Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant prokurorui V. J., kaltinamajai Ž. G., jos gynėjui advokato padėjėjui V. P., laiduotojui R. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Vilniaus r. sav., ištekėjusi, dirba Nemenčinės K. P. gimnazijoje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalies padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 03.00 val., Vilniuje, ties Žirmūnų-Minties g., reguliuojama sankryža, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,69 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais Ž. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji Ž. G. savo kaltę įvykdžius jai inkriminuojamą nusikaltimą pripažino visiškai ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tą vakarą, 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitiko su vyru, bandė pagerinti padėtį, nes jie oficialiai neišsiskyrę, nors jau nebegyvena kartu. Nutarė nuvažiuoti į kokią kavinę pavakarieniauti, ten išgėrė alkoholio, apie 3 valandą nakties nutarė paskambinti sūnui, kad parvežtų, bet jis nekėlė ragelio, o kadangi gerai jautėsi nutarė grįžti namo pati ir lėtai važiavo namo. Paaiškino, kad turi sveikatos sutrikimų. Prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojui – jos sūnui R. G.. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis gyvybiškai reikalingas. Kaltinamoji tikrai negali paeiti dėl tachikardijos, ji dūsta kai eina. Nueiti iki poliklinikos jai sunku, todėl veža sūnus. Prašo neskirti ilgo laikotarpio teisių atėmimo, nes mokyklą lankantys vaikai gyvena toliau, už Nemenčinės, pas juos reikia važiuoti ir žiūrėti kaip jie gyvena, nes kaltinamoji yra vykdytoja, važinėja per visą rajoną. Ž. G. mokytoja ir jai taip gėda, kaip ji bus teista ir mokys vaikus.

Teisiamajame posėdyje laiduotojas R. G., parodė, kad yra kaltinamosios sūnus, jam 23 metai. Gyvena su mama, Nemenčinėje, mokosi ir dirba. Mokosi Lietuvos Edukologijos universitete, dirba vadybininku muitinės tarpininkų įmonėje, yra nevedęs, santykiai su mama labai geri. Bando pratinti ją sportuoti, eina su šuniu pasivaikščioti kartu, bando pratinti prie sveikos mitybos, truputį sunkoka, bet esant diabetui vis tiek reiks. Nesigydė nei psichiatrinėse ligoninėse, nei kitur. Mano, kad gali būti tinkamas laiduotojas, yra pasirengęs priimti atsakomybę, jis gyvena kartu su mama, tėvas kartu negyvena. Jis prižiūri namus, daugiau nei mama uždirba, visada jai padeda. Jų santykiai geri, mama tikrai atsižvelgia visada į jo nuomonę ir anksčiau klausydavo. Prašo atleisti kaltinamąją Ž. G. pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojui – jam, nes mano, kad jis yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir galės motinai daryti teigiamą įtaką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios gynėjas paaiškino, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, ji suprato savo klaidą. Palaiko prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas atitinka visus tokiam asmeniui keliamus reikalavimus. Jis nemano, kad kliūtis tai, jog jis yra kaltinamosios sūnus. Juolab, kad pats įstatymas tokio draudimo nenumato, tą paminėjo ir prokuroras. Dėl LR BK 68 str. 7 d. – dėl uždraudimo naudotis specialia teise atėmimo taikymo, tai sprendžiant atėmimo termino dydį, reiktų atsižvelgti į sunkinančias aplinkybes. Šioje byloje sunkinančių aplinkybių nėra, todėl prašytų taikyti minimalų specialios teisės atėmimo terminą, atsižvelgiant į tai kad šioje byloje nustatytos tik lengvinančios aplinkybės. Nesutiktų, kad transporto priemonė – nusikaltimo padarymo įrankis. Vis dėl to – neturėtų būti transporto priemonė laikoma nusikaltimo padarymo įrankiu, o tik padidinto pavojaus šaltiniu, kurio vairavimas blaiviems yra tik transporto priemonė. Transporto priemonės vertė pakankamai didelė, jos įsigijimui imta paskola, paskola neišmokėta, pačia transporto priemone naudojasi ir šeimos narys – R. G., todėl neproporcinga žala būtų padaryta ne tik mano ginamajai, o ir kitiems šeimos nariams. Todėl prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojui R. G.. Netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, o teisės atėmimą sutrumpinti 1 metų laikotarpiui. Laidavimo instituto esmė – užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams, ir leisti žmogui pasitaisyti. Ž. G. dėl padarytos veikos gailisi, pergyvena, tai atsiliepė ir jos sveikatos būklei, nustatytos naujos ligos: hipertenzija, kardiopatija, diabetas, tai dėl streso ir didelio pergyvenimo dėl padarytos veikos, dėl ko ji prisipažįsta ir labai gailisi. Gynėjas prašo atleisti kaltinamąją pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras paaiškino, kad Ž. G. veika kvalifikuota teisingai. Jos kaltė įrodyta jos prisipažinimu, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisiamajame posėdyje teisiamoji ir jos gynėjas prašė atleisti ją pagal laidavimą perduodant ją sūnaus atsakomybėn. Ž. G. atitinka visus LR BK reikalavimus, ji neteista, kaltę pripažįsta, civilinių ieškinių nėra, žala nepadaryta. Tačiau, jis kaip valstybės kaltintojas linkęs prieštarauti laidavimui dėl sekančių priežasčių: sūnus negali būti pripažintas laiduotojas, nors sutinka, kad santykiai artimi, mokosi ir dirba, tačiau sūnus negali būti laikomas autoritetu ar autoritetingu asmeniu, kad kontroliuotų motinos elgesį. Nors tiesioginio draudimo įstatyme nėra, bet teismas privalo apsvarstyti ar laiduotojas tinkamas. Prokuroro vertinimu, kad netinkamas, jis dar jaunas 23 metų, ir vargu ar turės autoritetą motinos akyse. Šiuo atveju Ž. G. yra 52 metų, pati dirba pedagoginį darbą, mano, kad ji pati kaip asmenybė yra susiformavusi, todėl nemano, kad jai reikalingas laidavimas. Veika padaryta panaudojant automobilį, automobilis laikytinas nusikaltimo įrankiu, todėl taikytina konfiskacija. Automobilis priklauso teisiamajai. Taip turėtų būti taikoma ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismai įpareigoti apsvarstyti, kokį teisės pažeidimą padarė kaltininkas. Šiuo atveju kaltinamoji vairavo neblaivi, todėl specialios teisės (vairuoti) atėmimas turi būti taikomas. Dėl konkretaus termino, tai reiktų apsvarstyti tai, kad ji buvo sunkaus girtumo laipsnyje, ji važiavo mieste, sudarinėjo avarines situacijas, nes patraukė pareigūnų dėmesį, vairavo be šviesų, todėl 2 metų teisės atėmimas turi būti taikomas.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

K. Ž. G. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo T. P. 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 03.00 val., prie Žirmūnų – Minties gatvių sankirtos, Vilniuje, Vilniaus AVPK vyriausieji patruliai patikrino automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos – Ž. G. alkoholio kiekį organizme ir nustatė 2.33 promilių girtumą (b.l. 1).

Policijos žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad sulaikyta girta vairavusi moteris – Ž. G. (b.l. 6-7).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. L. 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog gautas iškvietimas, kad Vilniuje, link Žirmūnų g., Žirmūnų žiedu važiuoja automobilis Ford, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, važiuoja be šviesų, pavojingai manevruoja po visą kelią (b. l. 8)

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 –osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. M. 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniu pranešimu pranešta apie sustabdytą galimai neblaivią vairuotoją (b. l. 9).

Specialisto išvadoje Nr. TA-7948/2017 nurodyta, kad Ž. G. kraujyje nustatyta mažiausia 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 20).

Pažyma iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilis priklauso kaltinamajai Ž. G., gim.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas Ž. G. kaltinimas visiškai pasitvirtino. Jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 7 d. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji Ž. G., įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. ji 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 03.00 val., Vilniuje, ties Žirmūnų-Minties g., reguliuojama sankryža, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD Focus G-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,69 promilės etilo alkoholio).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas kaltinamosios Ž. G. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 40 str., perduodant ją laiduotojui - sūnui R. G., nutraukiant baudžiamąją bylą.

Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos (kaltinamoji anksčiau neteista, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nėra žalos, yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamos veikos), tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkei (LR BK 40 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu prokuroras išreiškė abejonę, t. y. nesutiko, kad kaltinamosios sūnus – R. G. yra tinkamas laiduoti asmuo. Nors prokuroras pareiškė, kad įstatymas teoriškai nedraudžia sūnui laiduoti už motiną, tačiau vargu ar būdamas jauno amžiaus R. G. galės daryti teigiamą įtaką motinai.

Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu. Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Iš gautų duomenų matyti, kad R. G. yra jauno amžiaus, tačiau ne tik mokosi, bet jau ir dirba, charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, akivaizdu, kad jį sieja su mama glaudūs ryšiai, kartu gyvena.

Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad būtent jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką motinai. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir Ž. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) merų laidavimo terminas, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu LR BK 40 str. nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Ž. G. vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, kraujyje rasta 2,69 promilės etilo alkoholio. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai nustatytinas dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas (vidutinis terminas, nustatytas LR BK 68 str. 2 d.).

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju Ž. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau ji neteista, todėl teismo vertinimu, dvejų metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis kuris priklauso kaltinamajai, yra inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju Ž. G. veikė tiesiogine tyčia, tai yra ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam Ž. G. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė privalo būti konfiskuotina. Pabrėžtina, kad darydamas nusikaltimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl padaryto nusikaltimo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirtą kaltinamosios Ž. G. automobiliui , palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus jį perduoti VĮ „Regitra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., (duomenys neskelbtini) str. 5 d., 303 str. 4 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

Ž. G., gim. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, bei perduoti ją R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams, be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-3011-486/2017 Ž. G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 68 str. 1 d., paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Kardomąją priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus jį perduoti VĮ „Regitra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš Ž. G. konfiskuoti valstybės naudai nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirtą kaltinamosios Ž. G. automobiliui palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.