiskolinimas už 2015 m. II ketvirtį sudarė 15 196,15 Eur. Kreditoriaus finansinių reikalavimo teikimo dienai bendrovėje buvo 17 apdraustųjų, kuriems vėliau kas mėnesį iki jų atleidimo (dalis darbuotojų vėliau buvo atleisti) buvo skaičiuojamos einamosios valstybinio socialinio draudimo įmokos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui sudaro 26 726,85 Eur.

Atsiliepime AB Šiaulių bankas prašė ieškovo UAB „Ecolink Baltic“ direktoriaus E. K. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Ecolink Baltic“ netenkinti ir atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Ecolinc Baltic“, iškelti UAB „Ecolink Baltic“ bankroto bylą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Ecolink Baltic“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, kadangi nustatytu terminu teismui nebuvo pateiktas tvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano projektas (ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalis, ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 2016 m. rugpjūčio 16 d. duomenimis įmonėje dirbančių asmenų skaičius sudarė tik 4 darbuotojus, įskaitant direktorių ir buhalterį. Atsakovės įsipareigojimai pernelyg dideli, o atsiskaitymas su kreditoriais buvo pernelyg ilgai nesprendžiamas. Restruktūrizavimo plano metmenys netikslūs ir neaiškūs. AB Šiaulių bankas yra didžiausias UAB „Ecolink Baltic“ kreditorius, atsakovės pradelsta skola AB Šiaulių bankui 2016 m. liepos 21 d. sudarė 728 861,25 Eur ir ši suma viršija pusę į balansą įrašyto įmonės turto vertės.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo iškelti UAB „Ecolink Baltic“ bankroto bylą. Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius įrodė UAB „Ecolink Baltic“ nemokumą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Ecolink Baltic“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą. Bankrutuojančios įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Draugo petys“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad pagal UAB „Ecolink Baltic“ pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis matyti, kad įmonės mokumo atstatymas siejamas su tam tikrų paslaugų rūšių teikimu, kurioms realizuoti reikalingi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimas galimas tik nustačius įmonės finansinę būklę ir reikalingų išteklių egzistavimą.

Taip pat teismas nustatė, kad pagal įmonės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 406 652 Eur. 2016 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. sudarė 1 389 810 Eur. Tai patvirtina, kad įmonės turtas iki 2016 m. gegužės 31 d. sumažėjo 16 842 Eur. Įmonė turėjo ilgalaikio materialaus turto už 1 307 451 Eur, trumpalaikio turto už 82 359 Eur. 2016 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. veikė nuostolingai, įmonės nuostoliai sudarė 7 222 Eur. 2016 m. balandžio 25 d. įmonės balanso duomenimis įmonė veikė nuostolingai, nuostoliai sudarė 172 891 Eur. Pagal 2016 m. balandžio 25 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos duomenis, įmonės nuostoliai sudarė 606 156 Eur.

Atsakovė pateikė buhalterinę pažymą apie UAB „Ecolink Baltic“ iš debitorių gautinas sumas, kurios sudaro 79 258, 30 Eur. Šiuo atveju nėra pateikta duomenų apie debitorių galimybę įvykdyti turimus įsipareigojimus. 2016 m. birželio 30 d. UAB „Ecolink Baltic“ buhalterinės pažymos duomenimis UAB „Ecolink Baltic“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 958 362,76 Eur. Tarp jų 19 879, 96 Eur mokestinė nepriemoka valstybei, kuri turi būti apmokėta iki 2018 m. gruodžio 31 d. 24 277,85 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, kuri turi būti sumokėta iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2016 m. rugpjūčio 24 d. yra padidėjęs iki 27 287,28 Eur. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė ne tik nedengia susidariusio įsiskolinimo, bet dar jį ir didina. Pareiškime dėl UAB „Ecolink Baltic“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodoma, kad didžiausiam kreditoriui AB Šiaulių bankui finansinis įsiskolinimas sudaro 1 820 779 Eur, įsipareigojimas kreditoriui turi būti įvykdytas iki 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „Ecolink Baltic“ yra pažeidusi 2010 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Ecolink Baltic“ yra skolinga AB Šiaulių bankui 322 378,35 Eur, pagal 2012 m. gegužės 18 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ecolink Baltic“ yra skolinga 81 344,90 Eur, pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ecolink Baltic“ skolinga 163 242,62 Eur, pagal 2013 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ecolink Baltic“ skolinga 1 392 184,45 Eur sumą, pagal 2013 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ecolink Baltic“ yra skolinga 34 052,90 Eur sumą. Iš viso pagal nurodytas kreditavimo sutartis atsakovė AB Šiaulių bankui skolinga 1 993 203,22 Eur. Kreditorius nurodo, kad įsipareigojimų skolininkas tinkamai nevykdo ir pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 728 861,25 Eur sumą. Atsakovė taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų fiziniams asmenims, kaip nurodo, neišmokėto darbo užmokesčio darbuotojams. 2016 m. birželio 30 d. buhalterinės pažymos duomenimis įmonė turėjo trumpalaikio materialaus turto už 3 654,85 Eur. 2016 m. birželio 30 d. buhalterinės pažymos duomenimis ilgalaikio materialaus turto atsakovė turėjo už 1 307 450,56 Eur. Tarp ilgalaikio materialaus turto nurodyti penki nekilnojamojo turto objektai už 1 205 601,79 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino, kad atsakovės pateiktos sutartys dėl paslaugų teikimo, nuomos sutartys, sandėliavimo sutartys, patvirtina, kad atsakovė siekia vystyti veiklą, kaip ir nurodo restruktūrizavimo plano metmenyse, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, o tiek įmonės finansiniai, tiek žmogiškieji ištekliai yra riboti (viešaisiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis įmonėje dirba 4 asmenys, tiek yra apdraustųjų socialiniu draudimu). Žmogiškųjų ir materialinių išteklių trūkumas, teismo vertinimu, negali užtikrinti efektyvios įmonės veiklos, susijusios su paslaugų teikimu, vystymo, todėl restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos veiklos vystymo kryptys, susijusios su paslaugų teikimu, teismo nuomone, negali būti laikomos efektyviomis. Iš esmės vienintelis, pirmosios instancijos teismo nuomone, galimas efektyvus pajamų generavimo šaltinis – patalpų nuoma, tačiau atsižvelgiant į įsiskolinimo kreditoriui AB Šiaulių bankui dydį bei įvertinus tai, kad nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka, darytina išvada, kad šios veiklos vystymas susijęs su hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimu, o įsipareigojimai šiam kreditoriui nėra tinkamai vykdomi.

Nors formaliai pagal atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. 2016 m. gegužės 31 d. balanso duomenis, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės turto balansą įrašyto turto vertės, tačiau atlikus finansinių rodiklių analizę, teismas darė išvadą, kad įmonė nėra pajėgi vystyti veiklą, jos kreditoriniai įsipareigojimai nėra dengiami ir nuolat auga, hipotekos kreditoriui prievolės tinkamai nevykdomos, žmogiškųjų išteklių įmonės veiklai vystyti atsakovė neturi. Šios aplinkybės galimai nulems hipoteka įkeisto turto pardavimą iš varžytinių.

Teismas konstatavo atsakovės nemokumą, kaip pagrindą bankroto bylos iškėlimui (ĮBĮ 2 str. 8 p., 7 str. 5 d. 3 p., 9 str. 7 d. 1 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovas UAB „Ecolink Baltic“ direktorius E. K. teismo prašo perduoti klausimą dėl UAB „Ecolink Baltic“ restruktūrizavimo bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba patenkinti pareiškėjo UAB „Ecolink Baltic“ direktoriaus E. K. atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį bei nutraukti atsakovei UAB „Ecolink Baltic“ bankroto bylą nesant Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytų pagrindų bei patenkinti pareiškėjo pareiškimą ir iškelti UAB „Ecolink Baltic“ restruktūrizavimo bylą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vertinant atsakovės pateiktus įrodymus, t. y. 2016 m. gegužės 31 d. UAB „Ecolink Baltic“ balanso duomenis, per vienerius metus atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės turto balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujantis teismų praktika ir remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis darytina pagrįsta išvada, jog atsakovė pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu yra moki. Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir iš esmės yra nulemti negalėjimo atsiskaityti su didžiausiu kreditoriumi – AB Šiaulių banku, todėl laikytina, kad skundžiama nutartimi iškelta bankroto byla, nenustačius bendrovės nemokumo būsenos, pažeidžia tiek ĮBĮ, tiek Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas bei prieštarauja tiek atsakovės, tiek atsakovės kreditorių interesams. Didžiausią naudą kreditoriai gautų iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą.

Net ir įgyvendinant restruktūrizavimo procesą, visada išliks galimybė iškelti atsakovei bankroto bylą, tokiu būdu likviduoti visą atsakovės turtą ir patenkinti dalį kreditorių reikalavimų, tačiau esant realioms perspektyvos atkurti bendrovės nemokumą, prioritetas turi būti teikiamas atsakovės restruktūrizavimui, o ne įmonės bankrotui ir greitesniam įmonės likvidavimui.

Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog atlikus atsakovės finansinių rodiklių analizę, darytina išvada, kad įmonė nėra pajėgi vystyti veiklą, jos įsipareigojimai kreditoriams nėra dengiami ir nuolat auga, hipotekos kreditoriui prievolės nevykdomos, tai nulemia hipoteka įkeisto turto pardavimą iš varžytynių. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad atsakovė šiuo metu nėra pajėgi vykdyti nuolatinius mokėjimus bendrovės kreditoriams ir tokiu būdu susiduriama su finansiniais sunkumais. Pažymėtina, kad nepradėjus restruktūrizuoti įmonės, pareiškėjas iš esmės pakeitė įmonės teikiamas paslaugas, jas ženkliai įvairino ir tokiu būdu atsisakė nuostolingos veiklos, sumažino darbuotojų skaičių ir sumažino įmonės sąnaudas. Atsakovė iš šiuo metu vykdomos veiklos gauna pajamas, tačiau AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo įvykdyti iš karto neturi objektyvių galimybių, nes visos pajamos, gaunamos iš paslaugų teikimo ir sandėlių nuomos yra skiriamos atsiskaitymams su darbuotojais, einamiesiems mokėjimams dengti bei patalpų remontui ir priežiūrai. Atsakovės direktoriaus pastangų neužtenka, todėl ieškovas prašo iškelti restruktūrizavimo bylą, kad įmonė galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Iš teismui pateikto įmonės restruktūrizavimo plano metmenų ir kartu su juo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nors įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki ir nutraukusi ūkinės – komercinės veiklos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad atsakovė, teismui iškėlus restruktūrizavimo bylą planuoja ne tik įvairinti įmonės veiklą, bet dalį šių veiksmų daryti yra pradėjusi jau dabar, t. y. yra sudariusi sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo, sandėliavimo ir prekių saugojimo muitinės sandėlyje bei patalpų nuomos. Atsakovės pajamos yra pagrįstos realiais duomenimis. Iškėlus restruktūrizavimo bylą bei kuriam laikui sustabdžius esamų prievolių vykdymą, atsakovė būtų pajėgi stabilizuoti mokėjimus už teikiamas paslaugas, piniginius srautus ir tokiu būdu normalizuoti savo finansinę būklę bei sustiprinti mokumą. Bendrovė ketina plėsti personalą ir samdyti papildomus darbuotojus.

ĮRĮ nenustatyta, kad visos įmonės skolos privalo būti padengtos būtent per visą restruktūrizavimo laikotarpį. Šiame įstatyme reglamentuojama, kad sėkmingam restruktūrizavimo procesui būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiui. Ieškovas pagrindė planuojamus pinigų srautus ir jų šaltinius, kurių pagalba per visą keturių metų restruktūrizavimo laikotarpį atsakovė planuoja gauti 2 651 121 Eur pajamų, todėl atsakovei būtų galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir gauti pelną. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai veikiančią įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti įmonę. Ekonominiu požiūriu, įmonės restruktūrizavimas yra patrauklesnis negu bankrotas tiek pačiai įmonei, tiek kreditoriams, kadangi tokiu atveju yra reali galimybė, jog kreditoriams bus grąžintos visos skolos, o įmonė išsaugos veiklą. Apeliantas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad esant realiai galimybei atkurti atsakovės mokumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą, nepaisant to, kad įmonės plano metmenys yra pagrįsti bei įgyvendinami. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, nepagrindė savo išvados teisiniais argumentais, ignoravo itin svarbias faktines aplinkybes, jų netyrė ir nevertino restruktūrizavimo bylos kontekste, tai sąlygojo neteisingus skundžiamos nutarties motyvus, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą ir galiausiai atsisakymą įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, atsakovei atitinkant ĮRĮ sąlygas ir numatytus reikalavimus, todėl klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei turėtų būti grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą AB Šiaulių bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir vadovaujantis ĮBĮ 2 str. 8 p., 9 str. 7 d. 1 p. nuostatomis pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą.

Atsakovė nuo 2014 metų neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, nors šiuos dokumentus privalo teikti kiekvienais metais per 30 dienų nuo finansinių ataskaitų patvirtinimo įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės įsiskolinimas 2016 m. birželio 30 d. AB Šiaulių bankui sudarė 1 958 371,50 Eur, iš kurių negrąžintas kreditas – 1 788 490,87 Eur, palūkanos – 131 117,68 Eur, delspinigiai – 38 762,95 Eur. Atsakovės įsiskolinimas AB Šiaulių bankui patvirtina, kad įmonės finansinio pobūdžio sunkumai nėra laikino pobūdžio – sukauptos didelės sumos nesumokėtų palūkanų ir delspinigių patvirtina, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai nevykdomi ilgą laiką. AB Šiaulių bankui mokėjimai nevykdomi nuo 2014 m. liepos 5 d., t.y. daugiau kaip 2 metus. Pagal atsakovės pateiktus duomenis įmonės turtas 2016 m. liepos 31 d. sudarė 1 389 810 Eur, skolos kreditoriams – 2 003 188 Eur. AB Šiaulių bankui pradelsta sumokėti skola 2016 m. liepos 21 d. sudarė – 728 861,25 Eur. Ši suma viršija puse į balansą įrašyto turto vertės.

Nagrinėjamu atveju nėra net teorinių prielaidų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti ir ji galėtų atsiskaityti su kreditoriais per ĮRĮ nustatytą laikotarpį, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išsaugoti bei plėtoti veiklą ir tokiu būdu pasiekti ĮRĮ numatytus restruktūrizavimo tikslus. Atmestini atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovės sunkumai yra laikino pobūdžio ir šie sunkumai gali būti likviduojami įmonės restruktūrizavimo procese. Priešingai, atsižvelgiant į atsakovės finansinius pajėgumus, įsipareigojimus kreditoriams, akivaizdu, kad net ir iškėlus restruktūrizavimo bylą atsakovei, atsakovė neturėtų galimybių padengti įsiskolinimų kreditoriams. Be to, prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimą atsakovei atsakovės kreditoriai, kurių reikalavimų sumą sudaro daugiau nei 90 proc., vienareikšmiškai pasisakė už bankroto bylos iškėlimą atsakovei.

Apeliantas prie atskirojo skundo pateikė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kuria grindžia atskirojo skundo argumentus. Ši ataskaita galėjo būti pridėta kartu su pareiškimu dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, AB Šiaulių bankas prašo apelianto pateiktų naujų įrodymų nepriimti.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimuose į ieškovo atskirąjį skundą VSDFV Vilniaus skyrius prašo atmesti UAB „Ecolink Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

Atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo biudžetui 2016 m. liepos 16 d. sudarė – 26 726,85 Eur, 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarė – 27 287,28 Eur. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atlikęs finansinių rodiklių analizę, pagrįstai padarė išvadą, kad įmonė yra nepajėgi vystyti veiklą, įsipareigojimai kreditoriams yra nedengiami ir nuolat auga, hipotekos kreditoriui prievolės tinkamai nevykdomos, o žmogiškųjų išteklių veiklos vystymui įmonė neturi.

VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis UAB „Ecolink Baltic“ vadovas E. K. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 18 d. yra vaiko auginimo priežiūros atostogose.

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas UAB „Ecolink Baltik“ direktoriaus E. K. prašymas iškelti UAB „Ecolink Baltic“ restruktūrizavimo bylą, o UAB „Ecolink Baltic“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą AGV16/31, kuri patvirtina, kad atsakovės nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 240 000 Eur. Nors apeliantas tiesiogiai nenurodo priežasčių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas buvo įsitikinęs, jog byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti jo nurodytas aplinkybes dėl pagrįstumo UAB „Ecolink Baltic“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Iš to galima daryti išvadą, kad poreikis pateikti naujus įrodymus apeliantui atsirado teismui priėmus jam nepalankų sprendimą. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys su šiais naujais įrodymais yra susipažinę ir dėl jų vertinimo yra pasisakę / turėjo galimybę pasisakyti atsiliepimuose. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto naujai pateiktu rašytiniu įrodymu, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apelianto pateiktą rašytinį įrodymą (CPK 314 str.).

Dėl faktinių aplinkybių

2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovės UAB „Ecolink Baltic“ turtas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 406 652 Eur (1 t., e. b. l. 42). 2016 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis atsakovės UAB „Ecolink Baltic“ turtas sudarė 1 389 810 Eur (1 t., e. b. l. 35). Pagal 2016 m. balandžio 25 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, UAB „Ecolink Baltic“ nuostoliai sudarė 606 156 Eur (1 t., e. b. l. 37). 2016 m. birželio 30 d. UAB „Ecolink Baltic“ buhalterinės pažymos duomenimis UAB „Ecolink Baltic“ turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams už 1 958 362,76 Eur, tarp jų 19 879, 96 Eur mokestinė nepriemoka valstybei, kuri turi būti apmokėta iki 2018 m. gruodžio 31 d., skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui – 24 277,85 Eur, kuri turi būti sumokėta iki 2018 m. gruodžio 31 d. (1 t., e. b. l. 39). UAB „Ecolink Baltik“ 2016 m. birželio 30 d. buhalterinės pažymos duomenimis įmonė turėjo trumpalaikio materialaus turto už 3 654,85 Eur (1 t., e. b. l. 62), ilgalaikio materialaus turto turėjo už 1 307 450,56 Eur (1 t., e. b. l. 63) .

UAB „Ecolink Baltic“ yra pažeidęs prievolę AB Šiaulių bankui pagal 2010 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Ecolink Baltic“ yra skolinga 322 378,35 Eur, pagal 2012 m. gegužės 18 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ecolink Baltic“ yra skolinga 81 344, 90 Eur, pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ecolink Baltic“ skolinga 163 242,62 Eur, pagal 2013 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ecolink Baltic“ yra skolinga 1 392 184, 45 Eur, pagal 2013 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ecolink Baltic“ yra skolinga 34 052, 90 Eur. Iš viso pagal minėtas kreditavimo sutartis atsakovės skola AB Šiaulių bankui sudaro 1 993 203,22 Eur. Šią aplinkybę atskirajame skunde nurodė ir pats apeliantas (atskirojo skundo 58 punktas). AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad įsipareigojimų UAB „Ecolink Baltic“ tinkamai nevykdo ir pradelsti įmonės įsipareigojimai šiuo metu sudaro 728 861,25 Eur.

Viešai skelbiamais http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_ecolink_baltic/ duomenimis UAB „Ecolink Baltik“ 2016 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo skolinga 27 287,20 Eur, įmonėje dirba 4 asmenys, kurie apdrausti socialiniu draudimu (CPK 179 str. 3 d.).

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo / nekėlimo

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo UAB „Ecolink Baltic“ direktoriaus E. K. prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 9 straipsnio 7 dalies 1punkto pagrindais. Nustatė, kad įvertinus pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, įmonė yra nemoki, todėl atsisakė kelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė įmonei bankroto bylą.

CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. ĮRĮ reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

ĮRĮ 4 straipsnyje yra įtvirtintos restruktūrizavimo taikymo sąlygos: įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

Apeliantas UAB „Ecolink Baltic“ direktorius E. K. nurodė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas, priešingai negu bankroto bylos iškėlimas, įmonei padėtų atkurti atsakovės mokumą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad UAB „Ecolink Baltic“ įsipareigojimai kreditoriams yra ilgalaikio pobūdžio.

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuojančią įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai ir kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kai įmonės turtas parduodamas už likutinę vertę ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai mažos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

Įmonės finansinių sunkumų ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais kvalifikavimą lemia kiekvienos konkrečios situacijos vertinimas. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo pateikto 2015 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, kad atsakovės UAB „Ecolink Baltic“ turtas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 406 652 Eur (1 t., e. b. l. 42). Pagal 2016 m. balandžio 25 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, UAB „Ecolink Baltic“ nuostoliai sudarė 606 156 Eur (1 t., e. b. l. 37). 2016 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 1 389 810 Eur (1 t., e. b. l. 35). 2016 m. birželio 30 d. UAB „Ecolink Baltic“ buhalterinės pažymos duomenimis UAB „Ecolink Baltic“ turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams už 1 958 362,76 Eur sumą, tarp jų 19 879, 96 Eur mokestinė nepriemoka valstybei, kuri turi būti sumokėta iki 2018 m. gruodžio 31 d., skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui – 24 277,85 Eur, kuri turi būti sumokėta iki 2018 m. gruodžio 31 d. (1 t., e. b. l. 39). UAB „Ecolink Baltic“ yra pažeidęs prievolę AB Šiaulių bankui pagal 2010 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. gegužės 18 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso pagal nurodytas kreditavimo sutartis atsakovės skola AB Šiaulių bankui sudaro 1 993 203,22 Eur. Šią aplinkybę atskirajame skunde nurodė ir pats apeliantas (atskirojo skundo 58 punktas). AB Šiaulių bankas nurodo, kad įsipareigojimų apeliantas tinkamai nevykdo ir pradelsti atsakovės įsipareigojimai 2016 m. liepos 21 d. sudaro 728 861,25 Eur. Nors apeliantas nurodo, kad įmonės finansiniai sunkumai yra trumpalaikio pobūdžio, tačiau AB Šiaulių bankas nurodė, kad ne vieną kartą buvo derinami skolos grąžinimo grafikai, tačiau atsakovė įsipareigojimo kreditoriui neįvykdė, o pradėjo netinkamai vykdyti kreditavimo sutartis ir kitus įsipareigojimus dar 2014 m. liepos 5 d. UAB „Ecolink Baltik“ 2016 m. birželio 30 d. buhalterinės pažymos duomenimis įmonė turėjo trumpalaikio materialaus turto už 3 654,85 Eur (1 t., e. b. l. 62). 2016 m. birželio 30 d. buhalterinės pažymos duomenimis ilgalaikio materialaus turto įmonė turėjo už 1 307 450,56 Eur (1 t., e. b. l. 63).

Internetinėje erdvėje http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_ecolink_baltic/ viešai skelbiamais duomenimis UAB „Ecolink Baltik“ 2016 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondui skola sudaro 27 287,20 Eur, įmonėje dirba 4 asmenys (CPK 179 str. 3 d.). Nurodyti atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys ir aplinkybių visetas apie atsakovės įsipareigojimus kreditoriams patvirtina, kad nepaisant atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų planų plėsti įmonės veiklą ir didinti atsakovės pajamas, byloje esantys rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, o įmonės finansiniai ir žmogiškieji ištekliai yra riboti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, atsisakydamas UAB „Ecolink Baltic“ iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str.).

Dėl bankroto bylos iškėlimo / nekėlimo

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius duomenimis, konstatavo, kad egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje 1, 2 punktuose numatyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai, todėl iškėlė atsakovei UAB „Ecolink Baltic“ bankroto bylą. Apeliantas nesutikdama su šia išvada nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki, todėl Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi be pagrindo iškėlė UAB „Ecolink Baltic“ bankroto bylą.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iškelti nustatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal įstatymo formuluotę sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo esminę reikšmę turi į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs atsakovės finansinę būklę patvirtinančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą egzistuoja. Pagal ieškovo kartu su ieškiniu UAB „Ecolink Baltic“ pateikto restruktūrizavimo plano metmenis (1 t., e. b. l. 14–32) matyti, kad 2017 metais įmonė planuoja teikti sunkiasvorių, informacinių technologijų sprendimų kūrimo ir priežiūros paslaugas, užsiimti prekyba ir eksportu džiovinta „Ecogoodies“ grybų ir uogų produkcija pagal išankstinius užsakymus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal UAB „Ecolink Baltic“ pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis įmonės mokumo atkūrimas siejamas su tam tikrų rūšių paslaugų teikimu, kurioms realizuoti reikalingi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad, lyginant byloje esančius atsakovės balansus, įmonės turtas mažėjo, nuotoliai išaugo, t. y. įmonė per pastaruosius metus veikė nuostolingai. Byloje nesant duomenų apie realų veiklos vykdymą, atsakovės gautiną pelną, finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas, atsakovės turtinė (finansinė) padėtis vertintina kaip sudėtinga ir konstatuotinas jos negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Be to, UAB „Ecolink Baltic“ dirba tik 4 darbuotojai, todėl apelianto restruktūrizavimo plano metmenų, nesant įmonėje žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių, įgyvendinimo galimybės ribotos. Nors bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė ir prioritetas teikiamas reabilitaciniam bendrovės tikslui, tačiau tik tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų buvimo. Nagrinėjamu atveju teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo atsakovės finansinius duomenis ir veiklos rodiklius. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių įmonės mokumą, t. y. įrodymų, patvirtinančių, jog pradelstos įmonės skolos yra dengiamos, kad įmonės veikla pelninga, ji turi realias galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl iš esmės nustačius, kad atsakovė yra nemoki (apeliacinės instancijos teismas dėl įmonės mokumo pasisakė šios nutarties 35 punkte), atsisakymas iškelti atsakovei bankroto bylą prieštarautų ĮBĮ nuostatoms bei pačios įmonės ir jos kreditorių interesams. Apelianto naujai pateiktas rašytinis įrodymas apeliacinės instancijos teismui – nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita AGV16/31 neeliminuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės UAB „Ecolink Baltic“ nemokumo.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 str.). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Įmonės bankroto procese paaiškėjus, kad įmonė yra moki (ar galimas įmonės mokumo atkūrimas) ir gali atsiskaityti su kreditoriais, įmonės kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai) galėtų teikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo (ĮBĮ 28 str. 1 d., 27 str. 1 d. 3 p.). Pagrindas nutraukti bankroto bylą yra ir tada, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1274-180/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė