Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. D., jo atstovui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. atstovo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9172-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9172-2025 E. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių bei turto konfiskavimas, išieškant transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 26 380 Eur. Ši administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės E. D. paskirtos už tai, kad jis 2025 m. kovo 21 d. 15.50 val., Gariūnų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, ir pažeidimą padarė pakartotinai, taip pat vairuodamas rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone.

2. E. D. atstovas advokatas Aivaras Alimas skunde prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 10 mėnesių; neskirti turto konfiskavimo arba konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 2 000 Eur.

3. Skunde nurodoma, kad E. D. dėl padarytų administracinių nusižengimų kaltę pripažįsta ir gailisi, sutinka su paskirta bauda, tačiau nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu bei paskirtu turto konfiskavimu. 2022 m. kovo 28 d. pareiškėjui buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams (nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d.) bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d.). Nustatyta tvarka E. D. išklausė papildomus vairuotojų kursus bei kreipėsi į AB „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo, manė, kad teisė vairuoti jam buvo grąžinta. Abejonių dėl to, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nekilo ir todėl, kad 2023 m. birželio 29 d., vairuodamas transporto priemonę, jis kirto sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, dėl ko buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Pareigūnai nepažymėjo, kad E. D. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, jam už tai nebuvo taikoma atsakomybė, kas neabejotinai suklaidino pareiškėją. 2024 m. kovo 27 d. jis buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams (nuo 2­024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. spalio 15 d.). Šiuo atveju, pasibaigus administracinio poveikio priemonės terminui, E. D. manė, kad nebeturi kreiptis į AB „Regitra“, kadangi jau buvo išklausęs reikalingus kursus.

4. Skunde pažymima, kad E. D. pažeidimą padarė nesusigrąžinęs teisės vairuoti, praeityje analogiški pažeidimai taip pat buvo padaryti jau pasibaigus ankstesnės administracinio poveikio priemonės terminui. Nors pareiškėjas kreipėsi į AB „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo (po pirmojo pažeidimo), tikėtina, kad įvykdė ne visus įstatymo keliamus reikalavimus, dėl ko, priešingai pareiškėjo manymui, teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo grąžinta. Susidariusi situacija nėra tipinė – E. D. nežinojo, kad neturi teisės vairuoti (nėra jos susigrąžinęs), kas mažina padaryto nusižengimo pavojingumą. Jo veiksmai nebuvo piktavališki ir tyčiniai, o nulemti nepakankamo apdairumo bei kitų aplinkybių, dėl kurių jis buvo suklaidintas. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepakankamo atidumo teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam yra nepertraukiamai taikomas nuo 2022 m. kovo 11 d. ir bus taikomas dar 20 mėnesių. Už gerokai pavojingesnius nusižengimus įstatymų leidėjas numato gerokai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas paliekamas pareigūno (teismo) diskrecijai. E. D. turi pakankamai ilgą vairavimo stažą – 18 metų, nors praeityje baustas administracine tvarka, pažeidimai nėra šiurkštūs, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl jo veiksmų žala nekilo, nebuvo sutrikdytas eismas, nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma. Atstovo manymu, nurodytų aplinkybių visuma atskleidžia mažesnį aktualaus administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumą. Sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą iki 10 mėnesių, pareiškėjas nepraras vairavimo įgūdžių, tuo pačiu bus įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslai.

5. Skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas užtikrins administracinės atsakomybės tikslų pasiekimą bei atliks prevencinį poveikį, todėl turto konfiskavimo taikyti nėra jokio teisinio pagrindo, tai būtų nepagrįsta, neteisėta ir neproporcinga. Teismui nusprendus, kad turto konfiskavimas paskirtas teisėtai ir pagrįstai, atstovo vertinimu, mažintina konfiskuotina pinigų suma. Automobilis, kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, buvo nuomojamas ne paties pareiškėjo, o jo darbovietės. Tai patvirtina, kad automobilio vertė neatitinka E. D. gyvenimo būdo bei finansinės padėties. Jis nuosavo automobilio, nekilnojamojo ar kito vertingo turto neturi, gauna minimalų darbo užmokestį, kitų pajamų neturi, augina mažametį vaiką, kurį turi pareigą išlaikyti. Asmens pajamų vos užtenka pragyvenimui, todėl įvertinus ir tai, kad paskirta bauda yra didesnė negu jo gaunamos pajamos, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jam būtų pernelyg didelė finansinė našta. Atstovas atkreipia dėmesį, kad konfiskuotinos pinigų sumos dydis – 26 380 Eur – yra tris kartus didesnis už minimalią baudą, skiriamą už sunkaus nusikaltimo padarymą. Tokios piniginės sumos konfiskavimas šiuo atveju atitiktų finansinę bausmę. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, skunde nurodoma, kad net ir baudžiamosiose bylose, kuriose padaromos nusikalstamos veikos naudojantis transporto priemone, priteisiamos konfiskuotino turto vertės yra mažesnės (3 000–7 000 Eur). Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, atstovo teigimu, konfiskuotinos pinigų sumos dydis turėtų būti mažinamas iki 2 000 Eur.

6. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

7. Atsiliepime nurodoma, kad skundo argumentai, jog asmuo buvo suklaidintas dėl teisės vairuoti atstatymo aplinkybių, laikytini nepagrįstais. Pats pareiškėjas privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir pasirūpinti teisės vairuoti atkūrimu teisės aktų nustatyta tvarka. Aplaidumas ir klaidingai interpretuota institucijų tyla nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo atsakomybės. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina sistemingą analogiškų pažeidimų darymą – per pastaruosius kelerius metus E. D. ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės bei kitus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, įskaitant naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant. Jo elgesys pasižymi nuosekliu administracinių nuobaudų ignoravimu – dalis jam paskirtų baudų iki šiol nėra sumokėtos. Toks elgesys aiškiai rodo, kad ankstesnės poveikio priemonės nesukėlė jokio korekcinio poveikio, todėl šiuo atveju būtina taikyti griežtesnes, prevencinį tikslą atitinkančias sankcijas. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, pakartotinį pobūdį, taip pat į tai, kad jis padarytas esant galiojančioms ankstesnėms nuobaudoms už analogiškus veiksmus, sprendžia, kad ilgesnio laikotarpio teisės vairuoti atėmimas šiuo atveju yra vienintelė priemonė, galinti realiai apriboti pareiškėjo galimybes toliau daryti pavojingus KET pažeidimus.

8. Dėl turto konfiskavimo atsiliepime pažymima, kad administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės vertės konfiskavimas – taikyta teisėtai ir pagrįstai. Nors transporto priemonė formaliai nepriklauso pareiškėjui, tačiau pastarasis ja faktiškai naudojosi pažeidimo padarymo metu, todėl egzistuoja visos sąlygos konfiskuoti jos vertę. Automobilio vertė – 26 380 Eur – nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, kurie teismų praktikoje yra laikomi objektyviu ir pakankamu pagrindu transporto priemonės vertei nustatyti. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, manymu, skunde išdėstyti samprotavimai apie tariamą šios vertės neproporcingumą neturi pagrindo nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu, kadangi pats pareiškėjas pasirinko tokio lygio riziką, sąmoningai naudodamasis jam nepriklausančiu brangiu automobiliu padarant pakartotinį nusižengimą. E. D. nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar poveikio priemonę.

9. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. D. nurodė, kad 2022 metais išklausė visus kursus, kad galėtų važinėti su alkobloku. Skambino į AB „Regitra“, kur jį suklaidino, pasakė, kad dokumento pasikeisti nereikia. Buvo tik be vairuotojo pažymėjimo, visa kita buvo padaręs. 2024 metais žinojo, kad jam vėl paskyrė teisės vairuoti atėmimą, galvojo, kad palauks tuos 6 mėnesius ir toliau vairuos. Papildomai nesidomėjo, ar reikia kažką daryti, buvo girdėjęs, kai jei teisę vairuoti atima iki metų terminui, nieko daryti nereikia. Kai šįkart vairavo automobilį, galvojo, kad turi teisę vairuoti, per 18 metų vairavimo nebuvo įkliuvęs dėl tokių dalykų. Pareigūnai jį sustabdė, nes atsiliepė telefonu, jo nebuvo prijungęs per laisvų rankų įrangą. Dirba UAB „I. E.“ direktoriumi. Jo vairuotą automobilį įmonė, kurioje dirbo, laikinai išsinuomojo iš UAB „C.“. Turėjo pateikti savo asmens dokumentą, nes įmonėms automobilių nenuomoja, jis pasirašė kaip įmonės direktorius. Automobilis buvo reikalingas darbui atlikti – nuvažiuoti į Kauną paimti padangas, tik tą kartą jį ir vairavo. Teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinėje veikloje. Šiuo metu jo draugė turi už jį atlikti visus vairavimo darbus, bet ji turi savo darbą, todėl ne visada gali. Jis sėdi šalia, plauna automobilius, dirbti sekasi dvigubai sunkiau, kol nevairuoja, darbo našumas sumažėjęs 50 proc., dėl to dabartinės mėnesio pajamos yra tik apie 800 Eur. Turi (duomenys neskelbtini) sūnų, kuriam moka 260 Eur išlaikymą. Turi kažkiek santaupų. Turto ar kitų pajamų neturi. Labai gailisi, kad taip įvyko per jo aplaidumą.

10. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A. Alimas nurodė, kad E. D. neginčija savo kaltės, tačiau situacija nėra tipinė, nes teisės vairuoti susigrąžinimo reguliavimas nėra aiškus. Negalima vertinti per tą pačią prizmę situacijos, kai asmuo sistemingai vairuoja nepasibaigus nuobaudos terminui, ir tokios situacijos, kai per aplaidumą neįvykdomi formalūs reikalavimai, nors iš esmės nuobauda yra atlikta. Mano, kad griežčiausios atsakomybės taikymas, tiek skiriant teisės vairuoti atėmimą, tiek turto konfiskavimą, būtų neproporcingas. Šioje situacijoje yra trys pažeidimai – po pirmo pažeidimo praėjus metams, E. D. išlaikė atitinkamus kursus, kuriuos pateikė AB „Regitra“, ir jam buvo suteikta teisė vairuoti transporto priemones su įrengtu alkobloku; po keliolikos mėnesių jis buvo sustabdytas važiuojantis degant raudonam šviesoforo signalui, policijos pareigūnai neturėjo priekaištų dėl teisės vairuoti neturėjimo ir tokia situacija suklaidino E. D.. Jis skambino į AB „Regitra“, kur jam buvo paaiškinta, kad vairuotojo pažymėjimo pasikeisti nebūtina, visgi E. D. nepasitikslino, ką dar reikia padaryti, kad teisė vairuoti jam būtų grąžinta. Kiek jam yra žinoma, asmuo tiesiog turėjo informuoti AB „Regitra“, kad šie pažymėtų sistemoje, jog teisė vairuoti jam grąžinta. Teismai individualizuoja tokias situacijas ir kiekvieną jų vertina atskirai. Situacijos, kuriose veiksmai yra netyčiniai, nesąmoningi, vertinamos atlaidžiau, todėl yra tiek trumpinamas teisės vairuoti atėmimo terminas, tiek palankiau sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas. Asmuo nėra piktybinis pažeidėjas, stengiasi laikytis įstatymo reikalavimų.

Skundas tenkintinas iš dalies.

11. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

12. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad E. D. padarė nutarties 1 punkte nurodytus administracinius nusižengimus, todėl pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje E. D. savo kaltės iš esmės neginčijo, visgi dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nurodė buvęs suklaidintas ir manęs turintis teisę vairuoti, nesutiko su jam paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu bei turto konfiskavimu (konfiskuotino turto verte).

13. Iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 2–6 dalių ir 22 straipsnio 2 dalies matyti, kad asmenims, kuriems dėl teisės pažeidimo padarymo ar kitų priežasčių atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus teisės atėmimo terminui (jei terminas nustatytas), įvykdžius šiose normose nurodytus reikalavimus ir nustatyta tvarka.

14. Teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 9 punkte nustatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 nurodytą pagrindą) pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) AB „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos prašymą grąžinti teisę vairuoti, galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, privalomojo mokymo pažymėjimą. Aprašo 10 punktas numato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimą(-us), turi būti pabaigę atitinkamą papildomą vairuotojų mokymą. Aprašo 13 punktas įtvirtina, kad įvertinęs visus reikšmingus duomenis būtent AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo, visgi paaiškino buvęs AB „Regitra“ suklaidintas ir dėl to manęs turintis teisę vairuoti transporto priemones. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 28 d. E. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, jam, be kita ko, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams (nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d.). Paties E. D. teigimu, siekiant susigrąžinti atimtą teisę vairuoti, jis išklausė privalomą vairuotojų mokymą, kreipėsi į AB „Regitra“ ir buvo informuotas, kad vairuotojo pažymėjimo keisti nebūtina. Teismas neatmeta galimybės, kad asmeniui iš tiesų galėjo būti suteikta tokia informacija, vis tik teisės vairuoti susigrąžinimo ir vairuotojo pažymėjimo (fizinio dokumento) pasikeitimo procedūra nėra tapati. Kad teisės vairuoti jis nesusigrąžino, kas reiškia, kad įstatyme numatytų reikalavimų tinkamai neįgyvendino, E. D. turėjo akivaizdžiai suprasti tuomet, kai 2024 m. kovo 27 d. buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones). Vis tik ir po šio administracinio nusižengimo padarymo jis nepasidomėjo, kokius reikalavimus, siekiant realiai susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, jis turi įvykdyti, taip pat nesiaiškino, dėl kokių priežasčių vis dar yra laikomas neturinčiu tokios teisės. Taigi tik dėl paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens akivaizdaus abejingumo jis Skundžiamu nutarimu yra vėl patrauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Teismui nekyla jokių abejonių, kad jis ne tik turėjo, bet ir galėjo sužinoti jam kaip vairuotojui, anksčiau jau kelis kartus netekusiam teisės vairuoti, įstatyme nustatytas atitinkamas pareigas bei teisės vairuoti grąžinimo tvarką. Tuo turi pasirūpinti pats vairuotojas, o ne policijos pareigūnai ar atitinkamos institucijos. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, E. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį patrauktas pagrįstai.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.)

17. Už administracinio nusižengimo, reglamentuoto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą numatyta bauda nuo 800 iki 1 000 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų, o ANK 424 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Skundžiamu nutarimu E. D. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį skirta 850 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių ir transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 26 380 Eur, konfiskavimas. Jam paskirtos baudos dydžio pareiškėjas neginčija.

18. Sprendžiant dėl Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumo, įvertintina tai, kad E. D. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės to daryti (pasibaigus administracinio poveikio priemonės terminui, nesusigrąžinęs teisės vairuoti nustatyta tvarka, manydamas, kad teisė vairuoti jam grąžinta), tuo pačiu ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, t. y. padarė du administracinius nusižengimus. Sutiktina, kad šiuo atveju jo padėtis nėra ir negali būti prilyginama asmenų, kurie sąmoningai vairuoja transporto priemones specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu, padėčiai. Nagrinėjamu atveju E. D. veikė neatsargia kaltės forma (dėl nerūpestingumo). Pažeidėjas savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, tai Skundžiamame nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Vis tik bylos duomenys patvirtina, kad šie administraciniai nusižengimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius penkerius metus E. D. administracine tvarka baustas 20 kartų, taip pat ir už smulkias vagystes, KET pažeidimus, be kita ko, ir šiurkščius – nustatyto leistino greičio viršijimą, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, sankryžos kirtimą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, neturėdamas tam teisės vairuoja jau antrą kartą, nei viena paskirta bauda nesumokėta. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjas sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų, ignoruoja jam taikomą administracinę atsakomybę (specialiosios teisės atėmimas jam taikomas jau trečią kartą, todėl šiuo atveju nėra jokios galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

19. Asmuo nurodė būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones darbinių funkcijų tinkamam atlikimui bei šeimos poreikių tenkinimui. Teismas neabejoja, kad teisė vairuoti transporto priemones palengvina darbinių funkcijų atlikimą bei padidina pareiškėjo darbo našumą (E. D. yra UAB „I. E.“, kurios pagrindinė veikla, viešai prieinamais duomenimis, yra automobilių prekyba, direktorius). Vis tik tuo pačiu teismas pažymi, kad tokių funkcijų atlikimas nėra neįmanomas, asmuo iki šiol sėkmingai dirba toje pačioje darbovietėje. Be kita ko, būdamas bendrovės direktorius, o taip pat ir akcininkas, jis turi teisę priimti bet kokius sprendimus, susijusius su darbo organizavimu, tuo pačiu ir samdyti kitus asmenis funkcijų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, atlikimui. Svarbu pažymėti ir tai, kad specialiosios teisės atėmimas pareiškėjui yra taikomas jau ne pirmą (o, kaip minėta, trečią) kartą, jo sūnus yra gimęs 2017 metais, kas reiškia, kad E. D. jau ilgą laiką juo rūpinasi ir neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, dėl kurių ši teisė gali būti atimta, todėl šiuo atveju E. D. turi prisiimti visas neigiamas teisines pasekmes. Kartu su administracine nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kad jis nekartotų savo neteisėto elgesio ateityje, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą poveikio priemonę – neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Kitų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažeidėjas nepateikė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą E. D. nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas, kuris yra artimas minimaliam įstatyme numatytam terminui, nėra per griežtas, yra teisingas ir proporcingas padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei. Skunde nurodytos pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teismo vertinimu, yra pagrindas būtent tokiam teisės vairuoti atėmimo terminui, kokį nustatė Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą.

20. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. vairuotas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso, jis nuosavybės teise priklauso AB „Luminor Bank“, jį nusižengimo padarymo metu UAB „I.“ buvo išsinuomojusi iš UAB „C.“. Atsižvelgiant į tai, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai sprendė, kad iš E. D. turi būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Minėto automobilio vertė nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz C 180 Business Standard Aut“ (pasirinkti metai 2022) vidutinė vertė nusižengimo padarymo metu buvo 26 380 Eur su PVM. Pareiškėjas turto vertės šioje byloje neginčijo.

22. Įvertinus Skundžiamame nutarime nurodytus motyvus, byloje esančius duomenis apie asmens baustumą administracine tvarka, tai, jog pažeidėjas išvadų iš savo ankstesnio elgesio nedaro, baudų nemoka, anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės jo neatgraso nuo naujų (be kita ko, ir analogiškų) pažeidimų darymo, neskatina būti atidesniu, o tai yra administracinės atsakomybės tikslas ir esmė, teismas sprendžia, kad šiuo atveju turto konfiskavimo taikymas yra būtinas šiems tikslams pasiekti. Visgi, teismo vertinimu, visos konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimas yra per griežta administracinio poveikio priemonė, todėl ši Skundžiamo nutarimo dalis keistina.

23. Vertinant pagal analogiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, turi būti įvertinamas išieškotinos konfiskuotino turto vertės proporcingumas, t. y. teismo prerogatyva spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes.

24. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, E. D. yra ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų nėra linkęs prisiimti. Byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pažeidėjas veikė neatsargia kaltės forma, vairavo transporto priemonę pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, šios teisės nesusigrąžinęs, apgailestavo dėl tokio savo aplaidaus elgesio, žadėjo, kad toks jo elgesys ateityje nepasikartos, E. D. atstovas teisme nurodė įsipareigojantis užtikrinti, kad jo atstovaujamasis ateityje įstatymų nustatyta tvarka susigrąžintų teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju padaryti du administraciniai nusižengimai, dėl aktualaus ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nebuvo sukelta reali grėsmė eismo saugumui, pažeidimas nesukėlė pavojingų padarinių, šiuo pažeidimu turtinė ar kitokia žala kitiems asmenims nepadaryta. E. D. dirba, iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad jam yra mokamas minimalus darbo užmokestis ir priedai, priklausantys nuo darbo rezultatų, jo teigimu, šiuo metu jo mėnesio pajamos siekia apie 800 Eur, kitų pajamų ar turto nurodė neturintis, turintis tik šiek tiek santaupų iš darbo užsienyje. Pareiškėjas yra išsituokęs, turi nepilnametį vaiką, kuriam turi mokėti išlaikymą (260 Eur per mėnesį), taip pat turės sumokėti ir šioje byloje jam paskirtą 850 Eur dydžio baudą. Akivaizdu, kad visos konfiskuotino automobilio vertės (26 380 Eur) išieškojimas jam taptų nepakeliama našta, tokia poveikio priemonė būtų neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir pareiškėjo turtinei padėčiai. Nors atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas pats pasirinko tokio lygio riziką, sąmoningai naudodamasis jam nepriklausančiu brangiu automobiliu padarant administracinį nusižengimą, tačiau, pirmiausia, pažymėtina, kad šią transporto priemonę buvo išsinuomojęs ne pats E. D., o juridinis asmuo, antra, ji buvo skirta darbinėms funkcijoms vykdyti, o ne pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, ir, trečia, kaip jau minėta, pareiškėjas veikė neatsargia kaltės forma – jis nepagrįstai manė, kad teisę vairuoti turi, todėl ir sėdo prie šio automobilio vairo. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, padarytų administracinių nusižengimų skaičių, jų pavojingumą, pareiškėjo charakteristiką, iš E. D. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma mažintina iki 5 000 Eur. Tokiu būdu, tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą taikomos administracinės atsakomybės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, bus teisinga pusiausvyra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. atstovo advokato Aivaro Alimo skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9172-2025 dalį dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertės ir, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 8 dalimi, 29 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. D. konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 000 Eur.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. D. paskirti 850 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 20 mėnesių bei turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 000 Eur.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.