Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Preikšo,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimų padarytą 149,49 Eur (šimto keturiasdešimt devynių eurų 49 centų) turtinę žalą; per visą bausmės vykdymo atidėjimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos mieto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

J. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš A. Š. J. Š. priteista 149,49 Eur (šimtas keturiasdešimt devyni eurai 49 centai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Š. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 25 d. apie 2 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – sutuoktinę J. Š., o būtent: žodinio konflikto eigoje nukentėjusiajai J. Š. bandant užlipti į namo antrąjį aukštą pasiimti mobilųjį telefoną, nuteistasis A. Š. ją pavijo, sugriebęs rankomis už plaukų, nutempdamas laiptais žemyn ir vilkdamas svetainės grindimis, nukentėjusiąją išstūmė į lauką. Nukentėjusiajai J. Š. po kelių minučių sugrįžus į namus ir vėl bandant užlipti laiptais į antrąjį aukštą, pasivijęs ją ant laiptų ir sugriebęs už plaukų, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą, po to suklupusią, tempdamas už plaukų svetainės grindimis, išstūmė į lauką, o jai sugrįžus ir vėl bandant užlipti laiptais į antrąjį aukštą, pasivijęs ant laiptų, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, paėmęs už plaukų, ištempė iš gyvenamojo namo į lauką. Taip smurtaudamas nukentėjusiajai J. Š. padarė poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, nosies nugarėlėje, kairio žąsto srityje, kairio dilbio srityje, kairės šlaunies srityje, kairio kelio sąnario srityje, pakaušio srityje, odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje, kraujosruvą kairės akies junginėje, kairės akies akiduobės dugno lūžimą. Tokiais savo veiksmais nuteistasis A. Š. nukentėjusiajai J. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl kairės akies akiduobės dugno lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Dėl kitų sužalojimų nukentėjusiai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. Š. kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais ir kitais byloje ištirtais duomenimis.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti – sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, taip pat sumažinti J. Š. priteistą neturtinę žalą iki 1000 eurų.

3.1. Skunde apeliantas teigia, jog teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad praeityje jo atžvilgiu du ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, vienas jų – 2007 m., pritaikius BK 38 straipsnį. Nuo susitaikymo praėjo 11 metų, todėl, jo manymu, tai negali įtakoti skiriamos bausmės. Teismas taip pat nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji prieš šį įvykį du kartus nurodė kreipusis į teismo medicinos ekspertus ir teisme aiškino, kad jos atžvilgiu jis neva vartojo fizinį smurtą. Pažymi, jog į policiją ar į teismą privataus kaltinimo tvarka nukentėjusioji nesikreipė, jis įsiteisėjusiu nuosprendžiu kaltu nepripažintas, todėl laikytina, kad sutuoktinės atžvilgiu anksčiau nėra smurtavęs. Pažymi, jog 2018 m. vasario 25 d. naktį jo smurto protrūkį išprovokavo iš dukters gauta žinia, kad sutuoktinė jam neištikima bei tai, kad prieš tai buvusios verslo kelionės į Sankt Peterburgą metu sutuoktinė vėlavo atsiųsti jam elektroninius bilietus grįžimui namo. Jis įsitikinęs, kad nukentėjusioji tyčia bilietus atsiuntė paskutinę minutę, neatsiliepė į jo skambučius, taip sukeldama jam stresą ir nerimą, ir tai lėmė jo neadekvatų elgesį įvykio naktį. Jo manymu, skirdamas bausmę, teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, į netinkamą nukentėjusiosios elgesį, kuris turėjo įtakos smurto protrūkiui.

3.2. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, jog „(duomenys neskelbtini) klubo“ bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės yra charakterizuojamas teigiamai, iki bylos nagrinėjimo atlygino žalą ligonių kasai, atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino jai 100 eurų turtinę žalą. Tai rodo, kad jis savo elgesį vertina kritiškai, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, jo manymu, yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę.

3.3. Skunde taip pat nurodo, jog teismas nukentėjusiajai priteisė per didelę neturtinę žalą. Pažymi, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nedarbinga ji buvo trumpą laiką – nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 21 d. Duomenų, kad jai būtų reikalinga plastinė operacija dėl likusio rando veide, nepateikė. Nukentėjusioji taip pat nepateikė ir įrodymų dėl jai išsivysčiusios emocinės depresijos, dėl galvos skausmų, sutrikusio miego, aptirpusių dantų į gydymo įstaigą nesikreipė. Dėl šių aplinkybių, jo manymu, nukentėjusiajai priteista 3 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati nusikalstamos veikos padariniams, todėl turėtų būti sumažinta iki 1 000 eurų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

5. Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija. Jis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio ir bausmės vykdymo atidėjimo termino

7. Apeliantas skunde teigia, jog jam skirta neteisinga, t. y. per griežtas, bausmė, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad bausmė A. Š. skirta teisingai ir jos dydį keisti ar sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą nėra jokio pagrindo.

7.1. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad visada bausmė skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

7.2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad šie reikalavimai, nustatant bausmės dydį, nebuvo pažeisti. Teismas skirdamas bausmę tinkamai įvertino tiek asmens, tiek ir jo padarytos veikos pavojingumą, todėl ją švelninti skundo motyvais nėra pagrindo.

7.3. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Š. tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kuriuo pasikėsinta į artimo šeimos nario – sutuoktinės, sveiktą. Nusikaltimas tyčinis, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, o tai rodo didesnį jo pavojingumą nei būtų padarytas netiesiogine tyčia. Be to, vertinant veikos pavojingumą, pagrįstai atsižvelgta ir įvertinta tai, kad pati veika tęsėsi gana ilgą laiką, kad nuteistasis smurtavo fiziškai silpnesnio asmens atžvilgiu, kad smūgiai suduoti į gyvybiškai pavojingas vietas – galvą, veidą, kad veikos padarymo metu net kelis kartus nukentėjusioji buvo išvaryta į lauką be viršutinių rūbų ir batų. Svarbu ir tai, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

7.4. Vertinant nuteistojo asmenybę atsižvelgta į tai, kad jis anksčiau neteistas, tačiau įvertinta ir tai, jog byloje yra duomenų apie ankstesnius smurto vartojimo faktus. Bylos duomenys patvirtina, jog anksčiau nuteistojo atžvilgiu du ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, vienas – 2007 m. BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, be to, iš nukentėjusiosios pateiktų specialisto išvadų matyti, jog ji jau du kartus iki šio įvykio kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, paaiškindama, jog jos atžvilgiu sutuoktinis vartojo fizinį smurtą. Abu kartus nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors dėl šių įvykių nukentėjusioji nei privataus kaltinimo tvarka į teismą, nei į policiją nesikreipė ir A. Š. atžvilgiu nebuvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau tai neabejotinai rodo nuteistojo polinkį smurtauti. Tai nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, į kuriuos buvo privalu atsižvelgti skiriant bausmę. Šiuo atveju minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, jog jis linkęs smurtauti ir nesilaikyti visuotinai priimtų moralės normų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog teismas, skirdamas bausmę tai pat atsižvelgė ir į teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent į tai, kad jis dirba, kad visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini) klubas“ prezidento ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkės charakterizuojamas teigiamai, kad iki teisiamojo posėdžio atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, o taip pat 100 eurų žalą nukentėjusiajai J. Š.. Teismas, kaip matyti, įvertino visas šias aplinkybes ir A. Š. skyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę nei sankcijos vidurkis.

7.5. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šiuo atveju A. Š. mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė skirta nenustačius nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, esant nustatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, be to, esant didesniam veikos pavojingumui (veika padaryta tiesiogine tyčia, truko ilgą laiką, smūgiuota į gyvybiškai pavojingas vietas), o taip pat ir neigiamai jo asmenybę charakterizuojantiems duomenis. Tai rodo, jog visos nuteistajam palankios skunde nurodytos aplinkybės jau yra tinkamai įvertinos, skiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, todėl dar kartą į jas atsižvelgti ir mažinti teismo paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

7.6. Skunde apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę, taip pat turėjo atsižvelgti į netinkamą nukentėjusiosios elgesį, išprovokavusį jo smurto protrūkį, tačiau tokį skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nes tokių aplinkybių byloje nėra. Nors liudytojos Ž. Ž., kuri įvykio metu buvo sutuoktinių namuose, parodymuose teigiama, jog A. Š. priekaištavo sutuoktinei dėl ne laiku išsiųstų bilietų, tačiau tai nepateisina smurto vartojimo nukentėjusiosios atžvilgiu. Be to, svarbu ir tai, kad po šio įvykio buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, nuteistasis jau buvo grįžęs iš kelionės ir kartu su draugais šventė nukentėjusiosios gimtadienį. Konfliktas kilo ir smurtas buvo vartotas tada, kai jis jau buvo neblaivus ir vakarėlis ėjo į pabaigą, kai dauguma svečių jau buvo išsiskirstę, o likusi tik viena liudytoja Ž. Ž.. Taip pat nepatvirtinta ir tai, kad nuteistasis apie sutuoktinės neištikimybę būtų sužinojęs būtent to vakarėlio metu, kas būtų galėję staiga išprovokuoti neteisėtą jo elgesį. Esant tokiems bylos duomenims nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo nusikalstamą elgesį išprovokavo netinkamas nukentėjusiosios elgesys, todėl bausmė šiuo pagrindu negali būti švelninama.

7.7. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo principo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirtoji bausmė atitinka padarytos veikos ir nuteistojo pavojingumą, yra būtina bei pakankama užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus – asmens nubaudimą, individualiąją bei bendrąją prevenciją, todėl teigti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta ir ją švelninti skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

8. Skunde apeliantas taip pat teigia, jog jam turėtų būti sumažintas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog toks skundo argumentas nepagrįstas ir yra atmestas.

8.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek skiriant bausmę, tiek ir priimant sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo būtina vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, skiriant bausmę, turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8.2. Pažymėtina ir tai, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-388-895/2016). Būtent šiomis nuostatomis vadovaujantis taip pat nustatomas ir bausmės vykdymo atidėjimo terminas, t. y. tas terminas turi atitikti teisingumo principą ir turi būti būtinas bei pakankamas pasiekti bausmės tikslus.

8.3. BK 75 straipsnyje numatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju A. Š. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir atitinka įstatyme numatytą vidurkį to termino, kuriam gali būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių, o ne nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, pasireiškė ilgai trunkančiu fizinio smurto vartojimu, smūgiuota buvo į gyvybiškai pavojingas vietas, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kas rodo nekritišką požiūrį į padarytas priešingas teisei veikas, be to, yra duomenų, jog fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu A. Š. yra vartojęs ir anksčiau, darytina pagrįsta išvada, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitinka teisingumo bei proporcingumo principus ir yra optimalus terminas bausmės tikslams pasiekti. Esant paminėtoms nustatytoms aplinkybėms, proporcingais laikomi ir įpareigojimai visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Darytina išvada, jog teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieniems) metam 6 (šešiems) mėnesiams, įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinio skundo prašymas sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio

9. Skunde nuteistasis teigia, jog teismas nukentėjusiajai priteisė nepagrįstai didelę neturtinę žalą, kuri, apelianto vertinimu, neatitinka nusikalstamos veikos pasekmių, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir susipažinus su nuosprendžio motyvais bei bylos medžiaga, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

9.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

9.2. Kaip nurodo įstatymas, pagrindinis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra nusikalstama veika sukelti neigiami padariniai (pasekmės), kurie, kaip įstatyme nurodyta, pasireiškia fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija ir pan. Vertinant šiuos neigiamus padarinius, būtina atsižvelgti į nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, apimtį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Nagrinėjamu atveju, teisėjų, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė nukentėjusiosios patirtų neigiamų išgyvenimų dydį, apimtį bei pobūdį. Išvados dėl šių aplinkybių padarytos, įvertinus teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad nukentėjusioji dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus – kurį laiką negalėjo vesti pilnaverčio gyvenimo ir iki šiol jaučia pasekmes, t. y. veide liko randas, kamuoja galvos skausmai, aptirpę dantys, nejautra veide, sutriko miegas, dėl dvasinių sukrėtimų, pažeminimo patyrė didelį emocinį skausmą, po šio įvykio buvo priversta palikti namus, kurie buvo vienintelė turima gyvenamoji vieta, pradėtas santuokos, kuri truko 22 metus, nutraukimo procesas, atsirado nerimo, baimės jausmas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė taip pat ir į tai, kad nusikaltimas tyčinis, padarytas tiesiogine tyčia. Įvertinęs visas šias aplinkybes, nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti apylinkės teismas nustatė 3000 eurų dydžio neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus sužalojimų pobūdį, patirtą fizinį skausmą, pažeminimą ir kitus nepatogumus bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, kuriuos lydi baimė, nerimo jausmas, teismo nustatyta piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri atitinka ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertintina kaip teisinga, atitinkančia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyros ji nepažeidžia. Skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo ją mažinti.

9.3. Apelianto manymu neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios nedarbingumas truko nedidelį laiko tarpą, o dėl dalies neigiamų fizinių pojūčių veide ji į gydymo įstaigą nesikreipė ir emocinė depresija mediciniškai jai nenustatyta. Atsakant į šiuos skundo argumentus, kolegija pažymi, jog nedarbingumo trukmė nėra esminis ir vienintelis ar pagrindinis kriterijus vertinant patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Kaip jau minėta, neturtinę žalą apibūdina taip pat ir fizinis skausmas bei kiti subjektyviai jaučiami neigiami dvasiniai išgyvenimai, kurie iš esmės dirbti netrukdo, tačiau neigiamai veikia asmens savijautą bei savivertę ir kuriuos teismas teisingai įvertino. Pažymėtina ir tai, jog teismas nustatė mažesnę neturtinės žalos kompensaciją nei prašė nukentėjusioji, todėl, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, o taip pat ir tai, kad medicininiais dokumentais emocinė depresija nenustatyta, dėl neigiamų fizinių pojūčių veide nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė, apylinkės teismas įvertino tinkamai, todėl keisti teismo nuosprendį šioje dalyje skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

10. Apibendrinant konstatuojama, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas skirdamas bausmę bei taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, o taip pat nustatydamas neturtinės žalos dydį nei baudžiamojo kodekso, nei civilinio kodekso nuostatų nepažeidė, paskyrė teisingą bausmę ir nustatė teisingą neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška, todėl keisti pirmosios instancijos nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais jokio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.