Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-536-1065/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
e1-536-1065/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04833-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-536-1065/2020 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04833-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) mieste, teistas:

1. 1986 m. gruodžio 19 d. Radviliškio rajono teismo pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, lygtinai priverstinai įdarbinant, bausmę atlikęs;

2. 1992 m. liepos 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnį, 118 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį, likusi bausmė sumažinta 1/3, bausmę atlikęs;

3. 1997 m. sausio 27 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį laisvės atėmimu 8 metams, 2002 m. birželio 13 d. paleistas iš Vilniaus 2-osios giežto režimo pataisos darbų kolonijos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. birželio 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54² straipsniu lygtinai nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 11 mėnesių 3 dienų,

4. 2008 m. balandžio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, 2008 m. liepos 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu paleistas lygtinai neatlikus 17 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2008 m. liepos 15 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų, 2008 m. liepos 28 d. išbrauktas iš įskaitos Pakruojo rajono pataisos inspekcijoje,

teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2020 m. vasario 2 d., apie 11.38 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0094 (patikros sertifikato Nr. 1172948) jam buvo nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. T. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

V. T., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2020 m. vasario 2 d., apie 11.38 val., jis važiavo Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) gatve. Vairavo jam priklausantį ir jo vardu registruotą automobilį „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilyje dar važiavo jo sugyventinė V. G.. Jis jautėsi ir buvo pagiringas, nes iš vakaro ir naktį vartojo alkoholį, tai yra degtinę. Kokį degtinės kiekį išgėrė, negali pasakyti, neatsimena. Jam tą rytą tik galva buvo sunkesnė po tokios nakties ir gėrimo, bet negalvojo, kad galėtų pripūsti promilių daugiau nei reikia. Jį policijos pareigūnai sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis pareigūnams pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholio. Jam reikėjo atlikti neblaivumo testus. Į alkotesterį pūtė du kartus per tam tikro laiko tarpą ir abu kartus jis pripūtė virš 1,51 promilių. Paskutinis jo įpūtimas buvo 1,56 promilių. Su alkotesterio rodmenimis sutiko, neginčijo. Suprato, kad pasielgė netinkamai, kad neįvertino savo būklės ir apsvaigęs nuo alkoholio vairavo savo automobilį. Savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, kad taip pasielgė. Jis pasižada, kad ateityje taip nesielgs (b. l. 80–83);

liudytoja V. G. parodė, kad 2020 m. vasario 2 d., apie 11.30 val., ji važiavo automobiliu „F“, valstybinio numerio nežino. Automobilį vairavo jos sugyventinis V. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Vyko pas sugyventinio pažįstamus. Jos sugyventinis V. T. iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinės. Kiek žino, išgėrė nemažą kiekį. Juos sustabdė policijos pareigūnai, V.T. buvo nustatytas girtumas (b. l. 45–46);

liudytoja M. Z. parodė, kad 2020 m. vasario 2 d. ji dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos pareigose kartu su to paties skyriaus vyr. patruliu R. S. Jie dirbo Pakruojo r., L. miestelyje, kai apie 11.38 val., P. gatvėje, pastebėjo geltonos spalvos automobilį „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtą transporto priemonę susistabdė P. gatvėje, ties namu Nr. 16. Priėjus prie automobilio vairuotojo pusės, matė, kad prie vairo sėdi vyriškis. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vyriškio kalba buvo nerišli. Šalia jo keleivio vietoje sėdėjo moteris. Automobilio vairuotojo buvo paklausta, ar jis 15 minučių laikotarpyje nevartojo alkoholinių gėrimų, vyriškis atsakė, kad gėrė alaus prieš pusantros valandos. Paklausus, ar vairuotojas dviejų minučių laikotarpyje nerūkė, jis atsakė neigiamai. Nustatė, kad automobilį vairavo V. T., gyvena K. mieste. Alkoholio matavimo prietaisu V. T. per du kartus buvo nustatytas neblaivumas, abu kartus jis pripūtė virš 1,51 promilių. V. T. neginčijo alkotesterio rodmenų, su jais sutiko (b. l. 49–52);

iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 16. Sustabdytas automobilis „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–22);

iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. T. 11.38 val. buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas, 11.56 val. buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 42).

Kaltinamojo V. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 97–99), kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. T. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti paskirtą baudą sumokėti per metus laiko ir nekonfiskuoti automobilio.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 90 MGL (4500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, siūlo V. T. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, bei turto konfiskavimą, konfiskuojant vairuotą transporto priemonę – automobilį „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis V. T. teistas, teistumas išnykęs (b. l. 56–60), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (b. l. 62–63), nedirbantis (b. l. 65–66), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 64). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. T. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 90 MGL (4500 eurų) baudą (BK 47 straipsnio 1–2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. T. prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. T. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 2 d. 11.39 val. iki 2020 m. vasario 3 d. 11.23 val. (b. l. 67, 69), tai yra, viena para, kas prilyginama 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kadangi V. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytą girtumą ir kt. aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju V. T. vairuotas automobilis „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 26). Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. jam priklausančios ir jam perduotos saugoti (b. l. 28), transporto priemonės – automobilio „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis) su automobilio priklausiniais: jo rakteliu ir dokumentais.

Kaltinamajam V. T. paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 91–92); rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94–95) ir dokumento, – V. T. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. l. 86–87), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, V. T. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. vasario 3 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant V. T. disponuoti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28, 30), paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo konfiskuojant minėtą transporto priemonę dienos.

Šiaulių (duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos už ikiteisminio tyrimo metu paimto automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas yra 50,40 Eur (b. l. 31, 32), jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. T.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nuspredžia :

V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 90 MGL (4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 2 d. 11.39 val. iki 2020 m. vasario 3 d. 11.23 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad likusi baudos dalis 58 MGL (2900 Eur) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2020 m. vasario 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. T. ir jo saugomą, su automobilio priklausiniais: jo rakteliu ir dokumentais, bei, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

V. T. paskirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą; rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. vasario 3 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, apribojant V. T. nuosavybės teises į jam priklausantį automobilį „F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo konfiskuojant minėtą transporto priemonę dienos.

Priteisti iš kaltinamojo V. T. Šiaulių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) Šiauliai, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 50,40 Eur (penkiasdešimt eurų 40 centų) proceso išlaidų.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė