Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei G. Š., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko teismui pateiktą rašytinę 2019 m. sausio 28 d. išvadą. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, į atsakovės sunkią turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio sumažinimas neatitiktų mažamečių K. Š. ir E. Š. interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) ir E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovo A. Š. ir atsakovės G. Š. vaikai. Ieškovas ir atsakovė yra išsituokę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys nutarė, kad vaikų gyvenamoji vieta bus kartu su atsakove, o ieškovas įsipareigojo teikti vaikams K. Š. ir E. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, lėšas pervedant į G. Š. asmeninę sąskaitą.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Įstatymas numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis.).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad išlaikymo vaikams dydis turi būti sumažintas, nes nuo teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Teismas pažymi, kad tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė naują santuoką su R. Š.. 2016 m. lapkričio 9 d. ieškovas ir jo sutuoktinė R. Š. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo įsigijimui iš AB SEB banko paėmė 48450,00 Eur paskolą, kurio grąžinimo data 2041 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė dukra N. Š.. 2017 m. liepos 7 d. A. Š. įsigijo automobilį Volvo V70. Iš SODROS išrašo bei 2018 m. gruodžio 12 d. darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Š. nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po santuokos nutraukimo ieškovo darbo užmokestis šioje įmonėje nesumažėjo, o padidėjo. Iš ieškovo pateiktų SODROS duomenų matyti, kad 2016 metais jo metinės pajamos (neatskaičius mokesčių) buvo 12510,16 Eur, o 2017 metais – 14694,32 Eur. 2018 m.lapkričio 26 d. darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta darbdavio iniciatyva. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui buvo priteista 3952,61 Eur išeitinė išmoka (neatskaičius mokesčių), 1041,64 Eur darbo užmokestis už 2018 m. spalio mėnesį, 1089,77 Eur darbo užmokestis už 2018 m. lapkričio mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas bei 235,29 Eur kompensacija už asmeninių įrankių nuomą. Iš SODROS išrašo nustatyta, mad ieškovas nuo 2018 m. liepos 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo vidutinės mėnesio pajamos, neatskaičius mokesčių yra apie 400 Eur. Taip pat, ieškovas nuo 2018 m. gruodžio 5 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ieškovo teigimu gauna apie 600 Eur darbo užmokestį. Ieškovo sutuoktinė R. Š. nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2019 m. kovo 28 d. (iki vaikui sukaks dveji metai) yra vaiko priežiūros atostogose. Jai iki 2019 m. kovo 28 d. mokama 387,07 Eur vaiko priežiūros išmoka.

Nustatyta, kad atsakovė G. Š. su mažamečiais vaikais gyvena Tauragės mieste. Ji neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonių. Atsakovė nuomojasi butą su daliniais patogumais (yra tik šaltas vanduo), už kurį moka 100 Eur nuomos mokestį, perka malkas jo šildymui ir vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 70 Eur. Atsakovė iki 2017 m. lapkričio 17 d. buvo drausta valstybės lėšomis kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų. 2018 metais ji dirbo trumpalaikius darbus: birželio mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, rugsėjo mėnesį – UAB „(duomenys neskelbtini)“, gruodžio mėnesį - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gavo minimalias pajamas. Iš Pagėgių savivaldybės administracijos kas mėnesį gavo apie 90 Eur išmokas vaikams. Iš atsakovės paaiškinimų ir jos banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ją ir vaikus remia jos artimieji, pervesdami pinigines lėšas jai į sąskaitą. Atsakovės teigimu, ji negali dirbti pastoviai ir visą darbo dieną, nes negauna vietos darželyje ir neturi kam palikti prižiūrėti sūnaus E.. Nors iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2017 metais ieškovo ir atsakovės vaikams buvo skirtos vietos ugdymo įstaigoje Vilniuje ir šios aplinkybės atsakovė neginčijo, tačiau ji nurodė, kad buvo apsisprendusi gyventi Tauragėje, kur nuomojamų butų kainos yra pigesnės. Pažymėtina, kad vaikai nuolatos gyvena tik su atsakove, jie yra mažamečiai ir jiems reikalinga pastovi priežiūra, todėl atsakovė neturi tokių galimybių kaip ieškovas rinktis darbą ir dirbti bet kuriuo metu ir laiku. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nustatyta, kad atsakovės G. Š. turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nepagerėjo, ji yra sunki.

Šalių vaikai yra mažamečiai – K. Š. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, jis lanko (duomenys neskelbtini). Vienos lankytos dienos įmoka – 2,56 Eur. Jeigu sūnus neserga atsakovė moka apie 60 Eur per mėnesį už darželį. E. Š. yra (duomenys neskelbtini) metai, jis ugdymo įstaigos nelanko. Akivaizdu, kad šalių vaikams nuolatos reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, higienai, sveikatai, ugdymui. Atsakovės teigimu, šiuo metu minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalinga apie 300 Eur suma kas mėnesį kiekvienam vaikui. Iš atsakovės bei institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės nuomojamas butas yra skurdus, todėl reikalingas kitas būstas, kurio nuomai ir komunaliniams mokesčiams reikės daugiau lėšų nei šiuo metu atsakovė moka. Nuo šalių sutarto išlaikymo patvirtinimo praėjo trys metai. Jų vaikai auga ir jų poreikiai tik didėja. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nenustatyta, kad vaikų poreikiai būtų iš esmės sumažėję, šios aplinkybės neginčijo ir ieškovas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Priešingai, po santuokos nutraukimo su atsakove, ieškovas įsigijo nekilnojamąjį turtą bei automobilį, susirado antrą darbą. Nors ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, taip pat susilaukė dar vieno vaiko, tačiau išlaidos būsto kreditui bei dukros išlaikymui, nebuvo neplanuotos. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą. Nors ieškovas 2018 m. lapkričio 26 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2018 m. gruodžio 5 d. jis įsidarbino kitoje įmonėje, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ieškovas nuo 2018 m. liepos 2 d. dirba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės įrodo, kad esant dabartinei situacijai darbo rinkoje, ieškovas pagal savo amžių bei profesines galimybes gali susirasti tokį darbą, kuriame gautų didesnes pajamas būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti. Šiuo metu gaunamos mažesnės pajamos negali būti priežastis sumažinti mažamečiams vaikams reikalingą išlaikymą.

Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovė vaikams teikiamą išlaikymą naudoja savo poreikių tenkinimui. Nors atsakovė pastoviai nedirba, tačiau jai paramą teikia jos artimieji, pervesdami į jos sąskaitą pinigines lėšas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad iš vaikams teikiamo išlaikymo yra išlaikoma ir atsakovė, atmestina kaip neįrodyta. Civilinio kodekso 3.186 straipsnio 1 dalies ir 3.203 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina asmens (tėvų), pas kurį gyvena vaikas pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo poreikiams. Už netinkamą disponavimą išlaikymu minėtiems asmenims yra nustatyta ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti nuostolius (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaikų turtas ir lėšos turi būti panaudojami pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausia tenkinant būtiniausius – vaiko maitinimą, rengimą, ugdymą, sveikatos palaikymą, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimą, po to – laisvalaikio ir poilsio organizavimą, kitus vaiko interesus. Tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams. Ieškovo reikalavimas, kad atsakovė pateiktų įrodymus, kur panaudojo vaikams skirtas pinigines lėšas, atmestinas. Pažymėtina, kad kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo vaikai gyvena. Pareiga teikti ataskaitas dėl vaikui skirtų lėšų panaudojimo, nėra įtvirtinta įstatymo normomis. Ieškovo teikiamas išlaikymas vaikams nėra akivaizdžiai didesnis nei reikalinga minimaliems arba protingiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad jis galėtų būti naudotas ne pagal paskirtį.

Teismas sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jis privalo išlaikyti ir antroje santuokoje gimusią dukrą. Tačiau tai, kad jis dukrai skiria mažesnį išlaikymą nei jis moka sūnums, neturi teisinės reikšmės dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Įstatymu nėra reglamentuota, kad visi ieškovo vaikai, gimę skirtingose santuokose privalo gauti vienodą išlaikymo dydį. Įstatymo norma, kad abu tėvai nepilnamečiam vaikui išlaikymą privalo teikti proporcingai, yra taikoma tik vaiko, kuriam yra priteisiamas išlaikymas, tėvams. O šiuo atveju ieškovas dukrą augina santuokoje su R. Š., kuri taip pat prisideda prie dukros išlaikymo, nes gauna vaiko priežiūros išmoką. Vien aplinkybė, kad ieškovui gimė trečias vaikas, teismo vertinimu, nepatvirtina jo turtinės padėties pablogėjimo, juo labiau, kad gimus dukrai ieškovas įsigijo automobilį. Teismas sutinka, kad dėl išaugusio išlaikytinių skaičiaus turtinė padėtis pasikeičia, nes reikia skirti išlaikymą dar vienam vaikui, tačiau vien turtinės padėties pablogėjimas savaime negali būti pakankamas pagrindas išlaikymo dydžiui sumažinti, nes nebuvo nustatyta, kad ieškovo turtinės padėties pablogėjimas yra esminis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvų turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2014). Kasacinis teismas paprastai išskiria šias aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai ir kt.). Šioje byloje teismas nenustatė, kad ieškovo turtinė padėtis po 2016 m. sausio 26 d. teismo sprendimo priėmimo būtų iš esmės pablogėjusi, todėl jo ieškinys atmetamas.

Atsakovei G. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Jai buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos už 156,00 Eur. Šias išlaidas sudaro advokato užmokestis. Kadangi ieškovo ieškinys yra atmestas, iš jo valstybės naudai priteistinos 156,00 Eur išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti (civilinio proceso kodekso 98 straipsnis.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur, ir jos nepriteistinos (civilinio proceso kodekso 92 straipsnis). Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 156,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) išlaidų už G. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske bank A/S“ Lietuvos filiale, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.