Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-394-1076/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-01
Bylos Nr.: 1A-394-1076/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Nuteistasis: G. G.
Advokatai: Vitalija Smolenskienė, Pavelas Ravluševičius

Kategorijos

1.2.3.1.2.8Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.)
2.4.6.1Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-1076/2021Teisminio proceso Nr. 1-11-0-00004-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.8; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,nuteistajam G. G.,gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtąją bausmę apėmimo būdu subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrintą bausmė G. G. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2021 m. liepos 21 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 69 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas G. G. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 21 d., bei iš dalies atlikta bausmė pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendį, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, G. G. pripažintas pavojingu recidyvistu.

G. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė ‑ suėmimas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikinama ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.

J. V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš G. G. 1 129 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt devyni eurai) turtinės žalos atlyginimui, 47 660 Eur (keturiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 300 Eur (tris šimtai eurų) turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Likusioje dalyje J. V. K. civilinis ieškinys atmestas.

Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Nuspręsta išieškoti iš G. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 489,50 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 50 centų) antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam J. V. K., išlaidoms atlyginti ir 14,41 Eur (keturiolika eurų 41 centą) proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir nuo 2019 m. lapkričio 25 d. būdamas laikinai perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 232, iš chuliganiškų paskatų, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, t. y. kad nebūtų atgal perkeltas atlikti bausmę iš tardymo izoliatoriaus į pataisos namus, suplanavo apgaule nužudyti kitą nuteistąjį, imituojant pasikorimo veiksmus. Vykdant savo sumanymą, G. G. 2019 m. gruodžio 3 d., tiksliai nenustatytu metu, įkalbėjo kartu kameroje buvusį nuteistąjį A. K. imituoti pasikorimo veiksmus, t. y. kad A. K. imituos pasikorimą, ir kai A. K. kabos virvės kilpoje bei pradės dusti, G. G. pakvies pareigūnus, kad pastarieji atgaivintų A. K., o G. G. pareigūnams pasakys, kad tai jis bandė nužudyti A. K., ir už tai jam bus skirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas. A. K. sutikus, jis 2019 m. gruodžio 3 d., apie 21.30 val., Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 232, turėdamas tikslą nužudyti A. K. bei vykdydamas iš anksto su A. K. aptartą A. K. pasikorimo imitacijos planą, kartu su nuteistuoju A. K. nuėjo į kameros Nr. 232 tualeto patalpą, A. K. atsistojus kojomis ant klozeto ir atsirėmus nugara į sieną, esančią prie tualeto durų, jis pasiėmė diržą nuo A. K. krepšio, vieną jo galą užrišo ant tualeto durų viršutinės staktos, o kitą galą aprišo aplink A. K. kaklą, po ko jis rankomis nutraukė A. K. kojas nuo tualeto klozeto ir A. K. pakibus kilpoje bei nesiekiant kojomis žemės, vietoje to, kad kviestų pareigūnus, jis paėmė A. K. už rankų ir jas laikė, kad A. K. kabotų ir negalėtų rankomis išsilaisvinti bei išsigelbėti, ir taip laikė nukentėjusįjį A. K. iki to momento, kol pastarasis, savo kūno svorio jėgos poveikyje, kilpai užveržus kaklą, dėl asfikcijos įvykio vietoje mirė, tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų nužudė nuteistąjį A. K.

II. Apeliacinio skundų teisiniai argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. G. gynėja advokatė V. Smolenskienė prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – G. G. išteisinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Skundžiamame nuosprendyje vertinant įrodymus padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, argumentai ir motyvai grįsti prielaidomis. Įrodymai buvo vertinti selektyviai, akcentuojant kaltinimui palankius bei ignoruojant ir / ar atmetant kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kas turėjo esminės reikšmės nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui.

2.2. Nuteistojo G. G. parodymų nenuoseklumą sąlygojo konkretus tikslas, t. y. kaltė pripažinta siekiant būti suimtam ir negrąžintam atlikti bausmę į Alytaus pataisos namus, kur jam nesaugu dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei. Ten bausmę atliko vienas „Tulpinių“ nusikalstamos grupuotės narių A. N., prieš kurį G. G. anksčiau buvo davęs parodymus. Šią aplinkybę patvirtina prokuroro į bylą pateikti dokumentai, kad nuo 2014, 2015 metų G. G. rašė prašymus Kalėjimų departamentui, jog nebūtų perkeltas iš Kybartų pataisos namų į Marijampolės ar Alytaus pataisos namus dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei. 2016 m. G. G. rašė Lietuvos generaliniam prokurorui, prašė jam taikyti izoliaciją. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu 2019 m. rugsėjo mėn. G. G. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos Pirmąjį sektorių, kur karantino patalpoje buvo sumuštas. 2019 m. rugsėjo mėn. atlikti bausmę G. G. buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus, nors dar 2014 m. prašė jo ten neperkelti. Nesulaukęs administracijos pagalbos, 2019 m. gruodžio 3 d. Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 232 pasikorus A. K., G. G. pasinaudojo susidariusia situacija bei nurodė pakoręs A. K., kad būtų suimtas ir negrąžintas į Alytaus pataisos namus.

2.3. 2020 m. sausio 22 d. 5-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko funkcijas atliekančio asmens pranešimas, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose metu nuteistasis G. G. į medikus ar pareigūnus dėl galimų konfliktų, psichologinio spaudimo, turto prievartavimo ar patirto fizinio smurto iš kitų nuteistųjų nesikreipė, nėra duomenų, kad Alytaus pataisos namuose G. G. grėstų bet kokio pobūdžio pavojus, tik rodo formalų pataisos namų administracijos požiūrį į nuteistųjų problemas. G. G. problema nebuvo išgirsta, kol jis nepripažino kaltės nužudęs A. K., o Kalėjimų departamentas sureagavo į jo 2020 m. vasario 29 d. kreipimąsi, tad 2020 m. gegužės mėn. nutarė perkelti G. G. iš Alytaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Būtent atsainus, formalus pataisos namų administracijos požiūris į nuteistųjų prašymus sąlygojo G. G. apsisprendimą pripažinti kaltę dėl A. K. nužudymo.

2.4. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekis būti neperkeltam atlikti bausmę iš Kauno tardymo izoliatoriaus atgal į Alytaus pataisos namus yra mažareikšmė dingstis. Lietuvos įkalinimo įstaigose klesti kalinių subkultūros tradicijos, pagal kurias nuteistieji suskirstomi į kategorijas, nuteistųjų gyvenimas reglamentuotas ne įstaigos, o „vyresniųjų“ nuteistųjų nerašytomis taisyklėmis, o kiekvienos dienos tikslas – išlikti sveikam ir / ar gyvam. Dėl to G. G. desperatišką nenorą grįžti į Alytaus pataisos namus vertinti mažareikšme dingstimi neteisinga.

2.5. Iš pradžių A. K. mirtis buvo vertinta kaip savižudybė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis, jog A. K. negalėjo pats pasikarti. Pagal teismo motyvus, ketindamas atimti sau gyvybę, asmuo būtinai turi būti įrašytas į apskaitos dokumentą, kreiptis į specialistus ar apie savo ketinimą nusižudyti pranešti patikrinimą atliekančiam pareigūnui. Kaip matyti iš publikacijų šia tema, dažniausiai savižudiškų žmogaus ketinimų nepastebi net šalia esantys šeimos nariai. Šiuo atveju A. K. atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kur administracijos požiūris į nuteistųjų problemas yra tik formalus.

2.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. G. kaltę grindė liudytojų M. K. ir M. D. parodymais. 2019 m. gruodžio 5 d. liudytojas M. K. Kalėjimų departamentui taip pat surašė analogišką prisipažinimą, jog Kauno tardymo izoliatoriaus Nr. 232 kameroje 2019 m. gruodžio 3 d., apie 22 val., pasmaugė A. K., kad būtų perkeltas į kitus pataisos namus. Tačiau apygardos teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad M. K. būtų padaręs minėtą nusikalstamą veiką. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. K. ir M. D. įvykio metu buvo apsvaigę, nes tą vakarą surūkė po suktinę „kobros“, t. y. psichotropinėmis medžiagomis purkšto tabako. Liudytojais apklaustų Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojų P. B. ir G. S. parodymai apie M. K. ir M. D. patikrinimą dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų prieštarauja liudytoju apklausto Kauno tardymo izoliatoriaus vadovo paaiškinimams teisme. Dėl ko darytina išvada, kad įvykį mačiusių, nuo psichotropinių medžiagų apsvaigusių liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes nelaikytini objektyviais, todėl vertintini kritiškai.

2.7. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir kaltinimui palankia linkme interpretavo specialistų išvadose nustatytas aplinkybes. Specialistų išvadose nustatyta, jog ištyrus G. G. rankų nagų nuokarpas su panagių turiniu, be jo paties, jokio kito asmens DNR profilio nerasta. Taip pat nebuvo rasta G. G. DNR genotipo profilio ant specialistų tirtos smaugvirvės, nors, jei G. G. būtų atlikęs kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, jo DNR genotipo pėdsakai neabejotinai būtų išlikę. Ištyrus A. K. rankų nagų nuokarpas su panagių turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR genotipo profilis, sutampantis su A. K. DNR profiliu beveik 100 procentų tikslumu. Atlikus DNR tyrimą, ant smaugvirvės dalių gautas dominuojantis vyriškos lyties DNR profilis, sutampantis su A. K. DNR profiliu, su DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad G. G. panagių turinyje nėra pluoštų iš tirti pateiktos tekstilės juostos – sportinio krepšio rankenos. Tai patvirtina G. G. parodymus, kad kilpą ant kaklo žuvusysis užsidėjo pats.

2.8. Specialisto išvada, jog ant smaugvirvės nebuvo rasta G. G. DNR genotipo profilio, paneigia liudytojo M. K. parodymus, kad G. G. nusegė nuo A. K. krepšio diržą, jį trynė į savo rūbus ir abu delnus, o A. K. tuo metu buvo tualete. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad liudytojai – Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai paties įvykio nematė. Dėl to teismas nurodė tik prielaidą, kad ant smaugvirvės rasti kitų asmenų DNR profiliai, kurie nėra tinkami asmenų identifikavimui, ir liudytojų M. K., I. R., P. B., G. S. parodymai patvirtina, jog sportinio krepšio diržą lietė G. G., jį rišdamas ant A. K. kaklo ir tualeto skersinio. Šiuo atveju specialistų išvados ir ekspertizės aktas vertintini kaip vieninteliai ir objektyvūs G. G. kaltę paneigiantys įrodymai. Byloje nėra objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

2.9. Teismas taip pat rėmėsi tik prielaida, jog A. K. veido sužalojimai atsirado, kai kabantį kūną G. G. bandė prakišti pro duris, kad jas galėtų uždaryti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kokia padėtimi nupjovus virvę nukrito A. K. kūnas. Be to, teismo išvadą dėl sužalojimų atsiradimo G. G. bandant kabantį kūną prakišti pro duris paneigia liudytojo M. K. parodymai, kad G. G. nuėjo į tualetą, kuriame jau buvo A. K., kuris stovėjo nugara į praviras duris, o G. G. rišo ant tualeto skersinio diržą, pakėlęs rankas. A. K. būnant tokioje padėtyje, t. y. nugara į duris, prakišant kūną galėjo būti sužalotas jo pakaušis, bet ne veidas.

2.10. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad G. G. negalėjo M. K. ir M. D. pasakyti, kokius jie turi duoti parodymus. Jie visi ne vieną kartą teisti, didelę dalį nusikaltimų padarę atliekant bausmes pataisos namuose, todėl žino baudžiamojo proceso įstatymus. Į Kauno tardymo izoliatoriaus kamerą Nr. 232 M. K. ir M. D. buvo patalpinti 2019 m. gruodžio 3 d. popietę, todėl turėjo pakankamai laiko tarpusavyje suderinti ir aptarti parodymus. Be to, 2019 m. gruodžio 5 d. liudytojas M. K. surašė Kalėjimų departamentui nuoširdų prisipažinimą, kad jis pasmaugė A. K., vėliau, ikiteisminio tyrimo metu parodė apie G. G. atliktus veiksmus tą dieną, o teisiamojo posėdžio metu prisiekti ir duoti parodymus atsisakė. Apklaustas 2019 m. gruodžio 4 d. ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją G. G. parodė pasmaugęs A. K. kartu su M. K. Tik paskyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą bei tęsiant jo terminą, viso ikiteisminio tyrimo metu G. G. davė nuoseklius parodymus, kad sutarė su A. K. imituoti pastarojo pasikorimą, bet išėjo iš susitarimo ribų ir nusikaltimą padarė vienas.

2.11. Skunde dėl J. V. K. civilinio ieškinio nepasisakoma, nes apeliacinio skundo išsprendimas taip, kaip prašoma, išspręstų ir šį klausimą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. G. gynėjos advokatės V. Smolenskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis G. G. nužudė nukentėjusįjį A. K. Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. K. tėvui J. V. K. priteisė nepagrįstai didelę neturtinę žalą. Todėl skundžiamas nuosprendis, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, šioje dalyje keistinas.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis A. K. pasikorė pats, nuteistasis G. G. tik pasinaudojo šia aplinkybe, kad būtų suimtas ir negrąžintas į Alytaus pataisos namus. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis A. K. pasikorė pats, nes labai pergyveno dėl savo skyrybų. G. G. pasinaudojo susidariusia situacija, ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, davė melagingus parodymus, prisiėmė sau kaltę, nes nenorėjo būti perkeltas į Alytaus pataisos namus, kuriuose kiti kaliniai su juo galėjo susidoroti; nuteistasis G. G. norėjo gauti kardomąją priemonę ‑ suėmimą ir būti paliktas tardymo izoliatoriuje, kad turėtų galimybę grįžti į Kybartų pataisos namus. Pasak nuteistojo, šie parodymai teisingi, nes jis yra grąžintas į Kybartų pataisos namus. Nuteistasis kitiems kartu su juo kameroje buvusiems kaliniams – M. K. ir M. D. pasakė, kokius jiems duoti parodymus (t. 4, b. l. 160-161; t. 6, b. l. 31-32).

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. G. kaltę patvirtina iš dalies paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat liudytojų M. K. ir M. D. parodymai, kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paties nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir nuolat kito, priklausomai nuo pasiekto procesinio tikslo: kardomosios priemonės – suėmimo šioje byloje jam paskyrimo. Savo pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją G. G. parodė, kad jis, nenorėdamas grįžti į Alytaus pataisos namus, nutarė padaryti nusikaltimą – nužudyti A. K. ir tai padarė padedant kitiems kaliniams – M. K. ir M. D. Taip pat nuteistasis parodė, kad jei jis vėl būtų perkeltas į Alytaus pataisos namus, tai jis vėl padarytų tokį patį nusikaltimą (t. 3, b. l. 6-8; 26-28). Tačiau vėlesnės 2019 m. gruodžio 17 d. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nuteistasis nurodė, kad pirminiai jo parodymai yra netikslūs, nes jis nebuvo įsitikinęs, jog prokuroras kreipsis dėl kardomosios priemonės – suėmimo jam paskyrimo. Kadangi antros apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu (suėmimas G. G. paskirtas 2019 m. gruodžio 11 d. (t. 3, b. l. 44-45)) G. G. jau buvo paskirtas suėmimas, jis nutarė patikslinti savo ankstesnius parodymus ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias patvirtina kiti bylos duomenys. Nuteistasis parodė, kad kiti kameroje Nr. 232 buvę kaliniai jam nepadėjo padaryti nusikaltimo ‑ nužudyti nukentėjusiojo A. K., jis (G. G.) tai padarė vienas. 2019 m. gruodžio 2 d. likus su A. K. vieniems kameroje, G. G. pradėjo įkalbinėti A. K. dalyvauti jo sumanyme, imituojant A. K. nužudymą pakariant. G. G. pasiūlė A. K. už tai 200 eurų ir dar papildomai 100 eurų atlygį, jei jų sumanymas pavyktų. G. G. paaiškino A. K., kad negali grįžti į Alytaus pataisos namus ir jam reikia padaryti ,,makrūchą“. G. G. žadėjo A. K., kad jį „pakabins“ ir po kelių minučių šauks pagalbą, belsdamas į kameros duris, ir atėję pareigūnai jį atgaivins. Tada A. K. turėjo apkaltinti G. G. pasikėsinimu jį nužudyti, o G. G. prisipažintų ir būtų apkaltintas nužudymu. 2019 m. gruodžio 2 d. vakare A. K. sutiko su G. G. pasiūlymu ir jie sutarė, kad tai padarys kitą dieną po pietų, tačiau jų planus sujaukė 2019 m. gruodžio 3 d., apie 15 val., į jų kamerą Nr. 232 patalpinti M. K. ir M. D. Tai G. G. labai sunervino ir, jiems atėjus į kamerą, jis piktai pasakė, kad jie ne laiku atėjo. Tam, kad apie sumanymą negirdėtų naujai patalpinti kameros gyventojai, G. G. parašė raštelį A. K., kad netrukus vaidins pakorimą. Tada G. G. nuo A. K. krepšio nusegė diržą, kurio ilgis apie 1 metrą, ir su A. K. nuėjo į tualetą, o M. D. ir M. K. pasakė, kad nesikištų ir nieko nematytų. A. K. užlipo ant tualeto, o G. G. pats užrišo diržą ir jam liepė atsiremti į sienelę, kad galėtų kitą galą diržo užrišti ant tualeto skersinio. Tada G. G. nustūmė A. K. kojas nuo unitazo. A. K. pradėjus tąsytis, G. G. palaikė A. K. kūną už riešų apie 5 min., kad jis nesikratytų, bei pastūmęs jo kūną uždarė tualeto duris ir nuėjo gerti kavą, o į M. K. ir M. D. klausimus, ką jis čia daro, pasakė, kad nesikištų, ne jų reikalas. G. G. tik po valandos pabeldė į kameros duris, kad pareigūnai pasiimtų lavoną. G. G. negaivinti A. K. ir jį nužudyti buvo suplanavęs jau spalio mėnesį, o 2019 m. gruodžio 2 d. žadėjo A. K. jį pakabintą gaivinti iškvietęs pagalbą tik norėdamas, kad jis sutiktų su jo pasiūlymu, bet žinojo, kad jo negelbės, turėjo tikslą A. K. nužudyti. G. G. reikėjo baigto nusikaltimo, tai yra nužudymo, kad nebūtų grąžintas į Alytaus pataisos namus ir būtų suimtas šioje byloje (t. 3, b. l. 29-30). Analogiškas aplinkybes nuteistasis G. G. nurodė tą pačią dieną (2019 m. gruodžio 17 d.) parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 33-37) bei vėlesnėse – 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. jo apklausose pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (t. 3, b. l. 91-92; t. 4, b. l. 3-4), tik paskutinėje apklausoje nurodė kitą nužudymo motyvą, kad žinojo, jog A. K. tvirkino savo mažametę podukrą. Papildomai pastebėtina, kad 2019 m. gruodžio 8 d. rašytiniame paaiškinime nuteistasis G. G. nurodė, kad jei bus perkeltas į Alytaus pataisos namus, tai padarys dar vieną nužudymą (t. 3, b. l. 87). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais nuteistojo G. G. parodymais, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

8. Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus (t. 4, b. l. 103), todėl posėdyje buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. K. parodė, kad nukentėjusįjį A. K. pakorė G. G., bei detaliai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad jam (M. K.) kartu su M. D. užėjus į kamerą Nr. 232, G. G. išreiškė nepasitenkinimą, kad jie ne laiku atėjo. Liudytojas M. K. matė, kaip G. G. su A. K. susirašinėjo rašteliais, kuriuos pastarieji, perskaitę, suplėšydavo ir nuleisdavo į tualetą, taip pat jie vaikščiojo po kamerą, apžiūrėjo tualetą ir tarpusavyje šnabždėjosi. Paskui G. G. paklausė A. K., ar jis pasiruošęs, A. K. pajudino galvą sutikdamas. G. G. priėjo prie krepšio, nusegė diržą ir A. K. liepė atsistoti ant tualeto, G. G. išsimatavo tą diržą. Liudytojui paklausus, ką G. G. su A. K. darys, G. G. atsakė, kad imituos A. K. pasikorimą. Diržas buvo pririštas prie tualeto sienelės ant metalinės staktos. Liudytojas M. K. iš lovos per atidarytas tualeto duris matė A. K., stovintį ant klozeto ir nugara atsirėmusį į sienelę, kol G. G. rišo diržą. G. G. paklausė A. K., ar jis pasiruošęs, A. K. sakė, kad taip, tada G. G. patraukė A. K. už kojos kulkšnių į save. A. K. buvo nugara į tą pusę, į kurią traukė G. G. Matė, kad diržas įsitempė ir A. K. apie pusę minutės baladojosi. Kai G. G. nuėmė A. K. kojas, jis žemės nesiekė, jo rankos buvo laisvos, nematė, ar jis bandė užsikabinti už staktos, stengėsi nežiūrėti į tą pusę, nes buvo nejauku. Mazgas buvo tiesiai virš A. K. galvos. G. G. pastūmė A. K. kūną iš nugaros, kad galėtų uždaryti tualeto duris, uždarė tualeto duris, kad nesimatytų žmogaus, ir atėjęs atsisėdo ant lovos. G. G. pasakė, kad taip daro, nes nori, jog jam paskirtų suėmimą, kad negrįžtų į Alytaus pataisos namus, nes ten turi daug priešų, prieš kuriuos davė parodymus, kad jam sveikata daug brangesnė, neturi ko prarasti, nes jis atlieka 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Liudytojas M. K., praėjus 30-40 min., nurodė G. G. nukabinti nukentėjusįjį, tačiau G. G. atsakė, tegul dar kaba. G. G., kelis kartus paragintas liudytojo M. K., nuėjo kviesti prižiūrėtojus, kad jie pasiimtų lavoną, nes A. K. jau buvo miręs. Be to, liudytojas M. K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, kad G. G. įvykio dieną sakė, kad tuoj suvaidins A. K. pasikorimą, o tada G. G. pabels į duris. Tokiu būdu G. G. norėjo, kad jam paskirtų suėmimą. G. G. ramino A. K., kad jis nebijotų, jog nemirs, žadėjo jam pagavus ,,omarį“ iškart pakviesti pareigūnus, kurie atėję turėjo A. K. atgaivinti, o A. K. pareigūnams turėjo pasakyti, kad G. G. norėjo jį nužudyti ir kad jam iškeltų ikiteisminį tyrimą. Liudytojas nematė, kad A. K. būtų verčiamas tai daryti, tai buvo tarpusavio susitarimas (t. 2, b. l. 97-101). Analogiškas aplinkybes liudytojas M. K. parodė ankstesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 2, b. l. 73-75, 81-82), kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir papildomai nurodė, kad G. G. stovėjo šalia pakarto A. K. kūno iki tol, kol jis nebejudėjo (t. 2, b. l. 86-88).

9. Liudytojas M. K. iš esmės vienodai ir detaliai paaiškino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir pats nuteistasis, kodėl liudytojui M. K. būtų buvę naudinga apkalbėti nuteistąjį G. G., duoti prieš jį melagingus parodymus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. su G. G. buvo pažįstami tik iš matymo, nes anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, jų santykiai buvo geri, konfliktų neturėjo (t. 2, b. l. 69, 78, 81), todėl liudytojas M. K. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti nuteistojo G. G. Liudytojas M. K. taip pat parodė, kad jis nesitarė su G. G., kokius parodymus duoti, po įvykio trise (M. K., M. D. ir G. G.) bendroje kameroje buvo apie 2 min., G. G. žadėjo prisipažinti padaręs nusikaltimą, po to pareigūnai juos (M. K., M. D. ir G. G.) išskirstė į skirtingas kameras, po šio įvykio liudytojas M. K. nebuvo susitikęs su G. G. (t. 2, b. l. 82, 87, 99).

10. Liudytojas M. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad po įvykio su G. G. tiesiogiai susitikęs nebuvo, juos išskirstė į skirtingas kameras (t. 4, b. l. 126). Tai patvirtino ir liudytojas G. S., Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo specialistas, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad kameroje buvę kaliniai buvo išskirstyti į skirtingas kameras, kad jie negalėtų tarpusavyje susitarti (t. 4, b. l. 102-103). Nors apeliaciniame skunde nurodomas, kad į kamerą Nr. 232 M. K. ir M. D. buvo patalpinti 2019 m. gruodžio 3 d. popietę, todėl turėjo pakankamai laiko tarpusavyje suderinti ir aptarti parodymus, tačiau iš liudytojų M. K. ir M. D. parodymų bei paties nuteistojo G. G. parodymų matyti, kad G. G. iš karto neatskleidė savo nusikalstamo sumanymo naujai atvykusiems kaliniams, priešingai, G. G. kartu su nukentėjusiuoju A. K. apie planuojamus atlikti veiksmus stengėsi kuo ilgiau nuslėpti, pastarieji tarpusavyje kalbėjo tyliai, šnabždėjosi, kad kiti kameroje buvę asmenys negirdėtų jų pokalbio, susirašinėjo rašteliais, G. G., pradėjęs įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą, prašė naujai atvykusių kalinių ‑ M. K. ir M. D. nesikišti ir nieko nematyti, nes tai ne jų reikalas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tiesiogiai įvykį stebėjusio liudytojo M. K. parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai. Atliktas eksperimentas patvirtino, kad M. K., gulėdamas savo lovoje (antrame aukšte), galėjo matyti G. G. tualete atliekamus veiksmus, nes iš tos vietos matoma ir dalis tualeto vidinės patalpos (t. 5, b. l. 89-91), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo M. K. parodymų objektyvumu. Nors liudytojas M. D. nurodė, kad paties įvykio nematė, nes užmigo, tačiau nurodė tas pačias aplinkybes iki įvykio kaip ir liudytojas M. K., t. y. kad M. K. kartu su M. D. užėjus į kamerą Nr. 232, G. G. išreiškė nepasitenkinimą, kad jie ne laiku atėjo, jog G. G. pasakojo, kad bus perkeltas į Alytaus pataisos namus, tačiau to nenori, jam reikia gauti sankciją, jog G. G. pašnabždomis kalbėjosi su A. K., kad kiti negirdėtų, kartu buvo nuėję į tualetą, kur G. G. kažką aiškino A. K., G. G. nusisegė nuo A. K. krepšio diržą (t. 2, b. l. 15-16, 22-23). Taip pat liudytojas M. D. parodė, kad G. G. po įvykio su šypsena pasakė, kad „pakabino tą senį” (t. 2, b. l. 15-16). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad liudytojui M. D. būtų buvę naudinga apkalbėti nuteistąjį G. G., duoti prieš jį melagingus parodymus. Iš esmės liudytojų M. K. ir M. D. nurodytos aplinkybės sutampa su paties nuteistojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis.

11. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra pateiktas M. K. 2019 m. gruodžio 5 d. raštas (nuoširdus prisipažinimas), adresuotas Kalėjimo departamentui, kuriame M. K. prisipažino kartu su G. G. padaręs nusikaltimą – 2019 m. gruodžio 3 d. Kauno tardymo izoliatoriuje pakoręs A. K. tam, kad jis būtų perkeltas į kitus pataisos namus (t. 2, b. l. 102-104). Tačiau byloje yra ir kitas M. K. 2019 m. gruodžio 12 d. raštas, kuriame M. K. nurodo, kad ankstesniame rašte nurodyta melaginga informacija, jis neprisidėjo prie nužudymo, jis tik pasinaudojo susidariusia situacija, kad būtų perkeltas į kitus pataisos namus (t. 2, b. l. 105). Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. jo rašytas nuoširdus prisipažinimas Kalėjimų departamentui, kad jis nužudė A. K., yra melagingas, jis tai parašė naudodamasis esančia situacija, nes norėjo būti pervežtas iš Pravieniškių 1-ojo sektoriaus į Pravieniškių 2-ąjį sektorių; kaip buvo iš tikrųjų, jis nurodė savo apklausų metu ir savo parodymų laikosi (t. 2, b. l. 106). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog M. K. būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus A. K. atžvilgiu, bei pagrįstai M. K. laiško, kad jis nužudė A. K., nevertino kaip jo kaltę pagrindžiančio įrodymo. Be to, kaip jau minėta, pats nuteistasis G. G. vėlesnėse savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusįjį A. K. nužudė pats vienas (t. 3, b. l. 29-30, 33-37, 91-92; t. 4, b. l. 3-4).

12. Liudytojų M. K. ir M. D. parodymų patikimumo nepaneigia ir jų nurodyta aplinkybė, kad abu vakare surūkė vieną suktinę (kiekvienas po pusę) psichotropinės medžiagos, nuteistųjų tarpe vadinamos „Kobra“ (t. 2, b. l. 11-12, 15-16, 22-23, 69-70, 81-82, 86-88, 97-101; t. 4, b. l. 125). Nors byloje yra Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus raštas, kuriame nurodyta, kad apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų testai atliekami esant vizualiems apsvaigimo požymiams arba prevencijos tikslais; nesant minėtiems pagrindams, testai M. K. ir M. D. atliekami nebuvo (t. 4, b. l. 172-173). Tačiau šiame atsakyme nurodytas aplinkybes paneigia liudytojų M. D., P. B. ir G. S. parodymai. Liudytojas M. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą pačią įvykio dieną jų apsvaigimo netikrino, testus padarė kitos dienos ryte (t. 4, b. l. 126). Tai, kad kaliniams buvo atlikti testai dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų patvirtino ir liudytojai P. B. ir G. S., Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo specialistai. Liudytojas G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ryte visi trys kameroje buvę asmenys buvo patikrinti dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, tos patikrinimo išvados būna asmens bylose (t. 4, b. l. 102). Liudytojas P. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad prevencijos tikslais buvo atlikti visų trijų kameroje buvusių kalinių šlapimo testai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų (10 skirtingų rūšių medžiagų), visų atliktų tyrimų atsakymai buvo neigiami. Liudytojas paaiškino, kad „Kobra“ – tai nuteistųjų tarpe vadinamas tabakas, supurkštas įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Jeigu tabakas buvo supurkštas aerozoliu, langu skysčiu ar kita chemine medžiaga, tai testai to nerodo. Liudytojas nurodė, kad ne jis rengė atsakymą, kuriame nurodyta, kad kaliniams nebuvo atlikti testai, kiek liudytojas pamena, kaliniams buvo atlikti testai (t. 4, b. l. 100-101). Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai M. K. ir M. D. būtų buvę ant tiek apsvaigę, kad negalėtų teisingai suprasti matytas įvykio aplinkybes ir vėliau apie tai duoti parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai M. K. ir M. D. pirmą kartą buvo apklausti ne tą pačią įvykio dieną, o kitą dieną – 2019 m. gruodžio 4 d. (t. 2, b. l. 11-12, 69-70). Byloje nėra duomenų, kad liudytojai M. K. ir M. D. davė parodymus būdami apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pažymėtina, kad liudytojai M. K. ir M. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti po kelis kartus skirtingu laiku ir iš esmės davė nuoseklius parodymus, o liudytojas M. D. buvo apklaustas ir teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų M. K. ir M. D. įvykio dieną matytų ir girdėtų, o vėliau ir parodytų aplinkybių teisingumu bei patikimumu.

13. Nuteistojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis pripažino vienas pakoręs nukentėjusįjį bei liudytojų M. K. ir M. D. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1033/2019(02) nurodyta, kad A. K. lavone, be stranguliacinės vagos kakle, konstatuoti ir odos nubrozdinimai nosies viršūnėje ir lūpų kairėje pusėje, padaryti kontaktuojant šia sritimi su kietu buku daiktu, artimu mirčiai laiku, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo (t. 1, b. l. 63-67). Ekspertas Ž. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad odos nubrozdinimai nosies viršutinėje ir lūpų srityje galėjo būti padaryti tuoj pat prieš mirtį arba tuoj po jos praėjus kelioms valandoms. Tyrėjo pateiktose nuotraukose matė, kad A. K. rastas kabantis tualete už durų, nubrozdinimai galėjo atsirasti nuo brūkštelėjimo durimis per nosį ir skruostą. Smūgis dažniausiai sudaro poodines kraujosruvas, nebent tas smūgis kažkokiu daiktu į kūną veikia, praeidamas kampu. Šiuo atveju nubrozdinimas padarytas braukiant kampu, kuris slydo kūno paviršiumi ir nubraukė. Kariamas ar smaugiamas žmogus paprastai priešinasi ir dažniausiai griebia už tos kilpos, bando tą kilpą atlaisvinti, todėl dažnai būna nubrozdinimų kakle. Jeigu asmens rankos izoliuotos, jis to padaryti negali. Taip pat ekspertas parodė, kad A. K. vilkint džemperį ilgomis rankovėmis, jeigu jį kažkas būtų laikęs už rankų ir neleidęs nusiimti kilpos, tai drabužiai sumažina tikimybę susidaryti kraujosruvoms, tačiau jeigu būtų ir nuogas kūnas, ir nestipriai spaudžiama, už rankų galima laikyti ir nepaliekant sužalojimų (t. 4, b. l. 175-176). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiais eksperto paaiškinimais bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas ir logiškas išvadas, kad šį nosies ir lūpų sužalojimą nukentėjusysis A. K. patyrė būtent tada, kai jo kabantį kūną G. G. bandė prakišti pro duris, kad galėtų jas uždaryti. Pats nuteistasis G. G. parodė, kad jis, pastūmęs nukentėjusiojo A. K. kūną uždarė tualeto duris. Eksperimento metu taip pat nustatyta, kad G. G. vienas galėjo ant smaugvirvės kabojusį jau negyvą A. K. pastumti, siekiant uždaryti tualeto duris, ir jas uždaryti (t. 5, b. l. 89-90). Būtent tuo metu nukentėjusiojo A. K. nosis ir lūpa galėjo būti sužaloti, tai atitinka šių sužalojimų padarymo mechanizmą – braukimą. Jeigu A. K. būtų užsidaręs tualeto duris ir pasikoręs pats, tai nosis ir lūpa negalėjo būti taip sužaloti. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, šių duomenų nepaneigia skunde cituojami liudytojo M. K. parodymai, kad nukentėjusysis pakorimo metu stovėjo nugara į tualeto duris. Kaip matyti iš nuteistojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei prie jo esančio vaizdo įrašo, nuteistasis patraukė A. K. kūną į šoną ir uždarė duris; tuo metu uždaromos tualeto durys braukė per nukentėjusiojo veidą. Be to, kaip matyti tiek iš nuteistojo G. G. tiek ir iš liudytojo M. K. parodymų patikrinimo vietoje darytų vaizdo įrašų, tuo metu, kai G. G. nustūmė nukentėjusiojo A. K. kojas nuo unitazo, ir kūnas ant diržo laisvai pakibo ore, kūnas galėjo pasisukti. Aplinkybę, kad G. G. stūmė kabantį nukentėjusiojo kūną į šoną, kad uždaryti duris, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas M. K. (t. 2, b. l. 100) Taip pat nukentėjusiojo nosis ir lūpa negalėjo būti sužaloti nuimant A. K. nuo kilpos, nes, kaip matyti iš pareigūnų G. S., P. B., L. R. bei liudytojų M. K. ir G. G. parodymų, pareigūnai durų neatidarinėjo kabant A. K., o nupjovė per duris virvę ir, A. K. kūnui nukritus, atidarė duris. Šio veiksmo metu A. K. nosis ir lūpa negalėjo būti sužaloti braukimo būdu, nes būtų likusios smūgio žymės nuo kūno atsitrenkimo į grindis.

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1033/2019(02) nurodyta, kad A. K. mirties priežastis yra asfiksija, uždusimas dėl stranguliacijos (kaklo suspaudimo kilpa); stranguliacinės vagos lokalizacija kaklo viršutiniame trečdalyje, įstriža vagos kryptis, vagos šakų susikirtimas pakaušyje į apačią atviru kampu, kraujosrūvos galvos sukamųjų raumenų kojytėse nurodo tai, kad kilpa buvo užveržta kūno svorio jėgos poveikyje; stranguliacinė vaga kakle negalėjo būti padaryta nugriuvus; A. K. lavone savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (t. 1, b. l. 63-67). Ši specialisto išvada patvirtina tiek paties nuteistojo G. G., tiek liudytojo M. K. parodymus, kad A. K. nesipriešino pakariamas, t. y. buvo įkalbėtas leisti atlikti jo pakorimo veiksmus, jis užduso savo kūno svorio poveikyje, kai G. G. sportinio krepšio diržą pririšo prie tualeto skersinio, o kitą galą užrišo ant A. K. kaklo, patraukė jo kojas nuo klozeto žemyn bei palaikė A. K. už riešų, kad pastarasis negalėtų išsivaduoti iš kilpos, taip pat ir tai, kad kabantį kilpoje negyvą A. K. nuteistasis G. G. pastūmė rankomis, kad galėtų uždaryti tualeto duris, ir jas uždarė, o nuo šio veiksmo A. K. veide atsirado sužalojimai, padaryti braukimo būdu. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. pM20/2019(02)-M1033/2019(02) patvirtina, kad A. K. nesipriešino ir nesigynė pakariamas, nes jo lavone savigynai (pasipriešinimui galimam užpuolikui) būdingų sužalojimų nekonstatuota, o stranguliacinė vaga kakle galėjo būti padaryta su tyrimui pateiktu sintetinio audinio diržu, nuimtu nuo A. K. sportinio krepšio, nes tam neprieštarauja stranguliacinės vagos pobūdis (t. 1, b. l. 72-73). Valstybinės teismo medicinos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 78/2020(01) patvirtina, kad ant smaugvirvės vienos dalies (3-5 mėg.) rasta ne tik A. K. DNR, bet ir kito asmens DNR priemaiša, o ant kitos smaugvirvės dalies rasta daugiau nei dviejų asmenų DNR profiliai, kurie nėra tinkami tolimesniam asmenų identifikavimui (t. 2, b. l. 164-183). Ši ekspertizė patvirtina, kad sportinio krepšio diržą lietė ne tik nukentėjusysis A. K., kuriam ir priklausė sportinis krepšys, bet ir kiti asmenys, kurie šį diržą lietė nepakankamai ilgai, kad ant jo būtų užsifiksavę jų DNR pėdsakai. Iš liudytojų M. K. ir M. D. parodymų matyti, kad šį nukentėjusiojo A. K. krepšio diržą nusegė nuteistasis G. G. ir jį pririšo prie tualeto skersinio. Tas pačias aplinkybes savo parodymuose nurodė ir nuteistasis G. G.

15. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S78/2020(01) nurodyta, jog ištyrus G. G. rankų nagų nuokarpas su panagių turiniu, be jo paties, jokio kito asmens DNR profilio nerasta, taip pat ištyrus A. K. rankų nagų nuokarpas su panagių turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR genotipo profilis, sutampantis su A. K. DNR profiliu beveik 100 procentų tikimybe, taip pat nebuvo rasta G. G. DNR genotipo profilio ant specialistų tirtos smaugvirvės (atlikus DNR tyrimą, ant smaugvirvės dalių gautas dominuojantis vyriškos lyties DNR profilis, sutampantis su A. K. DNR profiliu, su DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui (t. 2, b. l. 164-166), o Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-11(20) nurodyta, jog G. G. panagių turinyje nėra pluoštų iš tirti pateiktos tekstilės juostos – sportinio krepšio rankenos (t. 2, b. l. 189-191), tai, kitaip negu argumentuojama apeliaciniame skunde, nepaneigia nuteistojo G. G. kaltės, nes suklaidintas nukentėjusysis A. K. kariamas nesipriešino.

16. Taigi byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusįjį A. K. nužudė nuteistasis G. G. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nukentėjusiojo A. K. asmenybę, kad jis nebuvo linkęs į savižudybę, bausmės atlikimo metu dirbo už įkalinimo įstaigos ribų, planavo tolesnį gyvenimą laisvėje, pagrįstai ir motyvuotai atmetė nuteistojo G. G. versiją, kad nukentėjusysis nusižudė, t. y. pasikorė pats. Papildomai pastebėtina, kad liudytojas M. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną nukentėjusysis A. K. minėjo, kad skiriasi, tačiau nesakė, kad nori nusižudyti (t. 4, b. l. 126). Atitinkamų aplinkybių nenurodė ir kitas toje pačioje kameroje buvęs kalinis liudytojas M. K. Priešingai, liudytojas M. K. matė kaip nukentėjusįjį A. K. pakorė nuteistasis G. G. ir apie tai davė nuoseklius parodymus.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad G. G. nukentėjusįjį nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. epizodiškai pažinojo A. K., nes kelis kartus teko susitikti, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau jokių konfliktų tarpusavyje neturėjo. Pats nuteistasis G. G. nurodė, kad jis nužudė nukentėjusįjį A. K. siekdamas, jog jam būtų paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas ir jis nebūtų grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Alytaus pataisos namus. Toks šaltakraujiškas kito asmens gyvybės panaudojimas kaip įrankio patenkinti savo interesui nebūti perkeltam į nepageidaujamą laisvės atėmimo vietą, yra ciniškas, parodo visišką žmogaus gyvybės nuvertinimą. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas G. G. pagrįstai inkriminavo nužudymą kvalifikuojančią aplinkybę – chuliganiškas paskatas.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nepašalintų abejonių ar prieštaravimų, kurie turėtų būti vertinami nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje buvo atlikta labai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Teismas laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas G. G. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą nužudžius nukentėjusįjį A. K., todėl tenkinti apeliacinį skundą teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. K. tėvui J. V. K. priteisė nepagrįstai didelę neturtinę žalą – 50 000 eurų. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, keistinas.

20. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes, tačiau pagal savo pobūdį visiškos restitucijos nesiekia. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kaip žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė ir turtinė padėtis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes, kaip individualios nukentėjusiojo savybės, itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, atsižvelgtina ir į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį.

21. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis J. K. parodė, kad su įkalintu sūnumi palaikė glaudų, artimą ryšį, aktyviai bendravo telefonu ir laiškais. Be to, A. K. atlikęs bausmę ketino gyventi pas tėvą. J. K. taip pat nurodo, kad jo senatvės pensija nėra didelė, netekus sūnaus, nebus kam juo rūpintis senatvėje (t. 4, b. l. 69). Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti šiais J. K. parodymais. Vertinant žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad G. G. nukentėjusįjį A. K. nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nesilaikė suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Bylos duomenimis nukentėjusysis A. K. įvykio metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o išėjęs į laisvę turėjo apsigyventi pas tėvą J. K. dėl išorinių aplinkybių, nes išsiskyrė su savo žmona. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad 15 000 eurų yra protinga suma J. K. neturtinei žalai atlyginti. Ši suma, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, mažintina iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gauta 2340 eurų neturtinės žalos kompensacija (t. 4, b. l. 146-147).

Dėl proceso išlaidų

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį G. G. ginti parinktas advokatas Pavelas Ravluševičius, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo G. G. gynėju ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo G. G. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 167,94 eurai.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

24. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. G. gynėjos apeliacinį skundą, kuris atmestas. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, kas apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikime nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti; be to, nuteistasis bylos duomenimis pajamų šaltinių neturi, iš jo priteistas civilinis ieškinys. Įvertinus nuteistojo G. G. turtinę padėtį, priteisto civilinio ieškinio sumą, daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 punkto 3 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nuosprendį dalyje dėl J. V. K. civilinio ieškinio pakeisti:

Iš G. G. pagal J. V. K. civilinį ieškinį priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 12 660 (dvylikos tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt) eurų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam G. G. apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Teisėjai Evaldas GražysJustas NamavičiusLinas Šiukšta