Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3; 75.8; 121.1;121.21; 121.22

N U T ARTIS

2013 m. birželio 4 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-163-835/2013 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui I. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą skundžia atsakovas I. Z., kuris prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Apie teismo posėdį, kuriame atsakovas nedalyvavo, jis nebuvo informuotas. Ieškovė neteisingai nurodė teismui atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Atsakovas nuo 2012 metų gruodžio gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Teismo procesiniai dokumentai atsakovui šiuo adresu nebuvo siunčiami. Apie priimtą teismo sprendimą ir teismo posėdį, kuris įvyko 2013 m. sausio 16 d., atsakovas sužinojo tik pats nuvykęs į teismo raštinę. Teisme atsakovui buvo įteiktas teismo sprendimas.

Alytaus rajono apylinkės teismas sprendime konstatavo, jog santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Civilinėje byloje atsakovo kaip sutuoktinio kaltė buvo grindžiama išskirtinai ieškovės parodymais. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo.

Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą civilinėje byloje ir nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės poziciją. Atsakovas mano, kad būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti atsakovo kaip sutuoktinio kaltę, tačiau to nepadarė.

Alytaus rajono apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, jog santuoka su ieškove buvo įregistruota 2012 m. liepos 14 d., o ieškovės ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 14 d., t. y. praėjus tik vienam mėnesiui nuo santuokos įregistravimo. Akivaizdu, jog per tokį trumpą santuokinio gyvenimo laikotarpį neįmanoma konstatuoti vieno kurio nors sutuoktinio kaltės, dėl ko santuokinis gyvenimas būtų negalimas.

Dėl santuokos nutraukimo kartu su sutuoktine atsakovas kreipėsi į juristus, norėjo santuoką nutraukti abipusio susitarimo keliu, nekonstatuojant nei vieno iš jų kaltės, tačiau kadangi santuokoje sutuoktiniai nepragyveno vienerių metų, toks santuokos nutraukimo būdas nėra galimas. Tik dėl šios priežasties, atsakovo manymu, sutuoktinė civilinę bylą užvedė, pateikdama teismui ieškinį. Šiuo metu su sutuoktine atsakovas bendrauja, palaiko artimus santykius. Atsakovas nori išsaugoti šeimą. Šią savo poziciją atsakovas išsakė teisme. Atsakovas mano, kad šalių santuoką galima išsaugoti. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad šalys jauno amžiaus ir santuokoje gyvena trumpą laiką. Dėl šių aplinkybių turėjo būti paskirtas terminas susitaikyti.

Savo kaltės dėl santuokos iširimo atsakovas kategoriškai nepripažįsta. Atsakovas rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi savo sutuoktine. Sutuoktinė iš pirmosios santuokos turi dukrą. Šia mergaite atsakovas rūpinosi kaip savo. Ieškovės atlyginimas tesudaro minimumą. Atsakovas visada ieškovę remia materialiai. Atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu. Savo sutuoktinei buvo ir yra ištikimas. Mano, kad tarp šalių kylantys nesutarimai yra laikini.

Po santuokos įregistravimo be jokios priežasties apeliantas skaudžiai sumušė ieškovę. Prasidėjo nepagrįstos pavydo scenos, atsakovas visur ieškovę sekiodavo, įtarinėdavo. Pradėjo be saiko vartoti alkoholį, būdamas neblaivus tapdavo neprognozuojamas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į Alytaus policijos komisariatą dėl atsakovo elgesio, jis buvo baudžiamas, tačiau savo elgesio nepakeitė.

Nuo 2012 m. spalio mėnesio šalys gyvena skyrium. Ieškovė į savo butą atsakovo stengiasi neįsileisti, nes tik įėjęs atsakovas ieškovei suduoda smūgius.

Apeliantas apeliaciniame skunde šlykščiai meluoja, kad jis ieškovę su dukra išlaikydavo, kad su ieškove bendrauja artimai ir toliau. Tai visiškas melas ir apelianto kliedesiai. Jis niekur nedirbo, nedirba ir dabar, trys mėnesiai kasdien geria, atėmė iš ieškovės vestuvinį žiedą, kurį pragėrė, nors vestuvinius žiedus pirko bendromis lėšomis. Jis gėrimams skolinasi pinigų iš kitų asmenų. Teigia, kad šias skolas teks padengti ieškovei, kaip jo sutuoktinei.

Apeliantas pasidarė ypač agresyvus jai užvedus ištuokos bylą. Dėl apelianto agresijos ir nuolatinių gąsdinimų ieškovės dukra G. pradėjo naktinio šlapintis.

Apeliantas stoviniuoja prie ieškovės namo laiptinės durų, seka ieškovę, einančią gatve, nuolat skambina į ieškovės mobiliojo ryšio telefoną net ir gilios nakties metu, gąsdina.

Apeliantas terorizuoja ir ieškovės nusenusius tėvus J. ir A. M., atvykęs pas juos į namus pareiškė, kad kitų Kūčių ieškovė nesulauksianti, nes jis ieškovę nužudys. Dėl tokio apelianto elgesio ir ketinimo 2012 m. gruodžio 26 d. buvo kreiptasi į Alytaus policijos komisariatą. 2013 m. sausio 4 d. nutarimu apeliantas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. 300 Lt bauda. Jis buvo baustas ir 2012 m. lapkričio 13 d. pagal LR ATPK 174 str. 200 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas I. Z. buvo 2012-11-21 informuotas apie parengiamąjį teismo posėdį pasirašytinai šaukimu, šaukimą atsakovo vardu priėmė atsakovo mama I. Z. (b. l. 33). Šiame teismo posėdyje atsakovas dalyvavo asmeniškai, tai patvirtina parengiamojo teismo posėdžio 2012-12-19 protokolas (b. l. 37). Teismo posėdyje priimta nutartis posėdį atidėti 2013-01-16 9 val. dėl taikos sutarties sudarymo, kad apie kito posėdžio datą ir laiką žino, šalis patvirtino raštu (b. l. 38). Todėl atmestinas atsakovo motyvas, kad apie teismo posėdį nebuvo informuotas, nes apie teismo posėdžio datą šalys informuotos tinkamai. Taigi pakartotinai informuoti atsakovą apie teismo posėdžio datą ir laiką nebuvo pagrindo. Tad teismas, pripažinęs, kad apie teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai, nutarė bylą nagrinėti be atsakovo dalyvavimo, esant ieškovės prašymui bylą nagrinėti teismo posėdyje, teismas civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės ir šalių santuoką nutraukė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybės, konstatuoja, kad teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovui teismo 2013-01-16 9 val. posėdyje, procesinės teisės normų nepažeidė (CPK 246 str. 2 d., 540 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiojoje knygoje Šeimos teisė, ir dėl to bendras šalių, kaip sutuoktinių, gyvenimas tapo negalimas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Tuo atveju, jei teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo procesiniame sprendime būtina konstatuoti, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė kiekvieno iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutrūkimo.

Pirmosios instancijos teismas šių kasacinės instancijos išaiškinimų nepažeidė, todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad teismas neaiškino sutuoktinių kaltės aplinkybių, neteisingai nustatė bylos aplinkybes, dėl to priėjo neteisingas išvadas dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė teigė, kad atsakovas ją sumušė, nors santuokoje pragyveno trumpą laiką, tačiau ieškovės gyvenimas su atsakovu tapo neįmanomas dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo, taip pat ir girtavimo. Šalių barniai neigiamai veikia ieškovės dukters sveikatą.

Apklaustas parengiamajame teismo posėdyje atsakovas iš esmės nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl smurtavimo, tačiau motyvavo tai tuo, kad jį taip pat muša. Alytaus apskrities VPK miesto nuovados 2013-01-07 raštas (b. l. 43) patvirtina, kad atsakovui taikyta administracinė nuobauda pagal ieškovės pareiškimą. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad per trumpą laiką negalima nustatyti vieno kurio nors iš sutuoktinio kaltės, nes minėti įrodymai yra byloje nenuginčyti ir patvirtina, kad atsakovas pažeidė lojalumo ir pagarbos principus, o atsakovo elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą šalių gyvenimą padarė negalimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės.

Apelianto motyvai dėl tariamo susitaikymo su ieškove yra niekuo neįrodyti ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, nes atsakovas į teismo posėdį neatvyko, per teismo nustatyta terminą jokių veiksmų, kurie patvirtintų atsakovo norą pakeisti ieškovės požiūrį į atsakovo asmenį, neatliko. Todėl apelianto motyvai dėl galimybės išsaugoti šeimą yra visiškai deklaratyvūs.

Apelianto motyvas, kad vien todėl, jog šalys santuokoje gyvena trumpą laiką, jie galėjo laikinai susipykę vėl susitaikyti ir gyventi kartu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra mažai tikėtinas, nes atsakovas, gyvendamas santuokoje trumpą laiką, faktiškai kelis mėnesius, po ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui su ieškove nesitaikė, o pažeidinėjo ieškovės rimtį, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į policijos nuovadą, jos skundai dėl atsakovo elgesio pripažinti pagrįstais, o atsakovui taikyta administracinė nuobauda (b. l. 43). Taigi teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad apelianto elgesys ieškovės atžvilgiu buvo visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje (CK 3.60 str. 4 d.).

Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus atsikirsdama į atsakovo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija nesivadovauja šiais rašytiniais įrodymais byloje, nes rašytiniai įrodymais galėjo būti pateikti anksčiau (CPK 314 str.).

Esanti byloje teisinių paslaugų 2013-02-12 sutartis Nr. 04 (b. l. 68) patvirtina, kad ieškovė sudarė sutartį su advokatu A. V. P., kuris susipažino su civilinės bylos medžiaga, surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už suteiktas ieškovei advokato teisines paslaugas ieškovė, remiantis 2013-02-12 sąskaitą Nr. AP-05, sumokėjo vieną tūkstantį litų (pinigų priėmimo 2013-02-13 kvitas Nr. 660637). Šias išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Teisėjų kolegija pripažino atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus pagrįstais ir vadovavosi šiais motyvais procesiniame dokumente, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei dalį jos turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktą, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos 700 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovei.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovo I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 700 (septynių šimtų) Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovei V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)).