- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- N1-30-455/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- M. J., V. V.
- Civilinis atsakovas
- E. K., Teisiamajame
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Rimantas Tijūnėlis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
- 2.3.5Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Rimantui Tijūnėliui, nukentėjusiajam M. J., V. V. jo įstatyminei atstovei Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, kaltinamojo įstatyminei atstovei bei civilinei atsakovei E. K.,
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, buvęs Utenos Jaunimo mokyklos, mokinys šiuo metu suimtas kitoje byloje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
D. K. padarė plėšimus bei pažeidė viešąją tvarką.
Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: D. K. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t.y. 2013 m. spalio 9 d., apie 18.00 val., Vaižganto g. 48, Utenos m., Utenos Dauniškio gimnazijos stadione, prie lauko sporto inventoriaus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. V., t.y. sakydamas „gal norit du ant keturių“, „ar tu čiuvas, sakyk čiuvas, nes papilsiu galvą“, „dar kartą paliesi striukę, papilsiu galvą“, reikalavo pinigų, liepė jų ieškoti drabužių kišenėse, nukentėjusiajam radus 50 cnt, grasindamas, kad bus blogai, jei neatiduos, pagrobė 50 cnt, priklausančius I. V., po to iš V. V. pagrobė I. V. priklausančią striukę, 50 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai I. V. padarydamas 50.50 Lt turtinę žalą.
Taip pat jis panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t.y. 2013 m. spalio 9 d., apie 18.30 val., Sudeikių g., Utenos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie Dauniškio ežero užpuolė pėsčiųjų taku einantį R. G. ir panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t.y. ne mažiau vieną kartą kumščiu smogus R. G. į veidą pastarajam nugriuvus ant žemės, iš R. G. pagrobė I. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 206“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės, su „Tele 2“ SIM kortele, 5 Lt vertės, dėl dešinio skruosto gleivinės ir kairės blauzdos kraujosruvos nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą, nukentėjusiajai I. G. padarė 205 Lt turtinę žalą.
Taip pat jis 2013 m. spalio 20 d., apie 01.30 val., prie Smėlio g. (duomenys neskelbtini) namo, Utenos m., laiptinės, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius, tyčia, įžūliais veiksmais – ne mažiau vieną kartą kumščiu smogė M. J. į veidą, pastarajam nugriuvus ant žemės ne mažiau penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir dėl kraujosruvų su muštine žaizda ir nubrozdinimu veide, kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje M. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, visa tai matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jam kaltinimai suprantami, jis kaltu prisipažįsta visiškai, parodymus duoti atsisako.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai dėl V. V. atžvilgiu padaryto plėšimo, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad2013-10-09, dieną kartu su M. G. vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Išgėrė apie penkias skardines 4,7 % stiprumo „Švyturio gintarinio“, 0,5 l talpos, alaus. Nuo išgerto alaus kiekio jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Baigus gerti alų kartu su M. G. pėsčiomis ėjo link Utenos Dauniškio gimnazijos stadiono. Atėjus į stadioną matė ten sportuojančius jam nepažįstamus vaikus. Tuomet ir sugalvojo prie jų prikibti, nes išgėręs kartais būna agresyvus. Priėjęs prie sportuojančių vaikų jiems pasiūlė pasimušti. Šie nesutiko. Tuomet vieno iš ten buvusių vaikų pareikalavo pinigų sakydamas, jog jei jis neatiduos pinigų, tai tuomet gaus per ausis, t.y. jį sumuš. Konkrečios sumos nenurodė. Vaikas pažiūrėjęs kišenes rado 50 cnt, kuriuos padavė jam. Tuomet to paties vaiko pareikalavo, kad jis atiduotų ir savo striukę. Jam pareikalavimus ir pagrasinus, kad jį sumuš ir atims striukę, nukentėjusysis atidavė striukę. Atimtąją striukę perdavė M. G. prašydamas ją palaikyti. Iš vaiko atėmus 50 cnt ir striukę kartu su M. G. išėjo iš stadiono ir pro Dauniškio ežerą ėjo link Smėlio g. Pagrobtuosius 50 centų išleido, o striukę vėliau grąžino nukentėjusiajam. Savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl to nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 101-102).
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad kaltinamasis jam yra nepažįstamas. Datos tikslia nepamena, gali būti, kad 2013-10-09, apie 18 val. buvo su draugais prie Dauniškio stadiono, ten sportavo. Kaltinamasis atėjo su draugu. Truputį abu pasportavo ir tada pradėjo prie jų pradėjo kabinėtis, t.y. įžeidinėjo mus, siūlė eiti muštis „du ant keturių“. Tada kaltinamasis vienam draugui pasakė: „Dink iš čia“, ir tas išėjo. Kitam draugui taip pat liepė dingti ir tas tada taip pat išėjo. Liko jis su M. M.. Kaltinamasis paklausė ar turi pinigų. Atsakė, kad gal truputį turi. Kaltinamojo liepimu ieškojo kuprinėj ir striukėj. Rado 50 centų ir juos atidavė. Tada paėmęs savo striukę norėjo apsivilkti, tačiau kaltinamasis paklausė ar reikia tos striukės ir liepė atiduoti. tuos liepė atiduoti. Jis striukę atidavė, nes kaltinamasis grasino, kad juos primuš ir jis bijojo, kad kaltinamasis gali taip padaryti.
Nukentėjusioji I. V. parodė, kad sūnus jai papasakojo, jog 2013-10-09, po prie Dauniškio gimnazijos stadiono, jam sportuojant jaunuolis grasino „duoti į galvą“ ir liepė atiduoti striukę, ir sūnus išsigandęs atidavė striukę. Taip pat jai sūnus papasakojo, kad jie buvo keturiese, bet du jo draugus išvarė, tada liko dviese. Kai Vygintas norėjo išeiti ir ėmė striukę, tada kaltinamasis liepė atiduoti striukę. Sūnus išsigandęs atidavė. Mangirdas matė kaip atidavė striukę.
Liudytojas M. M. davė tokius pačius parodymus kaip ir nukentėjusysis V. V..
Liudytojai M. M. bei D. C. patvirtino nukentėjusiojo V. V. ir M. M. parodymus apie tai, kad juos iš stadiono išvijo kaltinamasis.
Liudytoja M. B. parodė, kad iš matymo pažįstamas V. V. jai pasakė, kad kai jis buvo prie Dauniškio ežero, D. K. iš jo paėmė striukę. Ji parašė D. K. SMS žinutę, kad gražintų striukę. Tada jis atsakė, kad tai ne jos reikalas. Tada ji vėl parašė, kad grąžintų striukę. Tada D. K. atsakė, kad po 20 min. atneš.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) M. G. parodė, kad 2013-10-09, dieną kartu su D. K. vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Baigus gerti alų kartu su D. K. pėsčiomis nuėjo iki Dauniškyje esančio stadiono ketindami pasikarstyti ant skersinio. Jiems atėjus stadione buvo keletas vaikinų. D. K. pradėjo prie jų kibti žodžiais, siūlydamas „persimesti du ant keturių“, t.y. muštis. Nei vienas iš ten buvusių vaikinų nesutiko. Tuomet D. K. jų klausinėjo „ar tu čiuvas“, t.y. ar tu sugebi pastovėti už save. D. K. jiems sakė, jog jei pasakys, kad „nečiuvas“, tai tada juos sumuš. Kai kuriems iš ten buvusių vaikinų liepė išeiti, grasindamas juos sumušti. Kai kurie iš vaikinų, paliepti D. K., išėjo iš stadiono. Tuomet D. K. vieno iš ten likusių vaikinų – V. V. pareikalavo pinigų. Pastarasis radęs kažkiek pinigų – kiek nežinantis, juos atidavė D. K.. Tada to paties vaikino pareikalavo, kad jis atiduotų ir savo striukę. Pastarasis pakluso ir atidavė D. K. striukę. D. K., prašydamas ją palaikyti, striukę perdavė jam. Pakeliui link „Norfos“ parduotuvės D. K. apsirengė pagrobtąją striukę. Parduotuvėje nusipirko dvi skardines alaus ir kartu su D. K. Dauniškio ežero pakrante ėjo link Smėlio gatvės. Vėliau pagrobtąją striukę D. K. grąžino nukentėjusiajam (t. 1, b.l. 41).
Iš 2013-10-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Utenos Dauniškio gimnazijos stadionas, esantis Vaižganto g. 48, Utenos m. Apžiūros metu nusikalstamos veikos vizualiai matomų pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, nerasta (t. 1, b.l.17-21).
Iš 2013-10-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2013-10-11 I. V. savanoriškai pateikta vyriška, juodos spalvos, medžiaginė striukė (t. 1, b.l. 33-35).
Kaip matyti nukentėjusysis bei liudytojas M. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis pagrobė 50 centų bei V. V. striukę, grasindamas, kad jis primuš nukentėjusįjį, jei pastarasis neduos pinigų ir striukės. Liudytoja M. B. nurodė, kad SMS žinute kreipėsi į kaltinamąjį, kad pastarasis grąžintų striukę nukentėjusiajam. Kaltinamasis striukę grąžino. Patikrinus šiuos įrodymus BPK 276 str. 4 d. tvarka, buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo ir liudytojų M. M., liudytojos M. B. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. G. bei D. K. apklaustas įtariamuoju. Tokiu būdu, byloje esantys įrodymai tarpusavyje esmingai sutampa, sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą užvaldė nukentėjusiojo V. V. turėtus 50 ct bei striukę. Kaltinamasis grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei užvaldydamas V. V. turėtą turtą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, t.y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis realizavo nusikalstamos veikos -plėšimo sudėties objektyviuosius požymius, t.y. užvaldė svetimą turtą grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 str. 1 d.
Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis kitaip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir užvaldė jo turtą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis kitaip, nei grasinimu panaudoti fizinį smurtą, būtų atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis. Todėl ši aplinkybė iš kaltinamojo akto pašalinama.
Įrodymai dėl R. G. atžvilgiu padaryto plėšimo, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad 2013-10-09, vakare, apiplėšus vaiką Dauniškio stadione ir kartu su kartu su M. G. einant Dauniškio ežero pakrante, pėsčiųjų taku, link Smėlio g., sutiko iš priekio ateinantį nepažįstamą vaikiną. Pastarojo paklausė ar jis turintis pinigų. Vaikinas atsakė, kad pinigų neturi. Tai pasakęs jis ketino pabėgti, tačiau jis jį pastvėrė už drabužių ir vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą. Pastarajam pargriuvus liepė atiduoti telefoną. Jam pareikalavus vaikinas atidavė telefoną, kurį įsidėjo į striukės kišenę ir kartu su M. G. nuėjo. Tai buvo „Nokia“ telefonas, lygtais juodos spalvos korpusu. Pagrobtuoju telefonu nespėjo pasinaudoti, nes jį kažkur pakeliui į Smėlio g. pametė. Savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl to nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 102, 108)
Nukentėjusysis R. G. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, gali būti, kad 2013-10-09, po 18 val. ėjo į namus. Pamatė kaltinamąjį su draugu. Prie jo priėjęs kaltinamasis paklausė: „Ar turi litą?“. Atsakius, kad neturi, kaltinamasis pasakė: „skaičiuoju iki trijų. Pradėjo skaičiuoti vienas, du.“ ir tada kaltinamasis sudavė smūgi, nuo kurio jis pargriuvo ant žemės ir liepė atiduoti telefoną. Jis atidavė kaltinamajam mobilaus ryšio telefoną - Nokia. Nuo smūgio buvo sumuštas skruostas, skaudėjo.
Nukentėjusioji I. G. parodė, kad 2013-10-09, vakare, sūnus grįžo iš treniruotės. Buvo nekalbus. Nuėjo iš karto į vonią. Kai paklausė kodėl neatsiliepė, kai skambino telefonu, papasakojo, kad prie Dauniškio ežero priėjo prie jo du vaikinai, liepė atiduoti pinigus. Pinigų neturėjo, tai jam sudavė smūgį, jis nugriuvo. Liepė atiduoti telefoną. Jis atidavė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka) M. G. parodė, kad 2013-10-09, vakare, D. K. apiplėšus vaikiną Dauniškio stadione ir kartu su D. K. einant Dauniškio ežero pakrante, pėsčiųjų taku, link Smėlio g., sutiko iš priekio ateinantį nepažįstamą vaikiną. D. K. žodžiais prikibo prie vaikino klausdamas ar jis turintis rūkyti. Po to nepažįstamojo pareikalavo pinigų. Vaikinui ketinant pabėgti D. K. pagriebė jį už drabužių ir vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą. Vaikinas nugriuvo. Pastarajam gulint ant žemės D. K. pareikalavo atiduoti telefoną. Vaikinas pakluso D. K. ir pats padavė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Atėmus D. K. telefoną kartu grįžo į namus. Kur D. K. padėjo pagrobtąjį telefoną – nežinantis. (t. 1, b.l. 42).
Iš 2013-10-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. G. iš jam atpažinimui pateiktų nuotraukų atpažino D. K. kaip asmenį, kuris 2013-10-09, apie 18.30 val. prie Dauniškio ežero, Utenos m., jį apiplėšė (t. 1, b.l. 67-72)
Iš 2013-10-11 specialisto išvados Nr. G 208/13(08) matyti, kad R. G. padaryti sužalojimai: dešinio skruosto gleivinės ir kairės blauzdos kraujosruvos. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu. Kadangi konstatuota traumuotos dvi anatominės sritys, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. R. G. padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1., b.l. 66).
Iš 2013-10-10 I. G. savanoriškai pateiktų dokumentų matyti, kad mobilaus ryšio telefono „Nokia Asha 206 BL“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 60)
Iš 2013-10-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Dauniškio ežero pakrantė – pėsčiųjų takelis, esantis prie Sudeikių g., Utenos m. Apžiūros metu nusikalstamos veikos vizualiai matomų pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, nerasta (t. 1, b.l. 46-51).
Kaip matyti nukentėjusysis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis iš pradžių reikalavo pinigų, po to smogė į skruostą, ir pareikalavo atiduoti jam mobilaus ryšio telefoną, nukentėjusiajam po panaudoto fizinio smurto, atidavus reikalaujamą daiktą, kaltinamasis telefoną užvaldė. Nukentėjusioji I. G. nurodė, kad grįžęs sūnus jai pasakė, kad jį sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Jam skaudėjo skruostą. Iš parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusysis atpažino D. K. kaip asmenį, kuris jį sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam yra sumuštas dešinysis skruostas, t.y. veido sritis, į kurią sudavė kaltinamasis. Patikrinus šiuos įrodymus BPK 276 str. 4 d. tvarka, buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. G. bei D. K. apklaustas įtariamuoju. Tokiu būdu, byloje esantys įrodymai tarpusavyje esmingai sutampa, sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą užvaldė nukentėjusiojo R. G. turėtą mobilaus ryšio telefoną. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą ir po to užvaldė R. G. turėtą turtą, kas leidžia manyti, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, t.y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis realizavo nusikalstamos veikos - plėšimo sudėties objektyviuosius požymius, t.y. užvaldė svetimą turtą panaudojęs fizinį smurtą. Jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 str. 1 d.
Įrodymai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka) parodė, kad naktį iš 2013 m. spalio 19 d. į 20 d. kartu su pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus. Baigus gerti kartu su T. G. lydėjo M. J. iki Smėlio g. 14-ojo namo. Būnant prie šio namo laiptinės jis priėjo prie M. J. ir kumščiu trenkė jam į veidą. Pastarajam nugriuvus 6-7 kartus spyrė M. J. į įvairias kūno vietas –spyrė bet kur, nežiūrėjo. T. G. M. J. nieko nedarė, tik stovėjo šalia ir stebėjo. Įspyręs paskutinį kartą, M. J. paliko gulėti ant žemės ir kartu su M. G. nuėjo link namų. M. J. sumušė dėl ankstesnių asmeninių nesutarimų, iš pykčio. Savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl to nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 102, 108).
Nukentėjusysis M. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas, buvę kaimynai. Datos tiksliai nepamena, gali būti, kad iš 2013-10-19 į spalio 20 d., buvo Smėlio g. 11 bendrabutyje, 1 aukšte, sėdėjo su draugais, ir kaltinamais buvo su draugu. Gėrėm visi alkoholinius gėrimus. Vėlai, kiek valandų buvo neatsimena, išėjo į namus. Nuėjo iki Smėlio g. 14 ir skambino mamai bei draugui, kad parvežtų į namus. Niekas neatsiliepė. Buvo nusisukęs į sieną. Atsisuko į gatvės pusę. Priėjo D. K. su G.. Pirmas smūgį sudavė D. K., tada abu jį pargriovė ir vienas pradėjo spardyti į galvą, o kitas į šonus. Kiek laiko paspardę nuėjo. Jis atsikėlė ir nuėjo. Tai buvo apie 24 val. arba 1 val., tikslaus laiko neatsimena. Kodėl jį sumušė paaiškinti negali. Jis nuėjo iki taksi stotelės, veidas buvo kruvinas, taksistas siūlė važiuoti į priėmimo skyrių.
Ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka) liudytojas T. G. parodė, kad naktį iš 2013 m. spalio 19 d. į 2013 m. spalio 20 d. pas pažįstamą A. Š. bute, esančiame Smėlio g. 11, Utenos m., kartu su A. Š., M. M., D. K. bei M. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Baigus vartoti alkoholinius gėrimus, po 01 val., pirmas namo išėjo M. J.. Jam išeinant namo su juo visi draugiškai atsisveikino, jokių nesutarimų jam išeinant nebuvo. Išėjus M. J. D. K. jam pasakė, jog „varom, jis prisidirbęs“. Netrukus jis kartu su D. K. išėjo. Būnant lauke matė, kad M. J. eina link Smėlio g. 14-to devynaukščio. Kartu su D. K. nusekė jam iš paskos. Einant D. K. jam siūlė kartu sumušti M. J.. Jam nesutikus D. K. pasakė, jog „nu ir gerai, varau aš vienas“ ir nubėgo link M. J.. Jam priėjus prie jų matė, jog M. J. gulėjo ant žemės, o D. K. jam keletą kartų spyrė – kur konkrečiai jis pataikė ir kiek kartų spyrė - negalintis pasakyti. Tuo metu nuo jų stovėjo apie 15 m atstumu. Prie pat jų priėjęs nebuvo. D. K. nustojus spardyti nukentėjusįjį nuėjo, pastarąjį palikdami gulėti ant žemės (t. 1, b.l. 85-86).
Iš 2013-10-23 specialisto išvados Nr. G 3504/13(01) matyti, kad M. J. padaryti sužalojimai: kraujosruvos su muštine žaizda ir nubrozdinimu veide, kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-10-20), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. M. J. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 80).
Iš 2013-10-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta teritorija prie Smėlio g. 14-ojo namo, Utenos m. Apžiūros metu nusikalstamos veikos vizualiai matomų pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, nerasta (b.l. 76-77).
Kaip matyti nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė kaltinamasis, o galbūt ir su juo buvęs asmuo. Patikrinus jo parodymus BPK 276 str. 4 d. tvarka, buvo nustatyta, kad jo nurodytas aplinkybes esmingai patvirtino liudytojas T. G. bei apklaustas įtariamuoju D. K..
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam viešoje vietoje, matant kitam asmeniui, ir kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), Atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šalintinos iš kaltinamojo akto, nes byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių kaltinamojo neblaivumą, o jo paties nurodytas išgerto alkoholio kiekis nėra pakankamai tikslus, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis buvo neblaivus (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du apysunkius ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia, : į psichiatrinę dispanserinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas (t. 1, b.l. 134), administracine tvarka nebaustas(t.1, b.l. 142),charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b.l. 117), į policijos profilaktinę įskaitą ir policiją dominančių vaikų apskaitą nėra įrašytas (t. 1, b.l. 141), iš fizinio asmens buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad jam sudarytos patenkinamos buities gyvenimo sąlygos (t. 1, b.l. 138-139), neteistas (t. 1, b.l.120), ir daro išvadą, kad jam skirtina arešto bausmė nedidesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji I. V. pareiškė civilinį ieškinį 1000 Lt sumai dėl nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 27).
Nukentėjusioji ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ji nori, kad būtu priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui jos sūnui bei 500 Lt jai, nes abu su sūnum patyrė stresą. Ji bijojo dėl vaiko saugumo, reikėjo vaikščioti į policijos komisariatą, į teismą, patirti nepatogumus.
Kaltinamasis savo nuomonės dėl ieškinio neišreiškė, o civilinė atsakovė E. K. nurodė, kad pareikštas ieškinys yra per didelis ir žalos dydis turėtų būti po 200 Lt kiekvienam.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu civilinio ieškinio dalykas yra neturtinė žala, jos dydis turi būti taip pat įrodytas, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (kasacinės bylos Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). Vadinasi, neturtinė žala tretiesiems asmenims gali būti priteista tik išimtiniais atvejais, pvz., artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-628/2013). Todėl ieškinio dalis dėl neturtinės žalos pritesimo I. V. naudai atmestinas.
Kaltinamasis tyčiniais veiksmais pažemino nukentėjusįjį kitų asmenų akivaizdoje, pagrobė jo turtą, kas sukėlė nemalonius išgyvenimus, nesaugumo jausmą. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).
Kaltinamasis yra nepilnametis, jo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, savarankiško uždarbio, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Nors nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra didelė, tačiau teismo nuomone, dėl to negali esmingai keistis neturtinės žalos dydis. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas, prieš jį nebuvo naudotas fizinis smurtas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 300 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš civilinio atsakovo E. K. (CK 6.263 str. 2 d., 6.276 str. 2 d.).
I. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 205 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1,b.l. 55).
Nukentėjusioji ieškinį laikė ir nurodė, kad ji už tokią sumą buvo įsigijusi mobilaus ryšio telefoną.
Kaltinamasis savo nuomonės dėl ieškinio neišreiškė, o civilinė atsakovė E. K. ieškinį pripažino.
Nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys yra įrodytas aukščiau aptartais įrodymais ir tenkintinas (CK 6.263 str. 2 d.). Nukentėjusiosios nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkama žalos dalis priteistina iš civilinės atsakovės E. K. (CK 6.276 str. 2 d.). Jei jau pilnametis (CK 6.276 str. 2 d.).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
-pagal BK 180 str. 1 d. dėl V. V. plėšimo ir paskirti jam areštą dvidešimčiai parų;
-pagal BK 180 str. 1 d. dėl R. G. plėšimo ir paskirti jam areštą dvidešimčiai parų;
-pagal BK 284 str. 1 d. paskirti jam areštą dvidešimčiai parų;
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis bausmes subendrinus prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti areštą keturiasdešimt penkioms paroms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo vykdant nuosprendį, dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2013 m. spalio 22 d. iki 2013 m. spalio 24 d.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
Nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarytos nusikalstama veika atlyginimo jai ir jos sūnui V. V. patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. K., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo E. K. iki D. K. pasieks pilnametystę, tris šimtus litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui V. V. (įstatyminis atstovas I. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarytos nusikalstama veika atlyginimo patenkinti ir priteisti iš D. K., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo E. K. iki D. K. pasieks pilnametystę, du šimtus penkis šimtus litus nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui I. G. naudai.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.