- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e1-747-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50616-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- A. U.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. U. 2020 m. gruodžio 29 d., apie 16.22 val., Vilniuje, Salininkų gatvėje, prie geležinkelio pervažos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. U. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d., po darbo, žmonos automobiliu „Audi A4 Avant“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) užvažiavo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį, išgėrė „Starkos“, nes artėjo jo gimtadienis. Po to iš draugo tuo pačiu automobiliu nuvažiavo į „Maxima“ parduotuvę nupirkti produktų ir važiavo atgal pas tą patį draugą, norėdamas palikti ten automobilį. Bevažiuojant, prie geležinkelio pervažos Salininkuose, sustabdė policijos pareigūnai, kurie pastebėjo, kad jis (A. U.) yra išgėręs, davė pūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu pripūtė 2,26 promilių, antru – 2,27 promilių. Dėl įvykio labai gailisi (priedo b. l. 50-51).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. gruodžio 29 d., 16.18 val. buvo gautas pranešimas, jog Mechanikų gatve link Salininkų važiuoja galimai neblaivus automobilis „Audi A4“, juodos spalvos universalas (v. n. (duomenys neskelbtini)) nusuko link parduotuvės „Maxima“ (priedo b. l. 8-9)
Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1361435, iš kurių matyti, kad A. U. 2020 m. gruodžio 29 d., 16.29 val. buvo nustatytas 2.26 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2020 m. gruodžio 29 d., 16.49 val., nustatytas 2,27 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (priedo b. l. 15-17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. B. 2020 m. gruodžio 29 d. tarnybinis pranešimas ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 29 d., dirbant kartu vyriausiuoju patruliu M. K., apie 16.18 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Mechanikų gatve link Salininkų važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su juodos spalvos automobiliu „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), automobilis nusuko link parduotuvės „Maxima“ ir važiuoja teisiai. Automobilį sustabdė Vilniuje, Salininkų gatvėje, prie geležinkelio pervažos. Automobilyje važiavo vienas A. U., akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad gėrė alaus. A. U. buvo patikrintas blaivumas ir pirmu putimu nustatytas 2,26 promilių girtumas, o antru pūtimu – 2,27 promilių girtumas. Automobilis „Audi A4“ su tralu buvo išvežtas į policijos saugomų automobilių aikštelę, o A. U. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tarnybines patalpas (priedo b. l. 6, 39-41)
Valstybės įmonės (toliau –VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, jog transporto priemonės „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkė ir valdytoja yra A. R. (priedo b. l. 23-24).
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis 2020 m. gruodžio mėnesį automobilio „Audi A4“ (pasirinkti 2006 metai) kaina su PVM yra 3 270 Eur (priedo b. l. 26).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina A. U. pareikštą kaltinimą, t. y. jog jis 2020 m. gruodžio 29 d., apie 16.22 val., Vilniuje, Salininkų gatvėje, prie geležinkelio pervažos, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: BIRET ataskaitų žiūryklės duomenimis, pareigūno N. B. tarnybiniu pranešimu ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2020 m. gruodžio 29 d. neblaivumo nustatymo aktu ir byloje esančiais alkotesterių kvitais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.
Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. U. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,26 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. U. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė baudos mokėjimą išdėstyti 1 metų laikotarpiui (priedo b. l. 69).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
A. U. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, SoDros duomenimis nedirbantis (priedo b. l. 66), anksčiau Lietuvoje neteistas (priedo b. l. 64-65), per paskutinius 3 metus administracine tvarka nebaustas (priedo b. l. 63). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo registravimąsi Užimtumo tarnyboje, gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. U. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei A. U. asmenybei. Tačiau teismas nesutinka su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu – 75 MGL. Kaip nustatyta, kaltinamasis Lietuvoje teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, todėl teismo vertinimu kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas lygus minimaliam baudos dydžiui, įstatymo nustatytam už nesunkius nusikaltimus, t. y. 50 MGL dydžio bauda.
Teismas, įvertinęs A. U. asmenybę ir skirtinos baudos dydį, pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti tai ją sumokėti per 1 metus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 2 metus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirba) bei jam skirtinas kitas poveikio priemones, būtent toks baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju yra teisingas.
Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 33 MGL dydžio baudos.
Kaltinamajam A. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 52) – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas (priedo b. l. 53) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (priedo b. l. 54) – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 29 d., 16.29 val. iki 2020 m. gruodžio 30 d., 14.25 val. (viena diena) (priedo b. l. 45-47). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas
Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti A. U. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. U. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 2,26 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, be to, kaltinamasis važiavo vakaro metu, po darbo, kuomet gatvėse įprastai būna intensyvus tiek kitų transporto priemonių, tiek pėsčiųjų eismas. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytinas šiek tiek didesnis nei minimalus terminas – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 30 d.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo A. U. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o A. R. (A. U.). Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimo, tiek iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos. Duomenų, kad A. R. žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 3 270 Eur (skaičiuojant su PVM).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).
Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota vakaro metu), nustatytą neblaivumą (2,26 promilės), konfiskuotino turto vertę (3 270 Eur), į paskirtą bausmę ir jos dydį (50 MGL, sumažinus trečdaliu 33 MGL/1 650 Eur), į kaltininko amžių ((duomenys neskelbtini) metų), paskirtą bausmę ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo yra proporcinga poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei, todėl iš A. U. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3 270 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020 m. gruodžio 29 d., 16.29 val. iki 2020 m. gruodžio 30 d., 14.25 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 31 MGL (1 550 Eur).
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. U. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 270 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 30 d.
A. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00224591), paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 24 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900, nurodant įmokos kodą 6801, mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610). Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. e1-747-1133/2021).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.