- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-325-881/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08831-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- UAB „MRS“
- Ieškovas
- UAB „NT Baltic Group“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ulma Construccion Baltic“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „MRS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-23264-779/2015 pagal ieškovo UAB „NT Baltic Group“ ieškinį atsakovui UAB „MRS“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Ulma Construccion Baltic“, ir atsakovo UAB „MRS“ priešieškinį ieškovui UAB „NT Baltic Group“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „NT Baltic Group“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „MRS“ 12 134,86 Eur skolos, 327,63 Eur palūkanų, 40 Eur sumą, 26 645,04 Eur baudos, 8,40 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2014 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti naujo pastato, daugiabučio gyvenamojo namo su požemine automobilių aikštele, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, požeminės ir antžeminės dalies monolitinio gelžbetoninio karkaso ir mūro darbus pagal paruoštą projektą, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už darbus per 30 kalendorinių dienų, pasirašius kokybiškai atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. Sutartyje buvo numatyta, kad pirmas atsiskaitymas už atliktus darbus atliekamas per 10 kalendorinių dienų po atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo užsakovui, rangovas turi teisę sustabdyti darbus iki įsiskolinimo visiško apmokėjimo. Užsakovas taip pat įsipareigojo priimti atlikto darbo rezultatą ir apie pastebėtus trūkumus per 5 dienas nuo šių nukrypimų užfiksavimo darbų priėmimo-perdavimo akte raštu pranešti rangovui ir nustatyti terminą jiems pašalinti. Atliktų darbų perdavimas-priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys, o tuo atveju, jei viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Pirmoji PVM sąskaita faktūra NT Nr. 0048 6 433,55 Eur (22 213,76 Lt) sumai išrašyta 2014 m. liepos 31 d., atsakovui taip pat perduotas ir atliktų darbų aktas Nr. 1. Nors šią sąskaitą atsakovas turėjo apmokėti per 10 dienų, tačiau mokėjimas buvo atliktas pavėluotai, t. y. 2014 m. rugpjūčio 14 d., ir tik dalinis – 4 344,30 Eur (15 000 Lt) sumai. Jokių pretenzijų nei dėl darbų kokybės, nei dėl atlikimo termino atsakovas nepareiškė. 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra NT Nr. 0050 už transporto paslaugas 70,09 Eur (242 Lt) sumai. Tačiau atsakovas nei ankstesnės sąskaitos likučio, nei išrašytos sąskaitos neapmokėjo. 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo surašytas atliktų darbų aktas Nr. 3 bei PVM sąskaita faktūra NT Nr. 0054 17 927,16 Eur (61 898,91 Lt) sumai už rugsėjo mėnesį atliktus darbus. Aktas ir sąskaita buvo perduoti atsakovui bei išsiųsti elektroniniu paštu, tačiau atsakovas jų nepasirašė, nors pretenzijų dėl darbų kokybės ar terminų nereiškė. Nepasirašęs minėtų dokumentų 2014 m. spalio 22 d. atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą 14 481 Eur (50 000 Lt). Gautas mokėjimas buvo paskirstytas 2014 m. liepos 1 d. PVM sąskaitos faktūros NT Nr. 0048 ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitos-faktūros NT Nr. 0050 visiškam padengimui. Taigi atsakovas pagal PVM sąskaitą faktūrą NT Nr. 0054 liko skolinga 5 605,50 Eur (19 354,67 Lt). 2014 m. spalio 31 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą NT Nr. 0058 už spalio mėnesį atliktus darbus 6 529,36 Eur (22 544,59 Lt) sumai bei atliktų darbų aktą Nr. 4, kuris su sąskaita buvo perduoti atsakovui bei išsiųsti jam elektroniniu paštu, tačiau atsakovas nepasirašė ir šių dokumentų. 2014 m. lapkričio 10 d. į objektą atvykę ieškovo darbuotojai rado jame dirbantį jau kitą rangovą. Priežastys, dėl ko de facto buvo nutraukta statybos rangos sutartis, ieškovui nėra žinomos. Nurodė, kad atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, kurioje apkaltino ieškovą sutarties pažeidimu, t. y. kad ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminus, bei informavo, kad nuo 2015 m. sausio 15 d. de jure nutraukia statybos rangos sutartį. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 3 bei 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą NT Nr. 0054 17 927,16 Eur (61 898,91 Lt) sumai, nors šią sąskaitą dalinai apmokėjo; nepagrįstai atsisakė pasirašyti ir apmokėti 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą NT Nr. 0058 už spalio mėnesį atliktus darbus 6 529,36 Eur (22 544,59 Lt) sumai bei atliktų darbų aktą Nr. 4, todėl iš atsakovo priteistina 12 134,86 Eur skola ir 26 645,04 Eur bauda už statybos rangos sutarties nutraukimą.Atsakovas UAB „MRS“ pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 12 103,02 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuo pat pirmųjų darbų pradžios tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, veikė nesąžiningai, dėl ko atsakovas patyrė didelių nuostolių ir buvo priverstas nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį joje numatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėjo, jog ieškovas nesilaikė sutartimi sulygtų darbų atlikimo terminų (grafiko), dėl ko atsakovas patyrė tiesioginių nuostolių, kuriuos ieškovas privalo atlyginti. Be to, nurodė, kad yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu už atliktus darbus. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovo atstovai retai dalyvaudavo gamybiniuose susirinkimuose ir nepateikdavo jokių pastabų dėl jiems pateiktų susirinkimų protokolų, taigi, nebendradarbiavo su atsakovu vykdant sutartį ir nedėjo pastangų, kad išspręstų iškilusias problemas. 2014 m. birželio 17 d. vykusio gamybinio susirinkimo protokole užfiksuota, kad 2014 m. birželio 10 d. gamybinio susirinkimo metu suderintų darbų atlikimo terminų nesilaikoma. Pažymėjo, kad ieškovas pirmo etapo darbų ne tik, kad neatliko iki sutarto termino, t. y. iki 2014 m. rugsėjo 5 d., tačiau iki šios datos apskritai atliko tik mažesnę dalį šių darbų. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, jei ieškovas vėluoja atlikti darbus daugiau kaip 20 dienų, atsakovas įgyja teisę nutraukti sutartį bei reikalauti, kad ieškovas atlygintų visas pagrįstas atsakovo išlaidas ir patirtus nuostolius. Kadangi ieškovas nuolat šiurkščiai pažeidinėjo sutartį bei nesilaikė terminų, atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2014 m. spalio 31 d. Ieškovo teiginiai, kad neva jis nežinojo apie sutarties nutraukimą, yra neatitinkantys tikrovės. Tai patvirtina tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta statybinio vagonėlio nuomos sutartis Nr. 14-10-31 ir perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo ieškovui priklausantis statybinis vagonėlis nuomos sutarties pagrindu buvo perduotas 2014 m. spalio 31 d. Taigi ieškovas buvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą. Atsakovo teigimu, ieškovas nuo pat sutarties sudarymo veikė nesąžiningai, nuslėpdamas nuo atsakovo esminę aplinkybę, kad jis neturi nei reikiamų finansinių, nei darbo jėgos išteklių ir nėra pajėgus tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Dėl šios priežasties su ieškovu buvo susitarta, kad pirmo etapo darbams reikalingas medžiagas nupirks ir pristatys atsakovas, o ieškovas tik atliks statybos darbus pagal sąmatoje nurodytus įkainius. Be to, atsakovas faktiškai buvo priverstas pasirašyti trišalę sutartį su UAB „Ulma Construccion Baltic“, pagal kurią šiai įmonei už klojinių nuomą iš viso sumokėjo 9 182,54 Eur. Anot atsakovo, ieškovas klaidina teismą sąmoningai pateikdamas faktus atsietai nuo šalių sutartinių santykių aplinkybių visumos. Atsakovas neneigė, kad siųstus atliktų darbų aktus yra gavęs, tačiau juose užfiksuota informacija buvo iš esmės neteisinga, todėl jie nebuvo pasirašomi. Nurodė nesutinkantis su ieškovo skaičiavimais, kadangi iš ieškovo vienašališkai apskaičiuotų ir nesuderintų sumų nėra išskaičiuota dalis atsakovo už statybines medžiagas sumokėtų sumų, taip pat sumos už įrangos nuomą, į ieškovo vienašališkai sudarytas ir nederintas sąmatas bei atliktų darbų aktus įtraukti darbų kiekiai neatitinka tikrovės, be to, ir tokie darbai, kurie faktiškai nebuvo atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad pagal šalių statybos rangos sutarties 4.1. punktą, atsakovas atsiskaito už atliktus darbus ir jų rezultatus su ieškovu per 30 kalendorinių dienų, pasirašius atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. Sutarties 6.1.3. punktu atsakovui nustatyta pareiga priimant ieškovo atlikto darbo rezultatą, pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus – per 5 dienas nuo šių nukrypimų užfiksavimo darbų perdavimo-priėmimo akte raštu pranešti apie tai ieškovui ir nustatyti terminą jiems pašalinti. Ieškovas ne kartą atsakovui teikė atliktų darbų aktus, dėl kuriuose nurodytų darbų apmokėjimo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija NT Nr. 0054 ir Nr. 0058, tačiau atsakovas į elektorinius laiškus neatsakinėjo, su ieškovu nebendradarbiavo, atliktų darbų aktų nepasirašė, pretenzijų sutarties nustatytu terminu dėl darbų atlikimo trūkumų ieškovui nereiškė. Darbai atlikti 2014 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, tačiau atsakovas nesutiko apmokėti už darbus tik 2015 m. sausio 12 d. atsiųsdamas ieškovui pakartotinę pretenziją. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad ieškovas nesilaikė sutartimi sulygtų darbų atlikimo terminų. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje nenumatyta nei statybos darbų pradžia, nei pabaiga. Pagal sutarties 5.1. punktą darbų atlikimo terminai turėjo būti sulygti priedu Nr. 3, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog toks priedas tarp šalių sudarytas nebuvo. Be to, kaip matyti iš atsakovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pateikimo datų bei jų apmokėjimo terminų, atsakovui vėluojant atsiskaityti pagal sutartį daugiau kaip 10 kalendorinių dienų, vadovaujantis statybos rangos sutarties 4.3. punktu, ieškovas turėjo teisę sustabdyti darbus visiškai arba sulėtinti jų atlikimo tempą. Taigi, atsakovas, pats nevykdydamas sutartimi prisiimtų pareigų, neturi pagrindo kaltinti ieškovo sutarties pažeidimu ar sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Be kita ko, rangos sutarties 5.3. punkte numatyta, kad darbų kalendorinis grafikas sudaromas per 7 dienas po darbo projekto gavimo dienos. Liudytojas V. Ž. parodė, jog statybos darbų grafikas visuose susirinkimuose vis buvo derinamas ir perderinamas, pateiktas kelis kartus. Kad darbų eigoje vis būdavo keičiamas darbų projektas, parodė ir liudytojas L. A.. Taigi, anot teismo, darytina išvada, kad ieškovas negalėjo sudaryti darbų grafiko, kadangi darbų eigoje vis buvo keičiamas darbų projektas, taigi tokiu atveju neįmanoma nustatyti konkrečių darbų užbaigimo terminų.Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytą atsakovo argumentą, kad 2014 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais atliktų aktų jis nepasirašinėjęs dėl to, kad juose pateikta iš esmės tikrovės neatitinkanti informacija. Teismas pažymėjo, kad statybos rangos sutartyje aiškiai aptarta procedūra, kaip turi būti užaktuojamas objektas, kur ir kaip, per kokius terminus, surašomos pastabos bei defektiniai aktai. Atsakovas nustatytais terminais nėra pareiškęs pretenzijų, todėl ieškovo surašyti ir pasirašyti aktai laikytini akceptuotais.Teismas pabrėžė, kad nors nagrinėjamu atveju darbų aktai pasirašyti tik ieškovo ir juose nenurodytos atsakovo atsisakymo pasirašyti priežastys, teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, šalių sutarties sąlygas, įstatymuose įtvirtintą reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, nėra kliūčių ieškovo vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus pripažinti galiojančiais bei sukeliančiais teisinius padarinius ir jų pagrindu konstatuoti atsakovo pareigos įvykdyti piniginę prievolę egzistavimą. Faktas, jog ieškovas pateikė atsakovui aptariamus atliktų darbų aktus suponuoja išvadą, kad juose atlikti darbai buvo atlikti. Ieškovas aptariamų vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo aktų pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį, o atsakovas turėjo teisę darbų atlikimo aktus ginčyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepasinaudojo jam suteikta teise nustatytu terminu ginčyti darbų atlikimo aktus, nurodyti jų nepasirašymo priežastis bei atliktų darbų atlikimo trūkumus ir defektus, ieškovui iš atsakovo priteistina 12 134,86 Eur skolos už atliktus darbus pagal PVM sąskaitas faktūras Serija NT Nr. 0054 ir Nr. 0058.Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, ieškinį tenkinus, byloje nustačius, jog atsakovas nesilaikė šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos, atsakovo priešieškinis ieškovui dėl nuostolių priteisimo atmestinas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė įrodymais, jog dėl ieškovo kaltės patyrė 12 103,02 Eur dydžio nuostolių, susijusių su atliktų statybos darbų trūkumų ištaisymu. Atsakovo į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos už įsigytas prekes, nepagrindžia atsakovo patirtų nuostolių fakto, kadangi byloje nėra duomenų, jog įsigytos prekės buvo panaudotos atliekant statybos darbus pastate, daugiabučiame gyvenamajame name su požeminiu parkingu, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas priešieškinio reikalavimą atlyginti nuostolius grindžia ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidomis, tačiau atliktų darbų trūkumų nustatytais terminais ir tvarka nenurodė, byloje nėra duomenų, jog atsakovas iki priešieškinio pateikimo teismui būtų kreipęsis į ieškovą statybos rangos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo bei nustatęs ieškovui terminą trūkumams ištaisyti.Be to, teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Ulma Baltic construccion“ atstovas liudytojas A. B. paaiškino nuo pat pradžių buvus sąlygai, kad sutartis turi būti trišalė, bei tai, kad šios sutarties sudarymas buvo svarbus užtikrinant trečiojo asmens interesus, t. y. kad ieškovui laiku neatsiskaičius su trečiuoju asmeniu, trečiajam asmeniui atsirastų teisė reikalauti sumokėti sulygtą sumą iš pagrindinio rangovo, t. y. atsakovo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui apmokėjus trečiojo asmens UAB „Ulma Baltic Construccion“ pateiktas sąskaitas, ieškovas sąmatas koregavo. Ieškovo nurodymu trišale sutartimi buvo sulygta, kad už perkamas medžiagas sumokės atsakovas. Remiantis paaiškinimais taip susitarta dėl to, kad atsakovas vėlavo atlikti pirmuosius atsiskaitymus su ieškovu, todėl šis suabejojęs atsakovo finansine padėtimi ir nenorėjęs dar labiau didinti savo darbų atlikimo kaštų. Be to, statybos rangos sutarties 2.6. punkte numatyta, kad sąmata buvo sudaryta negavus iš atsakovo darbo projekto, todėl ieškovui sutartimi suteikta teisė gavus darbo projektą sąmatą perskaičiuoti. Taigi atsižvelgdamas į sutarties nuostatas, atsakovo nebendradarbiavimą su ieškovu, sutarties šalių elgesį darbų atlikimo laikotarpiu, teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovo pateikti skaičiavimai neatitinka tikrovės ir buvusios faktinės situacijos.Teismas nurodė, kad remiantis Statybos rangos sutarties 13.2. punktu, sutartis gali būti nutraukta tik Lietuvos Respublikos norminių aktų ir sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Statybos rangos sutarties 10.2.4. punkte reglamentuota, kad jeigu ieškovas vėluoja atlikti sutartyje sulygtus darbus ilgiau kaip 20 dienų, atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, prieš tai raštu įspėjęs ieškovą ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas negalėjo sudaryti darbų grafiko, kadangi atsakovas nuolat keitė darbų projektą, todėl negalima konstatuoti, kad ieškovas vėlavo atlikti statybos rangos darbus šalių suderintais terminais. Tai reiškia, jog neįmanoma konstatuoti buvus vienos iš komuliatyvių vienašalio sutarties nutraukimo sąlygų, t. y. kad ieškovas vėlavo atlikti statybos darbus ilgiau kaip 20 dienų. Be to, teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog 2014 m. spalio 28 d. gamybiniame susirinkime dalyvavo ieškovo atstovas, nesant gamybinio susirinkimo garso įrašo ar jame aptartų klausimų darbotvarkės, nepatvirtina fakto, jog atsakovas sutartį nutraukė teisėtai. Priešingai, teismo posėdžio metu tuometinis ieškovo darbų vadovas liudytojas S. Š. parodė, kad jis nedalyvavo sutarties nutraukime ir apie sutarties nutraukimą gamybinio susirinkimo metu nebuvo informuotas. Sutartyje nustatyta, kokia forma ir terminu ieškovui turėjo būti pranešta apie vienašalį sutarties nutraukimą, t. y. atsakovas privalėjo raštu įspėti ieškovą ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų buvęs raštu įspėtas dėl vienašalio statybos rangos sutarties nutraukimo. Taigi darytina išvada, kad atsakovas nesivadovavo ir antrąja komuliatyviąja sąlyga, t. y. nepranešė ieškovui raštu bei nustatytu terminu apie vienašalį sutarties nutraukimą, kad vienašalis sutarties nutraukimas galėtų būti pripažintas teisėtu.Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovo argumentą, kad statybinio vagonėlio nuomos sutartis Nr. 14-10-31 ir jo priėmimo-perdavimo aktas patvirtina ieškovą žinojus apie sutarties nutraukimą. Ieškovo paaiškinimu, po to, kai ieškovo darbuotojai nebuvo įleisti į statybos objektą, jame ir toliau liko atsakovo naudojamas, ieškovui priklausantis statybinis vagonėlis, taigi buvo sudaryta statybinio vagonėlio nuomos sutartis. Akivaizdu, jog atsakovas negalėjo naudotis ieškovui priklausančiu statybiniu vagonėliu be teisinio pagrindo ir nemokamai, tai pažeistų racionalaus verslo vystymo principą. Vien faktas, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta statybinio vagonėlio nuomos sutartis, nepatvirtina atsakovo įrodinėjamos aplinkybes, kad dėl to ieškovas žinojo apie vienašalį sutarties nutraukimą, o toks nutraukimas pripažintinas teisėtu. Taigi darytina išvada, kad atsakovas statybos rangos sutartį nutraukė be teisinio pagrindo, nesilaikydamas joje nurodytos tvarkos bei terminų.Statybos rangos sutarties 10.1.3. punkte numatyta, kad atsakovė, nepagrįstai nutraukusi sutartį, atlygina ieškovei visas jos turėtas pagrįstas išlaidas ir nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu, ir sumoka ieškovei 20 procentų nuo bendros sutarties kainos dydžio baudą. Statybos rangos sutartyje šalių sulygta, kad darbų kaina bus nustatyta priede prie sutarties. Iš atsakovo pareikštos pretenzijos matyti, kad bendra statybos darbų kaina lygi 133 225,20 Eur. Ieškovas šios sumos neginčija, todėl, anot teismo, bendra statybos darbų kaina laikytina nustatyta ir yra 133 225,20 Eur (CPK 187 str.), todėl teismas, paskaičiavęs 20 procentų nuo bendros sutarties darbų kainos, ieškovui iš atsakovo priteisė 26 645,04 Eur (133 225,20 Eur x 20 proc.) baudą dėl nepagrįsto statybos rangos sutarties nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „MRS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytas ir 2015 m. birželio 4 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašo priimti įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė akivaizdžią fakto klaidą nustatydamas sumas, kurias atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui pagal Rangos ir Trišalę sutartį. Dėl šios priežasties iš ieškovo reikalaujamos 12 134,86 Eur tariamos skolos sumos nebuvo išskaičiuota atsakovo jau sumokėta 8 124 Eur suma. Net ir pripažinęs, kad atsakovo ieškovui pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, mokėtina suma yra 12 134,86 Eur, teismas galėjo priteisti iš atsakovo tik 4 009,97 Eur (12 134,86 Eur - 8 124,00 Eur = 4 009,96 Eur).Teismas netyrė ir nevertino ieškovo sąmatų korekcijų ir to, kada jos buvo atliktos. Trys iš keturių atsakovo mokėjimų UAB „Ulma Construccion Baltic“ buvo atlikti vėliau, nei ieškovas pateikė koreguotas sąmatas, todėl kyla klausimas, kokią sąsają tarp ieškovo atliktų sąmatų korekcijų ir atsakovo UAB „Ulma Construccion Baltic“ sumokėtų sumų įžvelgė ir nustatė pirmosios instancijos teismas, jeigu net nepamatė, kad sąmatas ieškovas koregavo anksčiau, nei buvo sumokėtos pinigų sumos, su kuriomis tos sąmatų korekcijos, teismo nuomone, turėjo būti susietos. Akivaizdu, kad ieškovas suklaidino teismą, kuris vadovavosi išimtinai jos paaiškinimais ir net nesigilino į bylos esmę.Teismas nesigilindamas vadovavosi klaidingais ieškovo paaiškinimais ir nesuprato Trišale sutartimi nustatytų šalių teisių ir pareigų santykio su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš Rangos sutarties. Teismas mini darbų atlikimą atsakovo medžiagomis, tačiau tai neturi jokio ryšio su Trišale sutartimi, kurioje apskritai nėra kalbama apie jokias medžiagas. Tai, kad darbai bus atliekami atsakovo medžiagomis, buvo susitarta žodžiu pakeičiant Rangos sutartį.Ieškinio reikalavimo suma yra nepagrįsta, nes prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad visa ieškovo reikalaujama suma atsakovo jau yra padengta, nes ieškovo pateiktos sąmatos neatitinka tikrovės, o atliktų darbų aktai, kuriais buvo įrodinėjamas ieškinio reikalavimas, prieštarauja statybos darbų žurnalo įrašams bei neatitinka CK ir Rangos sutarties reikalavimų.Teismas iš esmės neišnagrinėjo atsakovo priešieškinio. Sprendimo motyvuose nurodytas visiškai kitas priešieškinio faktinis pagrindas (atliktų darbų trūkumai), nei atsakovo suformuluotas priešieškinyje (darbų neatlikimas nustatytais terminais). Taigi sprendimu teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą, kurio faktiškai nebuvo. Tai patvirtina, kad teismas apskritai nesusipažino su bylos medžiaga ir priešieškinio nenagrinėjo.Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nepripažino šalių suderinto darbų atlikimo grafiko, ir išimtinai formaliai konstatavo, kad toks grafikas sudarytas nebuvo. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, kuri patvirtina, kad dėl darbų atlikimo grafiko šalys buvo susitarusios, o būtent, po 2014 m. liepos 15 d. gamybinio susirinkimo ieškovo vadovo pavedimu ieškovo darbų vadovas S. Š. 2014 m. liepos 16 d. sudarė, savo parašu patvirtino ir pateikė suderinimui atsakovo vadovui pirmo etapo darbų grafiką; darbų atlikimo grafiko pateikimo faktas ir atlikimo terminas (2014 m. rugsėjo 4 d.) buvo fiksuotas visų gamybinių susirinkimų, vykusių nuo 2014 m. liepos 22 d., protokoluose, kurie visi ieškovui buvo pateikti. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys nebuvo sutarusios dėl jokių darbų atlikimo terminų dar ir dėl tos priežasties, kad tokios situacijos apskritai negali būti.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti Rangos sutarties dėl to, kokiais terminais ieškovas atliko statybos darbus. Ieškovas pirmas pažeidė Rangos sutartį, laiku nepristatydamas atsakovui darbų atlikimo grafiko; atsakovas pirmąją PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0048 apmokėjo laiku, be to, ieškovas nėra pateikęs nei vieno pranešimo atsakovui, kad jis sustabdo arba sulėtina darbų atlikimą, taip pat nebuvo pateikęs nei vienos pretenzijos, įskaitant ir dėl vėlavimo atlikti atsiskaitymus.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas negalėjo pateikti darbų atlikimo grafiko Rangos sutartyje nustatyta tvarka dėl to priežasties, kad atsakovas keitė darbų projektą. Šis teismo motyvas nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas būtų ištyręs. Be to, teismas netiksliai ir nepagrįstai interpretavo liudytojų V. Ž. ir L. A. parodymus, duotus 2014 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu. Per visą Rangos sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas nei vieno karto, įgyvendindamas šalių bendradarbiavimo pareigą, nėra kreipęsis į atsakovą su pretenzija ar pranešimu apie tai, kad tariami darbų projekto pakeitimai trukdo ieškovui atlikti darbus ir juo labiau pateikti pirminį grafiką Rangos sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat teismas nenustatė, kad darbo projektas buvo keičiamas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 9 d., t. y. tuo metu, kada ieškovas privalėjo pateikti darbų atlikimo grafiką.Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas ne tik turėjo teisę nutraukti Rangos sutartį dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus daugiau kaip dvidešimt dienų (Rangos sutarties 10.2.4. punktas), tačiau ir turėjo pagrįstas priežastis konstatuoti, kad ieškovas apskritai nepajėgus užbaigti Rangos sutartimi sulygtų darbų.Nuspręsdamas, kad atsakovas nutraukė Rangos sutartį nesilaikydamas nustatytos tvarkos, teismas itin formaliai vertino atsakovo elgesį, visiškai neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, pagal kurią dauguma šalių veiksmų buvo išreiškiama konkliudentiniais veiksmais arba žodžiu, o ieškovo elgesio apskritai nevertino. Tuo tarpu ieškovas procesiškai elgėsi nesąžiningai ir klaidino teismą, sąmoningai teikdamas tik šalių susirašinėjimo fragmentus, o ne visą susirašinėjimą.Ieškovas pats, savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią, kuria sutiko su Rangos sutarties nutraukimu ir atliko iš to kylančius veiksmus – grąžino atsakovui dokumentus, tinkamai užpildė statybos darbų žurnalą ir visas jo specialias dalis (formas), pildomas baigiant darbus, bei perdavė darbų frontą. Atlikęs šiuos veiksmus, jokių pretenzijų nereiškė, nes suprato ir pripažino, kad Rangos sutartis nutraukta teisėtai, dėl ieškovo negalėjimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.Teismas nevertino ieškovo vadovo N. J. 2014 m. lapkričio 5 d. el. laiško, kuriame esanti informacija neabejotinai įrodo, kad ieškovo vadovui buvo žinoma apie Rangos sutarties nutraukimą. Nutraukus Rangos sutartį nuo 2014 m. spalio 31 d. ieškovui statybinis vagonėlis tapo nebereikalingas, todėl jis pasiūlė atsakovui jį išsinuomoti. Taigi ieškovas 2014 m. spalio 31 d. jau žinojo, kad Rangos sutartis nutraukta, turinti omenyje ir tai, kad iki šios dienos ieškovas atliko kitus veiksmus, liudijančius sutartinių santykių pasibaigimą. Nei vienas iš liudytojų, įskaitant ir ieškovo darbų vadovą S. Š., neprisiminė fakto, kad ieškovo darbuotojai būtų neįleisti į objektą. Be to, liudytojas S. Š. patvirtino, kad apie Rangos sutarties nutraukimą jam pasakė ieškovo vadovas N. J., kuris kartu nurodė, kad reikia iki kažkurio mėnesio (teigė neprisimenąs tiksliai) 1 dienos išsikraustyti iš statybos objekto. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (statybos darbų žurnalo įrašai) patvirtina, kad būtent tas pats S. Š. atliko veiksmus, susijusius su Rangos sutarties nutraukimu, ir tai buvo padaryta iki 2014 m. spalio 31 d. Vėlesni šalių veiksmai, susiklostę statybinio vagonėlio nuomos sutarties pagrindu, tik patvirtina, kad Rangos sutarties nutraukimo priežastys ir aplinkybės abiem šalims buvo aiškios ir priimtinos.2015 m. sausio 12 d. rašytinę oficialią pakartotinę pretenziją, kuria taip pat pranešė apie Rangos sutarties nutraukimą ir nurodė motyvus, atsakovas išsiuntė ieškovui tada, kai šis jau nebeatsiliepė į atsakovo kvietimus atvykti ir spręsti susiklosčiusią situaciją. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas neįvertino šios aplinkybės kartu su bylos įrodymų visuma.Teismas, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, išimtinai vertino tik atsakovo elgesį ir pareigą bendradarbiauti, tuo tarpu ieškovo elgesio šiuo aspektu apskritai nevertino. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovas pats pažeidė bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą, kurios pažeidimu kaltina atsakovą. Šalių bendradarbiavimo pareigą ieškovas pažeidė jau sudarydamas Rangos sutartį ir nuslėpdamas nuo atsakovo, kad neturi nei reikiamų finansinių, nei žmogiškųjų išteklių įvykdyti Rangos sutartį. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas S. Š., teismo posėdžio metu parodydamas, kad nuo pat Rangos sutarties sudarymo pradžios ieškovo vadovas jam žadėjo kvalifikuotų statybininkų brigadą, kurios jis taip ir nesulaukė. Teismas iškraipė liudytojo A. B. parodymus. Tuo tarpu ieškovo paaiškinimai, kad Trišalė sutartis buvo pasirašyta tik dėl to, kad atsakovas vėlavo atlikti mokėjimus, yra visiškai nepagrįsti, nes Trišalė sutartis buvo pasirašyta anksčiau, nei ieškovui atsirado pagrindas teigti, kad atsakovas su juo laiku neatsiskaito.
Atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo
Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 15 d. ieškovas (rangovas) ir atsakovas (užsakovas) sudarė Statybos rangos sutartį (toliau ir Sutartis) dėl naujo pastato (daugiabučio gyvenamojo namo su požeminiu parkingu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) požeminės ir antžeminės dalies monolitinio gelžbetoninio karkaso ir mūro darbų pagal paruoštą projektą.Pagal Sutarties 4.1. punktą, užsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus ir jų rezultatus su rangovu per trisdešimt kalendorinių dienų, pasirašius kokybiškai atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. Šalys susitarė, kad iš kiekvieno mėnesio atsiskaitymo, kaip galimų defektų ištaisymo garantija, išminusuojama penkių procentų nuo atsiskaitymo dalis, kuri apmokama po to, kai įvykdomas sutarties 11.3. punktu prisiimtas įsipareigojimas. Įvykdžius rangovui 11.3. punkte prisiimtą įsipareigojimą sulaikyta suma grąžinama ne vėliau kaip per dešimt dienų. Pirmas atsiskaitymas už atliktus darbus atliekamas per dešimt kalendorinių dienų po atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo užsakovui.2014 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Ulma Construccion Baltic“ sudarė Trišalę sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo nuomoti ar parduoti inventorinius klojinius ar jų priedus ieškovui, o ieškovas – sumokėti trečiajam asmeniui už ieškovui nuomojamus ar parduodamus klojinius. Šalys susitarė, kad ieškovui per trisdešimt dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos nesumokėjus trečiajam asmeniui PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos pinigų sumos, trečiasis asmuo išrašo trečiąjį PVM sąskaitos faktūros egzempliorių ir įteikia jį užsakovui (atsakovui). Užsakovas, gavęs išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, per penkiolika dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos sumoka joje nurodytą sumą į trečiojo asmens nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke (sutarties 3.3. p.). Visas sumas, kurias užsakovas sumoka pagal trečiojo asmens ieškovui išrašytas ir užsakovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras, užsakovas turi teisę vienašališkai išskaičiuoti iš ieškovui mokėtinų sumų, kurias jis turėtų mokėti ieškovui pagal Rangos sutartį, o ieškovas su tuo sutinka (sutarties 3.4. p.).Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo (apelianto) 12 134,86 Eur skolos už atliktus darbus.Nurodė, kad 2014 m. liepos 31 d. išrašė ir pateikė apeliantui apmokėjimui už atliktus darbus PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0048 6 433,55 Eur (22 213,76 Lt) sumai, 2014 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0050 70,09 Eur (242 Lt) sumai už transporto paslaugas, 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0054 17 927,16 Eur (61 898,91 Lt) sumai už rugsėjo mėnesį atliktus darbus ir 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0058 6 528,47 Eur (22 544,59 Lt) sumai už spalio mėnesį atliktus darbus. 2014 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1459 apeliantas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą banke pervedė 4 344,30 Eur (15 000 Lt) sumą, o 2014 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1506 14 481,00 Eur (50 000 Lt) sumą. Remdamasis CK 6.54 straipsnyje nustatytomis įmokų paskirstymo taisyklėmis, ieškovas paskirstė įmokas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir nustatė, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0054 apeliantas liko skolinga 5 605,50 Eur, o pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0058 – 6 529,36 Eur, iš viso 12 134,86 Eur.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino visiškai.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl dviejų priežasčių – pirma, apeliantas su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs, nes ieškovo pateiktos sąmatos neatitinka tikrovės, o atliktų darbų aktai Nr. 3 ir 4 prieštarauja statybos darbų žurnalo įrašams bei neatitinka Civilinio kodekso ir Rangos sutarties reikalavimų; antra, net teismui pripažinus, kad apelianto ieškovui už atliktus darbus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0054 ir Nr. 0058 mokėtina suma yra 12 134,86 Eur, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo negalėjo būti tenkinamas visa apimtimi, nes iš jo, remiantis Trišalės sutarties 3.4. punktu, turėjo būti išskaičiuota apelianto trečiajam asmeniui UAB „Ulma Construccion Baltic“ sumokėta 8 124 Eur suma.Byloje nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. 0054 ir Nr. 0058 buvo išrašytos ieškovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų Nr. 3 (už rugsėjo mėnesį) ir 4 (už spalio mėnesį) pagrindu. Nors apeliantas pabrėžia, kad minėtuose aktuose nėra žymos apie apelianto atsisakymą juos pasirašyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino to kaip kliūties šiuos aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, nes byloje nėra ginčo dėl to, kad minėti aktai apeliantui buvo pateikti, o apeliantas jų nepasirašė.Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).Nagrinėjamu atveju apeliantas nereiškė reikalavimų pripažinti atliktų darbų aktus negaliojančiais, taip pat nepateikė įrodymų, kad apskritai būtų ėmęsis realių priemonių įvykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautuose aktuose nurodytų darbų kiekį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais atliktų darbų aktais, nes šių aktų juridinė galia įstatymo nustatyta tvarka byloje nebuvo paneigta.Apelianto argumentus, kad ieškovas į sąmatas įtraukė medžiagas, kurias tiekė apeliantas, taip pat, kad ieškovas vienašališkai padidino darbų įkainius, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes apelianto parengtos alternatyvios sąmatos tokių apelianto teiginių savaime neįrodo.Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teismas, remdamasis Trišalės sutarties 3.4. punktu, turėjo teisinį pagrindą iš prašomos priteisti iš apelianto skolos sumos išskaičiuoti apelianto trečiajam asmeniui UAB „Ulma Construccion Baltic“ Trišalės sutarties pagrindu sumokėtas sumas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantui apmokėjus trečiojo asmens UAB „Ulma Construccion Baltic“ pateiktas sąskaitas, ieškovas sąmatas koregavo. Taigi iš esmės teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti skolos suma jau sumažinta apelianto trečiajam asmeniui sumokėtomis sumomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.Kaip minėta, ieškovas prašė priteisti iš apelianto skolą dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų, sudarytų iki 2014 m. spalio 31 d., pagrindu. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad trys iš keturių apelianto mokėjimų trečiajam asmeniui atlikti vėliau, atitinkamai 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. kovo 3 d. Taigi apelianto argumentai, kad teismas nevertino ieškovo sudarytų dokumentų ir apelianto atliktų mokėjimų ryšio, yra pagrįsti. Be to, nors vienas iš keturių apelianto mokėjimų trečiajam asmeniui atliktas 2014 m. rugsėjo 17 d., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad šia suma ieškovas sumažino apelianto skolos ieškovui sumą, nes dokumentuose, kurių pagrindu ieškovas prašė priteisti iš apelianto skolą, buvo nurodyta būtent ieškovo atliktų darbų kaina.Bylos duomenimis, apeliantas Trišalės sutarties pagrindu trečiajam asmeniui sumokėjo 8 124 Eur (el. bylos popierinio priedo 1 t., b. l. 115-118, 121).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir sumažinti ieškovui iš apelianto priteistą skolos sumą iki 4 010,86 Eur (12 134,86 Eur - 8 124 Eur = 4 010,86 Eur).Byloje nėra duomenų, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos apeliantas pats būtų pasinaudojęs Trišalėje sutartyje numatyta galimybe išskaičiuoti iš ieškovui mokėtinų sumų apelianto trečiajam asmeniui sumokėtas sumas, todėl teismo priteistas palūkanų dydis paliekamas nepakeistas.
Dėl baudos už nepagrįstą statybos rangos sutarties nutraukimą priteisimo
Sutarties 10.1.3. punkte nustatyta, kad nepagrįstai nutraukęs sutartį, užsakovas atlygina rangovui visas jo turėtas pagrįstas išlaidas ir nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu, ir sumoka rangovui 20 proc. nuo bendros sutarties kainos dydžio baudą. Nepagrįstu sutarties nutraukimu nelaikomas 10.2.4. punkte nurodytas sutarties nutraukimo atvejis. Remiantis sutarties 10.2.4. punktu, jeigu rangovas vėluoja atlikti sutartyje sulygtus darbus ilgiau kaip dvidešimt dienų, užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, prieš tai įspėjęs rangovą raštu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki sutarties nutraukimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto rangos sutarties nutraukimas yra nepagrįstas, nes ieškovas negalėjo sudaryti darbų grafiko dėl apelianto veiksmų nuolat keičiant darbų projektą, todėl negalima konstatuoti, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus šalių suderintais terminais (ilgiau kaip dvidešimt dienų); be to, apeliantas nutraukė sutartį nesilaikydamas joje nustatytos tvarkos bei terminų.Taigi sprendimą pripažinti sutarties nutraukimą nepagrįstu lėmė teismo nustatyta aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios darbų grafiko, atitinkamai ieškovas nevėlavo / negalėjo vėluoti atlikti darbų.Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateiktas 2014 m. liepos 16 d. abiejų sutarties šalių atstovų pasirašytas dokumentas, pagal kurį I etapo darbai turėjo būti atlikti per 35 kalendorines dienas nuo darbų fronto priėmimo dienos. Pagal Statybvietės dalies priėmimo perdavimo aktą, darbų frontas (akte nurodytose ašyse) ieškovui buvo perduotas 2014 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, byloje yra pateikta įrodymų, kad šalys buvo sutarusios dėl konkrečių darbų atlikimo terminų, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas priešingai, šių dokumentų turinio nevertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė.Nors pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad apeliantas nuolat keitė darbų projektą, ir tai lėmė ieškovo negalėjimą sudaryti darbų grafiką, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esančiame Statybos darbų žurnale yra įregistruotas tik vienas projektinės dokumentacijos pakeitimas 2014 m. liepos mėnesį; kokią įtaką šis, taip pat kiti liudytojų parodyti darbų projekto pakeitimai galėjo turėti darbų atlikimo terminams, teismas nevertino. Be to, nors teismas taip pat rėmėsi sutarties nuostata, suteikiančia rangovui teisę sustabdyti darbus, užsakovui vėluojant atsiskaityti pagal sutartį daugiau kaip dešimt kalendorinių dienų (sutarties 4.3. p.), teismas nenagrinėjo, ar šia teise ieškovas faktiškai buvo pasinaudojęs. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo vienos iš sutarties 10.2.4. punkte numatytų sutarties nutraukimo sąlygų – ieškovo vėlavimo daugiau kaip dvidešimt dienų atlikti sutartyje sulygtus darbus – padaryta nepakankamai išanalizavus šiai išvadai padaryti reikšmingas aplinkybes, todėl negali būti vertinama kaip teisėta ir pagrįsta.Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties nutraukimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu dėl to, kad apeliantas nesilaikė sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos bei terminų – apie sutarties nutraukimą įspėti rangovą raštu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki sutarties nutraukimo.Nors byloje nėra duomenų, kad apie sutarties nutraukimą apeliantas būtų įspėjęs ieškovą raštu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime tai neturėtų lemti sutarties nutraukimą nepagrįstu, jeigu nustatoma, kad faktiškai rangovas apie sutarties nutraukimą buvo įspėtas (pavyzdžiui, žodžiu). Priešingas aiškinimas, teismo nuomone, prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).Byloje apeliantas teigė, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2014 m. spalio 31 d., o apie sutarties nutraukimą ieškovo vadovas jau žinojo 2014 m. spalio 28 d.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryta statybinio vagonėlio nuomos sutartis Nr. 14-10-31 ir jo priėmimo-perdavimo aktas nepatvirtina apelianto įrodinėjamos aplinkybės, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą žinojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu bylos aplinkybių vertinimu nesutinka.Kaip minėta, apeliantas tvirtino, kad sutartį nutraukė nuo 2014 m. spalio 31 d. Statybinio vagonėlio nuomos sutartyje, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo apeliantui statybinį vagonėlį, nurodyta nuomos pradžios data – 2014 m. lapkričio 3 d., t. y. pirma darbo diena, einanti po nurodytos rangos sutarties nutraukimo datos. 2014 m. lapkričio 5 d. el. laiške, kuriuo siuntė apeliantui šios sutarties projektą, ieškovo vadovas prašė apeliantą tą pačią dieną informuoti, jeigu vagonėlis apeliantui nereikalingas, tokiu atveju žadėjo jį išsivežti. Taigi logiška yra apelianto išvada, kad sudaryta statybinio vagonėlio nuomos sutartis yra susijusi būtent su rangos sutarties nutraukimu – sutartį nutraukus nuo 2014 m. spalio 31 d., statybinis vagonėlis statybos objekte ieškovui tapo nereikalingas, todėl jis ir sudarė su apeliantu jo nuomos sutartį. Tuo tarpu Statybos darbų žurnale esantys įrašai, kad ieškovas objekte baigė dirbti 2014 m. spalio 30 d. ir tą pačią dieną perdavė žurnalą (el. bylos popierinio priedo II t., 46, 49 l.), leidžia teigti, kad apie sutarties nutraukimą pastarasis žinojo iš anksto.Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuoti sutarties nutraukimo nepagrįstumą dėl pažeistos sutarties nutraukimo tvarkos nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo, nes esminio šios tvarkos, o tuo pačiu ir ieškovo teisių pažeidimo, byloje nenustatyta. Tačiau teismas sprendžia, kad sutartyje numatytas sutarties nutraukimo pagrindas – vėlavimas daugiau kaip dvidešimt dienų atlikti sutartimi sulygtus darbus – byloje nebuvo atskleistas ir dėl tirtinų aplinkybių bei įrodymų apimčių ir pobūdžio negali būti išspręstas iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Dėl šios priežasties skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl baudos priteisimo panaikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl priešieškinio reikalavimų
Byloje pareikštu priešieškiniu apeliantas prašė priteisti iš ieškovo 12 103,02 Eur nuostolių atlyginimo. Kaip matyti iš priešieškinio pagrindo, prašomus priteisti nuostolius apeliantas kildino iš vėlavimo atlikti statybos darbus.Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė, konstatavęs, kad apeliantas neįrodė 12 103,02 Eur nuostolių, susijusių su atliktų statybos darbų trūkumų ištaisymu. Taigi teismas skundžiame sprendime nurodė bei vertino kitą, nei suformuluotas priešieškinyje, reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo faktinį pagrindą.Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad teismas apelianto pateikto priešieškinio ne(iš)nagrinėjo, todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat panaikinama ir bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Apeliacinės instancijos teismui dalį bylos grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).Apelianto prašymo panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas konkretus apelianto nekilnojamasis turtas – teismas netenkina, nes tam nėra teisinio pagrindo (CPK 150 str. 2, 3 d.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliaciniame skunde apeliantas prašė priimti naujus įrodymus – el. laiškus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas.Apeliacinės instancijos teismas šio apelianto prašymo netenkina, nes sprendžia, kad pateikti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos išsprendimui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3-4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkintas ieškovo UAB „NT Baltic Group“ ieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo, atmestas atsakovo UAB „MRS“ priešieškinis bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį pakeisti – sumažinti ieškovui UAB „NT Baltic Group“ iš atsakovo UAB „MRS“ priteistą skolos sumą iki 4 010,86 Eur, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„priteisti ieškovui UAB „NT Baltic Group“ (juridinio asmens kodas 302451236) iš atsakovo UAB „MRS“ (juridinio asmens kodas 300083515) 4 010,86 Eur skolos, 327,63 Eur palūkanų, 40 Eur sumą, 8,40 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 4 378,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.