Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-918-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-20
Bylos Nr.
2-918-413/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00984-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
R. L.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Raimondas ir draugai“
Civilinė byla Nr. 2-918-413/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00984-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 27.7; 44.2; 44.2.4.1, 44.5.2.17; 116.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato pad. E. R.,atsakovui R. L. ir jo atstovei advokatei R. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raimondas ir draugai“ ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Raimondas ir draugai“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. L. 158 453,54 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 169,07 Lt žyminį mokestį (b.l. 96-99).

Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas 1998 m. kovo 23 d. įkūrė R. L. firmą, kurią 2002 m. spalio 10 d. pertvarkė į naujos teisinės formos juridinį asmenį UAB „Raimondas ir draugai“. Atsakovas nuo 2002 m. lapkričio 29 d. iki 2005 m. gegužės 24 d. ėjo šios bendrovės direktoriaus pareigas. 2003 m. vasario 14 d. 100 proc. bendrovės akcijų buvo parduota D. K., pastarasis šias akcijas 2004 m. vasario 17 d. pardavė E. Š., kuris 2005 m. birželio 17 d. bendrovės 95 proc. akcijų pardavė Birutės Narbutienės individualiai įmonei „Kapratas“. UAB „Raimondas ir draugai“ 2005 m. liepos 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu bendrovės direktore paskirta I. N.. Perėmusi bendrovės dokumentus ir vadovaudamasi 2005 m. spalio 3 d. audito įmonės UAB „Dvigubo įrašo“ Audito biuras patikrinimo atskaita bendrovės direktorė nustatė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2001 m. iki 2005 m. gegužės 31 d. negrąžino įmonei 158 453,54 Lt. Nurodytą aplinkybę patvirtina avanso apyskaitos, kasos išlaidų orderiai. Bendrovės administracijos vadovo ir bendrovės santykiams reguliuoti taikytinos Akcinių bendrovių įstatymo ir kitos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinių asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniams asmeniui visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Ieškovės nuomone, atsakovas aplaidžiai vadovavo įmonės veiklai, dėl jo neteisėto neveikimo ar neteisėto veikimo buvo prarastas bendrovės turtas, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl jo kaltės ieškovei padarytą žalą. Ieškovės atstovas nurodė, kad apie įmonei padarytą žalą ieškovei galutinai tapo žinoma susipažinus su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2008 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvada (b.l. 192-200), todėl ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą nėra pažeistas. Jeigu teismas manytų priešingai, ieškovės atstovas prašo atnaujinti šį terminą, kadangi teisme buvo nagrinėjama ir kita civilinė byla, kurios teisinis rezultatas ir nustatytos aplinkybės galėjo turėti tiesioginės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Šalies argumentai

Atsakovas R. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ir jo atstovė paaiškino, kad iki šiol nėra nustatyta kokio dydžio žala padaryta bendrovei, jei tokia žala iš viso padaryta. Netgi pripažinus, kad auditorės patikrinimo ataskaitoje nurodytos sumos yra teisingos, ieškovė turėtų teisę reikalauti tik 84 953,54 Lt sumą. Su ieškiniu pateikta tik dalis buhalterinių dokumentų, kurie neatskleidžia tikrojo bendrovės piniginių lėšų judėjimo ir jų panaudojimo bendrovės veikloje atsakovui esant tiek individualios įmonės savininku, tiek bendrovės direktoriumi. Atsakovas negali tinkamai atsikirsti į jam reiškiamus kaltinimus dėl žalos bendrovei padarymo, kadangi nedisponuoja bendrovės buhalteriniais dokumentais nuo pat jo atleidimo 2005 metais. Dar 2005 m. spalio 3 d. UAB „Dvigubo įrašo“ audito biuro auditorės patikrinimo ataskaitoje ieškovei buvo pasiūlyta kuo skubiau imtis priemonių skolų išieškojimui, tačiau raginimas atlyginti žalą atsakovui išsiųstas tik 2007 m. kovo 5 d., t.y. po beveik pusantrų metų po audito atlikimo. Po atsakovo 2007 m. kovo 19 d. atsakymo ieškovei, pastaroji į atsakovą daugiau niekada nesikreipė, jokių dokumentų, įrodančių bendrovei padarytą žalą, nepateikė. Ieškovė ilgą laiką delsė kreiptis į teismą dėl neva pažeistų teisių gynybos, o pareiškusi ieškinį - savo reikalavimų dėl žalos dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi, priešingai nei teigia ieškovės atstovas, iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad apie žalos dydį ir jos padarymo aplinkybes jai tapo žinoma 2005 m. liepos – spalio mėn. laikotarpiu, o ieškinys teismui paduotas tik 2011 m. liepos mėn. Prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą nepagrįstas, kadangi ieškovės atstovo nurodoma kita civilinė byla (Nr. 2-58-324/2009) ir joje priimtas teisinis rezultatas dėl akcijų pardavimo sandorių panaikinimo negalėjo turėti jokios reikšmės ieškovės pozicijai dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kauno apygardos teisme 2011 m. liepos 15 d. gautas ieškovės ieškinys dėl 158 453,54 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 169,07 Lt žyminio mokesčio atlyginimo. Bylos duomenimis (prijungta civilinė byla Nr. 2-356-153/2008) nustatyta, kad ieškovė su tapačiu ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir 2007 m. liepos 17 d. Šio teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 18 d.) ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas. Atsakovas, be kita ko, prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškovės ieškinį atmesti.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senatis - tai laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, nes teismas, pripažinęs, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, turi teisę jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Įstatymas nenumato konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo ir kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, į ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39, 10 p., Teismų praktika 18). Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Šis terminas nustatomas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesais. Viena vertus, juo yra užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apginti pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ginti savo pažeistas teises. Tais atvejais, kai egzistavo kokios nors aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios ir sukliudžiusios jam laiku, nepasibaigus ieškinio senaties terminui, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, taip pat ir tais atvejais, jeigu asmuo, veikdamas protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises, negalima būtų pripažinti, jog tai suteiktų atsakovui teisę tikėtis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog, esant aukščiau minėtoms aplinkybėms, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo atitiktų ieškinio senaties teisinio instituto paskirtį. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002). Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

Remdamasis bylos rašytine medžiaga, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės atstovo argumentais, kad apie pažeistas teises ieškovei tapo žinoma 2008 m. rugpjūčio 1 d., gavus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialisto išvadą dėl UAB „Raimondas ir draugai“ ūkinės-finansinės veiklos (b.l. 192-200). Visų pirma, tiek pirmasis ieškovės ieškinys, paduotas 2007 m. liepos 20 d., tiek pakartotinis ieškinys, paduotas 2011 m. liepos 15 d., yra tapatūs ir įrodinėjamomis aplinkybėmis (ieškinio pagrindas) ir reikalavimais (ieškinio dalykas). Ieškovė nei viename iš savo procesinių dokumentų, tame skaičiuje ir patikslintame 2011 m. rugpjūčio 1 d. ieškinyje, nesirėmė 2008 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvada ir šios išvados neminėjo. Antra, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apie įmonei padarytą žalą bendrovės vadovei tapo žinoma perėmus jai 2005 m. liepos 7 d. perduotus įmonės dokumentus (b.l. 31-32) ir gavus 2005 m. spalio 3 d. auditorės išvadą (b.l. 64-71). Taigi akivaizdu, kad apie pažeistas teises ieškovei buvo (turėjo būti) žinoma 2005 m. liepos-spalio mėnesių laikotarpiu. Į teismą ieškovė kreipėsi 2011 m. liepos 15 d., t.y. žymiai praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Iš Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutarties turinio matyti, kad ieškovės pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės kaltės. Netgi palikus teismui ieškinį nenagrinėtą, iš naujo su tapačiu reikalavimu ieškovė kreipėsi į teismą tik 2011 m. liepos 15 d., taigi dar kartą praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nepagrįstais pripažintini ieškovės atstovo argumentai, kad ieškinio senaties terminui atnaujinti yra svarbi aplinkybė dėl šiame teisme nagrinėtos kitos civilinės bylos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovo minima civilinė byla Nr. 2-58-324/2009 išnagrinėta ir sprendimas joje priimtas 2009 m. birželio 30 d., todėl neaišku dėl kokių priežasčių ieškovė kreipėsi į teismą tik 2011 m. liepos 15 d., t.y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-58-324/2009, ieškovei nebuvo užkirstas kelias reikšti savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo kitoje byloje. Pažymėtina, kad pati ieškovė dublike į atsakovo atsiliepimą (prijungta civilinė byla Nr. 2-356-153/2012) nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2-58-324/2009 (buvęs Nr. 2-477-324/2006) baigtis neturi įtakos bendrovės vadovo atsakomybei už bendrovei padarytą žalą, todėl nėra reikalo šios bylos stabdyti (t.1, b.l. 127). Paminėtų aplinkybių visetas nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Priešingai, ieškovei nenurodžius aplinkybių, sutrukdžiusių pateikti teismui ieškinį laiku, pripažintina, kad bendrovės valdymo organai nesugebėjo operatyviai ginti pažeistas teises, veikė nerūpestingai ir neapdairiai, todėl ieškovės prašymo patenkinimas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą prieštarautų ieškinio senaties teisinio instituto paskirčiai. Todėl toks prašymas laikytinas nepagrįstu.

Minėta, kad ginčo atveju ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2005 m. liepos mėn., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2011 m. liepos mėn., tai yra praleidusi įstatymu nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis (atsakovas) reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas ieškovo ieškinį atmeta dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo pažeistai teisei ginti.

Pažymėtina, kad įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Ieškovė painėtų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo ir apsiribojo tik įstatymo nuostatų, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodymu. Paminėtam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2005 m. spalio 3 d. auditorės patikrinimo ataskaitoje, tiek 2008 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje konstatuota ne 158 453,54 Lt lėšų trūkumas, kaip nurodo ieškovė, bet 84953,54 Lt trūkumas. Auditorė atskaitoje pažymėjo, kad „reali skola turėtų būti ir akcininkui G. B. (susidarė 2005 m.)“, o specialisto išvadoje paminėta, kad 2002 m. lapkričio 29 d. pertvarkant R. L. firmą į UAB „Raimondas ir draugai“, iš apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti ar R. L. liko skolingas įmonei, ar įmonė R. L.. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas kitu įstatymo pagrindu (dėl praleisto ieškinio senaties termino), teismas plačiau dėl nurodytų faktinių bylos aplinkybių nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis, atsakovas patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 154-155). Atstovavimo išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį surašymas. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos 2.1, 2.2, 5, 8.2, punktus, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 800 Lt (CPK 98 str. 1, 2 dalys). Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu teismas turėjo 56,50 Lt Lt išlaidų (b.l. 3). Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raimondas ir draugai“, įm.k.151370497, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) atstovavimo išlaidų ir 56,50 Lt (penkiasdešimt šešis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas