Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija: 2.4.1.5.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – O. D., V. P., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-07-09 mirė S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Mirties momentu S. P. buvo santuokoje su pareiškėju, buvo susilaukusi dviejų vaikų O. D. ir V. P. (b.l. 5-6, 13). Jai mirus notaro biure nebuvo pradėta paveldėjimo byla, byloje nėra duomenų, kad S. P. būtų palikusi testamentą (b.l. 9, el.b. priedo b.l. 6, CPK 179 str. 3 d.). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad mirties dieną Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus mirusios S. P. vardu (el.b. priedo b.l. 4, CPK 179 str. 3 d.), tačiau Nekilnojamojo turto registre buvo registruota pareiškėjo nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-05-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-4019 pagrindu ir butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1992-04-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16-962 pagrindu (b.l. 11-12). 1992-04-13 ir 2001-05-18 butų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nepaisant jų registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjo ir jo sutuoktinės S. P. nuosavybė pastarosios mirties momentu.

S. P. mirties momentu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. nuostata numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po S. P. mirties nei pareiškėjas, nei mirusios vaikai, būdami įstatyminiais jos įpėdiniais (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nors jis į notarą nesikreipė, jis S. P. turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti, ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminiu S. P. įpėdiniu, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 str. 2 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.), pripažintina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 str. 1 d.).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po S. P. mirties pareiškėjas liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), bei jam su sutuoktine S. P. priklausiusiais abejais butais toliau rūpinosi kaip savo, tame tarpe užtikrindavo mokesčių mokėjimą, nors juos faktiškai atlikdavo iš pareiškėjo duotų pinigų O. D. iš jos vardu atidarytos sąskaitos banke (b.l. 1-3, 18, 30, 35, 40), bute (duomenys neskelbtini), leido gyventi dukrai O. D. su šeima (b.l. 1-3, 30). Į bylą pateiktas O. D. sąskaitos banke išrašas, kuriame yra duomenys, už ką yra atliekami mokėjimai (b.l. 18, CPK 177 str. 1 d., 180 str.), patvirtina, kad per tris mėnesius po S. P. mirties buvo atliekami mokėjimai už butui (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas. Byloje nėra jokių duomenų, kad po S. P. mirties teismuose būtų iškeltos civilinės bylos dėl skolos už butams (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas (CPK 179 str. 3 d.). Įvertinus tai, kad asmuo priėmęs dalį palikimo, laikomas jį priėmęs visą (CK 5.51 str. 1 d.), konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. P. mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CPK 185 str., CK 5.51 str.). Todėl pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 259-260 str., 263-270 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2008-07-09 jos palikimą priėmė pareiškėjas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduoti pareiškėjui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.