Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo I. H. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į jai paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 5 d. 18.15 val. iki 2021 m. lapkričio 6 d. 14.55 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. H. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. lapkričio 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, buvo konfiskuota ir valstybės naudai perduota I. H. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo.

6. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir asmeniui paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1-3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

7. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų reikalavimų nepažeidė bei nuteistajai I. H. skyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamame nuosprendyje visapusiškai ir išsamiai įvertintos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant dėl galimybės pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bei konstatuota, jog nuteistajai paskirta bausmė turi būti vykdoma realiai. Nors nuteistoji atitinka formalias sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, t. y. ji yra pirmą kartą nubausta arešto bausme, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kitos byloje nustatytos ir I. H. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju negalimas.

9. Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, jog nuteistoji I. H. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jos kraujyje rasta 2,51 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, kad šis kiekis daugiau kaip 6 kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nors dėl tokių nuteistosios veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau toks I. H. elgesys kėlė itin didelį bei realų pavojų kitų eismo dalyvių ir pačios kaltininkės sveikatai ir gyvybei. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad vien tik laimingo atsitiktinumo dėka nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių.

10. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. teismo baudžiamojo įsakymo, I. H. jau prieš nagrinėjamą įvykį buvo teista už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, dėl ko jai buvo paskirtas draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 10 d. (1 t., b. l. 122-124). Tačiau 2021 m. lapkričio 15 d. Administracinių nusižengimo registro išraše Nr. 12-ANR_I-1795-2021 (1 t., b. l. 118-120) esanti informacija leidžia pritarti apylinkės teismo išvadoms, jog į jai paskirtą draudimą nuteistoji nereagavo, nedarė atitinkamų išvadų dėl savo pasirinkimų pasekmių bei neatsisakė nusikalstamo elgesio modelio. Išrašo duomenimis, per paskutinius 5 metus nuteistoji administracine tvarka bausta penkis kartus, tarp jų - už techniškai netvarkingo automobilio vairavimą naudojant automobilį. Minėtas pažeidimas padarytas 2020 m. rugsėjo 20 d., t. y. laikotarpiu, kuriuo I. H. buvo uždrausta vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad I. H. yra linkusi nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių, be to, piktybiškai siekia apeiti jai paskirtus draudimus. Kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 16 d. jos apklausos, I. H. nurodė, jog kadangi praėjus 2 metų terminui neįgijo vairuotojo teisių, toliau važinėjo su turėtu ukrainietišku vairuotojo pažymėjimu (1 t., b. l. 105-106). Pabrėžtinas ir pačios apeliantės požiūris į nusikalstamą veiką – ikiteisminio tyrimo metu I. H. kategoriškai neigė savo kaltę, atsakomybę dėl situacijos bandė perkelti kitam asmeniui bei bandė atkreipti dėmesį į tariamą ikiteisminio tyrimo šališkumą ir neobjektyvumą, kas tik pabrėžia apeliantės akivaizdų siekį bet kokiais būdais išvengti jai gresiančios atsakomybės. Esant visų nurodytų aplinkybių visetui, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė netaikyti nuteistajai I. H. arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog neatidėjus arešto bausmės vykdymo apeliantė gali prarasti darbą, dėl ko neturės pajamų susimokėti už nuomojamą būstą, o taip pat negalės padėti Ukrainoje likusiems savo giminaičiams. Nagrinėjamu atveju konkuruoja nuteistosios I. H. interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Apygardos teismo nuomone, arešto bausmės vykdymo atidėjimas iš esmės šią bausmę padarytų per švelnia bei ji nebūtų pakankamai efektyvi siekiant paveikti apeliantę ir kitus asmenis laikytis įstatymų normų ir nenusikalsti, t. y. nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat akcentuotina tai, kad apeliantės nurodomos aplinkybės neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir tuo momentu, kuomet apeliantė vairavo būdama neblaivi. Neigiamos pasekmės yra laikytinos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad skirtos bausmės vykdymas sukels apeliantei tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia vertinti, kad teismo sprendimas yra savaime neteisėtas ir nepagrįstas.

12. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, nuspręsdamas netaikyti nuteistosios I. H. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo, įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai bei pagrįstai įvertino visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

13. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gegužės 26 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-06533. Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 73,33 Eur.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti I. H. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Taip pat akcentuotina, kad nuteistoji nemoka proceso kalbos, taigi siekiant tinkamai užtikrinti jos teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tai reiškia, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Vadovaujantis teismų praktika, esant tokiai situacijai šių išlaidų priteisimas negalimas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistoji šiuo metu nuomojasi gyvenamąją vietą, taip pat turi padėti Ukrainoje esantiems savo artimiesiems. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistosios I. H. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.