Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1023-901/2016, iškeltoje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo E. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, prašydama pakeisti 2012-12-14 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp jos ir A. L. 3 punktą, patvirtintą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7753-394/2012, įpareigojant atsakovą sumokėti kreditorei E. M. 1158,48 Eur pagal 2011-06-26 skolos raštelį ir 868,86 Eur pagal 2009 m. rugsėjo mėn. skolos raštelį. Nurodė, kad santuoką nutraukiant tarpusavio susitarimu santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pamiršo į kreditorių sąrašą įtraukti E. M.. Pažymėjo, kad iš sesers pinigus skolinosi šeimos reikmėms, todėl atsakovas turi sumokėti pusę skolos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016-01-13 nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ir grąžino jį ieškovei. Teismas pažymėjo, kad prievolių, įgytų santuokos metu pasidalijimo kreditoriams klausimus pareiškėjai privalo spręsti byloje dėl jų santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, jog V. L. (dabartinė pavardė S.) ir A. L., bendru sutikimu supaprastinta proceso tvarka nutraukdami santuoką nenurodė nei kreditorės E. M., nei kitų kreditorių, nepranešė jiems apie santuokos nutraukimo bylą, jų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nurodydami, kad „sutuoktiniai pripažįsta, kad didžioji dalis įsiskolinimų yra asmeninės V. L. prievolės kreditoriams, be to, iki šiol buto išlaikymo išlaidas didžiąja dalimi dengė išskirtinai A. L., todėl susitaria, kad visi įsipareigojimai kreditoriams pagal pridedamą sąrašą po ištuokos lieka V. L.“, teismas sprendė, kad keisti šį susitarimą įtraukiant į procesą kreditorę ieškovė turi teisę ne reikšdama atskirą ieškinį, o teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7753-394/2012. Teismas pažymėjo, kad jei yra praleistas terminas tokio prašymo pateikimui, su prašymu kartu turi būti teikiamas motyvuotas prašymas dėl termino pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo. Remiantis išdėstytu, teismas ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme ir kaip pareikštą nesilaikant procesinio įstatymo reikalavimų ir nustatytos tvarkos.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovė V. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-13 nutartį, priimti jos ieškinį ir perduoti jį nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi ieškovės atveju netinka nei vienas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CK 3.53 straipsnio 3 dalį, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams. Kreditorių teisių apsaugai, t.y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją. LR CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas).Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, t.y. jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).Nagrinėjamu atveju iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7753-394/2012 tenkino pareiškėjų V. L. ir A. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino tarp pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktu šalys susitarė, kad „Sutuoktiniai pripažįsta, kad didžioji dalis įsiskolinimų yra asmeninės V. L. prievolės kreditoriams, be to, iki šiol buto išlaikymo išlaidas didžiąja dalimi dengė išskirtinai A. L., todėl susitaria, kad visi įsipareigojimai kreditoriams pagal pridedamą sąrašą po ištuokos lieka V. L..“. Šiuo atveju ieškovė V. S. (buvusi pavardė L.) reiškia ieškinį dėl minėtos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 sąlygos pakeitimo, teigdama, kad sutarties sudarymo metu pamiršo į kreditorių sąrašą įtraukti kreditorę E. M.. Taigi iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė reikšdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo iš esmės kelią reikalavimą iš naujo spręsti prievolių kreditoriams tarp dabar jau buvusių sutuoktinių padalinimo klausimą, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7753-394/2012. Pažymėtina, kad remiantis minėta kasacinio teismo praktika bei CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prievolių padalinimo kreditoriams klausimas nepatenka į įstatyme nurodytas išimtis, kurioms esant būtų galimas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimas. Taigi konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ieškovės ieškinį, kadangi tokio pobūdžio reikalavimas turėtų būti reiškiamas pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jei tam yra CPK 366 straipsnyje nustatyti pagrindai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kuris numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ieškinį pareiškė pasirinkusi netinkamą teisinės gynybos būdą, tačiau CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas konkrečiu atveju taikė netinkamai. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. CPK 279 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys negali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų ir tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė teisę kreiptis į teismą realizuoja netinkamai, turėjo atsisakyti priimti ieškinį LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, išaiškinant ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (šią teisę teismas ieškovei išaiškino tinkamai), o ne kaip nenagrinėtiną teisme remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši procesinės teisės normos taikymo klaida, pirmosios instancijos teismui iš esmės teisingai išsprendus bylą, nesudaro pagrindo dėl šios priežasties panaikinti skundžiamą nutartį (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad apeliantės nurodytas argumentas, kad jos atveju netinka nei vienas CPK 366 straipsnyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi konkrečiu atveju nėra keliamas ir sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog ieškovės nuomone ji negalės pasiremti nei vienu proceso atnaujinimo pagrindu, nesuteikia jai teisės kreiptis į teismą, pažeidžiant įstatymo nuostatas (CPK 5 straipsnis). Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.