Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo M. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas dublike atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie atsakovo nurodytą faktą – nuomos sutartį. Dėl šios priežasties ieškovas objektyviai negalėjo žinoti, kam kelti piniginį reikalavimą dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo. Ieškovas pabrėžė, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos bei kita įranga ir jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, kaupti lėšas namo atnaujinimui.

Trečiasis asmuo M. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Trečiajam asmeniui M. D. procesiniai dokumentai (ieškinys, atsiliepimas, dublikas, triplikas, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, pranešimas apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grąžinti neįteikti. Nurodyti procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka po 30 dienų nuo pranešimo apie siunčiamus procesinius dokumentus palikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio formą, datą, laiką ir vietą dalyvaujantys byloje asmenys informuoti viešo paskelbimo būdu. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta.

2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3857/18 (2.1.1E-TD2) pagrindu ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ (buvęs pavadinimas - UAB „Karoliniškių būstas“) yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie įregistruotas nuomos sutartis nėra.

Skolų valdymo ataskaitos ir pateiktų sąskaitų duomenimis nustatyta, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už minėtam butui suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (administravimas, priežiūra/eksploatacija, remontas, teritorijų ir laiptų valymas, šilumos ūkio priežiūra, šiukšlių išvežimas, bendra elektra) yra susidariusi 130,09 Eur skola. Pažymėtina, kad priskaičiuotos sumos pagrįstumas nėra ginčijamas. Atsakovė su jai pareikštu ieškiniu nesutinka, teigdama, kad ji nėra tinkama atsakove byloje. Atsakovės teigimu, su ieškove už jos suteiktas paslaugas turi atsiskaityti buto nuomininkai, kurie bute gyvena nuomos sutarties pagrindu.

Iš į bylą pateiktos 2002 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 94 nustatyta, kad gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) neterminuotam naudojimui išnuomota G. B. Nuomos sutarties 2.2 punktu nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 d. dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. 2019 m. gegužės 15 d. buto patikrinimo akto Nr. 19534 duomenimis nurodytame be pagrindinės buto nuomininkės G. B., faktiškai bute gyveno jos motina M. D., gim. 1945 m. vasario 2 d., ir anūkė M. Š., gim. 2014 m. sausio 27 d.

G. B. mirė 2019 m. birželio 22 d. Duomenų apie tai, kokie asmenys gyvena nurodytame bute po pagrindinės nuomininkės mirties, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Taigi pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, eksploatavimu, daiktinės teisės normų pagrindu tenka buto ir kitų patalpų savininkui. Šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

Atsakovė viešame registre nebuvo išviešinusi su G. B. sudarytos nuomos sutarties, taip pat nėra pateikta duomenų, kad ieškovė kokiu nors būdu apie tokią sutartį buvo informuota. Taigi, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovei kaip pastato administratorei buvo žinomos aplinkybės tiek apie sudarytą nuomos sutartį, tiek apie tai, kad pagrindinė nuomininkė G. B. buvo įsipareigojusi mokėti butui tenkančius mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir suteiktas komunalines paslaugas. Atitinkamai, atsakovė nėra išviešinusi ir aplinkybių apie tai, kad tokių išlaidų apmokėjimo pareiga tenka G. B. buvusiai šeimos narei – šioje byloje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui M. D. Byloje nėra ginčo, kad buto, esančio A. P. (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Pažymėtina, atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad po G. B. mirties 2019 m. birželio 22 d. nurodytame bute liko gyventi M. D. ar mažametė M. Š. Pažymėtina, kad į bylą trečiuoju asmeniu įtraukus M. D. ir jai siunčiant procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), visi procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Dar daugiau, atsakovės pateiktame 2019 m. gegužės 15 d. buto patikrinimo akte nurodyta, kad G. B. motina serga Alzheimerio liga. Nurodytos aplinkybės apie M. D. galimą ligą (pažymėtina, kad byloje nėra medicininių dokumentų, kurie patvirtintų šios ligos diagnozavimą) bei tai, kad M. D. siųstų dokumentų įteikti nepavyko, kelia abejonių dėl to, ar M. D. faktiškai po 2019 m. birželio 22 d. gyvena nurodytame bute. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad M. D. po pagrindinės nuomininkės G. B. mirties liko gyventi nurodytame bute ir prisiėmė iš nuomos sutarties kylančias nuomininko pareigas ne tik mokėti nuomos mokestį, bet ir atsiskaityti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas.

Atsakovė, siekdama įrodyti, kad ne ji turi atsakyti pagal ieškinį, kaip buto savininkė turėjo pareigą įrodyti ne tik aplinkybę, kad M. D. teisėtais pagrindais įgijo nuomininko teisę naudotis gyvenamąja patalpa (t. y. kaip nuomininko šeimos narė), bet ir tai, kad gyvenamoji patalpa jos yra faktiškai naudojama už atlyginimą. Kaip jau minėta, atsakovė įrodymų, kad M. D. faktiškai po pagrindinės nuomininkės mirties naudoja nurodytas gyvenamąsias patalpas, į nagrinėjamą bylą nepateikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus darytina išvadina, kad pareiga atsiskaityti už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir suteiktas komunalines paslaugas tenka šių patalpų savininkei – atsakovei. Atsakovė skolos susidarymo laikotarpio, skolos paskaičiavimo ir jos dydžio neginčija. Atsakovės argumentai apie tai, kad ji negaudavo sąskaitų, nepaneigia fakto, kad ieškovė faktiškai paslaugas suteikė, bei neeliminuoja atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas namo administravimo paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 130,09 Eur skola už administravimo ir eksploatacines paslaugas (CK 4.82 str. 3 d.)..

Pažymėtina, kad tai, jog skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė buvo išnuomojusi jai nuosavybės teise priklausantį butą kitiems asmenims, neturi įtakos ieškovės atsakovei pareikštų reikalavimų pagrįstumui. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė turi teisę iš jos priteistos sumos reikalauti regreso tvarka iš nuomininkų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 130,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, 30 Eur išlaidos už advokato pagalbą, 0,87 Eur už nekilnojamojo turto registro išrašą, iš viso 45,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 6,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, 130,09 Eur (šimtas trisdešimt eurų 9 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 130,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,87 Eur (keturiasdešimt penki eurai 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 6,40 Eur (šeši eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.