Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Sėkmė“ ieškinį atsakovui A. K. dėl administravimo lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. K. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai (įteikta 2018 m. liepos 18 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-02-08 nutartimi pagal kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį iškėlė bankroto bylą UAB „Duomenys neskelbtini“, o bankroto administratoriumi paskyrė MB „Sėkmė“ (b. l. 7-9). Vilniaus apygardos teismas 2017-09-27 nutartimi UAB „Duomenys neskelbtini“ bankroto byloje patvirtino 2140,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, taip pat nustatęs, kad BUAB „Duomenys neskelbtini“ neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, nutarė taikyti BUAB „Duomenys neskelbtini“ supaprastintą bankroto procedūrą, pripažino BUAB „Duomenys neskelbtini“ bankrutavusia ir likviduojama, patvirtino kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą (b. l. 13-15). Kadangi iškėlus bankroto bylą kad BUAB „Duomenys neskelbtini“ jokio turto neturėjo, bankroto administratoriui atlyginimas sumokėtas nebuvo, administravimo išlaidos padengtos nebuvo. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad BUAB „Duomenys neskelbtini“ direktorius nuo 2016-02-08 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas. Iš 2018-02-21 Likvidavimo akto matyti, kad įmonės vadovas įmokėjo 1075,82 Eur, taip sumažindamas administravimo išlaidų sumą. Likusi nepadengta administravimo išlaidų suma yra 1064,18 Eur.

Juridinio asmens vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją administratoriui atsako solidariai.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus vadovo veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą šiose teisės normose nurodytiems asmenims kyla atsakomybė. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 str.) pasireiškė tuo, kad jis būdamas nuo 2016-02-08 UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriumi (b.l. 21-23), įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Bankrutuojančios UAB „Duomenys neskelbtini“ finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami, todėl negalima nustatyti, kada įmonės skolos viršijo pusę įmonės turimo turto. Tačiau įmonės nemokumo faktą patvirtina tai, kad įmonė nebeatsiskaitinėjo su savo kreditoriumi. Bankroto bylos iškėlimą iniciavo VSDFV Vilniaus skyrius, kuriam įsiskolinimas susidarė nuo 2007 m. Atsakovas nuo 2016 m. būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovu ir matydamas, jog įmonė yra nemoki dar 2016 m. privalėjo vykdyti pareigą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju laiku nesikreipus į teismą ir tokiu būdu didinant kreditorinius įsiskolinimus, sumažėjo įmonės finansiniai ištekliai (CK 6.249 str.), iš kurių galėtų būti patenkinami įmonės kreditorių reikalavimai bei padengiamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos – sumažėjusių finansinių išteklių, egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovo, einant vadovo pareigas UAB „Duomenys neskelbtini“, atlikti veiksmai, nesuderintini su CK 2.87 straipsnyje, ĮBĮ nustatytomis juridinio asmens valdymo organo pareigomis. Atsakovo kaltė šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 str.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį, įrodymų, paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepateikė, t. y. kaltės prezumpcijos, kaip UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovas, nepaneigė (CPK 178 str.), todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, priteisinat iš atsakovo ieškovo naudai 1064,18 Eur padarytai žalai, t. y. administravimo išlaidoms, kurių dydis nustatytas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2017-09-27 nutartyje, atlyginti.

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str., 6.210 str.

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.) atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 1064,18 Eur sumai, jis patenkintas visa apimtimi, todėl už jį mokėtinas 32 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d.), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo bankroto administratoriaus MB „Sėkmė“ naudai iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1064,18 Eur administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1064,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Valstybės naudai iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 32 Eur žyminį mokestį. Žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas – 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.