Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste -BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Š. 2018 m. vasario 25 d. apie 2 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – sutuoktinę J. Š., o būtent: žodinio konflikto eigoje nukentėjusiajai J. Š. bandant užlipti į namo antrąjį aukštą pasiimti mobilųjį telefoną, kaltinamasis A. Š. ją pavijo, sugriebęs rankomis už plaukų, nutempdamas laiptais žemyn ir vilkdamas svetainės grindimis, nukentėjusiąją išstūmė į lauką. Nukentėjusiajai J. Š. kelių minučių bėgyje sugrįžus į namus ir vėl bandant užlipti laiptais į antrąjį aukštą, pasivijęs ją ant laiptų ir sugriebęs už plaukų, ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą, po to suklupusią, tempdamas už plaukų svetainės grindimis, išstūmė į lauką, o jai sugrįžus ir vėl bandant užlipti laiptais į antrąjį aukštą, pasivijęs ant laiptų, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, paėmęs už plaukų, ištempė iš gyvenamojo namo į lauką. Taip smurtaudamas nukentėjusiajai J. Š. padarė poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlėje, kairio žąsto srityje, kairio dilbio srityje, kairės šlaunies srityje, kairio kelio sąnario srityje, pakaušio srityje, odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje, kraujosruvą kairės akies junginėje, kairės akies akiduobės dugno lūžimą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis A. Š. nukentėjusiajai J. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl kairės akies akiduobės dugno lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Dėl kitų sužalojimų nukentėjusiai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad š. m. vasario 24 d. namuose šventė savo sutuoktinės J gimtadienį. Buvo atvykę svečių t. y. šeimos draugai K ir Ž. Ž.. Buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Mano, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sėdint prie stalo jis sutuoktinei papriekaištavo, kad ji finansiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo. Sutuoktinė jam atsikirto ir pradėjo jį mokyti kaip reikia gyventi. Kadangi iš savo dukros sužinojo, kad sutuoktinė turi meilužį, o prieš gimtadienį jis buvo išvykęs į užsienį ir pusę dienos negalėjo jai prisiskambinti, šioms aplinkybėms susikaupus į vieną visumą, dar ir dėl išgerto alkoholio, nesusivaldė, spontaniškai stvėrė sutuoktinę už plaukų, sudavė ne daugiau kaip du smūgius į veidą ir išmetė pro duris, liepdamas išeiti iš namų. Gal ir tempė sutuoktinę už plaukų, nes ji nenorėdama išeiti iš kambario, atsitūpė. Jis gerai pamena, kad per duris J išmetė tik vieną kartą. Mano, kad lauke galėjo paslysti ir nukristi nuo laiptų, tokiu būdu galėjo susižaloti veidą. Tuo metu jų namuose buvo tik Ž. Ž., kuri ir įleido nukentėjusiąją pro duris. Kadangi sutuoktinė buvo labai girta, ji iš karto nuėjo miegoti. Jos veidas buvo kruvinas. Ryte jis atsiprašė J. Jokių sužalojimo žymių ant jos nematė. Pakeitus kaltinimą šio byloje, kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusiąją pro duris išstūmė ne vieną, o du kartus. Tačiau su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nes sudavė sutuoktinei tik vieną smūgį, o susižaloti ji galėjo krisdama nuo laiptų. Civilinį ieškinį pripažįsta tik iš dalies, sutinka atlyginti 100 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos. 100 eurų nukentėjusiajai sumokėjo iki teisiamojo posėdžio. Prašo taikyti jam laidavimo institutą ir atleisti jį nuo bausmės, laiduotoja paskiriant jo motiną A. Š..

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. apklaustas įtariamuoju paaiškino, kad J belipant laiptais į namo antrą aukštą, pribėgęs sugriebė už plaukų ir nutempė laiptais žemyn bei išmetė į lauką, o duris užrakino. Ž. Ž., buvusi kambaryje, atrakino duris ir įleido J į namus. Tuomet jie vėl pradėjo vienas ant kito šaukti, todėl jis supyko, pagriebė J už plaukų ir išmetė pro duris. Pripažino, kad besitęsiančio konflikto metu sudavė sutuoktinei kumščiu du smūgius į veidą ir tris smūgius į galvą, tačiau dėl išgerto alkoholio ir didelio pykčio nepamena kuriuo konflikto metu buvo suduoti šie smūgiai (1 t., b. l. 114-115, 120-121, 126-127).

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad kartu su kaltinamuoju iki šio įvykio pragyveno dvidešimt du metus, santuokoje augino du vaikus. Kaltinamasis yra ūmaus būdo, nesivaldantis, konfliktiškas, labai pavydus, norėdavo kontroliuoti kiekvieną jos žingsnį, todėl nuolat su juo pykdavosi. Tai ne pirmas kartas kai kaltinamasis jos atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, tačiau ankstesnius kartus jie susitaikydavo ir vėl gyvendavo kartu. Po šio jos atžvilgiu pavartoto smurto yra užvestas skyrybų procesas, kuris vyksta iki šios dienos. Š. m. vasario 24 d. namuose šventė savo gimtadienį, kuriame dalyvavo nemažai svečių, tame tarpe sutuoktinis, šeimos draugai Ž. Ž. , sutuoktiniai K. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 2 val. paskutiniai svečiai K išvažiavo namo, jų namuose pasiliko tik Ž. Ž.. Visą vakarą vyras jai priekaištavo, rodė nepagarbą, įžeidinėjo draugų akivaizdoje. Sutuoktiniui bekalbant su Ž. Ž., ji pakilo nuo stalo ir ėjo laiptais į antrą namo aukštą pasiimti telefoną. Jai belipant A. Š. pribėgo prie jos, sugriebė už plaukų, dėl patirto skausmo jai suklupus, laikydamas ją už plaukų nutempė laiptais žemyn ir tempė per visas svetainės grindis, po to, atidaręs duris, išmetė į lauką ir užrakino duris. Po kelių minučių Ž. Ž. atrakino duris ir ją įleido. Kaltinamasis tuo metu sėdėjo svetainėje ant sofos. Ji praėjo pro jį ir vėl ketino pakilti laiptais į antrą aukštą, tačiau sutuoktinis pribėgo prie jos ir kirto rankos kumščiu du kartus į veidą, dėl suduotų smūgių pajuto stiprų skausmą, iš nosies bėgo kraujas. Tuomet kaltinamasis sugriebė už plaukų ir vėl ištempė į lauką. Lauke buvo labai šalta, ji buvo išstumta tik su plonais drabužiais, be batų. Draugė kiek apraminusi kaltinamąjį atnešė jai rankšluosčių kraujui nusivalyti ir įleido į vidų. Kaltinamasis sėdėjo svetainėje, todėl ji vėl bandė nueiti į antrą aukštą ir pasiimti telefoną, kad galėtų išsikviesti policiją. Tai pamatęs kaltinamasis supyko, pribėgo prie jos, esančios ant laiptų beveik prie antro aukšto, rankos kumščiu sudavė tris smūgius į galvos sritį, pagriebė už plaukų, nuo skausmo ji sukupo, vėl gulinčią išvilko į lauką ir užrakino duris. Šį kartą lauke prabuvo gana ilgai, nes Ž. Ž. ją įleido tik nuraminus kaltinamąjį, kai pastarasis užmigo. Ji parašiusi žinutes K ir vaikams, ir tikėjosi, kad jie iškvies policiją. K ryte perskaičiusi žinutę, iš karto atvažiavo į jų namus ir nuvežė į policijos komisariatą. Apžiūrėję medikai nustatė, kad yra akiduobės lūžis, todėl buvo operuota, išimtos kaulo atplaišos. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 249,49 eurų turtinei žalai atlyginti, kadangi dėl patirtų sužalojimų buvo operuota ir gydoma KMUK. Dėl šios priežasties turėjo nedarbingumą nuo kovo 7 d. iki kovo 21 d. Jai buvo išmokėta 124,51 eurai ligos išmoka ir 267,50 eurai darbo užmokestis, todėl dėl priverstinio nedarbingumo patyrė 37,49 eurų žalą, susijusią su darbo santykiais. Taip pat patyrė 212 eurų žalą dėl medikamentų pirkimo, turėtų kelionės išlaidų į medicinines įstaigas. Tris kartus į Kauno miestą nuvyko ir parvyko autobusu, už bilietus sumokėdama 36 eurus. Taksi paslaugos iš karto po įvykio, važiuojant į policiją ir pas medikus kainavo 30 eurų. Vaistai Neurorubine 3 kursai po 6 eurus kainavo 18 eurų, lašai į akis kainavo 4 eurus, kremas Bioderma nuo mėlynių kainavo 7 eurus, tepalas Dermatix mažinantis randus kainavo 37 eurus, tepalas Thiogamma kainavo 20 eurų, masažo paslaugos po operacijos limfos nutekėjimui kainavo 60 eurų. Taip pat, dėl tokio sutuoktinio nusikalstamo elgesio labai pablogėjo tiek fizinė, tiek dvasinė sveikata, Medikai konstatavo kairės akiduobės dugno lūžį, prakirstus raumenis ir audinius, lūžgalio prispaustą nervą. Dėl šių sužalojimų buvo atlikta chirurginė operacija. Po operacijos liko randas veide. Visi patirti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 12 trauminių poveikių pasekoje. Buvo išrauti plaukai, sumušta galva, dėl to jautė labai stiprų fizinį skausmą visame kūne. Iki šiol kamuoja galvos skausmai, yra aptirpę dantys, jaučia nejautrą veide, sutriko miegas. Dėl dvasinių sukrėtimų, patirto didelio pažeminimo, nes buvo tampoma sutuoktinio už plaukų, mušama savo namuose, draugės akivaizdoje, išmesta iš namų tik su plonais drabužiais, be batų, patyrė labai didelį emocinį skausmą, todėl išsivystė emocinė depresija, nuolat vartoja raminamuosius. Po šio įvykio buvo priversta palikti namus, kurie buvo vienintelė turima gyvenamoji vieta, šeimos būstas, pradėtas santuokos, kuri truko 22 metus, skyrybos procesas, visa tai sukėlė begalę neigiamų vidinių išgyvenimų, sukrėtimų, sąlygojo išgąsčio, baimės, nerimo atsiradimus, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 33, 33-34).

Liudytoja Ž. Ž. parodė, kad ji yra Š šeimos draugė. Draugauja apie 20 metų. Vasario 24 d. dalyvavo nukentėjusiosios gimtadienyje ir pasiliko nakvoti. Buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Kai išvažiavo paskutiniai svečiai, maždaug apie 2 val. kaltinamasis pagriebęs J už plaukų tempė į lauką, sudavė jai kelis smūgius į veidą. Matė, kad J iš veido bėgo kraujas. Vaizdas buvo kraupus. Kadangi Š J kelis kartus išmetė į lauką ir užrakino duris, ji asmeniškai įleido ją į vidų. Atsimena, kad iš lauko ją įleido du ar tai tris kartus. J veide matėsi sužalojimų žymės, bėgo kraujas. Dėl ko kaltinamasis mušė J, ji negali pasakyti, tačiau viso vakaro metu jis priekaištavo sutuoktinei, kad ne laiku nupirko kažkokius bilietus, įžeidinėjo ją, kad ji durna ir pan. Apie tai, kad sutuoktinė kaltinamajam neištikima, jai nebuvo žinoma, J visą laiką rūpinosi vaikais ir šeima.

Liudytoja D. K. parodė, kad dalyvavo J. Š. gimtadienyje, kurio metu kaltinamasis priekaištavo sutuoktinei, kad ji daugiau rūpinasi savimi, o ne šeima. Jai asmeniškai taip niekada neatrodė, todėl nesuprato išsakomų priekaištų. Iš Š išvyko apie 2 val. Maždaug 3 val. į jos telefoną atėjo J siųsta žinutė, kurią ji perskaitė tik ryte. Žinutėje buvo Š nuotrauka, kurioje matėsi, kad J yra sumušta ir prašymas iškviesti policiją. Ryte iš karto nuvyko pas J, ant jos veido matėsi mėlynė, sakė, kad jai skauda visą kūną, todėl nuvežė nukentėjusiąją į policijos komisariatą. Iš nukentėjusiosios sužinojo, kad jai lūžo akies kaulas ir ji buvo operuota. J turėjo išsikraustyti iš namų, nes ten kaltinamojo motinos namas, ji nuomojasi butą.

Liudytojas R. K. parodė, kad dalyvavo Š gimtadienį, maždaug 2 val. kartu su žmona išvažiavo namo. Rytojaus dieną iš žmonos sužinojo, kad Š sumušė Š. Tai jam pripažino ir pats kaltinamasis.

Specialistas Alytaus poskyrio vyresnysis teismo medicinos ekspertas L. U. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje surašė išvadą, kurią tvirtina. Pagrindinis sužalojimas, kuris buvo konstatuotas nukentėjusiajai J. Š. yra kairės akiduobės dugno lūžimas ir jis atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąstą. Pastarasis sužalojimas galėjo atsirasti smūgiuojant kumščiu ir mažai tikėtina, kad jis atsirado atsitrenkiant į kietą paviršių, nes tokiems sužalojimams atsirasti reikalinga didelė trauminė jėga. Jis galėjo atsirasti ir nuo vieno stipraus trauminio poveikio. Kiti sužalojimai, pvz. kojų srityje, tikėtina atsirado atsitrenkiant nukentėjusiajai į paviršius.

Iš 2018-02-25 J. Š. protokolo - pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji sekančios dienos ryte kreipėsi į policijos pareigūnus su pareiškimu dėl to, kad 2018-02-25 apie 3 val. namuose sumušė sutuoktinis A. Š., tampė už plaukų, sudavė smūgius į veidą (1 t., b. l. 1).

Iš 2018-02-25 tarnybinio pranešimo apie telefoninį pranešimą matyti, kad 2018-02-25 iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas kad į priėmimo skyrių kreipėsi J. Š., kuriai diagnozuotas akies sumušimas. Pacientė nurodė, kad sumušė sutuoktinis (1 t., b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 181/2018 (06), patvirtina, kad J. Š. poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlėje, kairio žąsto srityje, kairio dilbio srityje, kairės šlaunies srityje, kairio sėdmens srityje, kairio kelio sąnario srityje, pakaušio srityje, odos nubrozdijimas dešinio dilbio srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kairės akiduobės dugno lūžimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Didesnė tikimybė, kad šie sužalojimai padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dvylikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akiduobės dugno lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 40-41).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir foto nuotraukų matyti, kad nukentėjusioji J. Š. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, pirmo aukšto svetainę, svetainėje esančius laiptus į antrąjį namo aukštą, ant kurių kaltinamasis jai pagriebė už plaukų, dėl patirto skausmo jai suklupus, ją gulinčią nutempė nuo laiptų pakopomis žemyn, parodė svetainės vietą, kuria kaltinamasis ją tempė už plaukų, lauko duris, pro kurias išstūmė į lauką, prie lauko durų esančią lauko aikštelę. Nukentėjusioji taip pat parodė vietas, kur antrą ir trečią kartą kaltinamasis ją pasivijo, sudavė smūgius, pagriebęs tempė už plaukų, išstūmė per lauko duris. Nukentėjusiosios parodymai teisminio nagrinėjimo metu visiškai atitiko aplinkybes, nurodytas įvykio vietoje (1 t., b. l. 52-58).

Iš dvylikos foto nuotraukų, pateiktų teisminio tyrimo metu matyti nukentėjusiajai J. Š. padaryti sužalojimai veide - kairės akies srityje, išrautų plaukų kuokštas galvoje (2 t., b. l. 9).

Visi šie teisme patikrinti ir ištirti bylos duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, ir jie yra pakankami padaryti išvadą, jog kaltinamasis A. Š. yra kaltas dėl sutuoktinei J. Š. padaryto tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, paaiškindamas, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę, tačiau tai darė tik vieną ar du kartus, suduodamas ne daugiau dviejų smūgių nukentėjusiajai į veidą, nemano, kad suduodamas šiuos smūgius galėjo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą, galvoja, kad šiuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, krisdama lauke ant laiptų, teismas šiuos kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo prasme ir juos atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius surinktų ir ištirtų įrodymų visumai. Nukentėjusioji J. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuosekli savo parodymuose, aiškindama nusikalstamos veikos aplinkybes, detaliai nurodė tęstinės nusikalstamos veikos mechanizmą, logiškai paaiškino sužalojimų pobūdį bei šių sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietas, kur jos atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, parodė kur ir kokioje padėtyje buvo ji ir kaltinamasis, kai pastarasis jai sudavė smūgius, sugriebęs už plaukų vilko į lauką, tiksliai nurodė jai suduotų smūgių skaičių, po suduotų smūgių juntamas pasekmes. Nukentėjusioji J. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad išvykus svečiams ir pasilikus tik Ž. Ž., ji pakilusi nuo stalo ir ėjusi laiptais į antrą namo aukštą pasiimti telefoną. Jai belipant laiptais, A. Š. pribėgo prie jos, sugriebė už plaukų, dėl patirto skausmo jai suklupus, laikydamas ją už plaukų, nutempė laiptais žemyn ir tempė per visas svetainės grindis, po to, atidaręs duris, išmetė į lauką ir jas užrakino. Po kelių minučių Ž. Ž. atrakinus duris ir jai įėjus į namo vidų, pamačiusi, kad kaltinamasis sėdi svetainėje ant sofos, ji vėl pabandė pakilti laiptais į antrą aukštą, tačiau sutuoktinis vėl pribėgo prie jos ir kirto rankos kumščiu du kartus į veidą, dėl suduotų smūgių pajuto stiprų skausmą, iš nosies bėgo kraujas. Tuomet kaltinamasis sugriebė už plaukų ir vėl ištempė ją pro duris. Lauke buvo labai šalta, ji buvo išstumta tik su plonais drabužiais, be batų. Draugė, kiek apraminusi kaltinamąjį, atnešė jai rankšluosčių kraujui nusivalyti ir įleido į vidų. Antrą kartą jai sugrįžus iš lauko ir bandant nueiti į antrą aukštą pasiimti telefoną, kaltinamasis pribėgo prie jos, esančios ant laiptų beveik prie antro aukšto, rankos kumščiu sudavė tris smūgius į galvos sritį, pagriebė už plaukų, nuo skausmo ji sukupo, vėl gulinčią išvilko į kiemą ir užrakino duris. Šį kartą lauke prabuvo gana ilgai, nes Ž. Ž. ją įleido tik nuraminus kaltinamąjį, kai pastarasis užmigo. Ji parašiusi žinutes K ir vaikams, ir tikėjosi, kad jie iškvies policiją. K ryte iš karto atvažiavo į jų namus ir nuvežė į policijos komisariatą. Liudytoja Ž. Ž. iš esmės patvirtino nukentėjusiosios parodymus, nurodydama, kad kaltinamasis pagriebęs J už plaukų tempė į lauką, sudavė jai kelis smūgius į veidą. Matė, kad J iš veido bėgo kraujas. Vaizdas buvo kraupus. Kadangi Š J kelis kartus išmetė į lauką ir užrakino duris, ji asmeniškai įleido ją į vidų. Atsimena, kad iš lauko ją įleido du ar tai tris kartus. J veide matėsi sužalojimų žymės, bėgo kraujas. Kad J. Ž. po gimtadienio buvo sumušta, jos veide matėsi sužalojimo žymės, šias aplinkybes patvirtino liudytojai K. Specialisto išvadoje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlėje, kairio žąsto srityje, kairio dilbio srityje, kairės šlaunies srityje, kairio sėdmens srityje, kairio kelio sąnario srityje, pakaušio srityje, odos nubrozdijimas dešinio dilbio srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kairės akiduobės dugno lūžimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Didesnė tikimybė, kad šie sužalojimai padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dvylikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akiduobės dugno lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Alytaus poskyrio vyresnysis teismo medicinos ekspertas L. U. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kairės akiduobės dugno lūžimas galėjo atsirasti smūgiuojant kumščiu ir mažai tikėtina, kad jis atsirado atsitrenkiant į kietą paviršių, nes tokiems sužalojimams atsirasti reikalinga didelė trauminė jėga. Akiduobės dugno lūžimas galėjo atsirasti ir nuo vieno stipraus trauminio poveikio. Kiti sužalojimai, pvz. kojų srityje, tikėtina atsirado atsitrenkiant nukentėjusiajai į paviršius. Taigi, kaltinamasis A. Š. veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. tris kartus sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, vilkdamas ją laiptų pakopomis ir svetainės grindimis, suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į veidą ir galvą, suprasdamas, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiosios J. Š. sveikatai ir dėl to gali atsirasti padariniai, sąmoningai to siekdamas, padarė savo šeimos nariui - sutuoktinei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo A. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šią nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, jog kaltinamasis nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.

Dėl baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo

Kaltinamasis A. Š. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo motiną A. Š.. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis šį prašymą palaikė, paaiškindamas, kad jis teisiamas pirmą kartą, kaltę iš esmės pripažįsta, perlaida nukentėjusiajai išsiuntė 100 eurų, todėl iš dalies atlygino padarytą žalą. Prižada laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

Prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas tik nustačius visas baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje esančias sąlygas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą įtariamųjų, yra teisiamas pirmą kartą, tačiau A. Š. kaltu prisipažino tik iš dalies, nebuvo nuoširdus, kritiškai nevertino savo veiksmų ir dėl to nesigailėjo, su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad gali atlyginti 100 eurų turtinės ir iki 500 eurų neturtinės žalos, nepateikė susitarimo dėl tolimesnio žalos atlyginimo. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad nėra baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, todėl kaltinamojo prašymas atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė apysunkį smurtinį nusikaltimą, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, tačiau iš duomenų įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše apie fizinį asmenį (b. l. 96) matyti, kad nusikalto nebe pirmą kartą, du ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, vienas iš jų nutrauktas 2007 m. pritaikius BK 38 straipsnį, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. 2001-06-18 ir 2006-09-04 nukentėjusiosios pateiktose specialisto išvadose (2 t., b. l. 11, 12-13) nurodoma, kad nukentėjusioji prieš šį įvykį jau du kartus buvo kreipusis į teismo med. ekspertus, paaiškindama, jog jos atžvilgiu sutuoktinis vartojo fizinį smurtą, abu kartus nukentėjusiajai J. Š. konstatuoti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtinų moralės normų, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, o lengvinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, ji tęsėsi pakankamai ilgą laiką, kaltinamasis brutaliai smurtavo fiziškai silpnesnio asmens atžvilgiu, suduodamas smūgius į gyvybiškai pavojingas kūno vietas -galvą ir veidą, žiemos metu keletą kartų išmetė nukentėjusiąją į lauką be viršutinių drabužių ir batų, visa tai rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, kaltinamasis nebuvo kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, neišgyveno dėl atsiradusių pasekmių. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) prezidento ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkės charakterizuojamas teigiamai, iki teisiamojo posėdžio atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, 100 eurų atlygino nukentėjusiajai J. Š., teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus (BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl civilinių ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydama priteisti iš A. Š. 249,49 eur turtinei žalai atlyginti, kadangi dėl patirtų sužalojimų buvo operuota ir gydoma KMUK. Dėl šios priežasties turėjo nedarbingumą nuo kovo 7 d. iki kovo 21 d. Jai buvo išmokėta 124,51 eurai ligos išmoka ir 267,50 eurai darbo užmokestis, todėl dėl priverstinio nedarbingumo patyrė 37,49 eurų žalą, susijusią su darbo santykiais. Taip pat patyrė 212 eurų žalą dėl medikamentų pirkimo, turėtų kelionės išlaidų į medicinines įstaigas. Tris kartus į Kauno miestą nuvyko ir parvyko autobusu, už bilietus sumokėdama 36 eurus. Taksi paslaugos iš karto po įvykio, važiuojant į policiją ir pas medikus kainavo 30 eurų. Vaistai Neurorubine 3 kursai po 6 eurus kainavo 18 eurų, lašai į akis kainavo 4 eurus, kremas Bioderma nuo mėlynių kainavo 7 eurus, tepalas Dermatix mažinantis randus kainavo 37 eurus, tepalas Thiogamma kainavo 20 eurų, masažo paslaugos po operacijos limfos nutekėjimui kainavo 60 eurų. Taip pat, prašo priteisti iš kalto asmens 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl tokio sutuoktinio nusikalstamo elgesio labai pablogėjo tiek fizinė, tiek dvasinė sveikata. Medikai konstatavo kairės akiduobės dugno lūžį, prakirstus raumenis ir audinius, lūžgalio prispaustą nervą. Dėl šių sužalojimų buvo atlikta chirurginė operacija. Po operacijos liko randas veide. Visi patirti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 12 trauminių poveikių pasekoje. Buvo išrauti plaukai, sumušta galva, dėl to jautė labai stiprų fizinį skausmą visame kūne. Iki šiol kamuoja galvos skausmai, yra aptirpę dantys, jaučia nejautrą veide, sutriko miegas. Dėl dvasinių sukrėtimų, patirto didelio pažeminimo, nes buvo tampoma sutuoktinio už plaukų, mušama savo namuose, draugės akivaizdoje, išmesta iš namų tik su plonais drabužiais, be batų, patyrė labai didelį emocinį skausmą, todėl išsivystė emocinė depresija, nuolat vartoja raminamuosius. Po šio įvykio buvo priversta palikti namus, kurie buvo vienintelė turima gyvenamoji vieta, šeimos būstas, pradėtas santuokos, kuri truko 22 metus, skyrybos procesas, visa tai sukėlė begalę neigiamų vidinių išgyvenimų, sukrėtimų, sąlygojo išgąsčio, baimės, nerimo atsiradimus.

Prokurorė prašė visiškai tenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį. Kaltinamasis paaiškino, kad sutinka sumokėti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 100 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. Š. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Kai žala padaroma, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška ir šie netekimai kompensuojami. Dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų buvo sužalota nukentėjusiosios J. Š. sveikata, dėl to nukentėjusioji nuo 2018 m. kovo 7 d. iki kovo 21 d. buvo gydoma, todėl buvo nedarbinga (1 t. , b. l. 174). Kadangi CK 6.238 straipsnis numato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, todėl nukentėjusiajai turi būti atlyginamos negautos pajamos 37, 49 eur, kurias nagrinėjamu atveju nukentėjusioji dirbdama pagal darbo sutartį realiai turėjo gauti, tačiau jas sutrukdė gauti neteisėti kaltinamojo veiksmai. Turėtos išlaidos dėl nuvykimo į gydymo įstaigas ir medikamentų pirkimas, kurių bendra suma 212 eurų, yra pagrįstos, protingos, susijusios su sveikatos grąžinimu, todėl už jas nukentėjusiajai turi būti atlyginta (CK 6.283 str. 1 d. ir 2 d.). Kadangi iki bylos nagrinėjimo teisme kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai 100 eurų (1 t., b. l. 184), turtinės žalos dydis mažintinas iki 149, 49 eur.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl to ji patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. Išgyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytą kūno sužalojimo pobūdį, patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusioji kurį laiką negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat į tai, kad dėl patirtų sužalojimų iki šiol nukentėjusioji jaučia pasekmes: veide liko randas, kamuoja galvos skausmai, yra aptirpę dantys, jaučia nejautrą veide, sutriko miegas, dėl dvasinių sukrėtimų, patirto didelio pažeminimo patyrė labai didelį emocinį skausmą, todėl išsivystė emocinė depresija, nuolat vartoja raminamuosius, po šio įvykio buvo priversta palikti namus, kurie buvo vienintelė turima gyvenamoji vieta, šeimos būstas, pradėtas santuokos, kuri truko 22 metus, skyrybų procesas, visa tai sukėlė nukentėjusiajai begalę neigiamų vidinių išgyvenimų, sukrėtimų, sąlygojo išgąsčio, baimės, nerimo atsiradimus, taip pat į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros nukentėjusiajai nustatytina 3000 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtosios bausmės vykdymą A. Š. atidėti 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 149,49 eur nusikaltimu padarytą turtinę žalą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės J. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti J. Š. iš A. Š. 149,49 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 49 centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.