- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1719-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03266-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- A. M.-K.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės J. J. ir atsakovo S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui S. K. dėl nuosavybės teisių gynimo dėl pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, trečiasis asmuo A. M.-K.,
1. Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. K., kuriuo prašo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti augalus - tujas (išaugusių tujų gyvatvorę), augančius prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos pastatytos metalinio tinklo tvoros.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,27 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovės sklypas), o atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,09 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei 0,25 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo sklypas) besiribojantys su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Šalių žemės sklypus skiria metalinio tinklo tvora. Atsakovas be ieškovės sutikimo atsakovo žemės sklype pasodino medžius (tujas) 50 cm atstumu iki ieškovės ant sklypo ribos pastatytos metalinio tinklo tvoros.
3. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (2011-04-15, 2012-06-29 redakcijos) (toliau – Reglamentas) 9 priedo 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m (5.1 punktas); žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m (5.2 punktas); kitų medžių – 3 m (5.3 punktas). Pagal šio reglamento 9 priedo 6 punktą formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Atsakovas gi pasodino tujų gyvatvorę 50 cm atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos, neturėdamas jos sutikimo, taip pat jo pasodinta tujų gyvatvorė, turėdama aukštį nuo 185 cm iki 200 cm, neatitiko aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų.
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad neneigia, kad neturi rašytinio ieškovės sutikimo tujų gyvatvorės sodinimui, tačiau toks ieškovės sutikimas buvo gautas žodine forma iki tujų sodinimo pradžios. Ieškovės sutikimą patvirtina pačios ieškovės elgesys, kai ji nuo pat 2006 m. nereiškė jokių pretenzijų dėl tujų sodinimo, jų vietos ar aukščio ir ją tenkino tujų gyvatvorės pasodinimo vieta. Be to, Aplinkos apsaugos departamento 2019-05-09 rašte užfiksuota, kad atsakovas vakarinių tujų gyvatvorę pasisodino 2007 m. turėdamas su ieškove žodinį susitarimą. Tujos išaugo iki 2 metrų aukščio. Vien tai, kad ieškovė sutikimas buvo gautas žodine, o ne rašytine forma, savaime nereiškia tujų gyvatvorės sodinimo neteisėtumo.
5. Tujų gyvatvorės sodinimo laikotarpiu (2006 m. ir 2008 m.) galiojusios redakcijos Reglamento 9 priedo 5.1 p. .1. p. buvo numatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi būti ne mažiau kaip 1 m. Reglamento 6 p. numatyta, kad „formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m“. VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengta „Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) situacijos schema M1:500“ patvirtina, kad tujų gyvatvorė atsakovo sklype nėra suformuota nei šiaurės, nei šiaurės rytų, nei šiaurės vakarų pusėje. Vadinasi, atsakovų pasodintai gyvatvorei netaikomas Reglamente nurodytas 1,3 m. aukščio ribojimas. Todėl vien ta aplinkybė, kad suformuotos gyvatvorės aukštis šiuo metu yra nuo 185-200 cm, neįrodo jokių teisės aktų ar ieškovės teisų pažeidimų. Be to, iš ieškovės su ieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, kad gyvatvorės aukštis gana neženkliai viršija pačios ieškovės įrengtos tvoros aukštį ir yra panašaus aukščio, kaip ieškovės tvoroje sumontuoti metaliniai vartai. Ieškovė neįrodė, kad tujų gyvatvorės aukštis pažeidžia jos teises, daro žalą Ieškovės žemės sklypui ar kitam jos turtui. Galiausiai, net jei tokį gyvatvorės aukštį ir pripažinti pažeidžiančiu ieškovės teises, toks pažeidimas lengvai pašalintinas tiesiog sumažinant tujų gyvatvorės aukštį, o ne ją sunaikinant, kas neatitiktų nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų.
6. Dalis ieškovės žemės sklypo prie ginčo tujų gyvatvorės yra skirta įvažiavimo į sklypą keliui, todėl ieškovė neaugina šiame žemės klypo plote prie tujų gyvatvorės nei uogų, krūmų ar vaistažolių.
7. Tujos pasodintos 2006 m. ir 2008 m., t. y. daugiau nei prieš 10 metų, tad ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.). Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti taip pat ir šiuo pagrindu.
II. Teismo sprendimo esmė
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priteisė atsakovui S. K. iš ieškovės J. J. 2000 eurų bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas pažymėjo, kad tik iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, kad keliose vietose tujų šaknys patenka į jos sklypą, ir akcentavo, kad tujas nugenėti ir pašalinti neleidžia pati ieškovė ir todėl net ir tuo atveju jeigu tujos būtų augusios toliau, reikiamu atstumu, tai šaknys, kurios negenėjamos vis tiek augtų į pusę, kurią joms lengviau augti. Tujų priežiūra yra atsakovo pareiga ir dėl jos ieškovė gali reikšti objektyvią pretenziją. Teismo nuomone Atsakovas pats gali savo sklypo dalyje nugenėti tujų šaknis taip, kad jos neplistų į Ieškovės sklypą, kas ir buvo sutarta sodinant tujas su ginčo šalimis. Tačiau, kadangi tokio reikalavimo byloje nėra, dėl tokios galimybės kaip ieškinį tenkinančios aplinkybės teismas nepasisakė.
10. Ieškovės argumentus pirmosios instancijos teismas pavadino neobjektyviais, selektyviais ir formuluojamais ieškovei naudingu aspektu. Sprendime teismas nurodė, kad nuo tujų iki Ieškovės namo sienos yra ne mačiau kaip 3 metrai ir jokių įrodymų, kad namo sienos pažaliavimas susijęs su tujomis be ieškovės teiginio byloje nėra.
11. Teismas konstatavo, kad pati ieškovė nesudaro sąlygų atsakovui ir jo sutuoktinei sutvarkyti į ieškovės sklypą krentančias šakas ir lapus. Ieškovė 10 metų nekėlė pretenzijų dėl sodinamų ir augančių tujų, o tai, pasak teismo, reiškia, kad teismas neturi pagrindo patikėti ieškovės nurodoma versija, kad ji niekada nesutiko su pasodintomis tujomis. Šią išvadą, teismas padarė įvertinęs tą aplinkybę, jog iki 2017 metų šalių santykiai buvo geri ir kodėl santykiai pasikeitė - teisme paaiškino atsakovas ir liudytojai.
12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ginčo tujas sodino žodžiu susitarus su ieškove bei jos šeimos nariais. Tujų sodinimo metu jau galiojo teisinis reglamentavimas dėl privačiuose sklypuose formuojamų gyvatvorių atstumų nuo gretimų sklypų ribos. Šalys gyvatvorės sodinimo metu ar vėliau nesitarė dėl jos aukščio ar atstumo nuo sklypų ribos ribojimo, nors jau sodinimo metu buvo suprantama, kad gyvatvorė formuojama iš tujų, kurios metams bėgant augs ir gyvatvorės aukštis bei plotis žymiai didės. Atsakovas gyvatvorę turėjo prižiūrėti laikydamasis bendro pobūdžio taisyklės - kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų, taip pat ir gretimų sklypų savininkų, teisės. Nėra duomenų, kad ieškovė iki šio ginčo kilimo atsakovui būtų reiškusi pretenzijas dėl tujų nulemto savo teisių pažeidimo.
13. Teismas sprendė, kad atsakovas ginčo tujas nors ir pasodino nesilaikydamas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytų atstumu, tačiau taip pasielgė, nes turėjo ieškovės ir jos šeimos narių žodinį sutikimą. Ieškovė neįrodė ir byloje nėra duomenų, ka,d ji būtų reiškusi kokias nors pretenzijas atsakovui dėl jo pasodintų tujų iki 2017 m., nors akivaizdu, jog ginčo tujos per 10 metų nuo jų sodinimo jau buvo suaugusios.
14. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį ir faktinės bei advokato ataskaitoje nurodytą veiksmų trukmę, atsakovo bylinėjimosi išlaidos sumažino nuo 4834 eurų iki 2000 eurų (CPK 93 str.4d.).
15. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.
16. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas ginčo tujas sodino žodžiu susitarus su ieškove bei jos šeimos nariais. Išskyrus atsakovo ir jo sutuoktinės - trečiojo asmens paaiškinimų Civilinėje byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė teisme aiškino, kad tik pamačiusi, kad atsakovas kartu su savo tėvu pradėjo sodinti tujas prie pat žemės sklypų ribos pareiškė pastabą, kad tujos sodinamos per arti. Ieškovė nedavė tokio sutikimo atsakovui, o kaip tik įspėjo atsakovą, kad negali sodinti taip arti, nes paaugusios tujos trukdys ieškovei ir, kad reikia laikytis atstumo, tačiau atsakovas ieškovei garantavo, kad tujas prižiūrės ir jos netrukdys ieškovei. Kol tujos dar buvo mažesnės ir buvo prižiūrimos, kerpamos, nekilo ir konfliktas dėl jų priežiūros. Tačiau atsakovui ilgą laiką neprižiūrint tujų, nuo 2011-2012 m. ir apkerpant tujas tik iš atsakovo pusės, jų nepriežiūra, pažeidžia ieškovės teises.
17. Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekciją (toliau - ir Inspekcija), kuri 2019 m. gegužės 9 d. rašte Nr. (18.5)-AD5-8206 nurodė, jog 2019 m. balandžio 25 d. apžiūrėjus ir išmatavus iš vakarinių tujų suformuotą gyvatvorę nustatyta, kad ji pasodinta 50 cm atstumu nuo ieškovei priklausančios metalinio tinklo tvoros. Suformuotos tujų gyvatvorės aukštis - nuo 185 cm iki 200 cm. Tujų šaknys yra išplitusios į ieškovės žemės sklypo pusę. Vadovaudamasis CPK 197 str. 2 d. teismas privalėjo vertinti, jog Inspekcijos raštas patvirtina, kad atsakovas pasodino tujas, kurios išaugo į tujų gyvatvorę, 50 cm atstumu nuo Ieškovės žemės sklypo ribos, neturėdami jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, sutikimo.
18. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad dėl tujų gyvatvorės buvimo iki 50 cm prie tvoros pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes gyvatvorę genint, nukirptos šakos krinta į jos sklypą. Atsakovui, ieškovės sklype grėbiant nukirptas šakas, bus sužalota ir sunaikina tai, kas būna ieškovės sklype prie tvoros pasodinta. Dėl tokios tujų gyvatvorės priežiūros ieškovė negali ten auginti jokių uogų sodinukų, daržovių ar vaistažolių. Be to, tujų šaknys alina ieškovės sklypo žemę.
19. Nuo 2007 metų galioja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo“ (2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717). Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu - Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo (2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717) yra reglamentuota, jog sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje sklype augančių gyvatvorių aukštis negali būti didesnis nei 1,3 metro (Taisyklių 5.5.1 p.). Nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. galioja 2007 metų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 5.5.2 punktas numato, kad gyvatvorė formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 metro, išskyrus pietinę sklypo (tarp 135o ir 225o) pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 metrų aukščio.
20. Reglamento (redakcija galiojusi nuo 2006-01-01 iki 2009-12-18, t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu), 9 priedo 5 punkte nurodyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: 5.1) krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m. Reglamento 9 priedo 6 punkte nurodyta, kad formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
21. 2008 metais galiojo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 03 23 Įsakymas Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro 2003 m. gruodžio 24 d. Įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. Įsakymo Nr. 276 „Dėl Respublikinio statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 taikymo“ pakeitimo. Minėtas poįstatyminis teisės aktas numatė įpareigojimą, jog „kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi būti ne mažesni kaip 1 metras“ (Aplinkos ministro 2004 03 23 Įsakymo Nr. D1-128 5.1 punktas).
22. Ieškovei neigiant buvus susitarimą dėl sodinių įrengimo atstumo iki žemės sklypo ribos ir nustačius tą aplinkybę, kad šis atstumas neatitiko reikalavimo įrengti gyvatvorę ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, atsakovas turėjo pareigą įrodyti buvusį susitarimą su ieškove, tačiau šios pareigos nevykdė (CPK 178 str.).
23. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog tujų šaknų sistema yra paviršinė, 2-3 m. šalia eina tankios šaknys, dėl kurios įkasti neįmanoma. Ieškovei trukdo tujų šaknynas, tujų šaknys yra išplitusios į ieškovės žemės sklypo pusę taip ardydamos įvažiavimo į namų valdą keliuko gruntą ir iš esmės blogindamos kiemo vaizdą. Iš prie ieškinio ir atsiliepimo pridėtų nuotraukų matyti, kad iš atsakovo pusės tujų gyvatvorė atrodo tvarkingiau, o iš ieškovės pusės yra neprižiūrėta, apleista, tujų šakos nelygios, persisveria į ieškovės pusę, tujų šaknys auga į ieškovės pusę, dėl to ir atrodo labai netvarkingai ir pažeidžia ieškovės teises.
24. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų ieškovė negali tinkamai naudoti savo žemės sklypo dalies, jos gražiai sutvarkyti, pasodinti augalų, sklypo dalis dėl neprižiūrimų tujų atrodo negražiai, netvarkingai, ieškovė patiria dėl to papildomų išlaidų jų tvarkymui ir tai neigiamai paveikia Ieškovės, kaip savininkės teises ar teisėtus interesus. Dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą) kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai
25. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-479-723/2020 motyvuojamąją dalį: 1) nustatant, kad tujų atstumas nuo šalių sklypų ribos byloje nebuvo nustatytas ir įrodytas, ir kad tujų sodinimo pradžia buvo 2006 m.; arba 2) pašalinant iš Skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas, kad:
„iš byloje esančios VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtos Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) situacijos schemos M1:500 matyti, kad atsakovo tujų gyvatvorė yra pasodinta nuo šalių sklypų ribos atstumu, kuris svyruoja nuo 0,05 m iki 0,68";
„tujos pasodintos netoli metalinės tvoros, kuri faktiškai pastatyta pagal ginčo šalių sklypo ribas. O ar patenka ir į atsakovo sklypo dalį nustatyti neįmanoma pagal pateiktą planą";
„įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas ginčo tujas nors ir pasodino nesilaikydamas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytų atstumu"; „tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui pasakė netiesą dėl tujų sodinimo metų pradžios";
26. Atsakovas taip pat prašė pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant atsakovui visą teismui atsakovo pateiktuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nurodytą 6 226,96 Eur sumą.
Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentai
27. Atsakovas atsiliepime prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Teismas padarė teisingą išvadą, kad tujų gyvatvorė pasodinta (užveista) su ieškovės pritarimu ir leidimu. Šią išvadą patvirtina pačios ieškovės ir liudytojų J.M., A.M., D.G. parodymai, Inspekcijos 2019-04-26 raštas. Pati ieškovė po tujų pasodinimo prieš daugiau kaip 10 metų nereiškė pretenzijų.
28. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės teisės yra pažeistos. Byloje esančios nuotraukos aiškiai rodė, kad ieškovė šiuo metu daržovių, krūmų nesodina teritorijoje už tujų gyvatvorės, kuri yra prie pat keliuko, kuris skirtas transporto priemonių įvažiavimui į kiemą. Ieškovė teigė, kad nuo tujų pažaliavo jos namo siena, bet nepateikė nei vieno įrodymo, kad jos namo sienos pažaliavimą lėmė tujų gyvatvorė, o ne natūralus aplinkos poveikis, nekokybiškos namo apdailai naudotos medžiagos. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad keliuko pakraštyje, ties sklypų riba augo žolė, gėlės, kurias vėliau pati Ieškovė pašalino atkasdama ir dalį jos sklype esančio keliuko. O tai leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad Iškovė neįrodė jokio tujų ardomojo poveikio kelio gruntui.
29. Į bylą pateiktos nuotraukos, byloje apklausti liudytojai ir pati ieškovė patvirtino, kad tujų gyvatvorė yra genima, kad tujų šakos nepatektų ieškovės sklypo ribas. Tarp Ieškovės įrengtos tvoros ir tujų šakų yra paliekamas tarpas. O jeigu augant tujoms, iki jų periodiško nugenėjimo, kokia nors dalis šakelių netyčia persisveria į ieškovės sklypo pusę, tai tokių šakelių yra labai nedaug. Jokios žalos ieškovei tai nedaro.
30. Apeliaciniame skunde Ieškovė dėsto naujus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodytus argumentus ir aplinkybes dėl tujų šaknų skverbimosi į ieškovės sklypą ir tujų nepriežiūros iš ieškovės pusės, kuriomis įrodinėja ieškinio reikalavimus. Tokie nauji ieškovės argumentai apeliacinės instancijos teismo turėtų būti nevertinami.
31. Apeliantės reikalavimo pašalinti tujas (išaugusių tujų gyvatvorę) tenkinimas pažeistų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus. Atsakovo įpareigojimas pašalinti tujas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir šalių interesų pusiausvyros principams. Ieškovės byloje prašytos taikyti jos teisių gynimo priemonės neatitiktų proporcingumo principo, nesąžiningai ir labai dideliu mastu apribotų Atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai
32. Ieškovė prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą.
33. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodęs kelis nesąžiningo Atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų pateikimo pavyzdžius, bei įvertinęs bylos sudėtingumą, apimtį ir realią buvusią ir galimą veiksmų trukmę, padarė išvadą, kad Atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis neturi viršyti 2000 EUR.
34. Ieškovės nuomone, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį ir joje padarytas išvadas nėra pagrindo.
35. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismui nepavyko nustatyti kokiais metais buvo pasodintos ginčo tujos, teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, pasodindamas tujų gyvatvorę arčiau sklypo ribos, nei tai buvo leidžiama, neturėdamas tam ieškoves leidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
37. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 (redakcija galiojusi nuo 2006-01-01 iki 2009-12-18, t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu), 9 priedo 5 punkte nurodyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: 5.1) krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m; 5.2) žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, - 2 m; 5.3) kitų medžių - 3 m. Reglamento 9 priedo 6 punkte nurodyta, kad formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
38. 2008 metais galiojo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-03-23 Įsakymas Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro 2003 m. gruodžio 24 d. Įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. Įsakymo Nr. 276 „Dėl Respublikinio statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 taikymo“ pakeitimo. Minėtas poįstatyminis teisės aktas numatė įpareigojimą, jog „kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi būti ne mažesni kaip 1 metras“ (Aplinkos ministro 2004 03 23 Įsakymo Nr. D1-128 5.1 punktas).
39. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nuo 2006 metų per kelis metus pasodino tujų gyvatvorę 50 centimetrų atstumu savo sklype nuo faktiškai naudojamos šalių naudojamos žemės sklypų ribos. Sutiktina su teismo išvada, kad Atsakovas nesilaikė sodinimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, pasodindamas tujų gyvatvorę arčiau sklypo ribos, nei tai buvo leidžiama. Dėl to byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar buvo ieškovės sutikimas dėl tujų sodinimo vietos.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
40. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia teiginiu, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog tujų gyvatvorė buvo pasodinta su ieškovės ir jos šeimos narių žodiniu sutikimu.
41. Atsakovas teigė, kad didžioji dalis tujų (apie 70 vienetų) buvo pasodintos dar 2006 m, o likusi dalis tujų (apie 30 vnt.) buvo pasodintos užbaigus tvarkyti kiemo gerbūvį - maždaug 2008 m. Pasodinus tujas Atsakovas jas reguliariai genėjo, prižiūrėjo. Per visą laikotarpį nuo 2006 m. iki 2008 m. iš ieškovės nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl tujų, jų sodinimo vietos, netinkamos tujų priežiūros ar pan. Ieškovė nenurodė, kad atšaukia duotą leidimą sodinti tujas ir užveisti tujų gyvatvorę. Tokių pretenzijų iš ieškovės nebuvo gauta ir vėliau (iki maždaug 2016-2017 m.). t. y. 10 metų iš ieškovės pusės nebuvo jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl gyvatvorės. Nuo 2016 m. ieškovės ir jos sutuoktinio elgesys atsakovo ir jo šeimos atžvilgiu pasidarė konfliktiškas. Tarp šalių nutrūko bet koks bendravimas. Ieškovė pradėjo teikti prieš atsakovą ir jo sutuoktinę nukreiptus skundus įvairioms institucijoms, reikšti įvairias pretenzijas ir dėl tujų priežiūros.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktą, kad ieškovė buvo davusi žodine forma išreikštą sutikimą sodinti tokias tujas (tujų gyvatvorę) ir toje vietoje, kur gyvatvorė faktiškai yra pasodinta, patvirtino bylos duomenų visuma, liudytojų paaiškinimai ir pačios ieškovės elgesys.
43. Byloje apklausti liudytojai (ginčo tujų pardavėja J. M., sodinant tujas dalyvavęs A. M., Ieškovės žentas D. G.) nurodė ir paaiškino, kad, kiek jiems žinoma, tujos buvo sodintos su ieškovės žodiniu sutikimu, kad pati ieškovė asmeniškai dalyvavo kai buvo sodinamos tujos, kad ji matė tujų sodinimo procesą, bet nei vieno iš dviejų tujų sodinimo etapų metu nereiškė prieštaravimų dėl tujų sodinimo, jų atstumo, kad ieškovė ir jos sutuoktinis netgi džiaugėsi sodinamomis ir vėliau jau augančiomis tujomis, ilgus metus nereiškė jokių pretenzijų dėl tujų.
44. Atsakovo, jo sutuoktinės paaiškinimai, kad tujos buvo pasodintos su ieškovės žodiniu sutikimu. buvo nuoseklūs, neprieštaringi, kuriuos patvirtino liudytojų paaiškinimai ir bylos įrodymų visuma, taip pat laikytini viena iš įrodinėjimo priemonių byloje. Šiais parodymais nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesivadovauti vien dėl to, kad jie teikti bylos baigtimi suinteresuoto ieškovo ir jo sutuoktinės.
45. Bylos duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad tujų gyvatvorė buvo pasodinta turint žodinį ieškovės sutikimą. Tokia teismo išvada padaryta tinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, bylos įrodymus ir iš įrodymų visumos ir iš įrodymų visumos padarius išvadas.
46. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad leidimas (sutikimas) dėl tujų sodinimo buvo išreikštas ne rašytine, o žodine formai ir tai nesudaro pagrindo laikyti, kad tokio sutikimo nebuvo.
47. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad byloje kaip analogija gali būti taikomos teismų praktikos, suformuotos sprendžiant ginčus dėl statinių atstumo nuo žemės sklypo ribos pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, yra konstatavusi, kad STR 1.01.07:2002 I priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tai reiškia, kad ne gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos turėjimo poreikis, bet normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio. Tai, kad statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo nėra gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma. Minėta, gretimo žemės sklypo savininko duodamas rašytinis sutikimas laikomas vienašaliu sandoriu. Pagal CK I.72 straipsnį žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Šioje nutartyje nurodytas teisės aktas - STR 1.01.07:2002 - neturi įstatymo galios, jis yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas. Kita vertus, ir įstatymo lygmeniu įtvirtinti apribojimai sandorio formos nesilaikymo atvejais turi atitinkamų išimčių, taikant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK I.93 straipsnis I, 2, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje S. A. (S. A.) v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-4I2/20I0; 20II m. birželio I7 d. nutartis civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-209/20II). Taigi nagrinėjamos bylos atveju nėra teisinių apribojimų suinteresuotai šaliai taip pat ir liudytojų parodymais įrodinėti, o teismui nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, kad kasatoriai žodžiu buvo suteikę ieškovams atraminės sienutės statymo teisę ant žemės sklypo ribos.
48. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktą Inspekcijos Raštą. Kaip teigia ieškovė, Raštas patvirtina, kad atsakovas pasodino tujas, kurios išaugo į tujų gyvatvorę, 50 cm atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos, neturėdamas jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, sutikimo.
49. Teisėjų kolegija sutinka, kad Inspekcijos rašte nėra nurodyta ar konstatuota, kad tujų gyvatvorė pasodinta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Inspekcija tujų sodinimo su ar be ieškovės leidimo fakto nenustatinėjo ir nevertino. Rašte konkrečiai nurodyta, kad S. K. ir jo sutuoktinė inspekcijos pareigūnui paaiškino, kad tujų gyvatvorė buvo pasodinta turint žodinį susitarimą su Ieškove. Inspekcijos rašte pažymėta, kad „tikslaus atstumo nuo Jūsų sklypo ribos iki gyvatvorės nustatyti nėra galimybių, nes pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, Jums priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007 metais, o riboženkliai neišsaugoti."
50. Esant nustatytai aplinkybei, kad tujų gyvatvorė pasodinta su ieškovės leidimu, pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalų atstumą nuo žemės sklypo ribos, turi būtų įrodytas ieškovės teisių suvaržymas, apsunkinimas dėl augančių tujų, t.y. materialinės pasekmės.
51. Byloje nustatyta, kad gyvatvorė yra iš ieškovės sklypo šiaurinės pusės, kas reiškia, kad gyvatvorė neužstoja jokių saulės spindulių į ieškovės žemės sklypą. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad jei ieškovė šiuo metu daržovių, krūmų ar kt. nesodina teritorijoje už tujų gyvatvorės, tą lemia ginčo sodiniai, o šios teritorijos buvimo vieta (prie pat keliuko, kuris skirtas transporto priemonių įvažiavimui į kiemą), mažas tos sklypo dalies dydis (t.1 b.l.52-57).
53. Ieškovė teigė, kad nuo tujų pažaliavo jos namo siena, bet nepateikė nei vieno įrodymo, kad jos namo sienos pažaliavimą lėmė tujų gyvatvorė, o ne natūralus aplinkos poveikis.
54. Ieškovė tvirtino, kad tujų šaknys yra išplitusios į ieškovės žemės sklypo pusę taip ardydamos įvažiavimo į namų valdą keliuko gruntą, bet byloje nėra įrodymo, kad tujų šaknys ardo keliuko gruntą. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad keliuko pakraštyje, ties sklypų riba augo žolė, gėlės, kurias vėliau pati Ieškovė pašalino atkasdama ir dalį jos sklype esančio keliuko.
55. Ieškovė teigė, kad jos teises pažeidžia kai kur į jos sklypą persisveriančios tujų šakos, bet nei procesiniuose dokumentuose nei bylos nagrinėjimo metu ji nepaaiškino kokiu būdu tai pažeidžia ar riboja ieškovės teises. Be to, į bylą pateiktos nuotraukos, byloje apklausti liudytojai ir pati ieškovė patvirtino, kad tujų gyvatvorė yra genima, kad tujų šakos nepatektų Ieškovės sklypo ribas.
56. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad ieškovės reikalavimo pašalinti tujas (išaugusių tujų gyvatvorę) tenkinimas pažeistų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.
57. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad ieškovės byloje prašytos taikyti jos teisių gynimo priemonės neatitiktų proporcingumo principo, nesąžiningai ir labai dideliu mastu apribotų Atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas galėtų būti įpareigotas sumažinti gyvatvorės aukštį ir/arba įpareigotas reguliariai šių tujų leidžiamu ir rekomenduotinu laikotarpiu genėti gyvatvorę ir kt. Pačios griežčiausios priemonės - gyvatvorės sunaikinimo taikymas nėra būtinas ieškovės teisių (kurių pažeidimas byloje neįrodytas) ir teisėtų interesų užtikrinimui. Reikalavimas pašalinti tujų gyvatvorę: 1) kuri auga jau daugiau nei 10 metų; 2) kuri pasodinta ir suformuota su Ieškovės žodine forma išreikštu leidimu, ir net Ieškovės bei jos šeimos narių aktyviu palaikymu, 3) kuri reguliariai prižiūrima ir genėjama, 4) kuri jokios žalos ar neigiamos įtakos Ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams nedaro, o dėl savo buvimo vietos (prie keliuko įvažiavimui į Ieškovės sklypą) net objektyviai negali daryti jokios realios žalos Ieškovės teisėms, neatitiktų proporcingumo principo.
58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus.
Dėl sprendimo motyvų pašalinimo
59. Ieškovė teigia, kad tvora stovi ant sklypų ribos. į bylą Ieškovė nebuvo pateikusi nei vieno tai patvirtinančio įrodymo, o byloje esantys įrodymai, pvz. Vį Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtoje Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) situacijos schema M1:500 patvirtina, kad tvora nėra pastatyta lygiai ant sklypų ribos, kad ji vietomis patenka į atsakovo žemės sklypą (t.1 b.l.44).
60. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad „iš byloje esančios Vį Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtos Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) situacijos schemos M1:500 matyti, kad atsakovo tujų gyvatvorė yra pasodinta nuo šalių sklypų ribos atstumu, kuris svyruoja nuo 0,05 m iki 0,68"3, ir kad „tujos pasodintos netoli metalinės tvoros, kuri faktiškai pastatyta pagal ginčo šalių sklypo ribas. O ar patenka ir į atsakovo sklypo dalį nustatyti neįmanoma pagal pateiktą planą"4, ir kad „įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas ginčo tujas nors ir pasodino nesilaikydamas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytų atstumu"
61. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje esančioje Vį Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtoje Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje M1:500 (toliau - situacijos schema) aiškiai nurodyta, kad tujų gyvatvorė yra pasodinta nuo situacijos schemoje nurodytos šalių sklypų ribos atstumu, kuris svyruoja nuo 0,51 m. iki 0,68 m. (konkrečiai 0,68 m., 0,65 m., 0,64 m., 0,62 m., 0,51 m.), o ne nuo 0,05 m iki 0,68 m, kaip kad nurodė teismas savo Skundžiamame sprendime. Šios faktinės aplinkybės yra svarbios neteisingai teismo išvadai, kad Atsakovas ginčo tujas pasodino nesilaikydamas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyto atstumo. Antra, situacijos schemoje taip pat aiškiai nurodyta, kad pačios Ieškovės metalinės tvoros dalis ir jos konstrukcijos patenka į atsakovo žemės sklypo dalį (0,05 ir 0,06 m.). Todėl teismo argumentas, jog to nustatyti neįmanoma, yra nepagrįstas ir neteisingas.
62. Kaip nurodė atsakovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 p. numato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Taigi, paklaida gali būti iki 0,3 metro. Atsižvelgiant į tai, kad gyvatvorė buvo sodinta dar iki ieškovės ir atsakovo žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo (ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007 metais, o atsakovo – 2010 m.) galimos sklypo ribos, o tuo pačiu ir gyvatvorės, atstumo skirtumų paklaida yra 0,3 m. O tai reiškia, kad tujų gyvatvorė galimai yra pasodinta ne 0,51 - 0,68 m atstumu nuo sklypų ribos, o plius dar 0,3 m., t. y. 0,81- 0,98 m.
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta matavimų paklaida nepaneigia išvados, kad gyvatvorė pasodinta pažeidžiant 1 metro atstumą iki sklypo ribos.
64. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos Rašte, kuriuo buvo atsakyta į ieškovės skundą dėl atsakovo gyvatvorės, yra konstatuota, kad „Apžiūrėjus ir išmatavus iš vakarinių tujų suformuotą gyvatvorę nustatyta, kad ji pasodinta 50 cm atstumu nuo Jums priklausančio metalinio tinklo tvoros. Tikslaus atstumo nuo Jūsų sklypo ribos iki gyvatvorės nustatyti nėra galimybių, nes pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, Jums priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007 metais, o riboženkliai neišsaugoti".
65. Teisėjų kolegija šalina skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas, kad:
„iš byloje esančios Vį Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtos Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) situacijos schemos M1:500 matyti, kad atsakovo tujų gyvatvorė yra pasodinta nuo šalių sklypų ribos atstumu, kuris svyruoja nuo 0,05 m iki 0,68", nes teismo nurodyti atstumai yra netikslūs. Taip pat šalinamos skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies išvada „tujos pasodintos netoli metalinės tvoros, kuri faktiškai pastatyta pagal ginčo šalių sklypo ribas. O ar patenka ir į atsakovo sklypo dalį nustatyti neįmanoma pagal pateiktą planą".
66. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą pašalinti skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas „įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas ginčo tujas nors ir pasodino nesilaikydamas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytų atstumu", nes nustatyta, kad tujos pasodintos nesilaikant teisė aktuose nustatyto minimalaus 1 metro atstumo.
67. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą pašalinti skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas „tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui pasakė netiesą dėl tujų sodinimo metų pradžios", nes teismo išvados galėjo būti pagrįstos prieštaringais šalių paaiškinimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. Pagal kasacinio teismo praktiką pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta sprendimo už akių priėmimo metu galiojusiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, tokios pozicijos laikosi teisminė praktika. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai.
69. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisinių paslaugų suvestinėje nurodytas nepagrįstas suteiktų paslaugų paskaičiavimas (pvz., Suvestinės 1 p. „Atstovavimas teisme - 2019-12-12 teismo posėdis - trukmė 2 val. - 363,00 EUR“, kai tuo metu 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdis truko tik 5 min. (nuo 9.19 val. iki 9.24 val. (b. 1 t. psl. 123-124). Vien dėl šios priežasties laikyti pagristais atsakovo apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.
70. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį ir realią buvusią ir galimą veiksmų trukmę, turėjo diskrecijos teisę ieškovo bylinėjimosi išlaidas mažinti nuo 6 226,96 Eur iki 2000 Eur (CPK 93 str.4 d.) Nors pirmos instancijos teismas neteisingai nurodė bendrą atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą(4834 eurų vietoje faktinės 6 226,96 Eur sumos), tačiau ši klaida neturi įtakos teismo sprendimui.
71. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pasirinktas teisinės gynybos būdas mokant už advokato paslaugas 6 226,96 Eur vertintinas kaip pernelyg didelis išlaidavimas. Atsakovo išlaidos akivaizdžiai neatitinka ginčijamų interesų reikšmingumo ir ekonominės vertės, todėl ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas.
72. Atsakovas S.K. pateikė įrodymus, kad bylinėjantis apeliacinės instancijos teisme 2716,45 Eur apmokėjimo už teisinės pagalbos išlaidų (atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimas, atsakovo apeliacinio skundo rengimas, susipažinimas su bylos medžiaga).
73. Ieškovė J.J. pateikė įrodymus, kad patyrė 850 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas).
74. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (pašalintos dvi išvados iš prašomų keturių), o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas visiškai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti šalims po ¼ dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovui – 679,11 Eur, ieškovei – 212,50 Eur. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus atsakovui iš ieškovės priteisiama 466,61 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pašalinti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas, kad:
„iš byloje esančios VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtos Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) situacijos schemos M1:500 matyti, kad atsakovo tujų gyvatvorė yra pasodinta nuo šalių sklypų ribos atstumu, kuris svyruoja nuo 0,05 m iki 0,68";
„tujos pasodintos netoli metalinės tvoros, kuri faktiškai pastatyta pagal ginčo šalių sklypo ribas. O ar patenka ir į atsakovo sklypo dalį nustatyti neįmanoma pagal pateiktą planą".
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. K. iš ieškovės J. J. 466,61 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.