- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- eI3-5800-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01408-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, NMA prie ŽŪM
- Atsakovas
- G. V.
dalyvaujant pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 49 277,67 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018-04-29 nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Pareiškėja prašyme ir atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad NMA 2018-01-19 priėmė sprendimą Nr. SKP-9 „Dėl G. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA skolos sprendimas).
NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriui atsakovas pateikė 2010-07-27 paraišką Nr. 3KT-KA-10-1-003000-PR001 (toliau – ir Paraišką) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-07-17 įsakymu Nr. 3D-530 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisykles) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-12-10 įsakymu Nr. 3D-1067 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas paramos gavėju.
Pasirašydamas 2011-01-07 paramos sutartį Nr. 3KT-KA-10-1-003000-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ (toliau – ir Paramos sutartis) atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3KT-KA-10-1-003000-PR001 „G. V. kaimo turizmo sodyba“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
NMA, nustačiusi atsakovo įgyvendinto Projekto pažeidimus ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklių), 10 punktu, 2017-03-23 raštu Nr. BRK-1207 (14.5E) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie atsakovo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui atsakovui taikyti 50 proc. išmokėtos pagal 2012-10-10 statybos rangos sutartį Nr. 2012/10/10 paramos dalies susigrąžinimo sankciją.
NMA, pritarus Ministerijai, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės ), 197.3.1, 197.3.14 ir 197.4 papunkčiais, įvertinusi visus nustatytus pažeidimus, informavo, kad atsakovui taiko dalies išmokėtos 48 776,29 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją.
Atlikdamas pirkimus, atsakovas nesilaikė pirkimo procedūrų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklėse ir numatytų Paramos sutartyje. Kvietimai teikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą išsiųsti: UAB „ (duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visuose trijuose potencialių tiekėjų pasiūlymuose nurodytos vienodos PVM sumos, nors turėtų būti skirtingos, ir nors bendros pasiūlymų kainos skiriasi, esama akivaizdžių pasiūlymų tekstų panašumų. Laimėtojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012-10-10 pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. 2012/10/10 dėl poilsio pastato statybos ir įrengimo, lauko inžinerinių tinklų, valymo įrenginio įrengimo ir aplinkotvarkos darbų už 377 624,17 Eur su PVM (312 086,01 Eur be PVM).
2017-01-23 nutarimu Nr. 2S-1 (2017) Konkurencijos taryba pripažino Apklausoje dėl poilsio pastato, lauko inžinerinių tinklų, gerbūvio, valymo įrenginių vykdytų pirkimų egzistavus susitarimą tarp tiekėjų.
Atsakovas pažeidė: Paramos sutarties 17.4 papunkčio nuostatą, Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-05 įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtinimo“ (toliau – ir Pirkimo taisyklių), 3 punktą, Įgyvendinimo taisyklių 31 punktą, 35.6 papunktį, Administravimo taisyklių 153 punktą.
Administravimo taisyklių 197.4 papunktyje nustatyta, „jog paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-01-23 įsakymu Nr. BR1-83 „Dėl Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą metodiką (2013-01-23 įsakymo Nr. BR1-83 aktuali redakcija) (toliau – ir Metodiką). Todėl dėl mokėjimo prašymo (-ų) dėl investicijos vertinimo metu nustatytų pažeidimų buvo taikyta 50 proc. dydžio sankcija.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir remiantis Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, papunkčiais, pagal Mokėjimo prašymus Nr. 3KT-KA-10-1-003000-MP001 – Nr. 3KT-KA-10-1-003000-MP006, pagal kuriuos deklaruota 243 881,44 Eur už poilsio pastato statybą ir įrengimą, lauko inžinerinių tinklų, valymo įrenginio įrengimo aplinkotvarkos darbus be PVM, pagal 2012-10-10 statybos rangos sutartį Nr. 2012/10/10, pritaikius paramos intensyvumą, apskaičiuota paramos suma šiai investicijai yra 97 552,58 Eur (243 881,44 Eur x 40 proc. paramos intensyvumas). Taikoma 50 proc. dydžio sankcija, t. y. 48 776,29 Eur paramos sugrąžinimo sankcija.
Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1 papunkčiu („vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu“), 197.3.14 papunkčiu („pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus“), už minėtus pažeidimus taikoma paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankcija.
Paramos sutarties 20.1 papunktyje nustatyta, kad NMA turi teisę „inicijuoti Sutarties nutraukimą ir (arba) Paramos ar jos dalies grąžinimą <...> Paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytomis Sutarties 26 punkte“.
Paramos sutarties 26.3 papunktyje numatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tada, kai Paramos gavėjas, „vykdydamas projektą, pažeidė EB arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu“.
Paramos sutarties 26.22 papunktyje numatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tada, kai Paramos gavėjas „pažeidžia kitas Sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygas“.
Kaip nurodyta Administravimo taisyklių 5.9 papunktyje, „Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą“.
Atsižvelgiant į aukščiau aprašytus pažeidimus, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 ir 197.4 papunkčiais, Paramos sutarties 20.1 papunkčiu, atsakovui taikoma dalies išmokėtos 48 776,29 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus Nr. 3KT-KA-10-1-003000-MP001 – Nr. 3KT-KA-10-1-003000-MP006 susigrąžinimo sankcija.
Vertinant užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas 2016 m. nevykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų (nesilaikė Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 papunkčių nuostatų), susijusių su Projekto priežiūros rodikliais (Paraiškos IV skyrius), ir nepasiekė šio Paraiškoje planuoto Projekto priežiūros rodiklio – 2016 m. grynojo pelno rodiklio, jis pasiektas 0 proc. (planuota gauti 10 837,58 Eur grynojo pelno, patirtas nuostolis – 24 605 Eur).
Taigi, vertinant užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitą nustatyta, kad atsakovas 2016 m. nevykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Projekto priežiūros rodikliu – 2016 m. grynojo pelno rodiklis pasiektas 0 proc. (planuota gauti 10 837,58 Eur grynojo pelno, patirtas nuostolis – 24 605 Eur).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes dėl nepasiekto Projekto priežiūros rodiklio, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, Administravimo taisyklių 5.9, 183.2, 197.1.7, 197.3.1, 197.3.13 papunkčiais, taikoma paramos dalies susigrąžinimo sankcija – 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos (173 658,86 Eur x 0,2 proc. = 347,32 Eur).
Pagal Paramos sutarties 17.12 papunktį, atsakovas įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo naudota Parama, ne trumpesniam kaip 7 (septynerių) metų laikotarpiui nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus Projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas). Reikalavimas gali būti netaikomas, jei pareiškėjas įrodo, kad apdrausti paramos lėšomis įsigytą ar sukurtą turtą nėra galimybių, ir kartu su mokėjimo prašymu pateikia bent 3 (tris) šį faktą patvirtinančius oficialius skirtingų draudimo įmonių atsisakymo suteikti draudimo paslaugas raštus. <...>
Įgyvendinimo taisyklių 28.10 papunktyje numatyta, kad „pareiškėjas įsipareigoja, esant draudimo paslaugų prieinamumui, apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip penkerių arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerių metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo: projekto įgyvendinimo laikotarpiui – didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, o įgyvendinus projektą – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas. <...>“ Reikalavimas apdrausti turtą gali būti netaikomas, jei pareiškėjas įrodo, kad apdrausti paramos lėšomis įgytą ar sukurtą turtą nėra galimybių, ir kartu su mokėjimo prašymu pateikia bent tris šį faktą patvirtinančius oficialius skirtingų draudimo įmonių atsisakymo suteikti draudimo paslaugas raštus. <...>.
Vertinant įsipareigojimą apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo panaudota parama, draudimo faktas tikrintas pagal atsakovo pateiktus draudimo dokumentus. Vertinant pateiktus draudimo dokumentus buvo nustatyta, kad nepateikti šių už paramos lėšas įsigytų investicijų draudimo dokumentai: įrangos ir buitinės technikos (I, II dalis) draudimo dokumentai nuo 2016-06-03 iki 2016-11-06 (157 kalendorinės dienos). Už paramos lėšas įgytas turtas nebuvo apdraustas ne dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, tad šiuo atveju netaikoma 1974/2006 Reglamento 47 straipsnio 1 dalies nuostata, kai už paramos lėšas įgytas turtas neapdraustas dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių ir netaikomos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu, kuriam įsigyti ar sukurti buvo suteikta parama, taikoma 1 proc. sankcija (nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės), kuri skaičiuojama nuo pirmos dienos, kurią turtas nebuvo apdraustas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, pobūdį ir sunkumą (įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu, nevykdymas), kaip nurodyta Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkte, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 71 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais: už 157 kalendorines dienas neapdraustą įrangą ir buitinę techniką (I, II dalis) taikoma paramos dalies susigrąžinimo sankcija – 1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos (15 405,87 Eur x 1 proc. = 154,06 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija už įrangą ir buitinę techniką (I, II dalis)) už įsipareigojimų, susijusiu su turto draudimu, nevykdymą.
Iš viso už įsipareigojimų, susijusių su Projekto priežiūros rodikliais ir turto draudimu nevykdymą, taikoma 501,38 Eur sankcija (347,32 Eur + 154,06 Eur = 501,38 Eur). Bendra susigrąžinama 49 277,67 Eur paramos suma.
Administravimo taisyklių 255 punkte numatyta, jog NMA, „nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas“. Administravimo taisyklių 256 punkte nustatyta, kad, „jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir NMA priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklėmis).
Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nurodyta, kad „vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą“.
Negrąžinus skolos laiku pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Reglamento Nr. 65/2011 5 straipsnyje.
Apie priimtą NMA skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2018-02-27 raštu Nr. BRK-965 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad NMA priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, nuo 2018-04-27 pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 49 277,67 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su NMA skolos sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), kuris išnagrinėjęs atsakovo skundo argumentus, 2018-11-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3004-815/2018 Atsakovo skundą tenkino iš dalies (toliau – ir VAAT sprendimas). NMA, nesutikdama su VAAT sprendimu, pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).
LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-984-602/2020, 2020-05-27 priėmė nutartį, kuria NMA apeliacinį skundą tenkino ir pakeitė VAAT sprendimą, t. y. atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o tai reiškia, kad priėmė prejudicinį faktą šioje byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prejudicinių faktų antrą kartą įrodinėti nereikia, nes juos jau patvirtino teismas (LVAT 2018-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, NMA skolos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei sukeliantis teisines pasekmes atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas advokatas atsiliepime į prašymą bei teismo posėdžio metu nurodė, jog su skola nesutinka. Atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog NMA 2018-01-19 priėmė sprendimą Nr. SKP-9 „Dėl išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“. Šiuo sprendimu NMA nusprendė, kad atsakovas per 60 kalendorinių dienų nuo rašto „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ išsiuntimo dienos privalo pervesti 49 277,67 EUR į NMA sąskaitą. Pažymėtina, kad NMA nustatė, jog atsakovas tariamai įvykdė tris pažeidimus, už kuriuos skyrė sankcijas.
Šalies argumentai
2018-05-09 atsakovas pateikė Skundą dėl NMA skolos sprendimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-11-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3004-815/2018 (toliau – ir Pirmosios instancijos teismo sprendimas), kuriuo Pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovo skundą tenkinti iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018-01-19 sprendimo Nr. SKP-9 „Dėl G. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ dalį dėl pirmojo pažeidimo ir sankcijų už jį taikymo. Taigi, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad NMA nepagrįstai skyrė G. V. 49 776, 29 EUR dydžio sankciją. NMA 2018-12-05 pateikė Skundą dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020-05-27 priėmė nutartį (toliau – ir Nutartis), kuria nusprendė NMA apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-11-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020 pakeitė, o atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT padaręs išvadą, kad NMA Skolos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, neįvertino visų svarbių faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į NMA padarytus teisės normų pažeidimus, ko pasėkoje, esmingai nukrypo nuo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo ir tuo pačiu pažeidė ES teisės normų bei nacionalinės teisės normų reikalavimus, o taip pat nesivadovavo administraciniam ginčui reikšminga teismų jurisprudencija, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas. Atsakovas, laikydamasis ABTĮ nustatytų terminų ir sąlygų 2020-07-12 pateikė LVAT prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020. Tačiau 2020-09-16 nutartimi LVAT procesas byloje neatnaujino. Atsakovas ir atstovas pabrėžė, jog Konkurencijos taryba nenustatė, kad konkrečiai atsakovas būtų pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konkurencijos taryba 2017-01-23 nutarime Nr. 2S-1 (2017) apskritai nevertino atsakovo veiksmų teisėtumo viešojo pirkimo metu. Faktas, kad pirkime dalyvavę tiekėjai sudarė Konkurencijos teisę pažeidžiantį susitarimą nereiškia, kad pati Perkančioji organizacija (paramos gavėjas G. V.) pažeidė teisės aktų reikalavimus. Perkančioji organizacija (paramos gavėjas G. V.) negali būti laikomas atsakingu už nesąžiningų tiekėjų veiksmus. Tokia LVAT išvada prieštarauja susiklosčiusiai teisminei praktikai. Manytina, kad dėl tiekėjų sudaryto draudžiamo susitarimo kaip tik galėjo nukentėti pats atsakovas, kuriam tiekėjai nustatė per aukštas ir nesąžiningas kainas. Pažymėtina, kad dėl sudaryto draudžiamo susitarimo perkančioji organizacija (paramos gavėjas G. V.) negavo jokios ekonominės naudos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Perkančioji organizacija (ar paramos gavėjai) kartu su pasiūlymus teikiančiomis bendrovėmis nėra pripažįstami sudariusiais draudžiamus susitarimus, jeigu Konkurencijos taryba nustato, kad tiekėjai sudarė draudžiamą susitarimą. Remiantis susiformavusia LAT ir LVAT praktika, faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektui atsakovui galėtų kilti teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas gali būti baigtas tik LVAT priėmus galutinį neginčijamą sprendimą byloje, kurioje buvo skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas. Iki LVAT priimant galutinį sprendimą byloje dėl Konkurencijos tarybos nutarimo ginčijimo, teisinio santykio turinys dar nebuvo galutinai apibrėžtas, o nustatytų faktų teisinė kvalifikacija nebuvo baigta. Pažymėtina, kad LVAT galutinai išnagrinėjo skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo 2019-2-20 administracinės bylos Nr. eA-378-629/2019. Taigi, NMA neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis neįsigaliojusiu Konkurencijos tarybos nutarimu.
Teigia, jog NMA remdamasi minėtu Konkurencijos tarybos 2017-01-23 nutarimu Nr. 2S-1 (2017), nepagrįstai priėjo išvados, kad atsakovas pažeidė: 1) Paramos sutarties 17.4 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, kad paramos gavėjas privalo „vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus pagal Sutarties 5.4 punkto reikalavimus bei įvykdyto konkurso ir (arba) apklausos dokumentaciją pateikti KDTS įvertinti prieš teikiant atitinkamą mokėjimo prašymą. Netinkamai atlikus pirkimo procedūras, lėšos yra nekompensuojamos “; 2) Pirkimo taisyklių 3 punktą, pagal kurį taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais; 3) Įgyvendinimo taisyklių 31 punktą, pagal kurį „Projekte turi būti numatytos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu. Perkamos prekės turi būti naujos, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus <...>; 4) Įgyvendinimo taisyklių 35.6 papunktyje numatyta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant pirkimo procedūrų, o 32.2 papunktyje nurodoma, kad išlaidos nefinansuojamos, jeigu parama projektui neskiriama arba išlaidos nėra nurodytos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų sąraše pagal Taisyklių 34 punktą arba jei jos patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse; 5) Administravimo taisyklių 153 punktą, pagal kurį „Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti“: 153.2 jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal nustatytus didžiausius įkainius, o jei didžiausi įkainiai nenustatyti – pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones prekių, paslaugų ar darbų pirkimui taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150.
NMA nusprendė, kad atsižvelgiant į tariamai nustatytus pažeidimus, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 ir 197.4 papunkčiais, Paramos sutarties 20.1 papunkčiu, Paramos gavėjui taikoma dalies išmokėtos 49 776,29 EUR paramos sumos pagal mokėjimo prašymus Nr. 3KT-KA-10-1- 003000-MP001 - Nr. 3KT-KA-10-1-003000-MP006 susigrąžinimo sankcija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš atsakovo 49 277,67 Eur skolą, t. y. grąžintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018-04-29 nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriui pateikė 2010-07-27 paraišką Nr. 3KT-KA-10-1-003000-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-07-17 įsakymu Nr. 3D-530 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-12-10 įsakymu Nr. 3D-1067 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas paramos gavėju.
Atsakovas 2011-01-07 pasirašė paramos sutartį Nr. 3KT-KA-10-1-003000-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“, kuria atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3KT-KA-10-1-003000-PR001 „G. V. kaimo turizmo sodyba“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018-01-19 priėmė sprendimą Nr. SKP-9 „Dėl G. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“, kuriuo nustatė, kad atsakovas privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidariusią skolą.
Patikros metu buvo nustatyti trys pažeidimai. NMA Skolos sprendime konstatuota, jog atsakovas pažeidė Paramos sutarties 17.4 papunkčio nuostatą, Pirkimo taisyklių 3 punktą, Įgyvendinimo taisyklių 31 punktą, 35.6 papunktį, Administravimo taisyklių 153 punktą. Nurodyta, jog apklausoje dėl poilsio pastato, lauko inžinerinių tinklų, gerbūvio, valymo įrenginių vykdytų pirkimų egzistavo susitarimas tarp tiekėjų. Taip pat nustatyta, jog atsakovas 2016 m. nevykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų (nesilaikė Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 papunkčių nuostatų), susijusių su Projekto priežiūros rodikliais ir nepasiekė planuoto rodiklio. Taipogi nustatyta, jog atsakovas nepateikė draudimo dokumentų nuo 2016-06-03 iki 2016-11-06 už paramos lėšas įsigytų investicijų draudimo dokumentų įrangos ir buitinės technikos (I, II dalis).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl NMA 2018-01-19 sprendimo Nr. SKP-9 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-11-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3004-815/2018 pareiškėjo G. V. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018-01-19 sprendimo Nr. SKP-9 „Dėl G. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ dalį dėl pirmojo pažeidimo ir sankcijų už jį taikymo, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. NMA šį sprendimą apskundė apeliaciniu skundu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-05-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-984-602/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-11-05 sprendimą pakeitė ir pareiškėjo G. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą. G. V. 2020-07-13 pateikė LVAT prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, tačiau LVAT 2020-09-16 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-11-05 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas.
Teismas pažymi, kad šioje byloje teismas nevertina Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018-01-19 sprendimo Nr. SKP-9 taikyti paramos susigrąžinimo sankciją teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo ginčijamas, tačiau LVAT galutine ir neskundžiama nutartimi paliktas galioti. NMA Skolos sprendimas yra galiojantis, o jo teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas.
Atsakovo argumentai, susiję su NMA Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, šio akto teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini, todėl šioje byloje nebus aptariami atskirai.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiama, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovo paramos skolą yra pagrįstas.
Grąžintinų lėšų taisyklių 7 punkte nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui dėl to pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018-02-27 raštu Nr. BRK-965 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė atsakovui per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos 49 277,67 Eur sumą pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros sąskaitą bei informavo, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra raštu informavo atsakovą apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nėra nustatyta jokių pagrindų, dėl kurių pareiškėja galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.
Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo 49 277,67 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018-04-27 iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl tenkintinas.
Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo iš pareiškėjos. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, savo išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas galutinis sprendimas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 49 277,67 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 67 ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018-04-29 nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.