Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastasis vekselis 3 000 Eur sumai dėl klaidos buvo surašytas neteisingai, grafoje „pinigų gavėjas“ turėjo būti nurodytas jis (ieškovas S. V.), o ne atsakovas R. Ž.. Pagal abu paprastuosius vekselius (2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastasis vekselis 3 000 Eur sumai bei 2019 m. kovo 29 d. paprastasis vekselis 2 095 Eur sumai) pinigai buvo perduoti. Atsakovas buvo atlikęs tik vieną mokėjimą – 50 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai, skolos dydžio neginčijo. Papildomai paaiškino, kad tiek pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d., tiek pagal 2019 m. kovo 29 d. paprastąjį vekselį vekselio davėjas buvo jis (atsakovas R. Ž.), o pinigų gavėjas ieškovas S. V.. Patvirtino atlikęs tik vieną 50 Eur mokėjimą pagal pirmąjį t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastąjį vekselį. Prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Kadangi atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais – 2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastuoju vekseliu, 2019 m. kovo 29 d. paprastuoju vekseliu, šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovas paskolino atsakovui 3 000 Eur bei 2 095 Eur, o atsakovas šias pinigų sumas priėmė iš kreditoriaus bei įsipareigojo jas grąžinti sutartu laiku. Šalys pasirašė paprastuosius vekselius: 2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai (dėl klaidos vekselis buvo surašytas neteisingai, grafoje „pinigų gavėjas“ turėjo būti nurodytas S. V., o ne atsakovas R. Ž.) bei 2019 m. kovo 29 d. paprastąjį vekselį 2 095 Eur. Suėjus pinigų grąžinimo terminui, atsakovas buvo atlikęs tik vieną mokėjimą pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. paprastąjį vekselį, tad atsakovas ieškovui liko iš viso skolingas 5 045 Eur.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp šalių išduotų paprastųjų vekselių pagrindu atsirado paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, todėl atsakovas įgijo pareigą ieškovui vekseliuose nurodytu laiku ir vietoje sumokėti vekseliuose nurodytas sumas (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 77 straipsnis).

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių yra susiklostę sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.154 straipsnis, 6.305 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo prievolę ieškovui įvykdė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 5 045 Eur skola.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 117,55 Eur palūkanos (CK 6.37 straipsnis, 6.73 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Sprendimo vykdymo išdėstymą atsakovas grindžia sunkia turtine padėtimi. Tačiau atsakovas nei iki teismo posėdžio, nei jo metu, jokių jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad teismas, dar 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti į teismo posėdį, siūlė šalims iki 2020 m. birželio 8 d. pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat prašymus. Nepaisant to, nei iki paskirto teismo posėdžio, nei jo metu, atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią turtinę padėtį, bei savo deklaratyvų prašymą dėl skolos išdėstymo, nepateikė.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra tik išimtiniais atvejais taikytinas institutas, konstatuotina, jog šioje situacijoje sprendimo vykdymo išdėstymo taikyti nėra teisinio pagrindo. Todėl toks atsakovo prašymas yra atmestinas (CPK 178 straipsnis, 284 straipsnis).

Visiškai patenkinus ieškinį (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 155 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 116 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, viso 271 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 045 Eur skolą bei 117,55 Eur metinių palūkanų, iš viso 5 162,55 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 55 ct) įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 5 162,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.