Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. e2-4162-845/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
e2-4162-845/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39767-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
UAB „Juris LT“
Atsakovas
UAB „Technoexport Storage Lt“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4162-845/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39767-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.1.5; 2.6.8.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei,nedalyvaujant šalims,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Technoexport Storage Lt“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas, priteisti iš atsakovo UAB „Technoexport Storage Lt“ 27 619, 45 Eur skolos, 8 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2018-11-20 ieškovas ir UAB „RM Cargo Baltic“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „RM Cargo Baltic” perleido reikalavimo teisę į atsakovą. Be to, ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pažymėjo, kad pradinis kreditorius UAB „RM Cargo Baltic“ ir atsakovas 2017-02-07 sudarė vežimo sutartį Nr. TES/17/01, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos nuolatinės krovinių vežimo paslaugos. Sutarties 15. punkte buvo nustatyta, jog sutartis galioja iki 2017-12-31, tačiau suėjus sutarties galiojimo terminui, vežimo santykiai tarp šalių faktiškai nenutrūko, pradinis kreditorius ir atsakovas toliau bendradarbiavo sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog suėjus sutarties galiojimo terminui šalių santykiai faktiškai nepasikeitė, yra pagrįstas pagrindas teigti, jog šalys savo konkliudentiniais veiksmais (toliau vykdydamos sutartinius įsipareigojimus) sutartį pratęsė, todėl sutartis nenustojo galioti. Pradinis kreditorius tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus bei pateikė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Atsakovas pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų-faktūrų išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi nėra atsiskaitęs. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas ignoravo šiuos raginimus. Atsakovo skola, kartu su palūkanomis ir ikiteisminio išieškojimo išlaidomis, ieškovui sudaro 27 619, 45 Eur sumą.

Atsakovas UAB „Technoexport Storage Lt“ su pareikštu ieškinių sutiko iš dalies, t. y. 26 861,90 Eur dydžio skola, o reikalavimus dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė atmesti. Atsakovas neginčijo, jog pradiniam kreditoriui už atliktas paslaugas yra skolingas 26 861,90 Eur sumą, be to, jis nevengė skolos grąžinimo pradiniam kreditoriui ir nurodė, kad mokėjo dalimis turimą įsiskolinimą.

Šalies argumentai

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, 2019-02-12 teisme buvo gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, 2019-02-11 pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad visi įrodymai, susiję su tinkamu bylos išnagrinėjimu, yra pateikti ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisi iš atsakovo ieškovo naudai 26 861,90 Eur skolą, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymuose išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsnio 5 dalies ir 246 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, iš parengiamojo teismo posėdžio iš karto perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo civilinę bylą šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018-11-20 ieškovas ir UAB „RM Cargo Baltic“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (e. b. l. 19-20, 22-23), kurios pagrindu ieškovas kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „RM Cargo Baltic” perleido reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Technoexport Storage Lt“. 2018-11-26 ieškovas pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą (e. b. l. 21, 24). Taip pat nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „RM Cargo Baltic“ ir atsakovas 2017-02-07 sudarė vežimo sutartį Nr. TES/17/01 (e. b. l. 10-12), pagal kurią atsakovui buvo teikiamos nuolatinės krovinių vežimo paslaugos. Sutarties 15. punkte nurodyta, jog sutartis galioja iki 2017-12-31, tačiau suėjus sutarties galiojimo terminui, vežimo santykiai tarp šalių faktiškai nenutrūko, nes pradinis kreditorius ir atsakovas toliau bendradarbiavo sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka; tai patvirtina PVM sąskaitos-faktūros, CMR važtaraščiai, krovinių pristatymo raštai (e. b. l. 26-121). Atsižvelgiant į tai, jog suėjus sutarties galiojimo terminui šalių santykiai faktiškai tęsėsi yra pagrindas pripažinti, jog šalys savo konkliudentiniais veiksmais (toliau vykdydamos sutartinius įsipareigojimus) sutartį pratęsė, dėl to sutartis nenustojo galioti. Byloje esantys duomenys liudija, kad pradinis kreditorius tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus bei pateikė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui (e. b. l. 26, 31, 34, 38, 43, 46, 49, 53, 55, 57, 58, 64, 67, 71, 74, 76, 78, 80, 82, 84, 86, 88, 93, 98, 103-104, 107, 109, 112, 115, 116, 119-121). Atsakovas pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų-faktūrų išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi iki šiol neatsiskaitė (CPK 178 straipsnis). Remiantis ieškovo 2018-11-26 pranešimo duomenimis (e. b. l. 21,24), atsakovas yra skolingas ieškovui 26 861, 90 Eur pagrindinės skolos ir 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras privalo sumokėti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytų palūkanų. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas ignoravo šiuos raginimus ir geruoju skolos nepadengė. Atsakovo skola, kartu su palūkanomis ir ikiteisminio išieškojimo išlaidomis ieškovui sudaro 27 619, 45 Eur sumą (e. b. l. 13-15).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Nors ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tikslu susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, atsakovas į raginimus nereagavo.

Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi laikytina, kad cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka šioje civilinėje byloje laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013).

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad PVM sąskaitose–faktūrose nurodytos paslaugos jam nebuvo suteiktos (CPK 178 straipsnis), jam kilo pareiga atsiskaityti už sulygtas paslaugas. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 27 619, 45 Eur skola, įskaitant ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo, jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos šiuo metu numato 8 procentų metinį palūkanų dydį. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (27 619, 45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 621 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 5) ir 600 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti (e. b. l. 4, 6-7), iš viso – 1221 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Technoexport Storage Lt“, į. k. 304288453, ieškovo UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, naudai 27 619, 45 Eur skolos, 8 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (27 619, 45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1221 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė