- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e1-3012-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34152-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (vykdo individualią statybų veiklą), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 15.24 val. (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2024 metų kovo mėnesį atvyko į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) kirsdamas legaliai sieną. Iš (duomenys neskelbtini) buvo išleistas, kadangi turi (duomenys neskelbtini) vaikus, iš kurių (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečiai. Į Lietuvą atvyko dirbti, kadangi didelę šeimą reikia kažkaip išlaikyti, o dėl vykstančio karo šiuo metu darbo nėra, dėl to ir dirba Lietuvoje. 2024 m. rugpjūčio 31 d. nusipirko alaus, kurį gėrė visą dieną. Atsikėlęs sekmadienį jautėsi prastai, dėl to išgėrė dar alaus, tai buvo apie 8.00 - 9.00 val. Jam būnant namie, po pietų, paskambino bendradarbis, kuris pasakė, kad neturi nuo vagonėlio, kuriame yra instrumentai, raktų ir paprašė juos atvežti. Jis kaip ir jautėsi gerai, todėl pasakė, kad atveš. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jį stabdo policijos automobilis. Sustojo, priėję pareigūnai patikrino jo girtumą. Į alkotesterį pripūtė virš dviejų promilių, buvo labai nustebęs, nes nesijautė toks girtas, bet tikriausiai dėl to, kad gėrė kelias dienas. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Apie tai, kad jo neturi, niekam nesakė, nes visur reikia važiuoti. Supranta, kad tai nėra gerai. Kai pareigūnai sustabdė, jiems pasakė, kad ryte vartojo alkoholį. Yra dirbantis, turi galimybę dalimis mokėti baudą. Dėl šio įvykio tikrai labai gailisi ir visiškai pripažįsta kaltę.
Liudytoja E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu T. K. apie 15.07 val. iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai pilkos spalvos, kurio vairuotojas važiuoja viršydamas greitį, blaškosi po kelią, važiuoja per skiriamuosius šaligatvio bortelius. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) mikrorajono, pirmoje eismo juostoje buvo pastebėtas važiuojantis lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybiniame automobilyje įjungus švyturėlius minimas automobilis buvo sustabdytas dešiniajame kelkraštyje. Jiems į pagalbą buvo prisijungę ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, kurie kartu su jais sustabdė minėtą automobilį. Sustabdžius automobilį ir prie jo priėjus paaiškėjo, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis M. K.. M. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, jautėsi iš jo burnos sklindantis alkoholio kvapas, dėl to buvo nuspręsta paimti automobilio raktelius. M. K. automobilyje buvo vienas, kitų asmenų automobilyje nebuvo. M. K. paklausus, kada vartojo alkoholį, jis nurodė, kad vartojo ryte, apie 8.00 – 9.00 val. 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 15.24 val. alkoholio matuokliu patikrinus M. K. blaivumą, nustatytas 2,27 promilių girtumas. 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 15.44 val. alkoholio matuokliu patikinus M. K. blaivumą, nustatytas 2,75 promilių girtumas. Paprašius M. K. pateikti asmens dokumentą, jis nurodė, kad dokumento neturi, taip pat neturi ir vairuotojo pažymėjimo. M. K. asmenybė buvo nustatyta per Polis II naršyklę. Apžiūrėjus automobilį, jo viduje nebuvo jokių alkoholinio gėrimo butelių, taip pat nebuvo ir jokių draudžiamų daiktų. Po automobilio apžiūros nustatyta, kad automobilis priklauso A. S.. Atlikus visus veiksmus M. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, o automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnės E. D. 2024 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime.
Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi statybų įmonę, kurioje esant didesniam darbo krūviui pasamdo M.. Jo žiniomis, jis dirba pagal individualią veiklą. Tai kai reikia pagalbos, jis visuomet į jį kreipiasi. Jis buvo išvykęs atostogų, o tuo metu M. dirbo pas jį. M. pasakė, kad neturi kaip atvykti į darbą, nes giminaičiai, kurie jį atveždavo, išvažiavo, bet jis pasakė, kad išsinuomos mašiną. Jam pasakė, kam nuomoti, jeigu turi darbinį automobilį ir gali jam jį paskolinti, kadangi atostogų metu jis nebus reikalingas. M. šis pasiūlymas tiko. Dėl to jam ir buvo paskolinęs automobilį, kuriuo M. per jo atostogas važiavo į darbą. M. niekad nėra pagavęs girto. Apie tai, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nieko nežinojo, nes M. sakė, kad turi. Apie tai, kad M. važiavo neblaivus su jam priklausančiu automobiliu, sužinojo šiandien iš policijos. Automobilio M. tikrai nepavogė, o jis M. jį paskolino. Apie tai, kad jis automobilį vairuos neblaivus, tikrai nežinojo ir net nebūtų pagalvojęs.
2024 m. rugsėjo 1 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuoti M. K. neblaivumo požymiai: burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 6 val. Alkoholio kiekio matuoklio Drager alcotest 6810 Nr. ARBL - 0760 (patikros sertifikatas Nr. 2070129 galioja iki 2024 m. lapkričio 28 d.) rodmenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. 15:24 val. M. K. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,27 promilės. Alkoholio kiekio matuoklio Drager alcotest 7510 Nr. ARKL 0682 (patikros sertifikatas Nr. 2071217 galioja iki 2025 m. sausio 5 d.) rodmenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. 15:44 val. M. K. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,75 promilės.
2024 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiame (duomenys neskelbtini), apžiūra.
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S..
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Volkswagen Passat 2000 - 2005 metų gamybos periodo, pasirinkti metai 2004 m., kaina su PVM yra 1 530,00 eurų.
2024 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto duomenimis, automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į UAB „X“ aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog M. K. 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 15.24 val. (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - iš burnos sklido alkoholio kvapas, jam nustatytas 2,27 promilių neblaivumas. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, policijos pareigūno E. D. parodymai ir tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad išvakarėse jis visą dieną vartojo alkoholį – alų, kitą dieną jautėsi prastai, todėl 8-9 val. dar išgėrė alaus. Po pietų jam paskambino bendradarbis ir paprašė į darbo objektą atvežti raktus, todėl jis juos vežė automobiliu „VW Passat“, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnė E. D. paaiškino, kad jiems patruliuojant tarnybiniu automobiliu buvo gautas pranešimas, kad link (duomenys neskelbtini) pavojingai ir neadekvačiai (viršija greitį, blaškosi po kelią, važiuoja per šaligatvių skiriamuosius bortelius) važiuoja automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), nuo jo vairuotojo M. K. sklido alkoholio kvapas, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Patikrinus jį alkotesteriu jam buvo nustatytas pirmu pūtimu 15.24 val. 2,27 promilių neblaivumas, antru pūtimu 15.44 val. 2,75 promilių girtumas. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog M. K., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, visą vakarykštę dieną vartojo alkoholį - alų, jo gėrė ir įvykio dienos rytą (8-9 val.), nes jautėsi blogai. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 2,27 promilių girtumas. Įvertinus alkoholio vartojimo trukmę, atitinkamai išgertą alkoholinio gėrimo kiekį, kaltinamasis privalėjo suvokti, kad yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonių negali. Jis pats pripažino, kad po išgertuvių kitą rytą jautęsi prastai. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, M. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda bei jos dydžiu, prašė esant galimybei leisti sumokėti baudą per 24 mėn.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis M. K. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant M. K. asmenybę, pažymėtina, kad Lietuvoje jis anksčiau baustas vieną kartą administracine tvarka, tačiau už nusižengimą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, neteistas, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, byloje pateikta nėra. M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis nurodė dirbantis, todėl turi galimybę baudą sumokėti. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad anksčiau nėra teistas, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kaltinamasis pateikė prašymą išdėstyti jam baudos mokėjimą dalimis 24 mėnesių terminui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. M. K. nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį: gaunamas pajamas, turtą, turimas finansines prievoles, todėl teismas neturi galimybės spręsti, ar tikslinga nustatyti tokio ilgio baudos sumokėjimo terminą, kaip prašo kaltinamasis (2 metus). Baudos dydis nėra labai didelis, todėl teismas laiko, kad protingas terminas vidutines pajamas gaunančiam asmeniui baudai sumokėti yra 10 mėnesių ir nustato būtent tokį terminą.
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.
Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).
M. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nebūdamas teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą, mažesnį nei nustatytas vidurkis – dvejus metus. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad M. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis priklauso trečiajam asmeniui – A. S., kuri perdavė automobilį naudotis kaltinamajam, kol šis dirba jo statybos įmonėje, kad pastarasis galėtų pasiekti darbo vietą. Nurodė nežinojęs, kad darbuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonių, paaiškino, kad jo žiniomis kaltinamasis niekada nebuvo girtas. Teismas pripažįsta, kad transporto priemonės savininkas perduodama automobilį negalėjo numatyti, kad pastarasis vairuos jį neblaivus, apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo.
Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. K. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, būdamas girtas pavojingai manevravo kelyje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Kadangi transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie jos panaudojimą nusikalstamai veikai daryti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto - automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1 530 Eur. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
Kiti klausimai.
M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintina. Kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta nepagrįstai, nes M. K. kaip nurodė teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo, todėl, kad jos nebuvo įgijęs. Pagal teismų praktiką, negalima sustabdyti teisės, kurios asmuo nėra įgijęs. Tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-217-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-342-1121/2021). Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas naikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.
M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 15.20 val. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. 14.07 val. (1 parą), šis laikas įskaitytinas į bausmę, prilyginant jį 2 MGL baudos (BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp.).
Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 54 MGL, tai yra 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. K. (M. K.) paskirti bausmę – 36 MGL, tai yra 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 15.20 val. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. 14.07 val. (1 parą), prilyginant jį 2 MGL baudos, ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, paskirti M. K. (M. K.) baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;
2) išieškoti iš M. K. (M. K.) transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 530 (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt) eurų valstybės naudai.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pranešti VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones M. K. (M. K.) atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ją panaikinti.
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.
Išaiškinti M. K., kad 1 700 Eur bauda per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 530 Eur per tris dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė“(būtina nurodyti bylos numerį Nr. e1-3012-369/2024), įmokos kodas 6801 (baudai), ir 6610 (konfiskuojamam turtui)): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ar konfiskuotino turto vertės sumos, ši bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti M. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.