- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- e2A-118-544/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. Z., V. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. A., H. A.
- Ieškovas
- Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-118-544/2023
teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00407-2021-6
2023 m. gegužės 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bei A. Z. ir V. Z. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-53-839/2022 pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. Z., V. Z., V. A. ir H. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, akcinei bendrovei SEB bankui, S. B. individualiai įmonei dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė:
1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) S. B. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2002 m. sausio 25 d. parengtą žemės sklypo plano dalį, 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4 dalis, kuriomis leista V. A. parduoti – 0,0333 ha žemės sklype 0,8918 ha (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės kelią – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));
2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė V. A. 0,0333 ha žemės sklype (0,8918 ha), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
3) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria V. A. pardavė, o A. Z. nupirko 0,0333 ha dalis 0,8918 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
4) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria V. A. perduoda, o A. Z. priima 0,333 ha žemės sklype (0,8918 ha), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
5) taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0333 ha iš 0,8918 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovo A. Z. naudai 222 Eur.
2. Nurodė, kad 2021 m. kovo 29 d. gautas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) prašymas dėl viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, jog į Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise šiuo metu priklauso A. Z. ir V. Z..
3. Dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 2002 m. sausio 16 d. S. B. individuali įmonė atliko žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje bei parengė žemės sklypo planą. Nors žemės sklype buvo įsiterpęs kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio plotis pagal LR Kelių įstatymo nuostatas turėtų būti ne mažesnis nei 18 metrų, tačiau atliekant žemės sklypo matavimus, ženklinimą nesivadovauta teisės aktuose nurodytu išlaikyti kelio pločiu. Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ ir priskirtas rajoninių kelių kategorijai, kurį turto patikėjimo teise valdo Kelių direkcija.
4. Nurodė, kad 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4 dalimis leista V. A. parduoti 0,8918 ha (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą. 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybė pardavė V. A. 0,8918 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su į sklypą patenkančiu valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir šiam keliui privalomos skirti juostos žeme. 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. pardavė, o A. Z. šį žemės sklypą nupirko.
Šalies argumentai
5. Ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, vadinasi, negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku, todėl atlikti matavimai, Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymai ir šio įsakymo priedų, pirkimo–pardavimo sutarčių ir perdavimo–priėmimo aktų dalys, kuriomis perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio plotą, yra neteisėtos. Valstybės nuosavybė, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, tapo privačia nuosavybe, todėl ieškinys paduotas ginant viešąjį interesą. Panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turėtų būti taikoma restitucija pagal VĮ Registrų centras svetainėje nurodytą vidutinę žemės sklypo vertę. Restitucija taikytina pagal Kelių direkcijos parengtą žemės sklypo ribų koregavimo schemas, suderintas su žemės sklypo savininkais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino:
1) panaikino ab initio (nuo sudarymo momento) S. B. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2002 m. sausio 25 d. parengtą žemės sklypo planą, 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ 2 punkto sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4 dalis, kuriomis pagal atliktus S. B. individualios įmonės atliktus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2002 m. sausio 25 d. parengto žemės sklypo planą leista V. A. parduoti 0,0333 ha žemės 0,8918 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
2) pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė V. A. 0,0333 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
3) pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis V. A. pardavė ir perdavė, o A. Z. nupirko ir priėmė 0,0333 ha žemės 0,8918 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
4) taikė restituciją, nurodydamas grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0333 ha iš 0,8918 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos ribas, ir priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų A. Z. ir V. Z. naudai 222 Eur;
5) pavedė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. schemą, valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą.
7. Teismas nustatė, kad atsakovai A. Z. ir V. Z. yra žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), savininkai. Žemės sklypas įsigytas 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, kuria V. A. pardavė, o A. Z. nupirko 0,8918 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2021 m. balandžio 14 d. pažyma patvirtina, kad žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir duomenys nustatyti 2002 metais. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2002 m. sausio 16 d. S. B. individualios įmonės, taip pat ši įmonė atliko žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje bei parengė žemės sklypo planą. 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ sąrašo eilės Nr. 6 ir minėto įsakymo priedo eilės Nr. 4 dalimi leista V. A. parduoti 0,8918 ha (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą. 2002 m. vasario 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybė pardavė V. A. 0,8918 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
8. Nustatė, kad Kelių direkcija, atlikdama jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise perduoto valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypo, turinčio priklausyti valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelias) kadastrinius matavimus, nustatė, jog į Keliui tenkančią žemės sklypo juostą patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, tarp jų ir atsakovams A. Z. ir V. Z. pagal pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo dalis (313 kv. m.). Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą įrašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2004 m. gegužės 23 d.) ir priskirtas rajoninių kelių kategorijai (lentelės Nr. (duomenys neskelbtini), pagal šiuo metu galiojančią nutarimo redakciją lentelės eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). LR Kelių įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio kelių juostų plotį, 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybinės reikšmės V kategorijos kelių juostos minimalus plotis yra 18 metrų (iki 2002 m. spalio 23 d. galiojusios šio įstatymo redakcijos 10 straipsnis V kategorijos kelių juostos minimalų plotį taip pat numatė 18 metrų). Nagrinėjamu atveju kelias Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V kategorijai, todėl jo juostos plotis turi būti 18 metrų.
9. Teismas taip pat nustatė, kad Kelio užimamo žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų schemos, duomenys apie žemės sklypus, kurie patenka į Kelio ribas, taip pat Kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys, 2021 m. lapkričio 16 d. patikslinta schema dėl galimos Kelio ir žemės sklypo konfigūracijos patvirtina, jog žemės sklypo dalis patenka į Keliui turinčią priklausyti ne mažesnę nei 18 metrų pločio žemės juostą, nes atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus Kelio juostai, kertančiai žemės sklypą, nebuvo numatyta (palikta) ne mažiau nei 18 metrų pločio žemės juosta, nors Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), plane Kelias buvo pažymėtas ir numatytas, o vėlesniais projekto papildymais situacija nebuvo keičiama.
10. Teismas konstatavo, kad prokuroras, tikrindamas 2021 m. kovo 29 d. gautą informaciją iš Kelių direkcijos dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, paskutinius dokumentus iš VĮ Registrų centro gavo 2022 m. balandžio 20 d., o ieškinį teismui pateikė 2022 m. balandžio 30 d., todėl vieno mėnesio termino kreiptis į teismą nepraleido.
11. Teismas akcentavo, jog byloje nėra tokių duomenų, kad atsakovai, kuriems buvo suformuotos, o vėliau parduotos žemės sklypo dalys, patenkančios į valstybinės reikšmės kelio dalį, būtų darę kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant suformuotų žemės sklypų plotus. Todėl nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės kelio perdavimą privačiai nuosavybei lėmė valstybės institucijų veiksmai.
12. Teismas sprendė, kad priimdami administracinius teisės aktus, kurių pagrindu V. A. buvo leista įsigyti žemės sklypą, buvusių žemėtvarkos skyrių valstybės tarnautojai netyrė, kam nuosavybės teise priklauso kelias Nr. (duomenys neskelbtini), nesiaiškino šio kelio reikšmės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio, priskirto valstybinės reikšmės keliams, juostos plotį bei matmenis. Dėl to formuojant žemės sklypą į jį pateko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuri negalėjo būti privatizuojama ir į kurią nuosavybės teisės negalėjo būti perleistos, kadangi valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas yra išimtas iš civilinės apyvartos (CK 4.7 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, nustatant žemės sklypo ribas bei plotą ir perleidžiant jį V. A., o pastarajam vėliau perleidžiant sklypą A. ir V. Z., buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi iki 2002 m. kovo 20 d.), Kelių įstatymo 10 straipsnio (iki 2002 m. spalio 23 d. galiojusi redakcija), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis (iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. galiojusi redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas (iki 2002 m. liepos 3 d. galiojusi redakcija).
13. Teismo vertinimu, siekiant išvengti galimų tolimesnių ginčų dėl Kelio ir žemės sklypo ribų konfigūracijos, pagrįstai restituciją prašoma taikyti pagal koordinates, nurodytas VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtoje 2021 m. lapkričio 16 d. schemoje. Ši schema labiau atitinka 2002 m. parengtame ir patvirtintame žemės sklypo plane pažymėtas ribas (konfigūraciją), tuo pačiu tai labiau atitinka ir sąžiningų žemės sklypo savininkų interesus, nes iš žemės sklypo plano, pateiktų fotonuotraukų, nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog dalyje žemės sklypo yra gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kurie buvo pastatyti daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Žemės sklypo ginčo dalyje auga medžiai, pastatyta tvora. Objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog ši žemės sklypo dalis daugiau kaip pusę amžiaus nebuvo naudojama kaip atitinkamos sodybos kiemas ir ji buvo naudota kaip kelias, nėra pateikta ir tokių aplinkybių šalys neįrodinėja. Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) plane Kelio konfigūracija taip pat nėra pažymėta ir numatyta su tiksliomis koordinatėmis. Taigi, nėra pagrindo manyti, jog vėliau įstatymais nustačius kelių plotus, sodybos kiemas tapo Kelio dalimi, kaip tai matosi iš 2017 m. rugsėjo 25 d. atlikinėtų Kelio juostos žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų ir schemų.
14. Teismas nurodė, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai, paženklinimas buvo organizuoti ir atliekami valstybės institucijų lėšomis, todėl konstatavus, kad dėl valstybės institucijų kaltės matavimai, paženklinimas nėra atlikti tinkamai, yra pagrindas išeiti iš prokuroro pateikto ieškinio ribų taikant restituciją, pavedant atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. schemą, valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo ribų, kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. schemą bei dalį, kuria teismas pavedė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. schemą, valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą. Prašo taikyti restituciją natūra pagal prie ieškovo 2021 m. gegužės 14 d. ieškinio Nr. 6SVEP-21 pridėtas VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos schemas, o ne pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. schemą.
16. Nurodo, kad teismas be jokio teisinio pagrindo, pažeisdamas imperatyvias CK 6.145 – 6.147 straipsnių nuostatas, pritaikė netinkamą restitucijos taikymo modifikaciją. Nei trečiasis asmuo Kelių direkcija, nei pats ieškovas negalėjo paaiškinti ir atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu buvo parengta inžinierės A. Ž. 2021 m. lapkričio 16 d. schema. Taip pat kelia abejonių pačios schemos parengimo teisingumas, kadangi akivaizdžiai matosi valstybinės reikšmės rajoninio kelio konfigūracijos neatitikimai bei atsakovams A. Z. ir V. Z. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimai. Visų šių aplinkybių nesiaiškino ir nevertino pirmosios instancijos teismas, todėl netinkamai taikė tokį restitucijos modelį.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teigia, jog ji nuolatos akcentavo, kad šiuo atveju ginčas sprendžiamas ne dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų pagal CK 4.45 straipsnio nuostatas, o dėl valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio valstybinės reikšmės kelio, kurio plotis yra 18 metrų. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė žemės sklypų ribas, tačiau tai nebuvo ieškinio reikalavimo pagrindas ir dalykas, taip pat nėra galimybės įvertinti, ar schemoje nurodytos ribos yra teisingos, ar atitinka kelio formavimui keliamus reikalavimus, t. y. kelio juostos kadastro duomenų bylų rengimo tvarką, reglamentuotą Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 „Dėl kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo.
18. Atsakovės manymu, teismas negalėjo taikyti restitucijos pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovės parengtą schemą, kadangi valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas ir įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, kaip žemės sklypas, kuris turi tikslias žemės sklypo ribas, plotą, kadastrinį ar unikalų numerį, kurį galima būtų identifikuoti ir traktuoti. Be to, toks restitucijos taikymas pagal parengtą schemą neatitinka faktinės padėties natūroje, kadangi pagal parengtą schemą natūroje yra ne kelias žvyruota danga, o dalis žemės ūkio naudmenų (pieva, žolė), kuria negalėtų vykti transporto priemonių eismas, dalis kelio su žvyruota danga patektų į atsakovų žemės sklypo dalį. Šios faktinės aplinkybės jau akivaizdžiai buvo aiškios 2021 m. lapkričio 8 d. vykusio susitikimo su Kelių direkcija ir atsakovais ginčo vietoje.
19. Tvirtina, jog nesutinka su teismo sprendimo rezoliucine dalimi, kuria teismas pavedė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. schemą, valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą. Nei vienas Lietuvos Respublikos įstatymas ar įgyvendinamasis teisės aktas, kuris imperatyviai reglamentuoja kadastrinių matavimų atlikimą, neįpareigoja ir nereglamentuoja, kad valstybė savo lėšomis atliktų privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Ši našta tenka tik žemės sklypų savininkams. Šiuo aspektu teismas priėmė perteklinį sprendimą, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) teisės normas ir be jokio teisinio pagrindo išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą atsakovai A. Z. ir V. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti.
21. Nurodo, teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindų, dėl kurių galėtų būti tenkintas atsakovės apeliacinis skundas. Skundu pageidaujama, kad keliui būtų priskirta žemės juosta, kurioje dar iki nepriklausomybės atkūrimo ir visų atitinkamų įstatymų priėmimo stovėjo šiuo metu atsakovams A. Z. ir V. Z. priklausanti sodyba. Teismas taikydamas restituciją aiškiai nurodė valstybės keliui priskirtinas žemės juostos ribas, kurios suderintos tiek su Kelių direkcija, tiek ir su atsakovais A. Z. ir V. Z.. Į bylą nėra pateikta ir atsakovams nežinomas joks aktas, kurio pagrindu ginčo keliui būtų priskirta konkrečios konfigūracijos žemės juosta, t. y. nėra aišku, nuo kurio konkrečiai ar iki kurio konkrečiai taško turi būti matuojamas minimalus 18 metrų žemės juostos plotis.
22. Teigia, jog apeliantė prašo taikyti restituciją pagal prie ieškinio pridėtas Kelių direkcijos schemas, tačiau jos parengtos nesant tam jokio teisinio pagrindo. Pradiniame ieškinyje nurodomos konfigūracijos valstybinės reikšmės kelio žemės sklypas buvo suformuotas 2017 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atitinkamas sprendimas dėl visos eilės atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pažeidimų Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra panaikintas, ir šiuo metu joks žemės sklypas keliui neegzistuoja. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, iš kurio matyti, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal kurį apeliantė formuluoja reikalavimus, nebeegzistuoja. Byloje nėra jokių įrodymų, kad projektuotojai projektuodami atitinkamą keliui skirtą žemės sklypą jį suprojektavo atitinkamoje atsakovams priklausančioje sodyboje, žemės sklypo kraštines išlaužant tarp atsakovams priklausančių pastatų.
23. Mano, jog, skirtingai nei nurodo apeliantė, teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad pateikta 2021 m. lapkričio 16 d. schema labiau atitinka 2002 m. parengtame ir patvirtintame žemės sklypo plane pažymėtas ribas (konfigūraciją), tuo pačiu tai labiau atitinka ir sąžiningų žemės sklypo savininkų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
24. Nesutinka su apeliante, kad nustatytas restitucijos taikymas neatitinka faktinės padėties natūroje.
Neatitinka tikrovės teiginiai, jog bent dalis žvyruotos dangos patenka į likusią atsakovams žemės sklypo dalį. Kaip matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, atitinkamoje atsakovams likusioje žemės sklypo dalyje nuo seno stovi tvora, teritorija užsodinta įvairiais sodiniais, joje auga žolė. Net už atsakovams likusios žemės ant valstybei grąžintos dalies auga šimtamečiai medžiai, o atitinkamoje dalyje bent paskutinius 100 metų, kol augo medžiai, jokios transporto priemonės tikrai nevažinėjo. Pati žvyruota kelio dalis nesiekia ir 14 metrų. Todėl bent keturių metrų pločio valstybei grąžintoje žemės sklypo dalyje yra ir/ar bus žemės ūkio naudmenos, nepriklausomai pagal kurią schemą būtų gražinta žemė valstybei.
25. Tvirtina, jog nenustačius tikslios valstybei grąžinamos žemės sklypo dalies, kas buvo galima tik nustačius keliui skirtos žemės juostos ribas, kurios besiribotų su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, nebuvo galimybės net tenkinti ieškinio, kadangi nebūtų aišku, kuri konkrečiai žemės sklypo dalis yra atitekusi atsakovams. Tuo pačiu nebūtų galima ir apskaičiuoti kompensacijos dydžio. Todėl teismas buvo priverstas nustatinėti atitinkamas ribas, nes nei viename dokumente nėra nustatyta, kur konkrečiai yra valstybinio kelio žemės juosta.
26. Nurodo, kad, nors apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai pavesta organizuoti žemės sklypo kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą, tačiau be šios ginčijamos sprendimo dalies nebūtų įmanoma nustatyti, kurioje konkrečiai dalyje buvo panaikinti (pripažinti negaliojančiais) kadastriniai matavimai ir jų dokumentai, 2002 m. vasario 22 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Utenos rajone“ ir kt.
27. Atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant naujus kadastrinius matavimus juos tikrins ir tvirtins tik atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba. Tokiu būdu kerštaudama atsakovams A. Z. ir V. Z. už panaikintus jos neteisėtus sprendimus, ji turės galimybę sudaryti tokią situaciją, jog atsakovai niekada negalės užbaigti atitinkamų kadastrinių matavimų ir pilna apimtimi disponuoti savo nuosavybe, nes nebus aiškios jiems priklausančio žemės sklypo ribos. Šiuo atveju teismas teisėtai ir pagrįstai restituciją pritaikė tokiu būdu, kuriuo įpareigojo neteisėtus veiksmus atlikusius asmenis ištaisyti atitinkamą pažeidimą savo lėšomis. Sutinka, kad kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininkai, tačiau teismas ir įpareigojo apeliantę organizuoti atitinkamų matavimų atlikimą, o ne pačiai atlikti šiuos matavimus.
Šalies argumentai
28. Apeliaciniu skundu atsakovai A. Z. ir V. Z. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir papildomai priteisti atsakovui A. Z. iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.
29. Nurodo, kad teismas pritaikė restituciją tokiu būdu, kokiu kaip tik ir siūlė atsakovai A. Z. ir V. Z. visoms valstybinėms institucijoms siekiant išspręsti bylą taikiai, todėl atitinkama sprendimo dalimi jų teisės iš esmės nėra pažeidžiamos. Tačiau dėl teismo sprendimu jau pripažintų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų šie atsakovai buvo patraukti į bylą atsakovais, dėl ko buvo priversti samdyti atstovą ir patirti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų manymu, atitinkamos išlaidos jau šioje byloje turėjo būti priteistos jiems iš valstybės tam, kad nereiktų užvesti naujos bylos ir patirti dar papildomų bylinėjimosi išlaidų.
30. Pažymi, jog jie šioje byloje ginčyta pirkimo-pardavimo sutartimi jau prieš dvidešimt metų iš V. A. įsigijo valstybės kontroliuojamame Nekilnojamojo turto registre įregistruotą labai aiškiai apibrėžtų ribų žemės sklypą. Nežinojo ir negalėjo žinoti, kad galbūt iki jiems įsigyjant atitinkamą žemės sklypą valstybės vardu veikiantys asmenys buvo padarę kokių nors klaidų, kurios ir buvo konstatuotos šioje byloje. Siekdami neišlaidauti atsakovai ieškojo atstovo, kuris sutiko atstovauti už sąlyginai nedidelį užmokestį, kuris gerokai yra mažesnis už rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokestį. Už visus byloje atliktus procesinius veiksmus, įskaitant ir derybų dėl taikos sutarties sudarymo, įvairių sutarčių projektų perengimą ir kitiems pateikimą, jie sumokėjo ir atitinkamai prašo priteisti iš valstybės tik 1 500 Eur, iš kurių advokatas iš karto valstybei jau grąžino 260,33 Eur pridėtinės vertės mokesčio.
Atsiliepimas
31. Atsiliepimu į atsakovų A. Z. ir V. Z. apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
32. Nurodo, kad apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašydami pakeisti dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nenurodo jokių teisinių sprendimo negaliojimo pagrindų, o apeliacinio skundo turinyje nurodo tik argumentus, kurie yra grindžiami pačių apeliantų nuomone, nesivadovaujant imperatyviomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančiomis teisės normomis ir suformuota teismų praktika.
33. Atsiliepimu į atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bei A. Z. ir V. Z. apeliacinius skundus ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras prašo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti, o dėl atsakovų A. Z. ir V. Z. apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, nes prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra susijęs su viešuoju interesu, kurį gina prokuroras.
34. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas, pagristai konstatavęs, jog valstybinės reikšmės kelio dalies perdavimą privačiai nuosavybei lėmė valstybės institucijų veiksmai, pasirinko tinkamą restitucijos variantą. Sprendime teisingai nurodyta, kad valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Apeliantė skunde nenurodė jokių teisinių pagrindų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas dėl restitucijos taikymo, skundą grindžia tik savo pačios padarytomis išvadomis.
35. Atsiliepimu į atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bei A. Z. ir V. Z. apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kelių direkcija prašo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų A. Z. ir V. Z. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
36. Nurodo, kad apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas būtų pažeidęs ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir proceso įstatymo teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas ginčijamu būdu pritaikęs restituciją, pažeidė restituciją reguliuojančias teisės normas ir (ar) peržengė bylos ribas. Tokio restitucijos taikymo būdo ieškovas reikalavo patikslintame ieškinyje, teismo posėdyje. Tiek ieškovas, tiek atsakovai bei trečiasis asmuo pasisakė dėl ginčijamo restitucijos taikymo būdo būtinybės, reikšmingų aplinkybių. Teismo posėdyje teismas aiškiai informavo šalis apie ketinimą peržengti ieškinio ribas, šią būtinybę ir ribas išsamiai argumentavo. Be to, teismas motyvavo restitucijos modifikavimo būtinumą, pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog įstatyme yra įtvirtintos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Tuo tarpu nemotyvuotas atsakovės reikalavimas taikyti restituciją klasikiniu būdu (vien tik grąžinant žemės sklypo dalį valstybei, o žemės sklypo savininkams priteisiant tik žemės sklypo dalies vertę) lemtų naujus ginčus tarp šalių.
37. Teigia, jog ginčui aktualus teisinis reguliavimas nedraudžia nustatyti įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam atsakingam asmeniui valstybės lėšomis organizuoti žemės sklypo kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimo. Šiuo atveju atsakovė jokiu būdu nepagrindė savo pozicijos, kad restitucijas taikymo modifikacija savaime yra ieškinio ribų peržengimas. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra viešasis interesas, akivaizdu, kad teismas, modifikuodamas restitucijos taikymo būdą, turėjo teisę peržengti ieškinio ribas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovų A. Z. ir V. Z. apeliacinis skundas tenkinamas.
39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
40. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, šalių apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
41. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
42. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai skundžiamu 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu tenkino ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo ir, be kita ko, nusprendė taikyti restituciją, grąžinant natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0333 ha iš 0,8918 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos ribas, priteisiant iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų A. Z. ir V. Z. naudai 222 Eur, pavesdamas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. schemą, valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą.
43. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamą restitucijos taikymo modifikaciją pagal Kelių direkcijos atstovės parengtą schemą, nes valstybinės reikšmės rajoninis kelias (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, kaip žemės sklypas, kuris turi tikslias žemės sklypo ribas, plotą, kadastrinį ar unikalų numerį, kurį galima būtų identifikuoti ir traktuoti. Be to, teismas be pagrindo pavedė per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. schemą, valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo ribų, kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą. Atsakovai A. Z. ir V. Z. su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka ta apimtimi, kad teismas nusprendė jų naudai nepriteisti 1 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą restitucijos taikymo būdą ir ar pagrįstai pavedė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą, taip pat, ar ne be pagrindo nepaskirstė tarp atsakovų išlaidų atlyginimo.
44. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išdėstytais argumentais, kurių pagrindu ji nurodo, jog nei Kelių direkcija, nei pats ieškovas negalėjo paaiškinti ir atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu buvo parengta inžinierės A. Ž. 2021 m. lapkričio 16 d. schema, taip pat kelia abejonių pačios schemos parengimo teisingumas, kadangi akivaizdžiai matosi valstybinės reikšmės rajoninio kelio konfigūracijos neatitikimai bei atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų neatitikimai. Vien tai, kad apeliantė dėl su šiuo klausimu teismo ištirtų ir įvertintų aplinkybių bei padarytų išvadų turi kitokią nuomonę, palankią jos interesams, nesudaro pagrindo spręsti apie neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą ir netinkamą išvadų argumentavimą.
45. Kaip matyti, apeliantė prašo taikyti restituciją pagal prie ieškinio pridėtas Kelių direkcijos žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), koregavimo schemas. Pažymėtina, jog ieškinyje nurodomos konfigūracijos valstybinės reikšmės kelio žemės sklypas buvo suformuotas 2017 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2,203 - 12,154 km), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ bei neatskiriamą jo dalį – kadastro duomenų bylą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Kartu su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal kurį apeliantė formuluoja reikalavimus, nebeegzistuoja. Todėl atsakovai yra teisūs, kad ieškinyje nurodomos konfigūracijos kelias priimant byloje ginčijamus administracinius aktus ir sudarant sandorius neegzistavo bei neegzistuoja ir šiuo metu.
46. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija 2020 m. spalio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyrius, gavęs UAB ,,Mobitakas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodoma, jog suformuota kelio juosta valstybinės reikšmės regioniniam keliui Nr. (duomenys neskelbtini) kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotus su keliu besiribojančius keturis žemės sklypus, be kita ko, ir pareiškėjo A. Z. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo pradėti procedūrą, numatytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte, tačiau to nepadarė, nors suformuoto kelio juostos Nr. (duomenys neskelbtini) ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir naujai suformuoto kelio juostos ribos (konfigūracija) neatitiko 2002 m. parengto ir patvirtinto pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų ribų (konfigūracijos). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Kadastro nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą) žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-745-502/2018 ir kt.). Vadinasi, apeliantei laiku neatlikus atitinkamų Kadastro nuostatų 21 punkte numatytų procedūrų, nėra galimybės nustatyti, ar faktiškai atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos (konfigūracija) atitinka ar neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotų žemės sklypų ribų (konfigūracijos), o jei neatitinka, tai kuri iš sklypų dalių ir kurioje dalyje.
47. Pažymėtina, jog schema, pagal kurią teismas taikė restituciją, buvo parengta Kelių direkcijos ginčo šalims betarpiškai ir taikiai siekiant išspręsti kilusį ginčą apžiūrėjus padėtį vietoje. Apeliantė buvo taikos sutarties darybų šalis, todėl tokia schema buvo parengta siekiant sandorių (dalies) negaliojimo tikslu parinkti žemės sklypų savininkų teises mažiausiai ribojantį kelio savininko teisių ginimo būdą, nustačius, jog būtent tokios konfigūracijos žemės sklypo juosta atitinkamoje su atsakovams priklausančiu žemės sklypu besiribojančioje dalyje galėtų būti priskirta ginčo kelio žemės juostai. Taikant restituciją įprastu (standartiniu būdu), kelio sklype atsidurtų dalis žemės savininkų statinių. Todėl tokia schema užtikrino kelio sklypo konfigūraciją tokiu būdu, kad nebūtų ribojamos atsakovų teisės į esamus statinius. Be to, parengta schema buvo išsiųsta atsakovei derinti. Kaip pagrįstai pažymėjo ir teismas, 2021 m. lapkričio 16 d. schemoje atvaizduojama galima kelio ir žemės sklypo konfigūracija taip pat yra tinkama pagal šiam keliui keliamus normatyvinius reikalavimus, o pati schema – tinkama kelio eksploatacijai.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad ginčo kelias kaip nekilnojamojo turto objektas nėra suformuotas. Pažymėtina, kad minėtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. Z. prašė panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kelio juostos), esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame nutiestas valstybinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2,203 – 12,154 km), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo (kelio juostos) suformavimo)“ bei neatskiriamą jo dalį kadastro duomenų bylą; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“. Nurodyti atsakovo A. Z. reikalavimai buvo patenkinti. Todėl, priešingai nei tvirtina apeliantė, nagrinėjamu atveju iš esmės neįmanoma situacija ir atitinkamai atsakovės reikalavimas, kuomet kelio savininko pažeistos teisės būtų ginamos po kelio statinio ir (ar) jam priklausančio žemės sklypo suformavimo.
49. Įvertinus nutarties 45-48 dalyse nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad pateikta 2021 m. lapkričio 16 d. schema labiau atitinka 2002 m. parengtame ir patvirtintame žemės sklypo plane pažymėtas ribas (konfigūraciją), tuo pačiu tai labiau atitinka ir sąžiningų žemės sklypo savininkų interesus. Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) plane kelio konfigūracija taip pat nėra pažymėta ir numatyta su tiksliomis koordinatėmis. Taigi, nėra pagrindo manyti, jog vėliau įstatymais nustačius kelių plotus, sodybos kiemas tapo kelio dalimi, kaip tai matosi iš 2017 m. rugsėjo 25 d. atlikinėtų Kelio juostos žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų ir schemų.
50. Teisėjų kolegija pritaria atsakovų pozicijai, kad prie ieškinio pridėtos schemos iš esmės yra netinkamos restitucijos taikymui, nes pagal jas nebūtų galima tiksliai nustatyti, kuri konkrečiai žemės dalis yra paimama iš atsakovų A. Z. ir V. Z. ir grąžinama valstybei. Atitinkamose schemose nėra užfiksuoti žemės sklypo ribų posūkio taškai su atitinkamomis koordinatėmis, todėl nebūtų galima nustatyti, kuri konkrečiai žemės sklypo dalis yra grąžinta valstybei. Be to, remiantis atitinkamomis schemomis, ne visose kelio dalyse būtų išlaikytas įstatyme nustatytas minimalus 18 m žemės juostos plotis.
51. Vertindama apeliantės skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius restituciją grąžinti valstybės nuosavybėn kelio dalį pagal Kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. schemą, buvo neteisingai, kaip perteklinis, nustatytas įpareigojimas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą schemą, valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą, todėl ši skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis naikinama.
52. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių darbuotojas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.
53. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą (nutarties 52 punktas), darytina išvada, kad dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir naujo šio žemės sklypo plano parengimo, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai turi kreiptis į matininką, turintį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą.
54. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, konstatavo, kad ginčas susijęs su viešojo intereso gynimo specifika, todėl pagal prokuroro ieškinį iš esmės atsakingi pagrindiniai atsakovai – valstybė, ją atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos. Atitinkamai teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neturi pagrindo žyminio mokesčio ir kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstyti tarp kitų atsakovų (fizinių asmenų) ir jas priteisti valstybės naudai ar spręsti dėl atsakovų tarpusavio išlaidų atlyginimo. Atsakovai A. Z. ir V. Z. su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė nepriteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nesutinka ir prašo pakeisti sprendimą, priteisiant atsakovui A. Z. 1 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovų skundo argumentu sutinka ir laiko, jog yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti.
55. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).
56. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai A. Z. ir V. Z. yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Šį žemės sklypą jie įsigijo 2003 m. birželio 4 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kuria V. A. pardavė, o A. Z. nupirko 0,8918 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, duomenys nustatyti 2002 metais. Todėl akivaizdu, jog atsakovai negalėjo žinoti, kad iki jiems įsigyjant atitinkamą žemės sklypą valstybės vardu veikiantys asmenys buvo padarę kokių nors klaidų, kurios ir buvo konstatuotos šioje byloje. Išnagrinėjus bylą, nenustatyta, jog atsakovai, kuriems buvo suformuotos, o vėliau parduotos žemės sklypo dalys, patenkančios į valstybinės reikšmės kelio dalį, būtų darę kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant suformuotų žemės sklypų plotus.
57. Nagrinėjamu atveju atsakovai, gindami savo teises, samdė profesionalų teisininką – advokatą, todėl patyrė išlaidų, už kurių susidarymą atsakinga atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovų patirtas išlaidas už atsiliepimo į ieškinį surašymą, atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą, kitų procesinių dokumentų surašymą, pasiruošimą ir dalyvavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose patvirtina mokėjimo dokumentai (mokėtojas atsakovas A. Z.), jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovui A. Z. priteistinos iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
58. Įvertinusi visus kitus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
59. Atsakovai A. Z. ir V. Z. apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie tokias išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti, panaikinant dalį, kurioje nurodyta „pavesti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą 2021 m. lapkričio 16 d. schemą, valstybės lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, kadastrinių matavimų, paženklinimo ir kitų su tuo susijusių dokumentų parengimą“.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.