- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-798-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07480-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Sollina“
- Ieškovas
- M. M.
- Kategorijos
- 2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Sollina“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti jam subsidiariai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) ir UAB „Sollina“ 3 788,72 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 29 d. apie 18.07 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį – užvažiavo ant šulinio, kurio dangtis pakilo ir apgadino automobilį. (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo vykdomi kelio remonto darbai, tačiau jokių įspėjančių ženklų nebuvo. Šalia šulinio, kuris apgadino ieškovo automobilį, gatvės danga buvo išpjauta. Ieškovas neturėjo jokių galimybių numatyti, kad, įvažiavus į nepažymėtą duobę, pakils šulinio dangtis ir apgadins automobilį. Eismo įvykio aplinkybės ir faktas, kad už jo sukėlimą ieškovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, liudija, jog ieškovo veiksmuose jokio neatsargumo nebuvo.
3. Prieš eismo įvykį ieškovo automobilis buvo nepriekaištingos būklės, nes buvo patikrintas autorizuotame „Volkswagen“ gamintojo servise, jam buvo atliktas einamasis aptarnavimas bei pašalinti visi trūkumai ir suteikta mobilumo garantija. Ieškovas dėl apgadinto automobilio remonto patyrė 3 788,72 Eur išlaidas. Dėl automobilio apgadinimo, kuris nebūtų atsiradęs, jeigu nebūtų gatvės trūkumų, ieškovas yra patyręs faktinių remonto išlaidų, vadinasi yra visos civilinės atsakomybės sąlygos bei pagrindas ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
4. Ieškovas dėl žalos atlyginimo 2023 m. sausio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri nurodė, kad už eismo įvykio padarinius privalo atsakyti inžinerinius tinklus eksploatuojanti organizacija, ir pasiūlė dėl žalos atlyginimo kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“. UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovui nurodė, kad nėra atsakinga už ieškovo patirtus nuostolius, nes patikrinus konkretų šulinį buvo nustatyta, jog jis UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise nepriklauso ir jo bendrovė neeksploatuoja bei nežino, kas eksploatuoja minėtą šulinį. Ieškovas dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri 2023 m. kovo 27 d. atsakė, kad ji ne visada privalo atlyginti asmens patirtą žalą ir pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą.
5. Tik bylą nagrinėjant teisme savivaldybė nurodė aplinkybę, kad ji eismo įvykio dieną UAB „Sollina“ buvo išdavusi leidimą kasti, todėl tinkama atsakove byloje yra šią statybvietę eksploatavusi UAB „Sollina“. Savivaldybė yra Vilniaus miesto gatvių savininkė ir valdytoja ir jai tenka pareiga užtikrinti, kad Vilniaus miesto gatvės būtų saugios kelių eismui. Tačiau pagal pareikštą ieškinį atsakyti už ieškovui padarytos žalos atlyginimą gali būti įpareigota ir UAB „Sollina“ arba abi atsakovės turėtų atsakyti subsidiariai. Teismo posėdžiuose ieškovas prašė ieškinį tenkinti ir žalą priteisti tik iš savivaldybės. Šulinys įvykio metu jau buvo perduotas savivaldybei, todėl jis yra savivaldybės nuosavybė. Leidimai kasti jau buvo pasibaigę. Savivaldybės veiksmai, siekiant įtraukti į bylą atsakove UAB „Sollina“, vertintini kaip bylos vilkinimas.
Šalies argumentai
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pakeisti atsakovę byloje į UAB „Sollina“ arba sumažinti priteistiną žalos dydį. Nurodė, kad savivaldybė yra (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje savininkė, tačiau ji nėra atsakinga už ieškovui kilusią žalą. CK 6.692 straipsnyje nustatyta, kad rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas. Būtent rangovas yra atsakingas už saugumą statybvietėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. spalio 18 d. išdavė leidimą UAB „Sollina“ kasti. Dangas po kasimo darbų atstatanti organizacija yra UAB „YIT Lietuva“. Būtent UAB „Sollina“ eismo įvykio metu, atliko (duomenys neskelbtini) gatvės dalies priežiūrą. Dėl to atsakove byloje turėtų būti UAB „Sollina“ arba UAB „YIT Lietuva“, atsižvelgiant į tai, ant kurio šulinio užvažiavo automobilis.
Šalies argumentai
9. Atsakovė UAB „Sollina“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio metu UAB „Sollina“ darbus vykdė už (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios kelio dalies ribų, priešingoje dalyje nei yra vandentiekio šulinys, galimai apgadinęs ieškovo automobilį. Įrengti įspėjamuosius kelio ženklus dėl vykdytų darbų (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo būtinumo, nes atsakovės vykdyti darbai eismo dalyviams, vykstantiems (duomenys neskelbtini) gatve, pavojaus nekėlė. Pagal CK 6.266 straipsnį savivaldybė atsako be kaltės. Tuo tarpu, vertinant UAB „Sollina“ civilinę atsakomybę už ieškovo automobilio apgadinimą, turi būti nustatytos (įrodytos) visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. UAB „Sollina“ atliko tik lietaus nuotekų tinklų tiesimo darbus, kurie su (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiais vandentiekio tinklais nėra susiję, todėl atsakovei UAB „Sollina“ taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo. UAB „Sollina“ buvo ne rangovė, o subrangovė. Lietaus nuotekų šulinys buvo įrengtas tinkamai ir dar iki įvykio perduotas savivaldybei, jokių nusiskundimų dėl darbų kokybės negauta.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ nurodė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas juridiniams asmenims gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Tokio savivaldybės tarybos sprendimo byloje pateikta nėra. Taigi gatvės, kurioje buvo apgadintas ieškovo automobilis, savininkė ir valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra tinkama atsakovė ir pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį yra atsakinga už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui M. M. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 3 788,72 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 788,72 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 385 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimus UAB „Sollina“ atžvilgiu atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Sollina“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1 151,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 6,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovas, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, 2022 m. gruodžio 29 d., (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant važiuojamojoje kelio dalyje esančio šulinio, kurio dangtis pakilo ir apgadino ieškovui priklausantį automobilį. Vilniaus miesto savivaldybė pripažino, kad ji yra kelio, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje, savininkė. Ieškovo automobilis buvo apgadintas ne dėl to, kad įvažiavo į gatvėje esančią duobę, bet dėl to, kad užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio šulinio. Šulinys yra inžinerinis statinys, todėl šio statinio savininkui (valdytojui) taip pat galioja griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti šulinio savininką (valdytoją).
13. Atsakovės teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad šulinys yra lietaus nuotekų šulinys, kad jį įrengė UAB „Sollina“. Savivaldybės ir UAB „Sollina“ nesiejo jokie sutartiniai rangos santykiai. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu statybos darbus pagal 2021 m. gruodžio 2 d. rangos sutartį Nr. A62-193/21 (duomenys neskelbtini) gatvėse vykdė ne UAB „Sollina“, o UAB „YIT Lietuva“, o UAB „Sollina“ buvo UAB „YIT Lietuva“ subrangovė. Dėl to teismas atmetė savivaldybės argumentus, kad UAB „Sollina“ atsakomybė kyla iš rangos sutarties, kurią savivaldybė sudarė su kita bendrove (UAB „YIT Lietuva“), kaip visiškai nepagrįstus ir nelogiškus. UAB „Sollina“ 2022 m. spalio 18 d. išduotas leidimas kasti, įrenginėjant lietaus nuotekų tinklus, ginčui yra neaktualus, nes pagal nurodytą leidimą darbų pabaiga numatyta 2022 m. gruodžio 24 d., o įvykis, kurio metu apgadintas ieškovo automobilis, įvyko 2022 m. gruodžio 29 d., jau po UAB „Sollina“ darbų užbaigimo.
14. Ieškovui žala kilo dėl inžinerinio statinio – šulinio defekto. Net jei prie žalos kilimo būtų prisidėjęs ir tam tikras kelio defektas, savivaldybės teiginiai apie (duomenys neskelbtini) gatvės valdymo perdavimą rangovui yra nepagrįsti, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1–2 dalį, 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 63 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu, o ne rangos sutartimi, kuri šiuo atveju buvo sudaryta ne su UAB „Sollina“, o su UAB „YIT Lietuva“.
15. UAB „YIT Lietuva“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2022 m. gegužės 13 d. subrangos sutarties pagrindu lietaus nuotekų šulinių L1-12, L1-13, L1-14, L1-15, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, montavimo darbus pagal techninį projektą „(duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. A291-2658/22 atliko UAB „Sollina“. UAB „Sollina“ darbus atliko ir perdavė UAB „YIT Lietuva“, o UAB „YIT Lietuva“ minėtų lietaus nuotekų šulinių montavimo darbus perdavė savivaldybei 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. aktais, t. y. iki ieškinyje nurodyto įvykio, sukėlusio žalą. Taigi lietaus nuotekų šuliniai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo perduoti savivaldybei dar iki 2022 m. gruodžio 29 d. Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad nuosavybės teises ar minėtų šulinių valdymą nuo jų perdavimo 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. aktais iki 2022 m. gruodžio 29 d. būtų perleidusi kitam subjektui. Dėl to būtent savivaldybė pripažintina lietaus nuotekų šulinio, ant kurio užvažiavęs ieškovas patyrė žalą, savininke ir valdytoja, ir būtent jai, o ne UAB „Sollina“ tenka atsakomybė dėl tokio šulinio netinkamos priežiūros, saugumo neužtikrinimo.
16. Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka savivaldybei, kaip lietaus nuotekų šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, savininkei ir valdytojai. Ieškovas pateikė į bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. raštą, kuriame pateikta informacija patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ieškovas automobiliu „Volkswagen Passat“ užvažiavo ant šulinio ir apgadino automobilio priekinį. Į bylą taip pat pateiktos įvykio nuotraukos, kuriose užfiksuotas pakilęs šulinio dangtis, jo vieta, atvykusi policija, automobilio apgadinimai. Nurodyti įrodymai patvirtina įvykio, kurio metu ieškovo automobilis buvo apgadintas dėl pakilusio šulinio dangčio, faktą.
17. Ieškovas pateikė 2023 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RVG Nr. 12983 ir 2023 m. vasario 10 d. lėšų pervedimo nurodymą, kurie patvirtina ieškovo patirtų išlaidų realumą. Ieškovas taip pat pateikė į bylą „Volkswagen“ serviso patvirtinimą, kad 2022 m. spalio 7 d. patikros metu ieškovo automobilis buvo techniškai tvarkingas, bei UAB „Korpo autocentras“ sąmatą, kurioje nurodyti ieškovo automobiliui atlikti remonto darbai ir jų vertė (3 788,72 Eur). Savivaldybė šios sąmatos nekvestionuoja, jokių savo skaičiavimų, galinčių paneigti ieškovo duomenis, nepateikia. Teismas padarė išvadą, kad aptarti duomenys patvirtina ieškovo automobilio apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su automobilio užvažiavimu ant šulinio (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš savivaldybės 3 788,72 Eur žalos atlyginimą pripažino įrodytu.
18. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti ieškovo didelį neatsargumą. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas būtų elgęsis nerūpestingai, o samprotavimai apie galimai pažeistas kelių eismo taisykles paremti tik prielaidomis. Į įvykio vietą buvo atvykusi policija, tačiau jokių duomenų, kad būtų užfiksuotas KET pažeidimas, byloje nėra. Nenustačius ieškovo veiksmuose didelio neatsargumo, nėra pagrindo spręsti dėl atlygintinos žalos mažinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas netinkamai nustatė atsakingą už žalą asmenį. Nors Vilniaus miesto savivaldybė yra (duomenys neskelbtini) gatvės savininkė, tačiau nėra atsakinga už kilusią žalą dėl šulinio trūkumų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko statybvietės zonoje, kurio darbus vykdė UAB „YIT Lietuva“ ir UAB „Sollina“, taip pat neanalizavo teisės aktų, reglamentuojančių veiklą statybvietėje. Pagal CK 6.692 straipsnį rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas. Dėl to būtent rangovas yra atsakingas saugumą statybvietėje.
19.2. Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „YIT Lietuva“ 2021 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. spalio 14 d. buvo sudariusi sutartis, pagal kurias pagrindinė rangovė UAB „YIT Lietuva“ buvo įsipareigojusi atlyginti tretiesiems asmenims pagrįstus tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo darbų atlikimo 2022 m. spalio 14 d. sutarties galiojimo periodu. Darbams atlikti UAB „YIT Lietuva“ pasitelkė subrangovę UAB „Sollina“. Rangovė 2022 m. spalio 14 d. sutarties 10.8 punktu įsipareigojo, vykdydama darbus, užtikrinti eismo saugumą darbų vykdymo zonoje. Pagal 2021 m. gruodžio 2 d. rangos sutarties 10.6 punktą rangovas visais atvejais atsako už darbų, numatytų šioje sutartyje, atlikimo metu jo pasitelktų asmenų bei subrangovų padarytus nuostolius ar žalą, nepriklausomai nuo to, ar tokie nuostoliai ar žala būtų padaryta užsakovui, jo darbuotojams ar bet kokiems tretiesiems asmenims ir jų turtui. Pagal rangos sutarties 5.1.38 punktą rangovas privalo atlyginti užsakovui ir tretiesiems asmenims atsiradusius nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nevykdymo.
19.3. Teismas neištyrė visų faktinių aplinkybių, susijusių su šulinio (objekto) perdavimu atsakovei. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Statybos metu įrengtiems lietaus nuotekų tinklams dar nėra parengta Statinio kadastrinių matavimų byla, Statinys dar neregistruotas nekilnojamojo turto registre. Iš viso yra pasirašyti 4 darbų priėmimo–perdavimo aktai, tačiau galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas dar nėra pasirašytas ir gatvės projektas dar nėra priimtas. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkama atsakovė šioje civilinėje byloje.
19.4. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – SĮ) 18 straipsnio 7 dalies 5 punktą rangovas privalo užtikrinti saugų darbą statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus. Imperatyvūs saugumo statybvietėje reikalavimai, kurie yra keliami rangovui, yra nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintame Statybos techniniame reglamente „STR 1.06.01:2016 statybos darbai statinio statybos priežiūra“. Taigi imperatyvūs teisės aktai nurodo, kad būtent rangovas (statybų vadovas) yra atsakingas už statybvietės saugumą ir būtent jis privalo užtikrinti žmonių apsaugą nuo keliamo pavojaus.
19.5. Darbų priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, kad su įvykio vietoje esančiais šuliniais buvo atliekami tam tikri darbai, įvykio metu ir po jo zonoje vyko statybos darbai. Taigi UAB „YIT Lietuva“ ir UAB „Sollina“ neužtikrino tinkamo statybvietės saugumo transporto priemonėms, t. y. nepažymėjo pavojingo šulinio specialiais ženklais, kai darbai dar nebuvo baigti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra padaręs vienareikšmišką išvadą, kad tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio atkarpos greta statybvietės savininkė (valdytoja), negali lemti jos atsakomybės, kai žala turtui padaroma statybvietėje, už kurios eksploatavimo saugumą ji neatsako. Eismo įvykio metu (ir po jo) vyko statybos darbai įvykio zonoje, darbus vykdė UAB „YIT Lietuva“ ir UAB „Sollina“.
19.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad šulinio ir kiti darbai buvo perduoti dar prieš eismo įvykį. Įvykio zonoje ir prie šulinio vyko statybos darbai ir po eismo įvykio (darbai buvo tęsiami). Šią aplinkybę patvirtina 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. kovo 28 d. darbų priėmimo–perdavimo aktai Nr. 7 ir Nr. 14 bei leidimai kasti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. spalio 18 d. išdavė UAB „Sollina“ leidimą kasti Nr. AK-2009/2022, kurio 11 punkte numatyta, kad kasinėjimo (žemės) darbų metu sugadintus antžeminius kelio (gatvės) statinius atstato leidimo gavėjas. Pagal leidimo 24.1 punktą kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) darbų vykdymo vietos turi būti aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui – šviesomis pagal nustatyta tvarka suderintą eismo organizavimo pakeitimų schemą, kurioje taip pat būtų nurodytas darbų periodas. Taigi UAB „Sollina“ privalėjo įrengti įspėjamuosius kelio ženklus pagal KET reikalavimus. Leidime nurodoma, kad dangas po kasimo darbų atstatanti organizacija yra UAB „YIT Lietuva“. Žalą sukėlė ne kelio duobė, o naujai sukurtas lietaus nuotekų šulinys.
19.7. UAB „Sollina“ išduoti kasimo leidimai patvirtina, kad eismo įvykio dieną darbai nebuvo visiškai baigti ir galutinis darbų rezultatas nebuvo perduotas. Pagal sutarties, sudarytos su UAB „YIT Lietuva“, 7 punktą darbų pabaiga numatyta tik 2023 m. liepos 30 d. Teismas neanalizavo, kada tiksliai buvo perduoti lietaus nuotekų šuliniai Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktą kanalizacijos vamzdis ir inžineriniai tinklai į apibrėžtą kelio sąvoką nepatenka. Vilniaus miesto savivaldybė visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininkės, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą. Tuo tarpu UAB „YIT Lietuva“, veikdama kartu su UAB „Sollina“, neužtikrino saugaus eismo statybvietėje (įvykio zonoje).
Atsiliepimas
20. Ieškovas M. M. atsiliepimu nesutiko su atsakovės apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad eismo įvykis įvyko Vilniaus miesto gatvėje (kelyje) dėl jos dalies – lietaus nuotekų šulinio trūkumo. Atsakovė nepagrįstai remiasi aplinkybėmis, kad lietaus nuotekų tinklams dar nėra parengta statinio kadastrinių matavimų byla, kad lietaus nuotekų šulinys dar yra neregistruotas nekilnojamojo turto registre. Viešame registre (duomenys neskelbtini) gatvės savininke yra nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė. Dėl to būtent savivaldybė yra atsakinga už konkrečios gatvės trūkumus ir jais padarytą žalą, net jei tai būtų įvykę dėl statybos normų pažeidimų.
20.2. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1-2 dalį, 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 12 straipsnio 1 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 63 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu, savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Pagal savivaldybės ir UAB „YIT Lietuva“ bei UAB „YIT Lietuva“ ir subrangovės UAB „Sollina“ sudarytų sutarčių turinį, paskirtį, sudarymo aplinkybes galima teigti, kad šiomis sutartimis juridiniams asmenims nebuvo deleguotos jokios įstatymais savivaldybėms priskirtos su gatvių valdymu susijusios funkcijos.
20.3. Ieškinį ieškovas pareiškė dėl gatvės, kurios savininke yra Vilniaus miesto savivaldybė, trūkumo, todėl nuo atsakomybės ji gali būti atleista tik įrodžiusi vieną iš CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių (nenugalimą jėgą, nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Šiomis aplinkybės nesiremiama ir apeliaciniame skunde. Ieškovas nėra nei vienos iš byloje nagrinėtų rangos sutarčių šalis, todėl neturi jokio teisinio pagrindo reikšti reikalavimus UAB „YIT Lietuva“ ar UAB „Sollina“ tiesiogiai, net jei žala atsirado dėl netinkamo rangos sutarčių vykdymo. Savivaldybė, atlyginusi žalą ieškovui, sutartinės civilinės atsakomybės gali reikalauti iš savo rangovių.
20.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad eismo įvykis įvyko tik dėl darbus vykdžiusių rangovių kaltės, o jos veiksmuose jokio neteisėtumo nėra. Savivaldybė yra gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, ir joje esančių lietaus nuotekų šulinių užsakovė, todėl tiek pagal įstatymus, tiek ir pagal rangos sutartį savivaldybė turėjo pareigą kontroliuoti UAB „YIT Lietuva“ atliekamų darbų kokybę ir, aptikus sutarties vykdymo trūkumus ir (ar) pažeidimus, duoti rangovui vykdytinus nurodymus. Be to, savivaldybė, kaip darbų užsakovė, ne tik privalėjo prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, bet ir atlikti techninę statybos darbų priežiūrą, t. y. organizuoti statinio statybos priežiūrą, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų bei kitų teisės aktų reikalavimus.
20.5. Savivaldybės 2022 m. spalio 18 d. išduotas leidimas kasti Nr. AK-2009/2022 eismo įvykio dieną buvo pasibaigęs (negaliojo) ir ginčui yra nebeaktualus. Dėl to savivaldybė, žinodama, kad visi statybos darbai šioje gatvės atkarpoje dar nėra baigti, pati nekontroliavo, kad atliekant darbus kelyje (gatvėje) ar šalia gatvės, apie tai būtų įspėjama reikiamais kelio ženklais, atitvarais ar nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui – šviesą atsispindinčiomis ar šviečiančiomis eismo reguliavimo priemonėmis. Be to, dar iki eismo įvykio lietaus nuotekų šuliniai, kartu su apgadinusiu ieškovo automobilį, 2022 m. lapkričio 30 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 128 ir 2022 m. gruodžio 20 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 157 buvo priimti iš rangovės UAB „YIT Lietuva“, kaip pastatyti ir visiškai tinkami. Savivaldybė už juos sumokėjo, jie buvo perėję atsakovės žinion. Dėl to eismo įvykio dieną 2022 m. gruodžio 29 d. UAB „Sollina“ neturėjo pareigos šulinio dangčio specialiai pažymėti, o atsakinga už šios gatvės atkarpos eismo reguliavimą buvo Vilniaus miesto savivaldybė.
20.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, tuo metu kai ten įvyko eismo įvykis, galėjo būti laikoma statybviete, nes šioje gatvės atkarpoje viešasis eismas nebuvo uždraustas ar ribojamas, nebuvo jokių apie vykdomas statybas įspėjančių kelio ženklų. Be to, žalą ieškovui sukėlė ne patys statybos darbai, o gatvėje esančio statinio trūkumas.
21. Atsakovė UAB „Sollina“ atsiliepimu nesutiko su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad už ieškovui padarytą žalą atsako atsakovė UAB „Sollina“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad statinio valdytoju gali būti pripažintas tik tas asmuo, kuris savarankiškai įgyvendina statinio valdymą. Kai rangovas savivaldybės nurodymu vykdo statinio (kelio) rangos darbus, statinio valdymas rangovui nepereina. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1-2 dalį, 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 12 straipsnio 1 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 63 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu, o ne rangos sutartimi. Be to savivaldybė rangos sutartį sudarė su UAB „YIT Lietuva“, o ne su UAB „Sollina“. Taigi kelio valdymas nebuvo perduotas rangovei, o UAB „Sollina“ neatsako už ieškovui padarytą žalą.
21.2. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Sollina“ iš viso nesiejo jokie sutartiniai rangos teisiniai santykiai. Šį faktą pripažįsta ir savivaldybė apeliaciniame skunde. Teismas pagrįstai konstatavo, kad savivaldybės užsakymu statybos darbus pagal 2021 m. gruodžio 2 d. rangos sutartį (duomenys neskelbtini) gatvėse vykdė ne UAB „Sollina“, o UAB „YIT Lietuva“, tuo tarpu UAB „Sollina“ buvo UAB „YIT Lietuva“ subrangovė.
21.3. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi 2022 m. spalio 18 d. leidimu kasti, išduotame UAB „Sollina“. Teismas konstatavo, kad ginčo situacijai šis leidimas yra neaktualus, nes pagal nurodytą leidimą darbų pabaiga numatyta 2022 m. gruodžio 24 d., o įvykis, kurio metu apgadintas ieškovo automobilis, įvyko 2022 m. gruodžio 29 d., t. y. jau po UAB „Sollina“ darbų užbaigimo ir šių darbų perdavimo. Savivaldybė neginčija aplinkybė, kad UAB „Sollina“ darbus atliko tinkamai ir perdavė UAB „YIT Lietuva“, o UAB „YIT Lietuva“ minėtus lietaus nuotekų šulinių montavimo darbus perdavė savivaldybei 2022 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 20 d. aktais. Dėl to už ieškovo automobiliui padarytą žalą atsako ne UAB „Sollina“, o Vilniaus miesto savivaldybė.
22. Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ atsiliepimu nesutiko su atsakovės apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad dėl ieškovo patirtos žalos atsakinga yra UAB „YIT Lietuva“. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas juridiniams asmenims gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Tokio savivaldybės tarybos sprendimo atsakovė teismui nepateikė.
22.2. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog nuosavybės teises ar šulinių valdymą būtų perleidusi kitam subjektui, todėl būtent Vilniaus miesto savivaldybė pripažintina lietaus nuotekų šulinio, ant kurio užvažiavęs ieškovas patyrė žalą, savininke ir valdytoja. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent savivaldybei tenka atsakomybė už padarytą žalą dėl tokio šulinio netinkamos priežiūros, saugumo neužtikrinimo. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas reiškia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl to atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka savivaldybei, kaip lietaus nuotekų šulinio savininkei ir valdytojai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
23. Byloje kilo ginčas dėl 3 788,72 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri, kaip įrodinėjama, padaryta dėl kelio trūkumų, kurio savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė.
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas, važiuodamas jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, 2022 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant važiuojamojoje kelio dalyje esančio lietaus nuotekų šulinio, kurio dangtis pakilo ir apgadino ieškovui priklausantį automobilį. Dėl šio įvykio metu patirtų apgadinimų automobilio remonto išlaidos sudarė 3 788,72 Eur.
25. Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. gruodžio 2 d. su UAB „YIT Lietuva“ buvo sudariusi sutartį Nr. A62-193/21 dėl Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros. Pagal šią sutartį Vilniaus miesto savivaldybė 2022 m. spalio 14 d. su mokėtoja VšĮ „Burbiškių gyventojai“, rangove UAB „YIT Lietuva“ ir elektrotechnikos dalies rangove UAB „Vilniaus apšvietimas“ sudarė sutartį Nr. A291-2658/22, pagal kurią rangovės įsipareigojo savo priemonėmis atlikti (duomenys neskelbtini) remonto darbus pagal pateiktą sąmatą bei mokėtojos projektą „(duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės statybos projektas“, o užsakovė ir rangovė įsipareigojo už darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. UAB „YIT Lietuva“ 2022 m. gegužės 13 d. su atsakove UAB „Sollina“ sudarė subrangos sutartį Nr. AGR_YIT-2022-VG-577 dėl Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros (el.b., failas 2, l. 111-145). Pagal šias sutartis buvo vykdomi gatvių remonto darbai ir toje vietoje, kurioje buvo apgadintas ieškovo automobilis.
Dėl statinio savininko atsakomybės
26. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 ir kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto sukeltos išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-781/2022).
28. Atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad yra (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje ieškovas patyrė žalą, savininkė. Byloje taip pat nustatyta, kad lietaus nuotekų šuliniai (duomenys neskelbtini) gatvėse buvo įrengiami pagal savivaldybės užsakymą. Atsakovė neteisingai aiškina CK 6.266 straipsnio 2 dalį, pagal kurią preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši teisės norma nereiškia, kad už inžinerinio statinio (šulinio) sukeltą žalą gali atsakyti tik asmuo, kuris viešajame registre yra nurodytas, kaip jo savininkas. Ši teisės norma tik palengvina įrodinėjimą, siekiant tinkamai nustatyti, kas yra statinio ar įrenginio savininkas. Tačiau aplinkybė, kad tam tikras objektas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad jis neturi savininko ir nėra už jo žalą atsakingo asmens. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad savivaldybė yra (duomenys neskelbtini) gatvės savininkė, o šulinys, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo įrengtas savivaldybės užsakymu ir eismo įvykio metu jau buvo perduotas savivaldybei.
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį. Taigi teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
30. Pagal 2022 m. spalio 14 d. sutarties 7 punktą buvo numatyta, kad rangos darbų pabaiga bus 2023 m. liepos 30 d. Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad už atliktus darbus užsakovė sumoka rangovei pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 60 kalendorinių dienų po darbų pabaigos. Taip pat sutarties 8.2 punktu užsakovė (savivaldybė) įsipareigojo vykdyti atliekamų darbų techninę priežiūrą, vesti atliekamų darbų apskaitą ir priimti tinkamai atliktus darbus. Pagal sutarties 10.2 punktą rangovė įsipareigojo darbus atlikti savo jėgomis arba pasitelkus subrangovus, apie kuriuos turėjo informuoti užsakovę. Prie sutarties pateiktoje sąmatoje buvo numatyta, kad rangovė (UAB „YIT Lietuva“) turėjo įrengti lietaus surinkimo šulinėlius g/b D700H, taip pat naujus lietaus surinkimo šulinius L1-1, L1-2, L1-3, L1-4, L1-5, L1-6, L1-7, L1-8, L1-9, L1-10, L1-11, L1-12, L1-13, L1-14 ir L1-15.
31. UAB „YIT Lietuva“ 2022 m. gegužės 13 d. su atsakove UAB „Sollina“ sudarė subrangos sutartį Nr. AGR_YIT-2022-VG-577 dėl Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros, pagal kurią darbai turėjo būti atliekami nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. (el.b., failas 2, l. 111-145). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. spalio 18 d. išdavė atsakovei UAB „Sollina“ leidimą kasti Nr. AK-2009/2022 lietaus nuotekų tinklų įrengimui ir lietaus nuotekų kasimui bei aptvėrimui nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d. UAB „YIT Lietuva“ iš atsakovės UAB „Sollina“ priėmė atliktus darbus, tarp jų ir šulinių L1-1 – L1-15 įrengimą, ir sumokėjo už juos 2022 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. (el.b., failas 2, l. 94-110).
32. Rangovė UAB „YIT Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldybei darbus perdavė 2022 m. lapkričio 30 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 128 ir 2022 m. gruodžio 20 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 157 kartu su parengtomis atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymomis ir išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (el.b., failas 2, l. 148-19; 152-153). Pagal 2022 m. lapkričio 30 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 128 Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduoti lietaus surinkimo šuliniai L1-8, L1-9, L1-10, L1-11, L1-13, L1-14, o pagal 2022 m. gruodžio 20 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 157 – lietaus surinkimo šuliniai Nr. L1-2, L1-3, L1-4, L1-6, L1-7, L1-12, L1-1-15 (el.b., failas 2, l. 152-153).
33. Atsakovės apeliaciniame skunde minimuose 2023 m. sausio 31 d. darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 7 tarp atliktų ir perduotų darbų nėra nurodyta jokių įrengtų šulinių perdavimo, 2023 m. kovo 28 d. darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 14 nurodyta, kad perduoti lietaus surinkimo šuliniai L1-1, L1-5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. kovo 6 d. išdavė atsakovei UAB „Sollina“ leidimą kasti Nr. AK-434/2023 lietaus nuotekų tinklų įrengimui ir lietaus nuotekų statybai nuo 2023 m. kovo 6 iki 2023 m. balandžio 30 d.
34. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė gatvės įrengimo darbus iš rangovės UAB „YIT Lietuva“ priimdavo dalimis. Atsakovė UAB „Sollina“ subrangos darbus pagal sutartį turėjo būti atlikusi iki 2022 m. gruodžio 15 d. ir faktiškai rangovei juos buvo perdavusi 2022 m. lapkričio 22 d., taip pat ir savivaldybės išduotas leidimą kasti Nr. AK-2009/2022 buvo pasibaigęs 2022 m. gruodžio 24 d., t. y. iki eismo įvykio 2022 m. gruodžio 29 d. Bylos duomenimis ir pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo įrengiami lietaus nuotekų šuliniai L1-12, L1-13, L1-14 ir L1-15. Būtent šie šuliniai iki eismo įvykio buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybei 2022 m. lapkričio 30 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 128 ir 2022 m. gruodžio 20 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 157.
35. Apeliaciniame skunde nurodytais vėlesniais darbų priėmimo aktais buvo priimti darbai, nesusiję su lietaus nuotekų šulinių L1-12, L1-13, L1-14 ir L1-15 įrengimu. Taip pat nėra duomenų, kad 2023 m. kovo 6 d. leidimas kasti atsakovei UAB „Sollina“ būtų išduotas dėl minėtų šulinių įrengimo. Vilniaus miesto savivaldybė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neteikė duomenų, dėl kurio iš įrengtų šulinių ieškovas patyrė žalą, taip pat neginčijo aplinkybės, kad žala buvo padaryta būtent dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtų šulinių L1-12, L1-13, L1-14 ir L1-15, kurie iki eismo įvykio Vilniaus miesto savivaldybei jau buvo perduoti. Taigi savivaldybė yra jų savininke ir yra tinkama atsakove šioje byloje. Kokie kiti darbai pagal savivaldybės sudarytą sutartį su UAB „YIT Lietuva“ ar rangovės UAB „YIT Lietuva“ sudarytą su sutartį su atsakove UAB „Sollina“ iki eismo įvykio ar jo metu dar buvo vykdomi (duomenys neskelbtini) gatvėje apeliantė nenurodė ir duomenų apie tai nepateikė. Dėl to savivaldybė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi statybvietės įrengimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.
36. Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia, kas, pačios apeliantės nuomone, pagal teismui pateiktų rangos ir subrangos sutarčių nuostatas turėtų atsakyti už žalą – trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ ar atsakovė UAB „Sollina“. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas savivaldybės iš rangovės perimtų darbų kokybės klausimas, taip pat jų tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai ir atsakomybė už netinkamai atliktus darbus ar žalos padarymą. Ieškovas nėra šių sutarčių šalis. Tuo tarpu aplinkybės, kad eismo įvykio metu lietaus nuotekų šulinio, dėl kurio dangčio ieškovas patyrė žalą, savininkė ir valdytoja buvo savivaldybė, apeliantė nepaneigė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybė, o ne subrangovė UAB „Sollina“ turi atsakyti už netinkamą šulinio priežiūrą.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
40. Ieškovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 968 Eur (el.b., failas 3, l. 64-65). Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 338,70 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to ieškovui priteistinos 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės.
41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.