- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- TS-36-791/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- K. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (16 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnį, taikant BK 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
3. Šakių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
4. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir ?????214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
5. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
6. Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio l dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
7. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio l dalį, 253 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 8 dalimi, skirta 11 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
8. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
9. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
10. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 17 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2004 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 7 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2006 m. balandžio 6 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 8 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo bausmės (Komisijos nutarimo priėmimo dieną).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Nutarime Komisija nurodė, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ankščiau teistas 8 kartus už vagystes, turi didelių finansinių įsipareigojimų. Laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilų pragyvenimą legaliu būdu. Dėl nusikalstamo elgesio susidarė nemaža skola. Vertinant gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais, pajamų pragyvenimui prasimanydavo nelegaliais būdais. Aplinka, kurioje nuolat gyvendavo buvo asociali: dažnas bedarbis ar užsiimantis nelegalia veikla, neišsilavinęs, neturintys specialybės. Pagrindinė veikla buvo vagystės. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, vienišas nesijaučia, tačiau stebimas vidutinis nerimo lygis, emocinis labilumas. Nuteistojo savęs vertinimui stinga adekvatumo, stebimas egocentrizmas ir niekuo nepagrįstas, perdėtai aukštas savęs vertinimas. Taip pat jam stinga gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Nuteistasis bendrauja adekvačiai, tačiau stebimos kategoriško nelankstaus mąstymo tendencijos, linkęs kiek nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusius aspektus, sudarant gerą įspūdį apie save. Mąstyme stinga abstraktumo, bendravime stebima manipuliacija, būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Taip pat nuteistasis yra linkęs minimizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes. Sugebėjimas atpažinti problemas nepakankamas: stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Tikslų siekimo gebėjimai išugdyti vidutiniškai: tikslus formuluoja, tačiau tai daro per daug abstrakčiai, negeba įvardinti konkrečių žingsnių ar veiksmų jiems pasiekti. Bausmės atlikimo metu resocializacijos ir elgesio korekcijos programose nuosekliai dalyvavęs nėra, todėl esminiai pokyčiai nuteistojo mąstyme ir elgesyje nėra stebimi. Nusikalstamame elgesyje stebimas agresyvumas ir savitvardos praradimo atvejai, įvykdant smurtinius nusikaltimus. Konfliktinėse situacijose taiko atsitraukimo ir vengimo strategijas. Nuteistasis diskriminacinio požiūrio į tam tikras visuomenės grupes ar asmenis neišsako, tačiau nėra visiškai atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų, iš dalies jas palaiko. Nors akcentuoja šeimos svarbą, tačiau stebimos asocialios vertybinės nuostatos. Nuteistasis bausmės atlikimo pataisos namuose metu įstaigos taisyklių ne visuomet laikėsi nuosekliai. Atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos ir negalioja, tačiau jos charakterizuoja nuteistąjį neigiamai. Lygtinio paleidimo komisija nutarimu atidėjo lygtinio paleidimo taikymą ir nustatė šešių mėnesių terminą rekomendacijoms įgyvendinti bei rekomendavo nuteistajam mokytis ir įgyti profesiją, tačiau per šį laikotarpį profesijos neįgijo. Nuteistasis išsako norą būti visuomenės dalimi, gyventi laikydamasis galiojančių įstatymų, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos sėkminga adaptacija laisvėje gali būti apsunkinta. Išlieka dinaminiai veiksniai tokie kaip: nepastovi gyvenamoji vieta, turi mažą darbo patirtį, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą. Būdingas impulsyvus elgesys, agresyvumas, turi savitvardos problemų. Nuteistasis negeba atpažinti problemų ir stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena. Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. B., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir deramai išnagrinėti jo skundą. Skunde nurodė, kad su Komisijos nutarimu nesutinka, nes Komisijos pirmininko pavaduotojas M. P. jam ,,kiša koją“. Nutarimas yra šabloninis, identiškas ankstesniam. Kai M. P. jo prašė suteikti informacijos apie nuteistuosius, atsisakė tai daryti, tuomet M. P. pasakė, kad lygtinis paleidimas jam nebus taikomas niekada, nes jis yra pavaldus Kalėjimų departamento ,,pastatytas“ Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojas. Prieštarauja Komisijos nutarimo teiginiams, jog jo situacija nesikeičia ir kad jis neturi gyvenamosios vietos. Nuteistasis skunde klausia, kas pateikė duomenis apie jo lygtinį paleidimą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriui, cituoja šio skyriaus 2021 m. liepos 22 d. kažkokį raštą bei nurodo, kad jį prideda prie skundo. PN dirba, veža šiukšles, tvarko aplinką, todėl Komisija be pagrindo teigia, kad jis laikosi subkultūros, kai jis dirba tokius darbus, matant visiems nuteistiesiems. Teigia turintis profesiją, o naujų įgyti neįmanoma per šešis mėnesius.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis K. B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. K. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba teritorijos tvarkytoju. Bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas 13 kartų, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodytas rizikos balų mažėjimo skaičius, kas teismui yra kliūtis spręsti dėl akivaizdžios ir ženklios pažangos nustatymo, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. liepos 12 d. vykdyto devintojo vertinimo metu išlieka vidutinė, pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip žema, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. 2021 m. sausio 7 d. vykusio aštuntojo vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo vidutinė. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatė, todėl sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti priešingai.
Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalis bausmės, vis dar išlieka labai daug statinių (pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas) ir daug dinaminių (nepastovi gyvenamoji vieta, maža/nestabili darbo patirtis, neturėjimas profesinės kvalifikacijos, užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių neturėjimas tikslų, polinkis gyventi šiandiena, priežiūros apribojimų pažeidimai) ir tik vienas apsauginis veiksnys (artimųjų palaikymas). Tiek daug kriminogeninių veiksnių neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo K. B. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas net 11 kartų, tame tarpe ir už šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – režimo pažeidimą, mobilaus ryšio telefono turėjimą, ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, visgi tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms. Nors paminėtos aplinkybės dėl turėtų drausminių nuobaudų bei bendro jų skaičiaus savaime ir negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimu metu traktuoti kaip nepriekaištingą. Bausmės atlikimo metu per daugiau nei 16 metų nuteistasis buvo paskatintas 13 kartų, tačiau, atsižvelgiant į ilgą įkalinimo laikotarpį, tai negali būti sureikšminama, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Be to, paskutinis paskatinimas nuteistajam skirtas tik 2019 m. gruodžio 17 d., t. y. beveik prieš du metus.
Nuteistasis skunde nurodė, kad su Komisijos nutarimu nesutinka, nes Komisijos pirmininko pavaduotojas M. P. jam ,,kiša koją“, nes jis yra pasakęs, kad lygtinis paleidimas jam niekada nebus taikomas. Atmesdamas šį skundo argumentą teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas priimtas komisijos narių balsų dauguma, o M. P. yra tik vienas iš penkių Komisijos narių, turintis vieną balsą.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo darbinė patirtis menka, pataisos namuose jis dirba teritorijos tvarkytoju, prieš sulaikymą laisvėje stokojo darbo patirties, turėjo išsilavinimo problemų, iš to daroma išvada, kad nuteistasis neturės konkretaus darbo, be to, jo amžiuje susirasti darbą itin sunku, vien tai apsunkins jo integraciją į visuomenę. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo K. B. menka darbinė patirtis, o taip pat ir turimas tik pagrindinis išsilavinimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad menka galimybė įsidarbinti yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Be to sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę. Nuteistasis skunde nurodė, jog įgyti naują profesiją per šešis mėnesius neįmanoma, tačiau teismas pažymi, kad bausmę jis atlieka nuo 2004 m. gruodžio 16 d. ir per beveik 17 metų nesirūpino profesijos įgijimu. Teismas pastebi, kad mokymasis ir darbo rinkoje paklausios specialybės įgijimas išties padidintų jo galimybes įsidarbinti ir lengviau integruotis į visuomenę, tuo labiau, kad jis baigęs vos 10 klasių. Didesnės galimybės įsidarbinti K. B. itin svarbios ir dėl to, jog jis turi labai didelių finansinių įsiskolinimų, kurie, jam būnant laisvėje ir nerandant legalaus darbo, gali pastūmėti nuteistąjį daryti naujus nusikaltimus.
Nuteistasis skunde klausia, kas pateikė duomenis apie jo lygtinį paleidimą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriui, cituoja šio skyriaus 2021 m. liepos 22 d. kažkokį raštą bei nurodo, kad jį prideda prie skundo, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 21 d. aktas dėl trūkstamų dokumentų Nr. V2-691 patvirtina, kad peržiūrėjus K. B. pateiktus dokumentus nustatyta, kad trūksta prieduose nurodytos 2021 m. liepos 22 d. kopijos. Atsižvelgiant į tai, o taip pat iš nuteistojo skunde nurodomo minėto rašto turinio teismas sprendžia, kad šis nuteistojo skunde keliamas klausimas nesusijęs su lygtinio paleidimo (ne)taikymu, todėl teismas dėl jo nepasisako.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis išėjęs į laisvę planuoja gyventi pas pusseserę, taigi, savo būsto jis neturi, o tai taip pat gali tapti sėkmingos integracijos į visuomenę kliūtimi. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, vienišas nesijaučia, tačiau psichologinio vertinimo metu stebimas vidutinis nerimo lygis, emocinis labilumas. Nuteistojo savęs vertinimui stinga adekvatumo, stebimas egocentrizmas ir niekuo nepagrįstas, perdėtai aukštas savęs vertinimas. Taip pat jam stinga gebėjimo kritiškai save vertinti, atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Nuteistasis bendrauja adekvačiai, tačiau stebimos kategoriško nelankstaus mąstymo tendencijos, linkęs kiek nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusius aspektus, sudarant gerą įspūdį apie save. Mąstyme stinga abstraktumo, bendravime stebima manipuliacija, būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Taip pat nuteistasis yra linkęs minimizuoti nusikalstamo elgesio pasekmes. Sugebėjimas atpažinti problemas nepakankamas: stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Tikslų siekimo gebėjimai išugdyti vidutiniškai: tikslus formuluoja, tačiau tai daro per daug abstrakčiai, negeba įvardinti konkrečių žingsnių ar veiksmų jiems pasiekti. Bausmės atlikimo metu resocializacijos ir elgesio korekcijos programose nuosekliai dalyvavęs nėra, todėl esminiai pokyčiai nuteistojo mąstyme ir elgesyje nėra stebimi. Nusikalstamame elgesyje stebimas agresyvumas ir savitvardos praradimo atvejai, įvykdant smurtinius nusikaltimus. Konfliktinėse situacijose taiko atsitraukimo ir vengimo strategijas. Nuteistasis diskriminacinio požiūrio į tam tikras visuomenės grupes ar asmenis neišsako, tačiau nėra visiškai atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų, iš dalies jas palaiko.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis K. B. bausmę atlieka už eilę kvalifikuotų vagysčių, sukčiavimą, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų įgijimą ir panaudojimą, turto sugadinimą ir kt. Yra būdingas nusikaltimų modelis, kas vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Jis atlieka galutinę subendrintą 17 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal dešimt apkaltinamųjų nuosprendžių. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą, pirmąjį nusikaltimą jis įvykdė itin jauname amžiuje, o šiuo metu jis pripažintas pavojingu recidyvistu. Tai rodo, kad K. B. dėl ankstesniais nusikaltimais daromos žalos visuomenei tinkamų išvadų nepadarė, nepakeitė savo požiūrio į įstatymų laikymąsi, o taip pat didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis K. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. B. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.