Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno 2013 m. spalio 22 d. nutarimu T. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2013 m. spalio 15 d., 5.30 val. kartu su G. K. ir M. D. vykdė neteisėtą žvejybą draudžiamu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu – statomu tinklu Minijos upėje Minijos ichtiologiniame draustinyje Šilutės rajone, Sakučių kaimo ribose ir neteisėtai turėjo sugavę vieną šlakį, vieną lašišą, vieną starkį ir vieną 300 gr. kuoją. Tokiais savo veiksmais T. L. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 10, 10.1., 11.2. punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje. T. L. paskirta 900 Lt bauda.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nagrinėdamas bylą teismas pažeidė apelianto teises susipažinti su daiktiniais įrodymais, nes jis kartu su atstovu buvo pareiškęs prašymą, kad nori teismo akivaizdoje protokoluojant apžiūrėti tinklą (nes prie apelianto jis apžiūrėtas nebuvo), kad būtų galima įsitikinti, ar tikrai tinklas yra tokių išmatavimų, kurie užfiksuoti inspektorių surašytuose dokumentuose, ar jis nėra skylėtas, ar jame yra kokie nors svarmenys, kurie gramzdintų tinklą, koks šio tinklo svoris (nes byloje jokio tinklo apžiūros protokolo nėra). Galbūt po tinklo apžiūros atitinkamai būtų pareiškęs kitus objektyvius prašymus, tačiau šis apelianto prašymas nemotyvuotai buvo atmestas, todėl mano, kad priimdamas sprendimą neapžiūrėti tinklo, kaip vieno iš pagrindinių įrodymų byloje, teismas netinkamai ir šališkai išnagrinėjo bylos medžiagą bei iš esmės pažeidė apelianto teises, kadangi jis turi teisę susipažinti ne tik su bylose medžiaga, bet ir su daiktiniais įrodymais. Be to, kadangi inspektoriai teisme davė parodymus apie tai, kad apeliantas tinklą nešė su draugais dėžėje, mano, kad jie turėjo išimti ir šią dėžę, nes tai taip pat svarbus įrodymas, turėjo nustatyti kam ji priklauso, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi tokia dėžė neegzistavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog T. L. kaltė, padarius ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

T. L. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojais tiesiogiai pažeidimą mačiusius asmenis Ž. L., S. S., M. P., V. G., M. B., R. S. (visi jie dalyvavo reide), kurių parodymais paneigta apelianto pateikta įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota T. L. surašytame nutarime. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertino ir pagrįstai rėmėsi Inspekcijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes jie yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau tarnybiniame pranešime ir sekimo akte pareigūnų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių pareigūnų nešališkumu, suteiktų pagrindą manyti, kad jie galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti T. L. pažeidimo padarymu, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti ir nesiremti pareigūnų parodymais. Apeliantas skunde akcentuoja aplinkybę, kad teismas nepagrįstai atmetė apelianto bei jo draugų G. K., M. D., E. V., P. B. parodymus, tačiau būtina pažymėti, kad liudytojams G. K. ir M. D. taip pat surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už analogišką pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jų parodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų G. K., M. D., E. V., P. B., šių parodymų atmetimo argumentus nuosekliai išdėstė 2014 m. vasario 24 d. nutartyje, jų atmetimo argumentus apeliacinės instancijos teismas paliko ir nebekartoja. Skundo argumentai dėl inspektorių parodymų nepatikimumo grindžiami subjektyviu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimu, o pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

Apelianto skunde dėstoma pozicija, jog pareigūnai pirmosios instancijos teisme davė tikrovės neatitinkančius parodymus apie įėjimo į E. V. namą aplinkybes, nes nori pagrįsti savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu teisingumą, skunde daug dėmesio skiriama E. V. sužalojimo aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo T. L., o ikiteisminio tyrimo metu duoti asmenų parodymai ir jo metu nustatytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako ir jų nevertina.

Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad apeliantas ir jo draugai G. K. ir M. D. nematė, kur pareigūnai rado tinklą ir žuvis, į šių daiktų suradimo vietą nebuvo pakviesti, mano, kad pareigūnai nurodo neteisingus faktus, kad T. L. ir jo draugai parsineštą tinklą ir žuvį numetė kieme. Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia byloje apklaustų liudytojų Ž. L. ir M. P. parodymai, kurie nurodė, kad matė pareinant T. L., G. K. ir M. D., kurie nešėsi dėžę su žuvimi ir tinklu, ir pamatę pareigūnus numetė ją prie seno šaldytuvo, visi trys pažeidėjai matė, kaip pareigūnai surado žuvį (b. l. 63, 80). Įvertinus šiuos liudytojų parodymus nėra jokio pagrindo teigti, kad pareigūnai surastą žuvį būtų paėmę iš kokios nors kitos vietos. Taip pat iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad visuma byloje surinktų įrodymų paneigia apelianto keliamą versiją, kad apie 5 valandą ryto jis kartu su G. K. ir M. D. per Minijos upę persikėlė į kitą krantą, kad galėtų suvaryti karves. Pažymėtina, kad liudytojas S. S. situaciją stebėjo naktinio matymo termovizoriumi ir viską matė aiškiai. Jis parodė, kad trys vyrai šiek tiek nuplaukę sustojo, matėsi, kad traukia iš vandens tinklą ir visi sugrįžo atgal, į kitą krantą išlipę net nebuvo, tie trys vyrai iš stebėjimo zonos nebuvo prapuolę, tai yra, tiesiogiai matė jų veiksmus nuo išplaukimo iki sugrįžimo į sodybos kiemą (b. l. 64 – 65). Taigi, šie liudytojo parodymai paneigia apelianto dėstomą versiją apie tai, kad jis kartu su M. D. ir G. K. į kitą Minijos užės krantą kėlėsi, kad galėtų pervaryti gyvulius. Pažymėtina ir tai, kad tokią versiją apeliantas iškėlė tik po to, kai jam buvo paskirta nuobauda, tačiau nei 2013 m. spalio 15 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 6 – 7), nei 2013 m. spalio 22 d. surašant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 8), apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kad jis į kitą Minijos upės krantą kėlėsi suvaryti E. V. gyvulius, nors duodamas paaiškinimą apie nesutikimą dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, turėjo galimybę išdėstyti argumentus, kodėl nesutinka su jam surašytu administracinio tiesės pažeidimo protokolu. Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad liudytojas E. V. 2013 m. spalio 15 d paaiškinime (b. l. 14) nenurodo jokių aplinkybių, apie kurias davė paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. E. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis atsikėlė pirmas ir pažadino G. K., kad jis eitų suvaryti gyvulius (b. l. 62), tačiau 2013 m. spalio 15 d. paaiškinime E. V. nurodo, kad jis miegojo ir nematė, kada jie išplaukė. Taip pat paaiškinime nurodo, kad tinklai yra ne jo, tačiau pirmosios instancijos teisme jau duoda parodymus apie tai, kad tinklą jam seniai yra atidavęs pažįstamas G. Š., o apie tai, kad būtų prašęs T. L. su M. D. ir G. K. ryte varyti gyvulius, nieko nenurodo. Iš šių liudytojo E. V. parodymų matyti, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie parodymai kartu su liudytojų G. K., M. D. parodymais, yra neįtikinantys, juos paneigia kita byloje surinkta medžiaga.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas dėl tinklo apžiūros būtinybės – įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tinklas buvo apžiūrėtas įvykio vietoje ir paimtas. Tai patvirtino liudytojai Ž. L., S. S., M. P., V. G., M. B.. Liudytojas M. B. parodė, kad tinklą matavo prie mašinos, protokole buvo aprašytas tinklas (b. l. 83), liudytojas M. P. parodė, kad jis matavo tinklą, matavo su metaline juosta, ilgą ruletę turėjo, matavo pagal viršutinę juostą (b. l. 80), o liudytojas S. S. parodė, kad tinklas buvo išmatuotas ir buvo aprašytas G. K. byloje, kai aplinkybės buvo aiškios, tada buvo išmatuotas tinklas (b. l. 62). Iš byloje esančio G. K. surašyto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje kopijos (b. l. 52) matyti, kad nutarime nurodyta, jog iš pažeidėjo yra paimtas tinklas – 50 m ilgio, 4 m aukščio, 60 mm akytumo. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų apie iš G. K. paimtą tinklą, jis buvo apžiūrėtas ir išsamiai aprašytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto ir jo gynėjo prašymą dar kartą teismo posėdyje apžiūrėti tinklą. Be to, T. L. buvo įvykio vietoje ir dalyvavo apžiūrint tinklą ir galėjo reikšti pastabas dėl tinklo, tačiau jis tokia savo teise nepasinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad tinklas yra tik vienas iš galimų įrodymų rūšių. Šiuo atveju kitų surinktų įrodymų visiškai pakanka motyvuotoms išvadoms padaryti, rinkti kitų rūšių įrodymus būtinybės nebuvo, todėl apelianto teisės susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir su daiktiniais įrodymais suvaržytos nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas T. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Inspekcijos 2013 m. spalio 22 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad T. L. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį patrauktas pagrįstai ir teisėtai, pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį T. L. paskirta 900 Lt nuobauda taip pat tinkamai individualizuota (ATPK 30, 30² straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai T. L. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacinio skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą ir T. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.