Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. 2-453-435/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
2-453-435/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė
Pareiškėjas
V. M., A. P., R. J., K. J., Vandos S, V. S. K., A. J., B. T. J., M. J., D. Š., A. G., R. L.
Suinteresuotas asmuo
V. A., L. D., S. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Karina Račkauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-453-435/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08303-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.4.2.; 3.4.4.19. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei Kostenko, dalyvaujant pareiškėjai ir pareiškėjų V. M. ir A. P. įgaliotai atstovei R. L. bei visų pareiškėjų atstovei advokatei A. J., suinteresuotiems asmenims V. A., L. D. ir jų bei suinteresuoto asmens S. B. atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J., K. J., Vandos S. K., A. J., B. T. J., M. J., D. Š., A. G., R. L., V. M. ir A. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., L. D., S. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir prašymų užskaitymo bei suinteresuotų asmenų V. A., L. D. ir S. B. patikslintą pareiškimą pareiškėjams R. J., K. J., V. S. K., A. J., B. T. J., M. J., D. Š., A. G., R. L., V. M. ir A. P. ir suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, termino atnaujinimo ir prašymų užskaitymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai patikslintu pareiškimu (2 t.b.l. 85-88,124,125) prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad:

1. J. L. vaikai K. L. ir T. J. (L.) bei sutuoktinė E. L. po J. L. mirties 1939-12-31 paveldėjo jo turtą ir priėmė palikimą;

2. J. L. vaikai K. L. ir T. J. (L.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė po 3/8 dalis (t.y.po 3,285 ha), o sutuoktinė E. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1/4 dalį (t.y- 2,19 ha.) 8,76 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valsčiuje;

3. Atnaujinti pareiškėjams dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams;

Šalies argumentai

4. Užskaityti pareiškėjams R. J. ir K. J., 1993-08-27 V. J. prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

5. Užskaityti pareiškėjai S. V. K., 1992-01-20 jos pačios prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

6. Užskaityti pareiškėjai A. J., 1992-01-29 Kęstučio J. J. prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

7. Užskaityti pareiškėjai B. T. J., 1992-01-22 jos pačios prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

8. Užskaityti pareiškėjai M. J., 1993-08-18 K. V. J. prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

9. Užskaityti pareiškėjoms D. Š. ir A. G., 1992-01-31 Marijonos-R. M. (S.) prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

10. Užskaityti pareiškėjoms A. P., V. M. ir R. L. 1992-01-20 Algirdo A. J. prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Patikslintame pareiškime nurodė, kad Pareiškėjų senelis (ir prosenelis) J. L. (duomenys neskelbtini) valsčiuje nuosavybės teise valdė 8,76 ha. ploto žemės sklypą. 1939-12-31 J. L. mirė nepalikęs testamento, todėl jo turtą paveldėjo ir nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė jo vaikai K. L. (miręs 1945m.) ir T. J. (L.) (mirusi 1981 m.), bei sutuoktinė E. L. (mirusi 1952 m.).

Nacionalizacijos metu buvusių ginčo žemės savininkų įpėdiniai įstatymu nustatytu terminu kreipėsi dėl nuosavybės teisių į J. L. žemę atkūrimo. Nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo nuspręsta, kad, remiantis Kauno valstybinio archyvo pažymėjimu Nr.L-22 ir giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, nuosavybės teisių atkūrimui dokumentų pakako. Pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvo nustatyta, kad J. L. Kauno mieste nuosavybės teise valdė 4,70 ha žemės, o Kauno rajone-4,06 ha žemės.

Kauno apskrities viršininko administracija prašymus atkurti nuosavybės teises iš dalies patenkino bei nurodė, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį-0,2032 ha bus atkurtos vėliau. Tačiau 2014-02-24 NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmė Įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2.)-151 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“ ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjai privalo teisme nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nuosavybės teise valdė J. L. žemę nacionalizacijos metu.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nuosavybės teisės į J. L. turėtą žemę negalėjo būti atkuriamos, nes jis mirė 1939-12-31, o nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie tai, kam perėjo nuosavybės teisės į šią žemę po jo mirties, bei nėra dokumentų, įrodančių, kad K. L., T. J. (L.) ir E. L. iki nacionalizacijos valdė minėtą žemę.

Nacionalinė žemės tarnyba 2014-02-13 raštu išaiškino pareiškėjams kokie dokumentai yra laikomi nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais ir nurodė, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir tuo pačiu turi teismo prašyti atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Kadangi Kauno apskrities archyvas neturi duomenų apie ginčo žemės paveldėjimą, pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą.

Pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galioję teisės aktai. Palikimo atsiradimo vietoje palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalis. Todėl, kas po J. L. mirties paveldėjo jo turtą turi būti nustatoma pagal šių Civilinių įstatymų sąvado X tomo I dalies 1104-1380 straipsnius.

Pasisakydami dėl termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, pareiškėjai nurodė, kad nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai įstatymu nustatytą terminą praleido dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, o dėl Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltės. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys pretendentų raštiški prašymai bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai įrodo, kad pretendentai, siekdami atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę, įstatymu nustatytų terminų nepraleido. Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės įgaliotos institucijos tarnautojai nusprendė kad, remiantis Kauno apygardos archyvo pažymėjimu ir giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, nuosavybės teisių atkūrimui dokumentų pakanka. Kauno apskrities viršininko administracija prašymus atkurti nuosavybės teises iš dalies patenkino bei nurodė, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį-0,2032 ha bus atkurtos vėliau, neįvertinę tos aplinkybės, kad J. L. mirė 1939 metais bei nepareikalavę dokumentų, patvirtinančių, kad mirusiojo vaikai ir sutuoktinė paveldėjo jo turtą. Žemėtvarkos skyriaus tarnautojai tik 2014 m. nustatė duomenų ar dokumentų, reikalingų nuosavybės teisėms atkurti nepakankamumą. Kadangi, ne pretendentai, o valstybės institucijos tarnautojai turėjo inicijuoti priimtų prašymų trūkumų šalinimo procedūras, tačiau to nepadarė, spręstina, kad tai yra pagrindas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. L. ir visų pareiškėjų atstovė palaikė savo patikslintą pareiškimą ir prašė jį patenkinti pilna apimtimi, patikslino savo reikalavimą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti nurodydamos, jog prašo užskaityti tuometinių pretendentų įstatymo nustatytu terminu pareikštus prašymus kaip paduotus į E. L. ir T. J. valdytą žemę.

Atsiliepimas

Pareiškėjai tiek atsiliepime į patikslintą pareiškimą (IIt. b.l.106), tiek teismo posėdžio metu sutiko su suinteresuotų asmenų V. A., L. D. ir S. B. patikslintu pareiškimu ir prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys L. D., S. B. ir V. A. su pareiškėjų patikslintu pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Pareiškė savarankišką patikslintą prašymą (IIt. b.l.92-96, 126, 127), kuriuo prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad

1.J. L. sūnus K. L. ir dukra T. J. bei sutuoktinė E. L. po J. L. mirties 1939-12-31 paveldėjo jo turtą ir priėmė palikimą ir nuosavybės teise iki nacionalizacijos K. L. valdė 3,285 ha, T.J. L. valdė 3,285 ha, o E. L. valdė 2, 19 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) valsčiuje;

2. A. L. D., S. B., ir V. A. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams;

3. Užskaityti suinteresuotiems asmenims L. D. ir S. B. 1992-03-16 K. L. prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

4.Užskaityti suinteresuotam asmeniui V. A. 1992-03-16 jos pačios prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Šalies argumentai

Patikslintame pareiškime nurodė, kad K. L. ir V. A. senelis J. L. nuosavybės teisėmis valdė 8, 75 ha žemės, adresu (duomenys neskelbtini)kaime. P. V. A. ir K. L. tinkamai ir laiku pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą žemę.

V. A. 2001-03-15 sutartimi perleido teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (į 0,0600 ha iš 1,175 ha) V. J., kuriam nuosavybės teisės atkurtos suteikiant neatlygintinai naujo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį - 0,0600 ha. Likusiam kiekiui (1,1150 ha) V. A. buvo parengta Kauno apskrities 2006-10-27 išvada Nr. 705 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuri Kauno miesto skyriaus turimais duomenimis yra įgyvendinta.

K. L. nuosavybės teisės į J. L. žemę yra atkurtos Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-05-05 sprendimu Nr. 9648 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0555 ha žemės sklypą Islandijos pl. 67, Kaune, ir už 0,0045 ha atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). Taip pat K. L. buvo parengta Kauno apskrities 2006-12-21 išvada Nr. 754 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ 1,1150 ha žemės plotui, kuri grąžinta, kaip nepanaudota tam, kad būtų padengta dalis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriuje įgyvendintos Kauno apskrities 2003-05-02 išvados Nr. 306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. K. L., kaip pretendentei į K. L. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę, buvo parengta Kauno apskrities 2003-05-02 išvada Nr. 306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuri buvo įgyvendinta, atkuriant nuosavybės teises Kauno apskrities viršininko 2006-05-25 įsakymu Nr. 02-06-5959 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kėdainių r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-05-25 sprendimu Nr. 53-22305 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog Kauno apskrities 2003-05-02 išvada Nr. 306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ galėjo būti parengta tik 1,5174 ha žemės plotui, tačiau ji buvo parengta ir nuosavybės teisės atkurtos į 3,6150 ha žemės, tam, kad nereikėtų naikinti priimtų administracinių aktų, buvo sudengti kitose K. L. parengtose ir nepanaudotose išvadose nurodyti žemės plotai. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba laiko, kad K. L. nuosavybės teisės į 1,1150 ha žemės yra atkurtos, įgyvendinant Kauno apskrities 2003-05-02 išvadą Nr. 306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, aukščiau nurodytais administraciniais aktais.

Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-13 įsakymu sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2013-09-19 posėdžio metu nutarė pripažinti, kad nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų byloje nepakanka dokumentų nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po J. L. mirties (1939-12-31) iki nacionalizacijos (1940-07-22), kadangi J. L. mirė 1939-12-31, t.y. iki visuotinės žemės nacionalizacijos.

2014-03-10 ir 2014-02-26 raštais pareiškėjoms buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kas buvo žemės savininku po J. L. mirties, nes priešingu atveju bus inicijuotas teisminis procesas, reikalaujant panaikinti administracinius aktus, kuriais pareiškėjoms buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Šalies argumentai

K. L. ir V. A. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams paduoti. Kauno apygardos administracinis teismas 2014-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-2736-414/2014 bylą nutraukė ir konstatavo, kad teismo sprendimas nesukels pareiškėjoms teisinių pasekmių, nes nuosavybės teisės į J. L. žemę yra atkurtos.

Teismas taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens veiksmai, kai 2014-03-10 ir 2014-02-26 raštais pareiškėjos buvo informuotos, kad J. L. mirė 1939-12-31 iki 1940 metų visuotinio žemės nacionalizavimo, todėl nei faktiškai, nei juridiškai negalėjo būti žemės savininku, pareiškėjoms pasiūlyta pateikti įrodymus, kas buvo žemės savininku po J. L. mirties, nes priešingu atveju bus inicijuotas teisminis procesas, reikalaujant panaikinti administracinius aktus, kuriais pareiškėjoms buvo atkurtos nuosavybės teisės (b. 1. 10-12), pažeidė gero administravimo principą, kuris inter alia apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavime priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus.

Nors su tokiomis teismo išvadomis suinteresuoti asmenys sutinka, tačiau baiminasi, kad pagal prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nepateikus prašymų atnaujinti terminus prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. L., bei E. L. iki nacionalizacijos valdytą 8,76 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valsčiuje ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams prieš suinteresuotus asmenis bus pradėtas teisminis procesas, todėl teikia pareiškimą su savarankiškais reikalavimais.

Nurodė, kad J. L. mirė 1939-12-31, todėl nacionalizacijos metu negalėjo būti turto savininku. Kaip ir pareiškėjai laiko, kad šis faktas nustatytinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusias teisės normas. Po J. L. mirties jo palikimą faktiškai pradėjo valdyti jo sūnus K. L., kuris gyveno tame pačiame name, kuriam turtas buvo paliktas naminiu testamentu. Taip pat name liko gyventi ir J. L. sutuoktinė E. L., vėliau į namus atsikėlė gyventi ir T.J. L..

2015-12-01 posėdžio metu B. T. J. nurodė, kad kita dukra- M. K. ( L.) gyveno Kaune, ji pas tėvus namuose tik lankydavosi. Tai, kad M. K. nepriėmė palikimo tvirtina ir suinteresuotas asmuo V. A..

Todėl mano, kad turi būti nustatytas palikimo priėmimo ir žemės valdymo nuosavybės teise faktas, kad E. L. po J. L. mirties 1939-12-31 paveldėjo jo turtą ir priėmė palikimą, kurį sudarė 1/4 J. L. turto, t.y. 2, 19 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) valsčiuje, o T. J. L. ir K. L. likusią žemės dalį 6,57 ha kiekvienas atitinkamai po 3,285 ha.

Taip pat laiko, kad suinteresuotiems asmenims atnaujintinas terminas nuosavybės teisę bei giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams paduoti. Mano, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas pripažintinos svarbiomis. V. A. ir K. L. buvo pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į jų senelio J. L. turėtą žemę. Joms per visą nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpį institucija, kuriai yra pavesta vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, nenurodė, kad jų prašymai yra netinkamai, kad J. L. yra miręs anksčiau nei įvyko nacionalizacija, todėl jo vardu negali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Priešingai, joms buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. L. žemę. Jeigu institucija būtų paaiškinusi, kad V. A. ir K. L. negali pretenduoti į J. L. žemę, jos būtų įstatymo nustatytais terminais pateikę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą pačią žemę, tačiau valdytą ne J. L., o jo įpėdinių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys V. A. ir L. D. bei jų atstovė palaikė savo patikslintą pareiškimą ir prašė jį patenkinti pilna apimtimi, patikslino savo reikalavimą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti nurodydami, jog prašo užskaityti tuometinių pretendentų įstatymo nustatytu terminu pareikštus prašymus kaip paduotus į E. L. ir K. L. valdytą žemę.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą (II t., b.l. 107-109) nurodė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje (Nr. 12 An) nėra duomenų apie tai, kam perėjo nuosavybės teisės į J. L. turtą po jo mirties, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nepateikti dokumentai, rodantys, kad J. L. vaikai K. L., T. J. (L.) bei sutuoktinė E. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,76 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valsčiuje, nei kitokį valdymą patvirtinantys dokumentai.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus mano, kad Pareiškėjai ir Suinteresuoti asmenys nenuginčijamai neįrodė, kad J. L. vaikai K. L., T. J. (L.) bei sutuoktinė E. L. po J. L. mirties 1939-12-31 paveldėjo jo turtą ir priėmė palikimą, tačiau vertinant liudytojų parodymus ir visą bylos visumą prašomas nustatyti juridinis faktas labiau tikėtinas, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų šio juridinio fakto nustatymui, jei teismas manys, kad jam nustatyti pateikta pakankamai įrodymų.

Pasisakydama dėl Suinteresuotų asmenų ir Pareiškėjų prašomo atnaujinti termino dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises pateikti, nurodė, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, nenustačius Pareiškėjų ir Suinteresuotų asmenų prašomų juridinę reikšmę turinčių faktų, nesant nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjo prašomo atnaujinti praleisto termino, kadangi nenustačius minėtų juridinių faktų, prašomo termino atnaujinimas bus betikslis. Taigi, jei teismas nustatys prašomus juridinius faktus, neprieštaraus termino pateikti nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimui.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismai suformavo teisminę praktiką asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo srityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (LAT 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; LAT 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; kt). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių, apsaugos principo taikymo sąlygų - kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Teismas pažymėjo, kad negali būti pripažįstami teisėtais ir ginami lūkesčiai, jeigu jų įgyvendinimas yra susijęs su imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymu (LAT 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Atsižvelgiant į tai, jog miręs asmuo objektyviai negalėjo valdyti žemės jos nacionalizavimo metu, negali būti laikomas teisėtu lūkestis atkurti nuosavybės teises į žemę, nežinant jos savininko. Atsižvelgiant į tai, atmestinas Pareiškėjų ir Suinteresuotų asmenų argumentas, kad terminus jie praleido dėl nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų kaltės.

Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų prašymais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų patikslinti pareiškimai tenkintini.

1992-01-22 Kauno valstybinio archyvo pažymėjimas Nr. L-20 (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 12 An – b.l.159) patvirtina, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose 1938-01-24 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų sąraše įrašytas L. J. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti) (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs viso 7,75 ha žemės

1994-03-11 Kauno valstybinio archyvo pažymėjimas Nr.L-22 (It. b.l.17) patvirtina, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde, 1938 m. sausio 24 d. žemės rūšiavimo komisijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių plotų sąraše įrašytas L. J. (tėvo vardas nenurodytas) Apnarų kaime turėjęs viso 8,75 ha žemės (ariamos I rūšies – 2,25 ha, pievų III rūšies-2ha, IV-2ha, miško – 2,50ha). Tame pačiame archyviniame fonde, 1938m. spalio 31d. žemės rūšiavimo komisijos Pažaislio valsčiaus Palemono seniūnijos rūšimis suskirstytų žemių plotų sąraše įrašytas savininkas L. J. (tėvo vardas nenurodytas) (duomenys neskelbtini)kaime turėjęs viso 8,75 ha žemės (ariamos I rūšies – 4,04 ha, pievų I rūšies-1ha, II-2,2ha, miško – 1,48ha, neapd. mokesčiais 0,04 ha). Toje pat pažymoje nurodyta, kad peržiūrėjus nepilnai išlikusius Kauno apskrities mokesčių inspekcijos, statybos komisijos, ipotekos įstaigos, Kauno apskrities ir Kauno apskrities valsčių DŽDT vykdomųjų komitetų archyvinių fondų dokumentus, daugiau žinių apie L. J. P. valsčiuje, (duomenys neskelbtini)kaime iki 1940 metų turėtą ir žinių apie ten pat iki kolektyvizacijos priklausiusią žemę nerasta.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. L. mirė 1939-12-31, (iki turto nacionalizacijos).

Tai, kad pareiškėjai bei jų pirmtakai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų senelio J. L. žemę atitinkamai institucijai pateikė įstatymo nustatytu terminu patvirtina jų prašymai (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 12 An – b.l. 8, 18, 28, 39, 48, 56, 66,72, 83). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina ir tai, jog įstatymo nustatytu terminu buvo pateikti ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, bei J. L. nuosavybės teisę į 8,75 ha žemę, buvusią Apnarų kaime, patvirtinantys dokumentai.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 12 An esantys Sutartis –b.l.126, 129; Įsakymai – b.l.200,201, 275, 334, 342; Išvados – b.l.211, Sprendimai – b.l.276,290,335-341, 343) patvirtina pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes apie tai jog daliai pretendentų nuosavybės teisės į J. L. žemę yra atkurtos visiškai, daliai – iš dalies.

NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-13 įsakymu sudarytos komisijos 2013-09-19 posėdžio metu 9 kl. buvo svarstyta dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. L. turėtą žemę ir nutarta pripažinti, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nepakanka dokumentų nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po J. L. mirties (1939-12-31) iki nacionalizacijos (1940-07-22). Taip pat nutarta informuoti pretendentus ar jų įpėdinius, kad jie dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų, pažymint, kad tokie dokumentai gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą terminą tokiems dokumentams pateikti, o tuo atveju, jei nėra pateiktas prašymas- teismui atnaujinus terminą prašymo pateikimo terminą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 12 An- b.l.393-399).

2013-09-23 minėta komisija surašė Pasiūlymą pretendentams kreiptis į teismą ar ieškoti papildomų dokumentų, kuris jiems buvo išsiųstas 2013-10-11(Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 12 An- b.l.400-413, 416-419, 425-426, 431-432).

P. S. J. tokį sprendimą apskundė N. Ž. Tarnybai prie ŽŪM, kuri išnagrinėjusi skundą nurodė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Kauno miesto skyriaus 2013-10-11 rašto, kuriuo siunčiamas 2013-09-23 Kauno miesto skyriaus pasiūlymas Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 12 An-b.l.433-439).

2014-02-24 NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmė Įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2.)-151 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“ (It.b.l.19, 21), kuriuo nutarė neatkurti pareiškėjams nuosavybės teisių į jų prašymuose nurodyto savininko J. L. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, atsižvelgiant į tai, jog nustačius aplinkybę, jog J. L. mirė 1939-12-31 administracine tvarka nėra galimybės nustatyti kas buvo žemės savininku (-ais) po J. L. mirties iki 1940m. nacionalizacijos. 2014-02-26 raštais (It. b.l.18, Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 12An-b.l.463-473) pareiškėjai buvo informuoti apie minėto įsakymo priėmimą ir jiems išaiškinta, kad jie teisme turi nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizavimo metu nuosavybės teise valdė J. L. žemę, priešingu atveju bus inicijuotas viešojo intereso gynimas, kreipiantis į prokuratūrą dėl Kauno apskrities viršininko įsakymų, kuriais buvo iš dalies ar visiškai atkurtos nuosavybės teisės į J. L. turėtą žemę panaikinimo teismine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų, kaip pretendentų, teisės į nuosavybės atkūrimą, dėl jų giminystės ryšio su žemės savininku J. L. ar dėl jų paduotų prašymų atkurti jiems nuosavybės teises tvarkos ir šio atkūrimo procedūrų teisėtumo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to jog iki 1939-12-31, t.y. iki savo mirties žemę nuosavybės teise valdė J. L. ir kad jam priklausė viso 8,75 ha žemės. Tačiau tiek pareiškėjai, tiek suinteresuoti asmenys pripažįsta, kad nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos ne į J. L. vardu turėtą žemę, o į jo žmonos ir vaikų, priėmusių mirusio sutuoktinio ir tėvo palikimą, ir iki nacionalizacijos valdytą turtą.

Bylos nagrinėjimo dalykas yra juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, t.y. ar J. L. vaikai K. L. ir T. J. (L.) bei sutuoktinė E. L. po J. L. mirties 1939-12-31, paveldėjo jo turtą ir priėmė palikimą ir jei taip, kokiomis dalimis buvo valdomas šis turtas iki nacionalizacijos.

Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. deklaracija nacionalizavo visą žemę nepaisant turimo žemės sklypo dydžio, t. y. įvyko visuotinė nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė. Tai, kad 1940 m. liepos 22 d. įvyko tikroji žemės nacionalizacija, pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“ 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais šio įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, įvyko žemės nacionalizacija (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K., K. B., F. S., Č. U. v. T. J. J., bylos Nr. 3K-3-596/2004; 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. O. D., Z. S., Tauragės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-7-783/2002).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, reikia nustatyti, kam nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas, nes tik tokiu atveju galima spręsti dėl tinkamo pretendento atkurti nuosavybės teises nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktą reikšminga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos. Taigi nuosavybės teisių atkūrimui svarbu ne nuosavybės turėjimo faktas apskritai, tačiau jos turėjimas turto nacionalizavimo metu.

Byloje nustatyta, kad palikėjo J. L. mirties liko jo sutuoktinė E. L. ir trys vaikai- K. L., T. L. J. ir M. K..

Pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims pareiškus prašymus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po J. L. mirties atsirado paveldėjimas įstatymo pagrindu pažymėtina, kad paveldėjimo santykius tuo metu reguliavo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsniai. 1105 str, nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. 1127 str. nustatė, kad „artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams“. 1128 str. nustatė, kad „vaikai[ ] išskyrus įsakytinę dalį likusiam gyvam sutuoktiniui, dalija palikimą po lygią dalį kiekvienai galvai“. 1148 str. įtvirtintos isakytinės dalies nustatymo taisyklės: „ Žmona gauna po vyro 1/4 dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe“. 1255 str. nustatė, kad palikimas įgyjamas jį priimant, o palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 str.: „palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui“.

Lietuvos A. T. civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 1999-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-4/1999 išaiškino, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad palikimas galėjo būti priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti.

Byloje jokių duomenų, kad mirusio įpėdiniai – sutuoktinė E. L. ir vaikai - K. L., T. L. J. atsisakė palikimo nėra. Teismo posėdyje apklaustos pareiškėjos B. T. J. (J. L. anūkė) ir R. L. (J. L. proanūkė) bei suinteresuotas asmuo V. A. (J. L. anūkė) patvirtino, kad po J. L. mirties nuosavybės teise jo žemę valdė iki pat nacionalizacijos -t.y. gyveno ūkyje, jį valdė, tvarkė ir prižiūrėjo J. L. sutuoktinė E. L. ir du jo vaikai- K. L. ir T. L. J.. J. L. duktė M. K. gyveno Kauno mieste, į tėvų namus atvykdavo tik pasisvečiuoti, kas reiškia, jog ji nepriėmė tėvo palikimo ir iki nacionalizacijos ginčo žemės nevaldė nuosavybės teise. Taip pat Pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, jog 1927 metais ginčo žemėje statytame J. L. name (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas) jo dukra T. J. (L.) gyveno iki 1974 metų, ji šį namą rekonstravo, bei plėtė namų valdą. Tai patvirtina byloje esantis NT Registro išrašas (It. b.l. 34), 1963-06-05 Kauno m. DŽDTVK Sprendimas Nr. 352 (It. b.l.28-31), kuriuo buvo nuspręsta T. J. bei M. K. pripažinti nuosavybės teises į namų valdą Gastilionių g. 3, Kaune, bei gyvenamojo namo ir kitų statinių pardavimo sutartys (It.b.l. 38-39).

Pagal CPK 176 straipsnį teismas gali pripažinti juridinį faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti, kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama apie ką tik įvykusius faktus, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę.

Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, apie tai, kad po J. L. mirties 1939-12-31, jo įpėdiniai sutuoktinė E. L. paveldėjo 1/4 dalį jo turto (tame tarpe ir 1/4 ginčo žemės sklypo), o jo vaikai - K. L. bei T. L. J. - po 3/8 dalis. Be to, po vyro ir tėvo mirties likę gyventi tėvų namuose ir rūpintis tėvo turtu - jį prižiūrėti, valdyti ir tvarkyti kaip savo- priėmė palikimą faktiškai pradėję turtą valdyti ir juo naudotis šie įpėdiniai valdė paveldėtą turtą iki nacionalizacijos nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis tokio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu atveju Lietuvos Respublikos piliečiui objektyviai sutrukdė ar atėmė galimybę įgyvendinti jam suteiktą teisę per įstatyme nustatytą terminą, ir tokios aplinkybės gali būti pripažįstamos kaip pateisinančios termino praleidimo laikotarpį.

Kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys pareiškėjų bei jų pirmtakų prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų senelio J. L. žemę, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku įrodantys dokumentai atitinkamai institucijai buvo pateikti įstatymo nustatytu terminu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarnyba, priėmusi pareiškėjų prašymus trūkumų šiems dokumentams nenustatė ir pradėjo, o kai kurių pretendentų atžvilgiu – ir užbaigė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad tiek pareiškėjai, tiek suinteresuoti asmenys bei jų pirmtakai turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį manyti, kad jų pateikti dokumentai yra pakankami.

Aplinkybė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nepakanka dokumentų nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po J. L. mirties (1939-12-31) iki nacionalizacijos (1940-07-22) buvo nustatyta NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-13 įsakymu sudarytos komisijos 2013-09-19 posėdžio metu; pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys apie tai informuoti 2013 metų pabaigoje – 2014 metų pradžioje. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba tik po daugiau nei 20 metų nuo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pateikimo, informavo pareiškėjus, kad jie turi pateikti papildomus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Todėl, teismo nuomone, nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų darbuotojų netinkamas pareigų atlikimas sąlygojo tai, jog buvo praleistas terminas pretendentams pateikti prašymams būtent į J. L. įpėdinių, priėmusių mirusiojo palikimą ir iki nacionalizacijos valdytą turtą, ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus.

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys šioje byloje, tiek jų pirmtakai dėl objektyvių priežasčių negalėjo jų pateikti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino, t.y. 2003 m. gruodžio 31 d. Teismas taip pat vertina ir tai, kad pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys pakankamai operatyviai reagavo į susidariusią situaciją - skundė NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus sudarytos komisijos sprendimą N. Ž. Tarnybai prie ŽŪM bei nedelsdami kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo (It. b.l. 3).

Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo prašymų atkurti nuosavybės teises į J. L. išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms dienos iki šiol nuosavybės teisių atkūrimo procese pasikeitė ne vienas įpėdinis. Įpėdinių galimybė vietoj mirusiojo įstoti į restitucijos procedūrą paaiškintina tuo, kad materialiniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia, pasibaigia esant teisiškai reikšmingiems faktams ar tokių faktų sudėčiai. Teisinis santykis kaip visuma netapatintinas su teisinio santykio viena iš sudedamųjų dalių – subjektu. Teisinių santykių kaip tokių tam tikrą atskirumą nuo tų santykių subjektų parodo tai, kad teisinių santykių subjektai gali kisti, tuo pat metu teisiniam santykiui išliekant stabiliam. Toks teisinių santykių tęstinumas grindžiamas materialinių teisių perėmimu.

Patenkinus pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pripažintina, kad terminas pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininkais patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis jiems atnaujintinas (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys prašė užskaityti jų ir jų pirmtakų prašymus pateiktus Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktus į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę (pareiškėjai) arba į E. L. ir K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę (suinteresuoti asmenys).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas ne tik neprieštaravo šiam prašymui, bet ir nurodė, kad būtent tokia praktika formuojasi nagrinėjant bylas apylinkės teismuose esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms – ne prašant teismo atnaujinti terminą naujam prašymui pateikti, o būtent užskaityti įstatymo nustatytu terminu paduotą prašymą, kaip paduotą į teismo nustatytų savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę (Kauno apylinkės teismo Civilinė byla Nr. 2-667-214/2015; 2-1034-773/2015 ir kt.). Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė daugiau nei 20 metų, aplinkybės dėl trūkstamų dokumentų paaiškėjo tik 2013 metų pabaigoje, būtų nesąžininga ir neprotinga neišspręsti pačių pareiškimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo užskaitymo klausimo, nes vėliau šis klausimas galimai trukdytų sklandžiai tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tik šiuo teismo sprendimu yra nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai, kad po J. L. mirties 1939 m. gruodžio 31 d. iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. 8,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valsčiuje nuosavybės teise valdė jo sutuoktinė E. L. - 1/4 dalį, o jo vaikai - K. L. bei T. L. J. - po 3/8 dalis, teismas sprendžia, kad pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų prašymai tenkintini ir šioje dalyje.

Teismas šioje byloje patyrė 26,60 eur pašto išlaidų, todėl iš pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais valstybei turėtų būti priteista lygiomis dalimis, t.y. po 1,9 eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam asmeniui tenkanti dalis bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. l d. 2 d. 8 p., 9 p., 448 str., 576-578 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų patikslintus pareiškimus tenkinti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

1. J. L. vaikai K. L. ir T. J. (L.) bei sutuoktinė E. L. po J. L. mirties 1939-12-31 paveldėjo jo turtą ir priėmė palikimą;

2. J. L. vaikai K. L. ir T. J. (L.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė po 3/8 dalis (t.y.po 3,285 ha), o sutuoktinė E. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1/4 dalį (t.y- 2,19 ha.) 8,76 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)valsčiuje.

Atnaujinti pareiškėjams R. J., K. J., V. S. K., A. J., B. T. J., M. J., D. Š., A. G., R. L., V. M. ir A. P. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams;

Atnaujinti suinteresuotiems asmenims L. D., S. B., ir V. A. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams.

Užskaityti pareiškėjams R. J. ir K. J., 1993-08-27 V. J. prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

Užskaityti pareiškėjai S. V. K., 1992-01-20 jos pačios prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

Užskaityti pareiškėjai A. J., 1992-01-29 Kęstučio J. J. prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

Užskaityti pareiškėjai B. T. J., 1992-01-22 jos pačios prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

Užskaityti pareiškėjai M. J., 1993-08-18 K. V. J. prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

Užskaityti pareiškėjoms D. Š. ir A. G., 1992-01-31 Marijonos-R. M. (S.) prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

Užskaityti pareiškėjoms A. P., V. M. ir R. L. 1992-01-20 Algirdo A. J. prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir T. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Užskaityti suinteresuotiems asmenims L. D. ir S. B. 1992-03-16 K. L. prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę;

Užskaityti suinteresuotam asmeniui V. A. 1992-03-16 jos pačios prašymą pateiktą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į J. L. nuosavybės teise turėtą žemę, kaip pateiktą į E. L. ir K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė