Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-34-1226/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-10
Bylos Nr.
1-34-1226/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25343-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Egidijus Selvenis
Kaltinamasis
G. J.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-34-1226/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25343-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5.2;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis,sekretoriaujant R. L., I. G., L. J., L. P.,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,kaltinamajam G. J., jos gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą A. J., nukentėjusiojo įgaliotam atstovui M. Š.,civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022-07-07, apie 19 val. 00 min., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – elektra varomą dviratę transporto priemonę „Beaster Scooter BS50ST“, kurios didžiausioji naudingoji galia 2,4 kW, didžiausias projektinis greitis 80 km/h ir kuri pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 34 dalį priskiriama motociklų kategorijai, pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 57, 62, 124, 127, 128 punktų reikalavimus bei KET 1 priedo IV skyriaus „Nukreipiamieji kelio ženklai“ 413 punktą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, važiavo ne gatvės važiuojamąja dalimi, o pėsčiųjų ir dviračiu taku, kuriuo leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiams, ir kuriuo elektra varomos dviratės transporto priemonės, priskirtos motociklų kategorijai, vairuotojams važiuoti draudžiama, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas apie 30-35 km/h jį viršijo, nes pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo pėsčiųjų ir dviračių tako krašto, nedavė kelio į pėsčiųjų ir dviračių taką įėjusiam pėsčiajam A. J., atsiradus kliūčiai bei iškilus grėsmė eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės arba nesukeldamas pavojaus jos neapvažiavo palikdamas tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus ir sukėlė pėsčiajam A. J. pavojų jį kliudydamas ir sužalodamas, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiajam A. J. padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: abipusis apatinio žandikaulio lūžis, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, nosies, rankų, pilvo, abiejų kelių ir blauzdų srityse, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos, krūtinės ląstos, dešinės šlaunies srityse, nes dėl abipusio žandikaulio lūžio A. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykis atsitiko 2022-07-07 pavakare, apie 19 val. dviračių take, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini). Buvo gražus saulėtas vasaros vakaras, paspirtuką buvo įsigijęs gegužės mėn. viduryje ir įvykio dieną ant jo sėdo gal trečią kartą. Prieš tai perskaitė instrukciją, joje buvo parašyta, kad juo gali dalyvauti neviešajame eisme, o perkant paspirtuką ant etiketės buvo parašyta, kad tai yra elektrinis paspirtukas. Kadangi buvo parašyta, kad gali dalyvauti neviešajame eisme, tai buvo įsitikinęs, jog su tokio galingumo paspirtuku gali važiuoti dviračių taku. Važiavo aplink tą rajoną, kur kertasi tiek pėsčiųjų, tiek dviračių takai, o į važiuojamąją kelio dalį nelindo. Išvažiavus į minimą dviračių taką (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo tylu, ramu, nebuvo pėsčiųjų ar kitų žmonių, kurių eismui galėtų trukdyti, o be to, nevažiavo maksimaliu greičiu. Kairėje pusėje, palyginus su nukentėjusiu vaiku, augo didoka apie 2 m gyvatvorė, kurią atrodo, po įvykio apkarpė, įspėjamųjų ženklų ten nebuvo ir staigiai iš krūmų puolė vaikas. Jis pasimetė, nustebo. Iki vaiko buvo like gal 3-5 m, jam šaukė bėgti ir periodiškai spaudė stabdžio pedalą, bet negana to, kad vaikas neperbėgo to dviračių tako, tačiau sustingo ir stovėjo viduryje tako bei žiūrėjo į jį. Vaikas nesuprato, kas vyksta, nenutuokė, kad artėja kliūtis. Viskas sprendėsi sekundžių laike ir pertrenkė tą vaiką. Įvykis buvo netikėtas, staigus. Toje vietoje krūmai buvo aukšti, o vaikas buvo žymiai mažesnio ūgio, tai nebuvo įmanoma jo pastebėti, nutuokti ar nujausti, kad jis išbėgs. Jeigu vaikas būti paėjęs bent žingsnį atgal ar į priekį, tai gal būtų išvengta susidūrimo. Pamatęs vaiką vairo nepasuko ar dar kažkaip kitaip nesielgė, nes suveikė trumpalaikis pasimetimo jausmas, baimė, kadangi viskas buvo netikėta. Važiavo apie 30 km/h greičiu pirma pavara, nes jeigu būtų didesnis greitis, tai iš vaiko būtų likusi „šlapia vieta“, tačiau jeigu būtų šalia buvusi vaiko mama, viso to nebūtų atsitikę. Pripažįsta, kad netinkama transporto priemone važiavo dviračių taku, dėl to nesiginčija, bet tai darė iš nežinojimo. Jeigu vaiką būtų pamatęs gerokai toliau už 10-15 m, tai būčiau matęs akivaizdžią kliūtį, o dabar kliūtis buvo spontaniškai ir netikėtai. Įvykio vietoje nebuvo jokių ženklų, nes jis pasukau iš (duomenys neskelbtini) gatvės link dviračių tako. Žinojo, kad tas takas, kuriuo važiavo, buvo pėsčiųjų ir dviračių takas. Tuo metu nežinojo, kokiu greičiu galima važiuoti, nes tik mėnesį laiko turėjau tą paspirtuką, o informacija buvo tokia, jog su juo galima dalyvauti neviešajame eisme, t. y. suprato, kad bet kur negali važiuoti, o gali važiuoti šaligatviais, takais. Paspirtuką įsigijo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu. Paspirtukas turėjo greičio ribotuvą, bet apie tai pirkdamas paspirtuką nežinojo. Nusipirkęs paspirtuką bandė parvažiuoti namo, bet jis važiavo labai lėtai, dėl to skambino į (duomenys neskelbtini) ir jam buvo išaiškinta, kur yra ribotuvas, kad yra du maži laidukai prie priekinio rato sujungti kištuku ir tuos laidelius stipriai timptelėjus - jie išsitraukia. Kai atjungė tuos laidukus, pamatė, kad paspirtukas važiuoja greičiau. Prieš įvykį važiavo daugiau dešiniąja dviračių tako dalimi, nors tas dviračių takas nėra platus. Vaikas stovėjo per vidurį dviračių take ir atsisukęs per dešinę petį į jį spoksojo – jis stovėjo arčiau žalios vejos, o iš gyvatvorės jis jau buvo išbėgęs. Vaikas gal pabėgo 2-3 žingsnelius ir sustojo. Nebandė vaiko apvažiuoti, bet tyčia į jį nesitrenkė. Bandė spausti stabdžių svirtelę, tikėdamasis, kad sustos, o vaikas, supratęs pavojų, žengs žingsnį į priekį ar atgal, bet jis to žingsnio nepadarė. Šaukė vaikui, spaudė stabdį per kelis kartus, o ne vieną kartą, kad vaikas suvoktų, jog yra stabdoma, o jam reikia pasišalinti. Pulsuojančiai spaudė stabdžius, stabdžiai necypė, nes geras protektorius, stabdymo žymių nebuvo. Neapvažiavo vaiko, nes gal ir bijojo pats susižaloti – būsena buvo dviprasmiška, nes yra nepatyręs vairuotojas, o dar buvo pasimetimas. Tikėjosi, kad vaikas pasišalins iš dviračių tako, pamatęs, kad artėja kliūtis. Žinojo, kad jo transporto priemonė yra galinga, bet nežinojo, jog negali važiuoti dviračių taku. Po įvykio judino savo transporto priemonę, nes norėjo ją patraukti į šoną, kad negulėtų viduryje tako. Nežinojo, kad jos negali patraukti, nes tai pirmas jo eismo įvykis gyvenime. Buvo parašyta, kad su paspirtuku galima dalyvauti neviešajame eisme ir laikė, jog viešasis eismas yra keliai, plentas, o šaligatviai, dviračių takai yra nevieši. Be to, matydavo, kad ir kiti paspirtukai važiuoja dviračių takais - nebuvo parašyta, jog jais draudžiama važiuoti. Jeigu nebūtų pašalinęs ribotuvo, tai niekur su paspirtuku apskritai nebūtų važiavęs, nes jis buvo labai mažo greičio ir nebūtų jo eksploatavęs. Važiuodamas žiūrėjo į kelią, už gyvatvorės žmonių nepastebėjo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. J. paaiškino, kad 2022-07-07 apie 19 valandą jam priklausančiu elektriniu paspirtuku „Beaster Scooter“, modelis BS50ST, važiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ į namus. Kadangi niekur neskubėjo, turėjo laisvo laiko, tai ketino pasivažinėti, žadėjo prieš grįždamas namo užvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Išvažiavęs iš „(duomenys neskelbtini)“ važiavo šalia „(duomenys neskelbtini)“ gatvės esančiu dviračiu taku, o privažiavęs šalia (duomenys neskelbtini) gatvės esantį dviračių taką, į jį įsuko ir juo važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Minėtas takas yra kairėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Važiavo sėdėdamas ant paspirtuko. Stovint ant jo važiuoti nepatogu. Jis specialiai ir pirko sėdimą paspirtuką, nes jo svoris yra apie 130 kg ir sėdint jam važiuoti daug patogiau. Tuo metu oro sąlygos buvo geros. Lauke nelijo, švietė saulė, tačiau ji jo neakino. Dviračių tako asfaltuota danga buvo sausa. Matomumas taip pat buvo geras. Kadangi buvo pavakarys, tai žmonių nebuvo daug. Šalia dviračių tako yra pėsčiųjų taikas, tai pėstieji juo ir ėjo, o dviračiu taku važiuojančių dviračiais ar paspirtukais nebuvo. Minėtu taku jis važiavo gal apie 30-35 km/h greičiu, įjungęs antrąją pavarą. Nuvažiavus maždaug iki dviračių tako vidurio (imant atstumą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės) jis savo paspirtuku kliudė berniuką. Ties kuriuo namu tai įvyko neprisimena. Viskas įvyko labai greitai. Jis važiavo maždaug dviračio tako viduriu. Takas nėra labai platus ir važiuoti viduriu yra saugiausia. Kairėje minėto tako pusėje auga krūmai. Jie skiria dviračių taką nuo šalia esančio pėsčiųjų tako. Įvykio metu minėti krūmai buvo gana aukšti, gal apie 1,5 metro aukščio. Jeigu gerai prisimena, tai tarp krūmų toje vietoje praėjimų nėra. Berniukas iš minėtų krūmų išlindo staiga. Prieš tai jo jis nematė, nes ji buvo žemesnis už krūmus. Berniukas išbėgęs iš krūmų sustojo beveik dviračių tako viduryje. Kodėl jis sustojo šioje vietoje taip ir nesuprato. Kiek prisimena vaikas stovėdamas į jį buvo šiek tiek pasisukęs dešiniuoju šonu. Daugiau į jį buvo pasukęs savo veidą. Pamatęs vaiką jis pradėjo šaukti: „bėk į šoną“, tikėdamasis, kad jis pasitrauks nuo tako vidurio, tačiau vaikas nejudėjo, todėl pradėjo paspirtuką stabdyti, spausdamas ir atleisdamas ant paspirtuko vairo kairiosios rankenos esančią galinio stabdžio rankenėlę. Kiek kartų ją nuspaudė dabar tiksliai pasakyti negali. Likus iki berniuko gal kokiam pusei metro, jis jau stabdžių rankenėlės nebeatleido, laikė ją nuspaudęs. Priekinio stabdžio rankenėlės, kuri yra ant dešinės vairo rankenos, nespaudė. Kai pamatė berniuką, iki jo buvo likęs gal kokių 3-4 metrų atstumas. Pamatęs berniuką, paspirtuko vairo jis nei į kairę, nei į dešinę pusę nesuko, nes bijojo griūti ir nukritęs paspirtukas galėjo iš inercijos judėdamas į priekį vaiką sužaloti. Be to, važiuojant yra pavojinga manevruoti. Nors paspirtuką ir stabdė, tačiau jau buvo per mažas atstumas, jam išvengti smūgio nepavyko ir kairiąja paspirtuko vairo rankena berniuką kliudė. Jam atrodo, kad kliudė berniuko dešinį petį. Smūgio metu berniukas buvo nublokštas ant žolyno, esančio kitoje nei krūmai tako pusėje. Neišlaikęs pusiausvyros jis su paspirtuku taip pat griuvo ant dviračių tako. Paspirtukas nulėkė į šoną ant žolyno, o jis gal kokį metrą ar pusantro dviračių takų „čiuožė“ į priekį. Kiek laiko gulėjo ant tako negali pasakyti. Labai skaudėjo nubrozdintas alkūnes, kelius. Tik atsikėlęs pamatė prie berniuko moterį. Vėliau suprato, kad ji berniuko mama. Ji iš karto pradėjo ant jo šaukti, keiktis. Taip pat prie berniuko pamatė dar kažkokią merginą ar moterį. Iš kur ji atsirado šalia berniuko nežino. Gal būt ji taip pat išlindo iš krūmų, tačiau prieš įvykį jis jos nematė. Kaip sakė, berniukas iš krūmų išlindo vienas. Berniuko mama šaukė, jog jis yra neblaivus. Atvykę policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė kažkoks vaikinas, alkotesteriu patikrino jam blaivumą ir nustatė, kad yra blaivus. Prieš atvykstant pareigūnas, jis norėjo pakelti paspirtuką, tačiau įvykio vietoje buvęs vaikinas jam neleido to padaryti, nes tikriausiai pagalvojo, jog jis nori pabėgti. Jis to daryti tikrai neketino. Jeigu gerai prisimena, tai paspirtuko iš tos vietos kur jis nukrito po smūgio, nepatraukė, tik iš spynelės, esančios ant paspirtuko vairo, ištraukė raktelį. Po įvykio jį apklausė policijos pareigūnai. Tuo metu buvo šoko būsenoje, skaudėjo sužalotas kūno vietas, todėl pareigūnams galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Tyčia vaiko sužaloti tikrai nenorėjo ir jį pamatęs stengėsi išvengti jo kliudymo. Po įvykio vaiko atsiprašė, jam padavė ant žemės nukritusi jo telefoną. Su berniuko mama pasikalbėti nepavyko, nes ji buvo agresyvi, apkaltino jį, sakydama, kad yra girtas. Ji net pareigūnams sakė, kad jis stovėjo be kelnių. Iš tikrųjų jis buvo šiek tiek pasmaukęs žemyn sportines kelnes, norėdamas apžiūrėti skaudamą koją, tačiau buvo su apatinėmis kelnaitėmis. Esant galimybei, norėtų minėtos berniuko mamos taip pat atsiprašyti. Paspirtuką „Beaster Scooter“, modelis „BS50ST“, jis nusipirko 2022-05-16 iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jį pirko išsimokėtinai. Parduotuvės darbuotoja surašė paskolos sutartį, kurią jis pasirašė. Kartu jam su paspirtuku davė ir kroviklį, instukciją, raktų rinkinį. Jis su instrukcija susipažino. Joje nurodyta kaip reikia su paspirtuku elgtis, įkrauti. Jis žinojo, kad paspirtuko galia yra 2400 W, o maksimalus greitis 80 km/h. Tai buvo nurodyta jam duotoje instrukcijoje. Paspirtukas turi tris pavaras, tačiau jis visada važiuodavo įjungęs pirmą arba antrą pavarą. Ant paspirtuko vairo yra ekranas, kuriame yra rodomas važiavimo greitis, nuvažiuotas per dieną atstumas ir bendras nuvažiuotas atstumas. Kiek žino, tai greičio duomenys nėra įrašinėjami ir atmintyje neišlieka. Parduotuvėje jam niekas nepaaiškino, kur galima su šiuo paspirtuku važiuoti, o kur negalima. Pats taip pat niekur šios informacijos neieškojo ir neskaitė. Jis matydavo, kad visi paspirtukininkai važinėja dviračių takais, tai jais važiuodavo ir jis. Žinojo, kad paspirtuku važiuojant reikia užsidėti šalmą, tačiau minėtą dieną jis jo užsidėjęs nebuvo, nes lauke buvo labai karšta. Kad jo nusipirktą elektrinį paspirtuką galimą vairuoti tik turint vairuotojo pažymėjimą tikrai nežinojo, apie tai nėra girdėjęs. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi. (duomenys neskelbtini) metais jam medikai nustatė (duomenys neskelbtini) ir jis kelis kartus yra gulėjęs (duomenys neskelbtini). Jokiose kitose gydymo įstaigose dėl savo psichinės būklės nesigydė. Daugiau apie įvykio aplinkybes šiuo metu nieko neprisimena ir paaiškinti negali (t. 4, b. l. 125-129, 146-149, 152-155, 162-164).

2022-07-27 G. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) mieste esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) jam pasiūlyta parodyti tikrinamas aplinkybes: kurioje vietoje 2022-07-07 prieš įvykį jis važiavo jam priklausančiu elektriniu paspirtuku „Beaster Scooter“, kurioje vietoje į dviračių taką išėjo vaikas, kurioje vietoje jis buvo tuo metu, kai vaikas išėjo, kurioje vietoje vaikas buvo kliudytas, kaip stovėjo vaikas jį kliudant paspirtuku, kuri vaiko kūno vieta buvo kliudyta ir kuria paspirtuko dalimi jis buvo kliudytas, kur po smūgio vaikas, jis ir paspirtukas nugriuvo, kurioje vietoje buvo paspirtukas, atvykus policijos pareigūnams. Jam sutikus, parodyti prašomas vietas, parodymų patikrinimas vietoje buvo pradėtas. G. J. nurodė eiti ant dviračių tako, esančio šalia (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad prieš įvykį jis važiavo minėtu dviračių taku, maždaug jo viduriu, (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Po to jis parodė vietą, esančią 21,9 m atstumu nuo dviračių tako pradžios, t. y. nuo įvažiavimo į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą krašto ir 1 m atstumu nuo kairiojo (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) dviračių tako krašto ir paaiškino kad jis važiavo maždaug šioje vietoje, kai pamatė į dviračių taką išėjusį vaiką. Po to G. J. parodė į tarp krūmų, skiriančių dviračių ir pėsčiųjų takus, esantį tarpą ir paaiškino, kad vaikas į dviračių taką išėjo šioje vietoje. Po to G. J. parodė vietą ant dviračių tako, esančią 18,4 m atstumas nuo dviračių tako pradžios ir 1 m atstumu nuo kairiojo (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) dviračių tako krašto ir paaiškino, kad vaikas stovėjo maždaug šioje vietoje tuo metu, kai jis jį kliudė paspirtuku, kuriuo važiavo. Po to G. J., laikydamas rankose manekeną, parodė, kaip vaikas sustojęs ant dviračių tako stovėjo ir į kurią kūno vietą jis buvo kliudytas jo vairuojamo paspirtuko vairo kairiąja rankena. Nurodyti vietos, kur po smūgio vaikas nukrito, G. J. negalėjo, sakė, kad to nematė. Po to jis parodė vietą, esančią 16 metrų atstumu nuo dviračio tako pradžios ir paaiškino, kad maždaug šioje jis griuvo nuo paspirtuko ir kelis metrus "čiuožė" juo į priekį. Po to jis parodė vietą, esančią 15,5 m atstumu nuo dviračių tako pradžios ir paaiškino, kad maždaug šioje vietoje arčiau dešinėje (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) krašto nukrito jo paspirtukas. Kurioje vietoje buvo jo paspirtukas atvykus policijos pareigūnams, G. J. parodyti negalėjo. G. J. rodomos vietos nufotografuotos. Sudarytas planas. Tuo parodymų patikrinimas įvykio vietoje baigtas (t. 2, b. l. 11-20).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis įvyko 2022-07-07 apie 19 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu. Ji buvo prie automobilio, o vaikas A. buvo su sese K. Vaikui tada buvo (duomenys neskelbtini) m., o sesei - (duomenys neskelbtini) m. Su automobiliu buvo sustojusi toje pačioje gatvės pusėje prie namo, kad vaikui su seserimi nereikėtų pereiti per gatvės važiuojamosios dalies. Nuo jos iki tako buvo maždaug metro atstumas, t. y. buvo atstumas per žolyną. Iš jos vietos matėsi mano namų laiptinė ir matė, kaip išėjo jos vaikas su jos sese, matė, kaip sūnus perėjo pro gyvatvorę, kuri buvo aukštesnė už jį – gyvatvorė buvo jos ūgio. Žmogaus su paspirtuku aš nematė, nes jis atsirado labai greitai. Sūnus nebėgo ir nelakstė. Tarp gyvatvorių buvo sudėtos plytelės, kadangi visi žmonės ten vaikščiojo, visi galėjo praeiti, nes visų automobiliai stovėdavo palei gatvę, kadangi kieme nebuvo tiek vietų, kad visi pasistatytų mašinas. Vaikas nestovėjo dviračių take ir nelaukė, kol jį pervažiuos – vaiko ir jos sesers tikslas buvo ateiti iki jos, kadangi jų laukiau. Vaikas tiesiog ėjo trinkelėmis, o dviračių taku tiesiai jis net nepaėjo, t. y. jis tik išėjo per tarpą, kuris yra su trinkelėmis, pasisuko link jos į kairę pusę ir gal paėjo minimaliai, bet nebuvo taip, jog būtų nuėjęs į tako vidurį ar juo lakstytų. Nebuvo jokio garso, jokio stabdymo, nes atvažiuota buvo labai staigiai ir vaikas buvo kliudytas iš nugaros. Buvo kliudyta sūnaus dešinė pusė, jis vertėsi. Iš galo tuo metu važiavo vaikinas, kuris viską matė. Asmuo elgėsi neadekvačiai, todėl jai pasirodė, kad jis yra neblaivus. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo matu paaiškino, kad 2022-07-07 vakare, galėjo būti apie 19 valanda, ji kartu su savo sūnumi A. J. ir savo sese K. J. ketino važiuoti pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuodama buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę apsipirkti. A. su K. jos lauke namuose. Sesuo atostogų metu dažnai pas ją svečiuojasi. Grįžusi iš parduotuvės ji sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės) ties įvažiavimo į gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje minėtoje gatvėje, kiemą. Sustojo priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, prieš tai apsisukusi (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančiame žiede. Prieš išvažiuodama iš parduotuvės K. parašė SMS žinutę, kad ji su A. gali eiti į kiemą, nes jau grįžta į namus. Sustojus ir dar jai neišlipus iš automobilio, paskambino jos brolis D. J. Su juo kalbėdama persigalvojo ir jam pasakė, kad pas mamą nebeatvažiuos, nes jau buvo gana vėlu. Po pokalbio su broliu vėl parašė SMS žinutę K., kad ji liktų su A. namuose, nes jie į kaimą nebevažiuos, tačiau vėliau iš jos sužinojo, kad ji jos siųstos SMS žinutės tada nematė ir kartu su A. išėjo į kiemą. Lipdama iš automobilio pamatė, kad vaikai eina link jos. Jie gyvena antrojoje namo laiptinėje ir to momento, kai vaikai išėjo iš laiptinės nematė, nes vaizdą užstojo krūmai, augantys tarp dviračių ir pėsčiųjų takų. Jie yra gana aukšti, vietomis gal apie 1,5 metro. Tarp krūmų yra padaryti tarpai, kad būtų galima nueiti iki gatvės. Vienas iš tarpų yra kaip tik prieš jų laiptinę ir vaikai kaip tik ėjo per šį tarpą. K. ji pastebėjo dar jai esant kitoje krūmų pusėje. Ji yra apie 1,70 cm ūgio ir jai matėsi jos galva. Mano, kad K. ją taip pat matė, nes žiūrėjo į jos puse. A. tada nematė, nes jo ūgis yra apie 1,16 cm, o krūmai buvo gerokai aukštesni už jį. Pirmasis per tarpą tarp krūmų išlindo A. ir pasisukęs į kairę pusę ėjo link jos kairiuoju (žiūrint link (duomenys neskelbtini) gatvės) dviračių tako kraštu. K. ėjo paskui A. Vaikai, išėję į dviračių taką, galėjo nueiti gal tik apie kokį metrą, o po to pamatė šalia A. paspirtuku važiuojantį vyrą, kuris sūnų kliudė. Minėto vyro nepažįsta ir jis dviračių taku atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Iki sūnaus kliudymo momento minėto vyro su paspirtuku net nematė, nes dėmesį buvo sukoncentravusi į vaikus. Kai išlipo iš automobilio, tai dviračių takas tikrai buvo tuščias. Jai atrodo, kad paspirtuku važiavęs vyras stovėjo ant paspirtuko, nors nėra visiškai tuo įsitikinusi, nes ji net nepastebėjo, kad paskirtukas su sėdyne. Jai atrodo, kad A. buvo kliudytas kairiąja paspirtuko rankena. Sūnui buvo suduota į dešinę ranką arba dešinę nugaros pusę, nes jis į paspirtuką buvo pasisukęs nugara. Kodėl paspirtuku važiavęs vyras kliudė A., o ne K. nežino, galbūt sūnus ėjo nuo kairiojo dviračių tako krašto šiek tiek toliau nei K., tačiau sūnus tikrai nelakstė, nežaidė ir niekaip netrukdė paspirtuko vairuotojui. Be to, sūnus tikrai staigiai neiššoko iš krūmų prieš pat paspirtuku važiuojantį vyrą, kaip kad jis sakė policijos pareigūnams. Paspirtukui užkabinus A., jis dar tiesė dešinę ranką link jos, o po to griuvo ant dviračių tako, maždaug ties tako viduriu. Taip pat nugriuvo ir paspirtuku važiavęs vyras. Tiek jis, tiek A. gal kokius 6 kartus vertėsi kulversčiu ir paspirtuko vairuotojas visą šį laiką paspirtuko nepaleido iš rankų. Po paskutinio kulversčio tarp A. ir minėto vyro su paspirtuku buvo gal apie 1 metro atstumas. Tuo metu ji bėgo prie sūnaus šaukdama. Kaip prie jo pribėgo, jis jau sėdosi, o ji suėmusi jam už pažastų pakėlė ir nunešė ant žolyno šalia dviračių tako ir pasodino. Sūnui iš burnos ir galvos bėgo kraujas. Ant kojų ir rankų matėsi nubrozdinimai Buvo labai išsigandusi, šoko būsenoje ir pati nesugebėjo paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir išsikviesti medikų. Tuo metu įvykio vietoje sustojo paspirtuku dviračiu taku važiavęs jai nepažįstamas jaunuolis, kurio paprašė padėti ir iškviesti medikus. Girdėjo, kaip jis sakė, kad paspirtuko vairuotojas nutrenkė (duomenys neskelbtini) metų berniuką. Jis prašė iškviesti medikus ir policiją. Mano, kad paspirtuko vairuotojas girdėjo šį pokalbį, nes buvo šalia. Valydama kraują nuo sūnaus veido pamatė, kad paspirtuku važiavęs vyras kelią paspirtuką paėmęs už vairo. Išsigandusi, kad jis nepasišalintų, pribėgo prie vaikino, skambinusio į BPC centrą ir paprašė sulaikyti vyrą, kuris spėjo nueiti stumdamas paspirtuką gal apie porą metrų. Jeigu gerai atsimena, tai minėtas vaikinas vyrui liepė padėti paspirtuką ir matė, kad jis jį padėjo, o kurioje tiksliai vietoje neprisimena. Po to paspirtuku važiavęs vyras pradėjo ją įžeidinėti, sakydamas, kad tiek ji, tiek A. yra neadekvatūs, kaltino ją sakydamas, kad jos iš vis nebuvo, ji žiūrėjus į telefoną ir neprižiūrėjo sūnus. Vyras taip pat tvirtino, kad A. išbėgo vienas iš krūmų priešais jį ir lakstė po visą dviračių taką. Tą patį jis kartojo ir atvykus policijos pareigūnams. Atvykę medikai apžiūrėjo sūnų ir jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Čia jam buvo nustatyti kūno sumušimai, nubrozdinimai, žandikaulio lūžis, rasta žaizda galvoje, kurią medikai susiuvo. Sekančią dieną medikai A. išvežė į (duomenys neskelbtini). Ji važiavo kartu su juo. (duomenys neskelbtini) sūnui buvo atlikta žandikaulio operaciją. Ten jis buvo gydomas iki 2022-07-14. Šiuo metu sūnus yra vis dar išsigandęs, tačiau mano, kad po kokių poras savaičių jis jausis geriau ir norėtų, kad jis būtų apklaustas teisme. Įvykio metu jos sese nenukentėjo, jai tiesiog buvo šokas, po įvykio pasidarė bloga ir ji nesulaukusi pareigūnų ir nieko net jai nepasakiusi išbėgo pas ją į namus. Jos sūnus šiuo metu nėra draustas. Kokiu greičiu važiavo prieš įvykį paspirtuko vairuotojas nežino, nes jį pamatė jau tuo metu, kai jis kliudė A. Jai pasirodė, kad tada jis važiavo tikrai labai greitai, gal kokių 40-50 km/h greičiu. Po įvykio ji vyro klausė, kokiu greičiu paspirtuko vairuotojas važiavo. Vyras atsakė, kad 60 km/h greičiu. Įvykio vietoje buvęs vaikinas dar vyro paklausė, ar jam normalu yra dviračių taku važiuoti tokiu greičiu. Vyras atsakė: „Taip“. Minėtas vaikinas taip pat jai sakė, kad matė prieš įvykį paspirtuku važiuojantį vyrą ir patvirtino, kad jis važiavo greitai. Įvykio metu oro sąlygos buvo geros, nelijo, švietė saulė, tačiau paspirtuku važiavusio vyro ji tikrai negalėjo akinti, nes toje vietoje yra daugiaaukščiai namai, auga medžiai, kurie saule ir užstojo. Dviračių tako danga buvo sausa. Ji mano, kad pagrindinė įvykio priežastis buvo didelis paspirtuko greitis ir juo važiavęs vyras jo net nestabdė. Be to negirdėjo ir jokio garsinio signalą, nes jį išgirdusi tikrai būtų atkreipusi į jį dėmesį. Kiek matė, tai įvykio metu paspirtuko vairuotojas nusibrozdino abi alkūnes. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jai išaiškinta. Jį pareikš vėliau. Šiuo metu daugiau apie įvykio aplinkybes nieko neprisimena (t. 1, b. l. 93-97, 98-100).

2022-07-27 liudytojos A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole (mažamečio nukentėjusiojo A. J. atstovė pagal įstatymą) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) mieste esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) jai pasiūlyta parodyti tikrinamas aplinkybes: kurioje vietoje 2022-07-07 stovėjo A. J. automobilis prieš paspirtuko vairuotojui kliudant A. J., iš kurios namo laiptinės išėjo A. J. kartu su K. J., kurioje vietoje vaikai perėjo per pėsčiųjų ir dviračių takus skiriančius krūmus, kuria kryptimi jie ėjo dviračių taku, kuria kryptimi važiavo paspirtuko vairuotojas, kurioje vietoje paspirtuko vairuotojas kliudė A. J., kurioje vietoje nukrito vaikas, paspirtuku važiavęs asmuo ir paspirtukas, kurioje vietoje buvo paspirtukas, atvykus policijos pareigūnams. Jai sutikus parodyti prašomas vietas, parodymų patikrinimas vietoje buvo pradėtas. Liudytoja A. J. nurodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės) šalia gatvės važiuojamosios dalies krašto ir 3.6 m atstumu nuo įvažiavimo į gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą ir paaiškino, kad 2022-07-07 jį grįžusi iš parduotuvės maždaug šioje vietoje pastatė jai priklausantį automobilį. A. J. taip pat paaiškino, kad automobilis stovėjo priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Po to liudytoja nuėjusi prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) antrosios laiptinės (skaičiuojant nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini)) į ją parodžiusi paaiškino, kad jos sūnus A. J. ir jos sesuo K. J. išėjo iš šios laiptinės. Po to ji parodė takelį, išklotą dviem eilėmis plytelių, esantį 8,5 m nuo laiptinės (matuota (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) tarp krūmų, skiriančių pėsčiųjų ir dviračių takus, 32,50 m atstumu nuo dviračių tako pradžios ir paaiškino, kad jos sūnus ir sesuo per jį įėjo į dviračių taką ir ėjo jo kairiuoju (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) dviračių tako kraštu (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Po to A. J. parodė vietą, esančią 28,4 atstumu nuo dviračių tako pradžios ir 0,6 m atstumu nuo kairiojo dviračių tako krašto ir paaiškino, kad maždaug šioje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi paspirtuku važiavęs vyras paspirtuko vairo kairiąja rankena kliudė jos sūnų A. J. A. J. paaiškino, kad smūgio metu jos sūnus į ėjo ir į atvažiuojantį paspirtuką buvo pasisukęs nugara, todėl jam buvo smūgiuota arba dešinę ranką iš nugaros pusės arba į dešinę nugaros pusę. Po to ji parodė vietą ant dviračių tako, esančią 18 m atstumu nuo dviračių tako pradžios ir paaiškino, kad maždaug iki šios vietos jos sūnus kartu su paspirtuku važiavusiu vyru, kuris paspirtuko nepaleido iš rankų, vertėsi kulversčiu. Po to A. J. parodė vietą ant žolyno, esančią 14,5 m, atstumu nuo dviračių tako pradžios ir paaiškino, kad maždaug šioje vietoje ji pasodino nuo dviračio tako pakeltą savo sūnų. Po to ji parodė vietą, esančią 11,5 m atstumu nuo dviračių tako pradžios, šalia dešinėje tako pusėje esančio žolyno ir paaiškino, kad maždaug šioje buvo paspirtukas, atvykus policijos pareigūnams. A. J. rodomos vietos nufotografuotos. Sudarytas planas. Tuo parodymų patikrinimas įvykio vietoje baigtas (t. 2, b. l. 2-10).

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad matė patį įvykį, kuris įvyko 2022 m. pavasarį ar vasaros pradžioje (duomenys neskelbtini) gatvėje ant šaligatvio. Tuo metu jis su paspirtuku važiavo iš darbo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Kitą paspirtuką pastebėjo ties pėsčiųjų perėja, kur yra bulvaras. Jo paspirtukas yra gamyklinis ir jis važiuoja iki 20 km/h, o tas kitas paspirtukas buvo žymiai didesnis, tad jį nesunkiai aplenkė. Kitas paspirtukas buvo nutolęs 20-30 m., kai įvyko įvykis. Kai tas paspirtukas jį aplenkė nuo pėsčiųjų bulvaro, tai per posūkį kažkiek sulėtėjo, tada kažkiek jį prisivijo, bet paskui jis žaibiškai nutolo ir įvyko įvykis. Kai jį lenkė, jam susdarė nesaugumo įspūdis dėl jo greičio, nes jis labai greitai aplenkė ir nutolo. Lenkimo metu nebuvo nei signalo, pranešančio, kad greitai artėja transporto priemonė, nei kokio nors kito perspėjimo – paspirtukas tiesiog aplenkė ir viskas, o tai sudaro pavojingumą, nes tuo metu jis taip pat galėjo staigiai pasisukti į kairę. Prieš įvykį nebuvo įspėjančių riksmų, kad pėsčiasis pasitrauktų ar kitokio signalo, o buvo tik griuvimo garsas. Tada pamatė ant žemės vyrą ir nutrenktą vaiką. Paties susidūrimo momento nematė, nes tik išgirdęs garsą pakėlė akis, bet susidūrimas jau buvo įvykęs. Išgirdo garsą, kurį sukėlė ant asfalto krentantis paspirtukas, kitų garsų negirdėjo. Susidūrimo vietoje yra asfaltuotas šaligatvis. Privažiavęs arčiau, apžiūrėjo vaiką, kvietė pagalbą, iš kurios buvo nurodymas neliesti sužeistojo ir laukti policijos bei greitosios medicinos pagalbos. Iki atvykstant tarnyboms, šiek tiek bendravo su paspirtuko vairuotoju, nes buvo priėjęs dar vienas žmogus ir iš pradžių įtarė, jog vairuotojas gali būti neblaivus, nes jis neadekvačiai atsakinėjo į klausimus, neblaivus atrodė ir iš kalbėsenos, bet sklindančio alkoholio kvapo nejautė. Paspirtuko vairuotojas teigė, kad greičio neviršijo ir kad vaikas išbėgo po paspirtuku. Neprisimena, ar kitas paspirtukas važiavo per šaligatvio vidurį, ar arčiau kažkurios pusės. Važiuodamas paspirtuku ne visą laiką žiūrėjo tiesiai, nes dar žiūrėjo ir į žemę, kadangi yra nuvažiavimų nuo tako ir užvažiavimų ant jo. Nuo posūkio iki įvykio vietos yra du įvažiavimai į namų kiemus, tai prie jų reikia pristabdyti, nes kitaip gali nulėkti nuo paspirtuko. Nuo paskutinio įvažiavimo į kiemą iki eismo įvykio vietos yra 7-10 m. Tame šaligatvyje yra pėsčiųjų ir dviračių takas, ten yra du šaligatviai. Neprisimena, ar šaligatvis buvo pažymėtas dviračių ar pėsčiųjų tako logotipais. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyras važiavo arčiau vidurio, tai tada turbūt geriau prisiminė įvykio aplinkybes, kadangi neseniai viskas buvo atsitikę. Paspirtuko vairuotojas minėjo, kad jo paspirtukas gali pasiekti 60 km/h greitį. Tas paspirtukas, su kuriuo įvyko eismo įvykis, buvo dideliais ir plačiais ratais, nestandartinis ir su sėdyne - jis gerokai masyvesnis už jo naudotą paspirtuką. Po įvykio vairuotojas sunkiai atsikėlė, nes buvo susižalojęs, pasiėmė paspirtuką, pradėjo jį tempti, todėl su kitais žmonėmis suprato, jog asmuo ketina pasišalinti, tai žmonės to neleido, sakė laukti policijos. Tada vyriškis pradėjo kaltinti vaiką, kad jis išlindo, iššoko.

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022-07-18 apklausos metu nurodė, kad 2022-07-07 maždaug apie 19 valandą jis paspirtuku važiavo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ į namus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš pradžių važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, o privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pasisuko į kairę ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje (žiūrint link (duomenys neskelbtini) gatvės) esančiu dviračių taku. Tuo metu oro sąlygos buvo geros. Lauke nelijo, švietė saulė, tačiau ji jo neakino, nes švietė jam iš šono. Dviračių tako danga yra asfaltas ir ji buvo sausa. Dar važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve matė priekyje jo paspirtuku važiuojantį vyrą. Jis iš (duomenys neskelbtini) gatvės taip pat pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį dviračių taką ir važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jis. Minėto vyro jis nepažįsta. Jis visą laiką važiavo sėdėdamas ant paspirtuko. Įsukęs į dviračių taką vyras galėjo važiuoti apie 30 km/h greičiu. Jo važiavo greitis buvo gal apie 20-22 km/h, o minėtas vyras visą laiką tolo nuo jo. Jis važiavo maždaug dviračių tako viduriu Važiuodamas jokių žmonių nei stovinčių dviračių take, nei juo einančių nepastebėjo. Kaip sakė, jis tik priekyje savęs matė paspirtuku važiuojantį vyrą, o maždaug ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. (duomenys neskelbtini), išgirdo kažkokį cyptelėjimą ir dejuojančio vyro balsą, bei pamatė, kad paspirtuku važiavęs vyras krenta ant dviračių tako. Tuo metu jokių kitų žmonių toje vietoje nematė. Jis pagalvojo, kad paspirtuko vairuotojas nugriuvo, o kai privažiavo prie minėto vyro, tai pamatė ir berniuką bei mergaitę. Berniukas sėdėjo ant žolės dešinėje (žiūrint link (duomenys neskelbtini) gatvės) dviračio tako pusėje, o mergaitė stovėjo šalia jo ir ramino, sakydama, kad jis nebeverktų. Berniukas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Mergaitė buvo vyresnė, gal apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Akivaizdžiai matėsi, kad berniukas yra sužalotas, tai yra jam ant rankų ir kojų buvo žaizdos, o iš burnos bėgo kraujas. Jokių sužalojimų ant mergaitės kūno nepastebėjo, tačiau matėsi, kad ji yra labai išsigandusi. Paspirtukas, kuriuo važiavo vyriškis, buvo nugriuvęs ant dviračių tako arčiau žolės. Jam privažiavus, paspirtuko vairuotojas atsistojo. Ant jo kairiosios rankos alkūnės matė nubrozdinimą. Ar buvo sužalojimų kitose jo kūno vietose nežino, nes į tai neatkreipė dėmesio. Prie sužaloto berniuko pribėgo moteris, kaip suprato jo mama. Matė, kad ji atbėgo nuo automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) gatvėje prie važiuojamosios dalies krašto, gal kokių 5 metrų atstumu nuo įvykio vietos, žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Moteris verkdama prašė kviesti medikus. Įvykio vietoje tuo metu jokių kitų asmenų nebuvo, todėl pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad paspirtuku važiavęs vyras sužalojo vaiką ir tiek jam, tiek paspirtuko vairuotojui reikia medikų pagalbos. Vėliau įvykio vietoje sustojo daugiau žmonių, klausinėdami kas nutiko. Po telefoninio pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotoju jis sužaloto berniuko mamai pasakė, kad ji luktelėtų, nes turėtų greitai atvažiuoti medikai ir policijos pareigūnai. Po šio jo pasakymo paspirtuko vairuotojas pasikėlė nuo žemės paspirtuką ir jį stumdamas pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tai pamatęs jis savo paspirtuko užstojo jam kelią ir pasakė, kad jis niekur neitų ir kad jį turi taip pat apžiūrėti medikai, nes įvykio metu nukentėjo. Paspirtuko vairuotojas nuo įvykio vietos spėjo nueiti gal kokius 3 metrus. Neleidus jam pasišalint, jis paspirtuką vėl paguldė ant žolės šalia dviračių tako krašto. Tarp paspirtuko vairuotojo ir sužaloto berniuko mamos kilo žodinis konfliktas. Vyras ją kaltino jog ji neprižiūri vaiko, o moteris sakė, kad jis greičiausiai neblaivus jeigu nepastebėjo vaikų. Jam taip pat pasirodė, kad vyras yra neblaivus. Nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejuto, tačiau buvo keistas jo elgesys. Vyras buvo nusiteikęs agresyviai. Pirmieji į įvykio vietą atvyko medikai. Po poros minučių atvažiavo ir policijos pareigūnai. Medikai apžiūrėjo berniuką. Atvykę policijos pareigūnai bendravo tiek su paspirtuko vairuotoju, tiek su sužaloto berniuko mama. Jis girdėjo, kai vyras pareigūnams sakė, kad vaikas staiga išlindo iš krūmų prieš jo paspirtuką. Ką pareigūnams pasakojo berniuko mama negirdėjo, nes tuo metu buvo chaosas. Įvykio metu šalia dviračių tako, t. y. jo kairėje pusėje (žiūrint link (duomenys neskelbtini) gatvės) auga krūmai. Jie tuo metu buvo gana aukšti ir važiuojant paspirtuku jam nesimatė kas už jų yra. Toje vietoje, kur buvo kliudytas berniukas, krūmai buvo gana tankiai suaugę. Ar po įvykio ant paspirtuko buvo kokių nors apgadinimų nežino, nes jo neapžiūrinėjo, tačiau kiek matė, tai jokių sulūžusių detalių nesimatė. Jų nesimatė ir ant dviračio tako. Tuo metu, kai paspirtuko vairuotojas griuvo, tarp jų galėjo būti gal apie 15-20 metru atstumas. Kodėl jis nematė nei sužalojo berniuko, nei kartu su juo buvusios mergaitės nežino. Jis dėmesį buvo nukreipęs į dviračių taką ir pastoviai nestebėjo kas iš kur išeina. Po įvykio nematė, kad paspirtuko vairuotojas stovėtų nusimovęs kelnes. Kodėl sužaloto berniuko mama pareigūnams apie tai sakė nežino. Matė, kad vyrui stojantis šortai buvo šiek tiek pasmukę ir stodamasis jis juos kėlė aukštyn. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko neprisimena ir paaiškinti negali (t. 1, b. l. 122-125, 126-127).

2022-08-09 liudytojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) mieste esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojui V. K. pasiūlyta parodyti tikrinamas aplinkybes: kur ir kuria kryptimi 2022-07-07 važiavo jis ir spec. liudytojas G. J., kurioje vietoje G. J. nugriuvo nuo paspirtuko, kurioje vietoje tuo metu jis buvo, kurioje vietoje pamatė sėdintį vaiką, kurioje vietoje buvo paspirtukas atvykus policijos pareigūnams. Jam sutikus, parodyti prašomas vietas, parodymų patikrinimas vietoje buvo pradėtas. Liudytojas V. K. nurodė eiti ant pėsčiųjų ir dviračių tako, esančio šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, ir paaiškino, kad prieš įvykį jis ir vyras, kliudęs vaiką, važiavo paspirtukais minėtu taku nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Po to jis parodė vietą, esančią 28,90 m atstumu nuo dviračių tako pradžios, t. y. nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, krašto ir 1,5 m atstumu nuo kairiojo (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) tako krašto ir paaiškino, kad maždaug šioje vietoje nugriuvo priekyje jo paspirtuku važiavęs vyras. Po to V. K. parodė vietą, esančią 47,50 m atstumu nuo tako pradžios ir paaiškino, kad jis važiavo maždaug šioje vietoje, kai pamatė nuo paspirtuko ant tako krentantį vyrą. Po to V. K. parodė vietą ant žolyno, esančio dešinėje (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) tako pusėje, 29,60 m atstumu nuo tako pradžios ir 1,4 m atstumu nuo dešinio tako (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) krašto ir paaiškino, kad maždaug šioje vietoje sėdėjo sužalotas vaikas, kai jis jį pamatė. Po to V. K. parodė vietą, esančią 24 m atstumu nuo tako pradžios, šalia dešinio (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) tako krašto ir paaiškino, kad maždaug šioje vietoje buvo paspirtukas, kai atvyko policijos pareigūnai. Tuo parodymų patikrinimas įvykio vietoje baigtas. V. K. rodomos vietos nufotografuotos. Sudarytas planas (t. 2, b. l. 22-27).

Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prisimena, kad buvo įvykis su paspirtuku ir mažamečiu vaiku. Buvo B kategorijos, t. y. išskirtinis, eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas asmuo, todėl į jį nedelsiant reagavo ir vykome su spec. švyturėliais. Atvykęs į įvykio vietą, pamatė ant žolyno sėdintį vaiką su sužalojimais ar nubrozdinimais ir šalia numestą paspirtuką. Kiek prisimena, paspirtukas buvo sėdimas, jo vairuotojas taip pat buvo įvykio vietoje. Be paspirtuko vairuotojo ir vaiko, įvykio vietoje galbūt prie automobilio dar buvo vaiko mama, nors tiksliai neprisimena. Neprisimena, ar įvykyje dalyvavę asmenys nurodė, kaip įvyko eismo įvykis, bet aiškinosi įvykio aplinkybes, nes toks jo darbas. Neprisimena, ką pasakojo paspirtuko vairuotojas. Jeigu buvau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tai davė teisingus parodymus. Neprisimena ar sudarė eismo įvykio planą.

Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ąjame poskyryje tyrėju. 2022-07-07 dirbo kartu su to paties poskyrio tyrėja R. N. Vakare, apie 19 val. 08 min., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, paspirtuku nutrenktas ir sužalotas vaikas. Kai jie atvyko į įvykio vietą, tai joje buvę greitosios pagalvos darbuotojai apžiūrėjo ant žolyno šalia pėsčiųjų ir dviračių tako sėdintį mažametė berniuką. Vėliau nustatė, kad jis yra A. J. Matė, kad ant berniuko kūno buvo nubrozdinimų, tačiau nurodyti kur konkrečiai jie buvo dabar negali. Įvykio vietoje buvo ir jam nepažįstamas vyras, kuris prisistatė esantis G. J. Paklausus kas čia nutiko, jis paaiškino, kad jam važiuojant elektriniu paspirtuku šalia (duomenys neskelbtini) gatvės įrengtu pėsčiųjų ir dviračių taku nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės, staiga iš tako kairėje pusėje augančių krūmų iššoko berniukas ir sustojo tako viduryje. Jo teigimu tuo metu iki vaiko buvo likęs apie 10 metrų atstumas. G. J. tvirtino dar spėjęs porą kartų nuspausti paspirtuko stabdžio pedalą ir sulėtinti važiavimo greitį, tačiau išvengti smūgio jam nepavyko ir jis paspirtuko vairu berniuką kliudė. Po smūgio tiek jis su paspirtuku, tiek vaikas nugriuvo ant asfalto. Ant G. J. alkūnių matė nubrozdinimus. Vyras piktinosi, kad berniuko mama sėdėjo automobilyje ir leido vaikui vienam eiti. Jis negirdėjo, kad G. J. būtų sakęs kokiu greičiu jis važiavo. Kažkuris iš įvykio vietoje buvusių asmenys, o kas konkrečiai neprisimena, kažką sakė, jog minėtas asmuo važiavo apie 60 km/h greičiu. Alkoholio kiekio matuokliu patikrino G. J. blaivumą. Jis buvo blaivus. Įvykio vietoje buvo moteris, kuris prisistatė esanti A. J. Ji nurodė, kad yra sužaloto berniuko mama. Moteris paaiškino, kad buvo automobilyje, stovėjusiame (duomenys neskelbtini) gatvės pakraštyje, šalia įvykio vietos, ir laukė kol jos sūnus su jos seserimi ateis pas ją. Jis dabar tiksliai neprisimena ką minėtą moteris dar sakė apie įvykio aplinkybes, viskas turėtų būti užfiksuota „Body“ kamerų, kurias jis ir kolegė turėjo, vaizdo įrašuose. Įvykio vietoje taip pat buvo liudytojas, kuris Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie įvykį. Jo vardo ir pavardės nežino. Ką jis aiškino apie įvykio aplinkybes taip pat nežino, nes jis su juo būdamas įvykio vietoje nebendravo. Įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, tačiau jie visi tvirtino, jog pačio įvykio nematė, todėl jų anketinių duomenų jie neužsirašė. Jiems atvykus elektrinis paspirtukas buvo paguldytas šalia tako krašto, ant žolyno. Girdėjo kaip G. J. sakė, kad po įvykio jį kelis metrus patraukė. Kodėl jis taip padarė nepaaiškino. Apžiūrint minėtą paspirtuką vizualiai jokių ištrauktų ar nutrauktų laidų nematė. Apie paspirtuko greičio ribotuvą jis su G. J. nekalbėjo ir neklausė ar jis yra ar ne. Abu su kolege apžiūrėjo įvykio vietą. Šalia dviračių tako augančių krūmų jie nematavo, tačiau jie buvo gana aukšti, maždaug apie 1,5 m aukščio ( t. 1, b. l. 136-139).

Liudytoja R. N. teisiamojo posėdžio metu paaškino, kad įvykis įvyko prieš du metus, kai dirbo su porininku D. L. Iškvietimas buvo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur paspirtuku buvo kliudytas ar nutrenktas vaikas. Į atvykę į įvykio vietą, rado medikus, berniuką, sėdintį ant žalios vejos, jam medikai jau suteikinėjo pagalbą, taip pat buvo ir daugiau praeivių. Neprisimena, ar paspirtuko vairuotojas buvo sužalotas, ar jis atsisakė medikų pagalbos. Neprisimena, ar bendravo su berniuku. Su paspirtuko vairuotoju kalbėjo, jis sakė, kad kai jis važiavo paspirtuku, berniukas išbėgo pro gyvatvorę, kuri yra tarp dviračių ir pėsčiųjų tako, ir vairuotojas nesugebėjo išvengti susidūrimo ir sustabdyti paspirtuko. Berniukas buvo su teta ir gal mama buvo mašinoje, tačiau kažkoks atstovas buvo su vaiku. Paspirtuko vairuotojo klausė, kokiu greičiu važiavo, bet neprisimena, ką jis nurodė. Tarnybiniame pranešime viskas nurodyta tiksliau.

Liudytoja R. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmajame poskyryje tyrėja. 2022-07-07 dirbo kartu su to paties poskyrio tyrėju D. L. Apie 19 val. 08 min. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu: (duomenys neskelbtini), paspirtuko vairuotojas nutrenkė vaiką, kuriam iš burnos bėga kraujas. Taip pat buvo nurodyta, kad yra sužalotas ir paspirtuko vairuotojas. Apie minėtą įvykį pranešė praeivis. Į įvykio vietą jie atvyko apie 19 val. 17 min. Čia jau buvo atvykę Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo ant žolyno šalia pėsčiųjų ir dviračių tako sėdintį mažametį vaiką. Šalia jo buvusi moteris pasakė, kad minėtas vaikas yra jos sūnūs A. J. Moteris prisistatė esanti A. J. Ant berniuko atvirų, rūbais neuždengtų kūno vietų, matė daugybinius nubrozdinimus. Įvykio vietoje buvo ir jai nepažįstamas vyras. Jis prisistatė esantis G. J. Savo asmens dokumento jis nepateikė, sakė, kad jo neturi. Jo asmenybė buvo nustatyta patikrinus jo nurodytus asmens duomenis policijos informacinėje sistemoje „Polis naršyklė II“. Jos kolega alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo blaivumą. Asmuo buvo blaivus. G. J. paprašius paaiškinti, kas nutiko, jis nurodė, kad važiavo įvykio vietoje buvusiu elektriniu paspirtuku šalia (duomenys neskelbtini) gatvės esančiu pėsčiųjų ir dviračių taku nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Vyriškio teigimu jis vaiką pamatė dar jam būnant krūmuose, augančiuose kairėje tako pusėje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės) ir ten kažką darant. Likus maždaug 10 metrų iki berniukas jis staiga iššoko iš minėtų krūmų ir sustojo tako viduryje. G. J., tai pamatęs, dar porą kartų spėjo nuspausti paspirtuko stabdį ir sulėtinti važiavimo greitį, tačiau jau buvo likęs per mažas atstumas ir jis berniuką kliudė savo vairuojamu paspirtuku. G. J. taip pat nurodė, kad po smūgio tiek jis, tiek berniukas nugriuvo ant asfaltuoto tako. Vizualiai matėsi, kad ant G. J. alkūnių yra nubrozdinimai. Berniuko mama A. J. paaiškino, kad buvo automobilyje, stovėjusiame prie (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalis krašto, šalia įvykio vietos, ir lauke kol jos sūnus su jos seserimi ateis prie automobilio. Ji tvirtino, kad matė, kaip jos sūnus ėjo per tarpą, esantį tarp krūmų ir paspirtuku važiavęs vyras jos sūnų kliudė jau einantį taku link automobilio. Įvykio vietoje A. J. sesers nebuvo. Moteris nurodė, kad ji yra labai išsigandusi ir nuėjo pas ją į namus. Įvykio vietoje buvo ir pranešėjas. Jo anketinių duomenų neprisimena. Jis paaiškino, kad matė taku priekyje jo paspirtuku važiuojantį žmogų ir matė kaip jis griuvo. Kad buvo kliudytas vaikas jis pamatė tik privažiavęs prie jo. Paklausus kokiu greičiu jis važiavo tuo metu kai pamatė vaiką, G. J. pasakė, kad apie 80 km/h. Vėliau, kai G. J. apklausė ir rašė jo apklausos protokolą, tai jis apie šį greitį jai jau nieko nebesakė. Įvykio vietoje taip pat buvo ir dar daugiau žmonių. Jie visi tvirtino, kad įvykio nematė, todėl jų vardų ir pavardžių jie neužsirašė. Atvykus į įvykio vietą, elektrinis paspirtukas buvo paguldytas šalia pėsčiųjų ir dviračių tako krašto, ant žolyno. Girdėjo kaip G. J. sakė, kad po įvykio jis paspirtuką kelis metrus patraukė. Apžiūrint paspirtuką vizualiai jokių ištrauktų ar nutrauktų laidų nesimatė. G. J. apie tai, kad paspirtuke yra greičio ribotuvas ir ar jis veikia nieko neužsiminė, o ji jo apie tai neklausė. Abu su kolege apžiūrėjo įvykio vietą. Šalia dviračių tako augančių krūmų jie nematavo, tačiau jie buvo aukšti, maždaug apie 1,5 m aukščio. Būdama įvykio vietoje ji negirdėjo, kad kažkas iš buvusių žmonių būtų kalbėjęs, jog G. J. prieš įvykį važiavo apie 60 km/h greičiu negirdėjo. Ar mama sakė, kad vaikas ir paspirtuko vairuotojas vertėsi kulversčiais tikrai neprisimena (t. 1, b. l. 130-133).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjos R. N. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2022-07-07 ji dirbo ekipaže „(duomenys neskelbtini)” kartu su Šiaulių apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėju D. L. (duomenys neskelbtini), nustatytame maršrute „(duomenys neskelbtini)“. Apie 19 val. 8 min. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), vaikas nutrenktas su paspirtuku, kraujas bėga iš burnos, vyras sužalotas. Praneša praeivis. Apie 19 val. 17 min. atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje jau buvo GMP ekipažas, kuris apžiūrėjo eismo įvykio metu nukentėjusį berniuką A. J. Šalia buvo ir kaip nustatyta paspirtuko „Beaster Scooter”, modelis BS50ST vairuotojas G. J. Asmuo blaivus. Bendraujant vyriškis paaiškino, kad važiavo minėtuoju paspirtuku (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtu pėsčiųjų ir dviračių taku, kaip nurodė, vyko nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Vyriškio teigimu, šis matė, kaip jo kairėje pusėje esančiuose krūmuose buvo mažas berniukas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jį pastebėjo likus apie 10 metrų iki berniuko. Vyriškio teigimu šis dar porą kartų spėjo nuspausti stabdį ir sulėtinti važiavimo greitį. Toliau, tęsiant bendravimą, vyriškis nurodė, kad likus keliems metrams iki berniuko, šis staiga įžengė į dviračių taką ir viduryje sustojo. Kaip nurodė G. J., kadangi šis laiku nespėjo sureaguoti, kliudė minėtą berniuką savo vairuojamu paspirtuku, dėl to tiek vyriškis, tiek berniukas nugriuvo ant grindinio. Bendraujant su vyriškiu matėsi nubrozdinimai jo abiejų rankų alkūnių srityje. Jiems atvykus įvykio vietoje buvo ir berniuko mama A. J., kuri paaiškino, kad buvo automobilyje ir laukė, kol jos sūnus su seserimi ateis prie automobilio. Kaip žodžiu paaiškino moteris, ji pastebėjo, kaip jos sūnus praėjo pro esančius krūmus ir ketino eiti į automobilį, kuris stovėjo važiuojamosios kelio dalies pakraštyje, kai staiga vyriškis, važiavęs paspirtuku, kliudė sūnų ir įvyko eismo įvykis. Berniukas dėl savo mažo amžiaus bei patirto šoko nieko paaiškinti nesugebėjo. Medikai apžiūrėjo berniuką, kartu su mama išsivežė į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai. G. J. vykti su medikais atsisakė. Įvykio vietoje apklaustas G. J. Berniuko mamos apklausti galimybės nebuvo, ji išvyko su GMP. Įvykio vietoje surinkta pirminė medžiaga, įvykis užregistruotas (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama. Fotografuota. Filmuota „Body” kamera Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apie įvykį informuotas Šiaulių apskrities VPK budėtojas (t. 1, b. l. 84-86).

Ekspertė L. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į bylą pateikė ekspertizės akto išvadą. Kaip tiriamoje dalyje yra įvardinta, ženklinimas turi būti aiškus ir visiems suprantamas. Praktikoje kaip įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, kaip išvadoje esančiame 5 psl., kai yra tokia naudojama tvarka, kai yra tokia galimybė, kuris yra dviejų dalių, padalinamas arba paženklinamas, kuriais juda pėstieji ir dviračiai. Šis takas yra atskirtas į dvi dalis, ant menamo dviračių tako yra dviračio ženklinimas 8 paveiksle. Ženklinimas turi būti suprantamas. Negali pasakyti, kad ženklinimas turėjo įtakos. Jos manymu, įtakos turėjo krūmų aukštis. Byloje buvo duomenys tokie, kad mažametis vaikas iš kairės pusės išbėgo ant tako. Kai atsiranda tavo judėjimo trajektorijoje kliūtis, turi sumažinti greitį. Ženklinimas ir krūmai nėra tinkami. Čia sutapo kelios aplinkybės – netinkama transporto priemonė važiuojant netinkamu greičiu, eismo organizavimas ir krūmų buvimas. Be to, kad važiavo motociklui priskiriama transporto priemone – buvo nepriimtina ir taip turėjo priežastinį ryšį su šiuo įvykiu. Jeigu yra galimybė nustatyti greitį, tai nustato. Pamatęs kliūtį vairuotojas turi iškart efektyviai stabdyti, nesvarbu su kokia transporto priemone važiuojamas. Paspirtuko vairuotojas turėjo važiuoti 3 - 7 km/val, kai jo trajektorijoje atsirado pėsčiasis, jeigu nėra pėsčiojo tada gali važiuoti didesniu apie 25 km/val. Neturi būti aukštų želdinių, kurie riboja vairuotojo matomumą į šoną, o ne į priekį. Matymo laukas yra tai kas šalia, to tako, kuriuo juda transporto priemonės ir pėstieji.

Nukentėjusysis A. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad jam (duomenys neskelbtini) metai. Nežino kur atvyko. Nežino apie ką kalbės. (Psichologė nurodė, kad kalbės apie įvykį, per kurį mažametis nukentėjusysis A. J. buvo sužalotas). Jis ėjo per dviračių taką. Matė mamos mašiną. Taip norėjo nueiti pas mamą. Ėjo su K. Jį nutrenkė su paspirtuku. Nežino, kur atsitrenkė. Žaizda buvo ant alkūnės (rodo dešinės rankos alkūnkaulį). Jam skaudėjo. Kai jį nutrenkė, mama nunešė ant žolės. Nuo smūgio nukrito ir buvo užsimerkęs. Kai ėjo su K., jis pirmas ėjo. Po to (įvykio) K. pabėgo į namus. Mažametis nukentėjusysis A. J. neatsako į klausimą, kaip, pro kur įėjo į dviračių taką nurodydamas, kad nežino, koks buvo takelis, kuriuo ėjo. Į prokuroro klausimus jis atsakė: kai paspirtukas partrenkė jį (prieš partrenkiant), ėjo ir sustojo. Moka skaičiuoti iki (duomenys neskelbtini). (Paprašytas mažametis nukentėjusysis A. J. suskaičiavo iki (duomenys neskelbtini)). Kai įėjo į dviračių taką, padarė 4 žingsnius (ir tada jį partrenkė). Prie dviračių tako yra krūmai. Negirdėjo jokio garso (pvz., pypsėjimo, šaukimo, padangų cypimo, prieš tai), kai jį pertrenkė. Kai atsidūrė dviračių take. Važiavo dar vienas vyras (kalba apie liudytoją). Nematė, kad tas dėdė (įtariamasis) važiuoja. Nežino kas yra kūlverstis. Moka nusiridenti nuo kalno. Nežino, ar kai paspirtukas jį pertrenkė, jis vertėsi. Kai jį pertrenkė, atsidūrė ant žolės, mama pakėlė nuo dviračio tako (t. 1, b. l. 187-188).

Liudytoja K. J.(nepilnametė) apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad įvykis buvo šių metų vasarą, rugpjūčio pradžioje ar liepos pabaigoje. Buvo prieš vakarą, dar buvo šviesu, kažkur po pietų. Jos sesė buvo išvažiavusi iki parduotuvės. Ji su A. pasiliko namuose. Kai ji grįžo, jai parašė, kad leistųsi žemyn ir parveš ją namo. Jie, ji ir A., jau buvo nusileidę, kai sesė A. parašė, kad jie nesileistų, nes nebevažiuos. Ji nepamatė jos žinutės. Jie jau buvo lauke, dviračių tako šone. Jie nebuvo ant dviračio tako, o prieš šono. Jie perėjo pėsčiųjų taką. Buvo krūmiukai (ranka rodo jų aukštį). Ir ji, ir A. buvo prie dviračio tako krašto. A. nebėgo. Jis ėjo priekyje jos prie dviračių tako šono, beveik prie krūmų. Jie buvo lyg ant žolės dviračio tako krašte, ne ant dviračių tako. Ir tas žmogus su paspirtuku užkliudė jį (A.) už „kairio“ peties. Nebuvo jokio signalo. Nematė atvažiuojant. Jį (A.) užkliudė vyras su paspirtuku. Nematė, kuria paspirtuko dalimi užkliudė. Ji matė, kad kliudė už čia (rodo už dešinio peties). Kai užkliudė, tada A. ir vyras su paspirtuku vertėsi per kelią, per dviračių kelią. Nežino, kaip apskaičiuoti atstumą nuo susidūrimo vietos iki jie sustojo (ėję, važiavę). Žino, kad A. sustojo vertęsis dviračio tako gale, kur mašinai galima įvažiuoti į kiemą. Matė, kaip A. vertėsi kūliais. Jis vertėsi priekin. Jį pastūmė ir abu (rankomis rodo, kad ritosi). A. krito su juo (vyru, kuris važiavo su paspirtuku). A. krito į kairę pusę, kairiau dviračių tako. Kai A. nustojo ridentis, jis neatsikėlė, tiesė rankas į sesę A., į mamą. Jis nepajėgė atsikelti. Sesė A. jų laukė prie mašinos durų. A. lėkė prie A., nunešė ant žolės, kad nebūtų ant kelio. Už vyro su paspirtuku važiavo vaikinas irgi su paspirtuku. Jį (vaikiną) susistabdė, kad padėtų iškviesti greitąją. Jis iškvietė ir buvo tol, kol atvažiavo policija ir greitoji. Kai atvažiavo greitoji, ji nuėjo namo, nes jai pasidarė bloga, ji išsigando. Galvojo, kad nualps. Vyrui su paspirtuku tik keliai nubrozdinti, jai atrodo. Ir dar alkūnė. Nebeprisimena, kuris – A., ar vyras su paspirtuku, nukrito arčiau dviračio tako galo, arčiau gatvės. Jie planavo nueiti iki mašinos. Išėjus į lauką yra pėsčiųjų takas, tada tie krūmai, dviračių takas. Ten galima mašiną pasistatyti. Jie ketino eiti iki mašinos. Jie buvo ir ant žolės. Yra tokie perėjimai, krūmai, tarpas. Jie ėjo kur yra išmindyta. (Nepilnametė liudytoja K. J. nupiešia įvykio vietos schemą. Punktyrine linija pažymi kaip ėjo ji su A., pažymi susidūrimo vietą ir vietą, kur po susidūrimo sustojo A. ir vyras su paspirtuku). Jie nebuvo ant pačio dviračio tako. Nepilnametė liudytoja K. J. atsako į prokuroro klausimus: Tarpe tarp pėsčiųjų tako ir dviračio plytelių nėra. Vyras su paspirtuku po susidūrimo, kai pernešė A. ant žolės, atsistojo, priėjo ir sakė: „Pažiūrėkit į mano kelius“, t. y. kad jam irgi blogai (sužalotas). Jos sesei pasakė, kad ji neadekvati ir kad vaikas toks pat. Vėliau jis priėjo prie A. ir pasakė: „tai čia“. Taip pasakė, nes norėjo pažiūrėti į A. Vyras su paspirtuku sakė, kad jis važiavo „ant 60“ (greičiu). Tas paspirtukas greitas, galingas. Ji nematė, kad vyras su paspirtuku važiuoja iš galo. Vyras ant paspirtuko važiavo stovėdamas, jai atrodo. Atsimena, kad A. kliudė iš galo, ne iš priekio ar šono. Nepilnametė liudytoja K. J. į įtariamojo G. J. gynėjo advokato V. K. klausimus atsako: Piešinyje punktyrinė linija pavaizduota, kaip jie išeina iš laiptinės, laiptais nusileidžiam, eina per dideles plyteles (šaligatviu). Automobilių stovėjimo aikštelėje) asfaltas. Prieina pėsčiųjų taką, ten yra tokios plytelės, tada eina išmindyta žole ir dviračio takas plytelės. Bet jie buvome beveik prie pat krūmų, kojas dėjo ant plytelių. Tarp pėsčiųjų tako ir mašinų stovėjimo aikštelės yra žolynas. Žolyno plotis iki metro. Toje žolyno atkarpoje, jai atrodo, auga medžiai, nebeprisimena, negali tiksliai atsakyti. Nepilnametė liudytoja K. J. į įtariamojo G. J. klausimus atsakė: Kai A. kirto krūmus, ji ėjo atsilikusi nuo A. per žingsnį. Jis buvo netoli jos. Nepilnametė liudytoja K. J. į prokuroro klausimus atsakė: A. priėjo tarpelį prie krūmų. A. toliau nėjo. Jis buvo šalia jos. Įvykis įvyko labai greitai. Vyras su paspirtuku kliudė A. prie dviračių tako šono kairėje pusėje (t. 1, b. l. 189-190).

Liudytojos K. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) mieste esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) jai pasiūlyta parodyti tikrinamas aplinkybes: iš kurios gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), laiptinės 2022-07-07 ji ir mažametis nukentėjusysis A. J. išėjo, kurioje vietoje jie perėjo per krūmus, augančius šalia pėsčiųjų ir dviračių tako, kuria kryptimi važiavo paspirtuko vairuotojas, kuria kryptimi jie ėjo pėsčiųjų ir dviračių taku, kurioje vietoje paspirtuko vairuotojas kliudė A. J., kurioje vietoje nukritę gulėjo A. J. ir paspirtuko vairuotojas su paspirtuku, kurioje vietoje stovėjo A. J. automobilis. Jai sutikus parodyti prašomas vietas, parodymų patikrinimas vietoje buvo pradėtas. Nepilnametė liudytoja K. J. nuėjusi prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) antrosios laiptinės (skaičiuota nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į ją parodžiusi paaiškino, kad 2022-07-07 ji ir A. J. išėjo iš šios laiptinės. Po to ji parodė pirmąjį takelį, išklotą dviem eilėmis plytelių, esantį 13 m nuo jos rodytos namo laiptinės (matuota (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) tarp žalios vejos, kurioje auga medžiai, esančios šalia kiemo važiuojamosios dalies, o po to parodė į tarp krūmų esantį antrąjį takelį, išklotą dviem eilėmis plytelių, esantį, 10 m atstumu nuo jos rodytos namo laiptinės ir paaiškino, kad ji ir A. J. išėję iš laiptinės iš pradžių ėjo pirmuoju, o po to antruoju takeliu. K. J. taip pat paaiškino, kad A. J. ėjo pirmas, o ji ėjo paskui jį. Po to K. J. parodė kryptį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir paaiškino, kad paspirtuko vairuotojas važiavo šia kryptimi. Po to A. J. paaiškino, kad jiems einant (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi smūgis paspirtuku A. J. buvo suduotas į dešinį petį iš nugaros pusės bei parodė vietą, esančią ant pėsčiųjų ir dviračių tako 5,3 m atstumu nuo jos rodyto antrojo takelio (matuota (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) ir paaiškino, kad A. J. buvo kliudytas šioje vietoje. A. J. taip pat parodė į ant žalios vejos ties jos rodoma vieta esantį komunikacijų vietos ženklinimo stulpelį ir paaiškino, kad ji gerai prisimena, jog A. J. buvo kliudytas būtent ties šiuo stulpeliu. Paprašius parodyti kokiu atstumu A. J. ėjo nuo kairiojo (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) krašto, A. J. atsakė, kad A. J. ėjo priekyje jos tako kairiuoju pėsčiųjų ir dviračių tako kraštu, tačiau tikslaus atstumu nuo minėto tako krašto ji nurodyti negalėjo. Po to K. J. parodė vietą, esančią ant pėsčiųjų ir dviračių tako 14,8 m atstumu nuo jos rodyto antrojo takelio ir paaiškino, kad po smūgio A. J. gulėjo maždaug šioje vietoje, bei parodė vietą ant pėsčiųjų ir dviračių tako, esančią 24,2 m atstumu nuo to prieš tai minėto takelio, paaiškindama, kad po smūgio maždaug šioje vietoje matė gulintį paspirtuką. Vietos, kur gulėjo paspirtuko vairuotojas ji nurodyti negalėjo. Po to K. J. parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia kairiojo (žiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi) gatvės krašto, 12,6 m atstumu nuo įvažiavimo į gyvenamųjų namų kiemus ir paaiškino, kad maždaug šioje vietoje stovėjo A. J. automobilis. K. J. rodomos vietos nufotografuotos. Sudarytas planas. Tuo parodymų patikrinimas įvykio vietoje baigtas (t. 2 b. l. 32-38).

2022-07-08 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022-07-07, apie 19:00 val., būdamas blaivus G. J., važiuodamas dviračių taku elektriniu paspirtuku „Beaster Scooter”, modelis BS50ST, (duomenys neskelbtini) , ties (duomenys neskelbtini) namu, nutrenkė į dviračių taką išbėgusį mažametį A. J. ir jį sužalojo. VšĮ (duomenys neskelbtini) diagnozuota galvos žaizda, smegenų sukrėtimas, viso kūno nubrozdinimai, apatinio žandikaulio lūžimas (t. 1 b. l. 8-18).

2022-07-08 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-07-08 buvo gautas nurodymas pasitikslinti įvykio (ROIK (duomenys neskelbtini)) aplinkybes, nes yra gauta informacijos, kad iš po eismo įvykio mažamečiui A. J. yra nustatyti lūžimai. Siekiant pasitikslinti aplinkybes, buvo telefonu susisiekta su VŠĮ (duomenys neskelbtini), iš kurio 2022-07-07 19:50 val. buvo gautas pranešimas, kad gautas (duomenys neskelbtini) slaugytojos B. pranešimas, kad 19:40 val. GMP pristatė A. J., kuriam diagnozuota galvos žaizda, smegenų sukrėtimas, viso kūno nubrozdinimai. Gydomas jis Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Sužalotas eismo įvykio metu. Telefonu atsiliepė budinti seselė, pasiteiravus jos apie A. J. ir jam nustatytus sužalojimus, ji nurodė, kad šiuo metu mažametis yra gydomas (duomenys neskelbtini), nes buvo nustatyta žandikaulio trauma, tiksliau kokia negalėjo pasakyti, todėl budinti seselė telefonu sujungė su budinčiu gydytoju, kuris nurodė, kad A. J. be visų anksčiau išvardintų sužalojimų: galvos žaizdos, smegenų sukrėtimo, viso kūno nubrozdinimų diagnozavo ir apatinio žandikaulio lūžimą. Dėl ko tikslinga pradėti ikiteismini tyrimą (t. 1, b. l. 187-88).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad V. K. pranešė, jog vaikas nutrenktas su paspirtuku. Kraujas bėga iš burnos. Vyras sužalotas. Praneša praeivis. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022-07-07 19:06 val. 19:50 val. gautas (duomenys neskelbtini) klinikų slaugytojos B. pranešimas, kad 19:40 val. GMP pristatė A. J., kuriam diagnozuota galvos žaizda, smegenų sukrėtimas, viso kūno nubrozdinimai, apatinio žandikaulio lūžimas. Gydomas jis Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Sužalotas jis eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 39-42).

2022-07-07 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūra atliekama šaligatvyje (duomenys neskelbtini) kryptimi. Nurodyta, kad stebint nurodyta šaligatvį matyti, kad jis pažymėtas kelio ženklu Nr. (duomenys neskelbtini) „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. Dviračių ir pėsčiųjų takas yra atskirtas per vidurį krūmais, kurie riboja matomumą tarp pėsčiųjų tako ir dviračių tako. Apžiūrimas dviračių takas nėra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Į kairę pusę nuo dviračio tako link (duomenys neskelbtini) yra žolynas. Įvykio vietoje matomas elektrinis paspirtukas yra ant žolyno. Taip pat jis 4 metrus nutolęs nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 1 metrą nuo šaligatvio link (duomenys neskelbtini) kelio. Dviračių tako plotis yra 2,5 m., o pėsčiųjų tako plotis 3,1 m. Krūmai, skiriantys minėtus du takus, yra 1,4 m. pločio. Ant dviračio tako jokių sulūžusių detalių nestebima, kraujo dėmių taip pat. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas elektrinis paspirtukas „Beaster Scooter BS50ST“, kuris neplombuotas. Daugiau įvykio vietoje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ir objektų nestebima. Sudaryti Fotolentelė, Eismo įvykio vietos planas (t. 1, b. l. 43-53).

2022-07-14 Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2022-07-09 19 val. 03 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas (duomenys neskelbtini). Pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (t. 2 b. l. 156-157).

2022-07-25 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro telefoninio skambučio garso įrašas. Apžiūrimame garso įraše, kurio trukmė 1 minutė 51 sekundės, girdime šį pokalbį: BPC darbuotojas: Vienas vienas du. Skambinantysis: Laba diena. Greitosios reikėtų. BPC darbuotojas: Sakykite man adresą kur reikalinga. Skambinantysis: (duomenys neskelbtini) . BPC darbuotojas: (duomenys neskelbtini), o butas? Skambinantysis: Čia ant dviračių tako su paspirtuku vaiką nutrenkė. BPC darbuotojas: Nutrenkė vaiką? Skambinantysis: Jo, su paspirtuku. BPC darbuotojas: O jūs nutrenkėt? Skambinantysis: Ne, ne, ne. Aš čia tik sustojau iškviest. BPC darbuotojas: Tuo (nesuprantamas žodis) su paspirtuku taip? Skambinantysis: Taip, taip, vyriškis čia toks. BPC darbuotojas: O jis yra vietoje? Skambinantysis: Aha, yra vietoje. BPC darbuotojas: Sakykit koks ten, (duomenys neskelbtini) sakote. Taip? Ant pėsčiųjų tako? Skambinantysis: Taip. Jo, jo, dviračių takas kur yra. BPC darbuotojas: O dabar kas jam tam vaikui yra? Skambinantysis: Nu visas žaizdos, vien žaizdos, kraujas bėga iš burnos. Kakta irgi guzas didžiausias. BPC darbuotojas: Kraujas bėga iš burnos taip? Skambinantysis: Jo. BPC darbuotojas: Bet sąmoningas taip? Skambinantysis: Taip, taip. Vyriškis irgi labai stipriai čia nusibrozdinęs. BPC darbuotojas: Tai jam reikia pagalbos taip? Skambinantysis: Jo, jo, greičiausiai reikės, vis tiek bus sumušimai. BPC darbuotojas: Taip pat sužalotas taip? Skambinantysis: Taip. BPC darbuotojas: Gerai. Abu vietoje taip? Gerai. Skambinantysis: Jo. BPC darbuotojas: Jūs vardą, pavardę savo pasakykit. Skambinantysis: V. K. BPC darbuotojas: V. ? Skambinantysis: K. BPC darbuotojas: K.? Skambinantysis: Taip. BPC darbuotojas: Gerai. Informuoju aš ir medikus, ir policiją. Būkit vietoje gerai? Skambinantysis: Gerai. Laukiam. BPC darbuotojas: Gerai, Viso gero (t. 2, b. l. 159-161).???

2022-08-12 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi 5 „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F865E ir 4 „Body“ kameros Nr. B0F1ECE9FCB0 vaizdo įrašai, esantys Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato „Body“ kamerų vaizdo įrašų saugykloje. Pirmame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_191729_099“, yra „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F865E vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F865E“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 19 val. 17 min., pabaigos laikas - 19 val. 22 min. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, kurie atvykę į įvykio vietą joje esančio vyro klausia, kas čia, kur ir su kuo važiavo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėtas vyras yra G. J. Jis sako, kad važiavo paspirtuku iš tenai ir staigiai vaikas iš krūmų iššoko. Pareigūnė G. J. klausia, ar jis blaivus. Vyras atsako, kad blaivus, gali papūsti. Įvykio vietoje yra medikai, kurie suteikia medicininę pagalbą nukentėjusiajam A. J. Prie jų yra priėjusi moteris. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis yra A. J. Pareigūnei paklausus, ar su vaiku kas nors važiavo, ji paaiškina, kad vaikas išėjo su sese kraštu, o ji automobilyje laukė kada jie ateis pas ją ir žmogus matė iš galo (ji ranka rodo į įvykio vietoje esantį vyrą), kokiu greičiu vyras važiavo su paspirtuku ir kaip nutrenkė. G. J. sako, kad jis stabdė. Moteris paspirtuko vairuotojui sako, kad jis nutrenkė, nestabdė, važiavo. G. J. teigia, kad vaikas išbėgo. Moteris vyrui sako, kad jis meluoja, žmogus iš šono matė. Pareigūnė moters klausia, kas su jos vaiku ėjo. Ji atsako, kad jos sesuo. Pareigūnei paklausus, o kur ji dabar yra, A. J. atsakė, kad sesuo nubėgo iki namų, ji yra išsigandusi. Moteris taip pat sako, kad ji matė, sustojusi laukė. G. J. tvirtina, kad berniukas staigiai išbėgo iš krūmų. A. J. sako, kad jie kraštu ėjo. Pareigūnė paprašo moters pasakyti berniuko vardą, pavardę. Ji pasako, kad jis yra A. J., nurodo jo gimimo datą. Ji taip pat pasako, kad jos sesuo yra K. J. Po to ji prisistato esanti A. J., nurodo savo gimimo datą. Į pareigūnės klausimą, kur ji gyvena, moteris atsako, kad (duomenys neskelbtini). Moteris pareigūnei paaiškina, kad A. J. yra jos sūnus ir ėjo su jos seserimi, bei sako, kad paspirtuko vairuotojas meluoja, jis važiavo dideliu greičiu. Pareigūnei paklausus, iš kur vaikai išėjo, A. J. paaiškina, kad jie ėjo per kiemą ir čia taku pas ją į automobilį. Tuo metu girdisi, kaip G. J. A. J. sako, kad ji paklaustų pareigūnų, ar jis girtas. A. J. tai išgirdusi G. J. klausia, kad jeigu jis negirtas, tai kodėl plika subine stovėjo ir visiems rodė, tvirtina, kad vyras matė. Po to pareigūnė, tikslindamasi aplinkybes, A. J. sako, kad ji sėdėjo automobilyje ir laukė, kol jai sūnų atves. Moteris tai patvirtina. Girdisi, kaip G. J. jai sako, kad ji yra neadekvati. Po to pareigūnė G. J. klausia, ar jis turi asmens dokumentą. Vyras atsako, kad su savimi neturi. Pareigūnė jo paprašo pasakyti vardą, pavardę. Jis prisistato esantis G. J., nurodo savo gimimo datą, gyvenamąją vietą, telefono numerį. Po to pareigūnė bendrauja su medikais apie berniukui padarytus sužalojimus. Pareigūnė įvykio vietoje esančių asmenų klausia, kas matė. Vienas iš vyrų sako, kad jis važiavo iš galo. Jis parodo krypti, iš kur važiavo ir paaiškina, kad paspirtuko vairuotojas važiavo priekyje jo ta pačia kryptimi. Po to jis rodo, kur jis buvo kaip viskas atsitiko, sakydamas kad buvo kažkur ties sidabriniu automobiliu ir jis nematė, kada kas išbėgo, tik pamatė, kad jau susivartė ir viskas, o privažiavęs pamatė, kad yra ir vaikas. Jis vėl tvirtina to momento, kada ir kas išbėgo, nepastebėjęs, matė kaip nuvirto. Pareigūnė eina link gatvės važiuojamojoje dalyje šalia važiuojamosios dalies krašto stovinčių automobilių. Antrame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_192229_100“, yra „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F865E vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F865E“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 19 val. 22 min., pabaigos laikas - 19 val. 27 min. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, apžiūrintys įvykio vietą. Pareigūnė G. J. klausia, ar jis netraukė paspirtuko, kaip nuvirto taip ir yra? G. J. atsako, kad jis šiek tiek arčiau buvo ir ranka parodo vietą, kur paspirtukas buvo. Po to pareigūnė G. J. klausia apie patirtus sužalojimus, bei sako, kad tuoj iškvies dar vieną greitąją ir jį apžiūrės. G. J. sako, kad jis sąmoningas. Pareigūnams apžiūrint paspirtuką, pareigūnė A. J. klausia, ar jis vaiką kliudė paspirtuku ar savo svoriu. Asmuo atsako, kad su vairu ir ranka paliečia kairę paspirtuko vairo rankeną. Vėliau G. J. klausia, ar baudžiamoji byla bus. Pareigūnė atsako, kad priklausys nuo sužalojimų, jeigu bus lūžiai vaikui ar jam, bus ikiteisminis tyrimas. Pareigūnei paklausus apie paspirtuko galingumą, G. J. atsako kad 2000 vatų. Pareigūnui paklausus, ar yra kokie nors paspirtuko dokumentai, G. J. atsako, kad yra namuose. Trečiame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_192728_101“, yra „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F865E vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F865E“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 19 val. 27 min., pabaigos laikas - 19 val. 32 min. Vaizdo įraše matomas G. J., kuris pareigūnui sako, kad paspirtuko dokumentus turi namuose ir kad yra blaivus. Vėliau asmenį apžiūri atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, o pareigūnai tęsia įvykio vietos apžiūrą. Ketvirtame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_193227_102“, yra „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F865E vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F865E“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 19 val. 32 min., pabaigos laikas - 19 val.37 min. Vaizdo įraše matomi pareigūnai, kurie tęsia įvykio vietos apžiūrą. Penktame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_1937267_103“, yra „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F865E vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F865E“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 19 val. 37 min., pabaigos laikas - 19 val. 37 min. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai. Jokios ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos jame nėra. Šeštame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_1917397_093“, yra „Body“ kameros Nr. B0F1ECE9FCB0 vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_ E9FCB0“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 19 val. 17 min., pabaigos laikas - 19 val. 22 min. Vaizdo įraše matoma dalis tų pačių vaizdo kaip ir pirmame faile „2022_0707_191729_099“, kuriame yra „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F865E vaizdo įrašas. Šiame įraše taip pat matoma, kaip 19:18 val. G. J. pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Po to pareigūnas pasako, kad prietaisas parodė nulius. Vėliau įvykio vietoje matome pranešėją ir kelis vyrus. Vienas iš jų sako, kad jam sakė, kad paspirtuko vairuotojas „geru“ greičiu „parėjo“. Girdisi kaip galimai A. J. kažką sako apie 60 km/h greitį. Prieš tai kalbėjęs minėtas vyras, žiūrėdamas į vaiką, sako, kad dar gerai viskas pasibaigė, galėjo užmušti. Girdisi kaip A. J. sako, kad paspirtuko vairuotojas jai sakęs, kad čia ji yra bloga ir jos vaikas, o jis yra geras vairuotojas važiuodamas 60 km/h greičiu. G. J. atsako, kad vaikus reikia laikyti. Prieš tai minėtas vyras G. J. sako, kad 60 km/h greičiu lakstyti dviračių taku yra nenormalu. G. J. sako, kad jeigu jis vaiką būtų matęs iš toli, kad jis žaidžia ar artėja link jo. Pareigūnas jam paaiškina, kad važiuodamas tokioje vietoje jis turi įvertinti, kad šalia yra krūmai, bet kas gali išeiti, važiuojant matomumas yra labai prastas jam iš kairės ir jis, kaip vairuotojas, turi įvertinti visus galimus pavojus. G. J. sako, kad bet vaikams žaisti važiuojamojoje dalyje. Sakinio jis nebaigia, nes pareigūnas sako, kad jis nematė, nebuvo ir nieko nekomentuos. Po to vienam iš įvykio vietoje esančių vyrų paklausus apie vaiko tėvus, ar jis be jų buvo, G. J. sako, kad automobilyje buvo. Septintame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_192240_094“, yra „Body“ kameros Nr. B0F1ECE9FCB0 vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_ E9FCB0“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 19 val. 22 min., pabaigos laikas - 19 val. 27 min. Vaizdo įraše matomi įvykio vietoje esantys asmenys. G. J. sako, kad tėvai automobilyje sėdi, o vaikas daro ką nori. Po to G. J. sako, kad jis buvo patraukęs. Galimai jis kalba apie paspirtuką, klausia ar jį konfiskuos, prašo neatimti, sakydamas, kad juo važiuoja į darbą. Pareigūnas atsako, kad su kolege nuspręs, ar paspirtuką paimti. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Po to vaizdo įraše matome dalį tų pačių vaizdų, kaip ir antrame faile „2022_0707_192229_100“, kuriame yra „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F865E vaizdo įrašas. Aštuntame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_1192739_095“, yra „Body“ kameros Nr. B0F1ECE9FCB0 vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_ E9FCB0“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 19 val. 27 min., pabaigos laikas - 19 val. 32 min. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, kurie apžiūri paspirtuką, tęsia įvykio vietos apžiūrą. Devintame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_1192739_095“, yra „Body“ kameros Nr. B0F1ECE9FCB0 vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_ E9FCB0“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 19 val. 32 min., pabaigos laikas - 19 val. 35 min. Vaizdo įraše matomi pareigūnai, kurie tęsia įvykio vietos apžiūrą (t. 2, b. l. 149-153).

2022-07-07 Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS50ST“ apžiūra (t. 1, b. l. 60).

2022-07-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. J. pateikia elektrinį paspirtuką „Beaster Scooter BS50ST“ (t. 1, b. l. 65-70).

2022-07-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjo M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-07-08 iš pamainos vyresniojo A. A. buvo gautas nurodymas nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini) pas G. J. dėl įvykusio eismo įvykio, kuris įvyko 2022-07-07 (ROIK (duomenys neskelbtini)). Iš G. J. pagal Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolą buvo paimtas elektrinis paspirtukas „Beaster Scooter BS50ST“. Asmuo el. paspirtuką pateikė. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (t. 1, b. l. 89-90).

2022-07-19 Reikalaujamu daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis G. J. pateikia elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS50ST“ naudotojo vadovo kopiją, garantinio aptarnavimo sutarties kopiją ir tikslinės paskolos (vartojimo-kredito) sutarties kopiją (t. 2 b. l. 39-42).

2022-07-19 įtariamojo G. J. pateiktame elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS50OF“ naudotojo vadove nurodyti pagrindiniai techniniai parametrai: maksimalus greitis - 80 km/h, bendras galingumas - 2x1200W (t. 2, b. l. 46).

2022-08-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad elektrinis paspirtukas „Beaster Scooter BS50ST“ turi greičio ribotuvą ir jo projektinis greitis realiai buvo užprogramuotas iki 25 km/h (t. 2, b. l. 60).

2022-09-21 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas elektrinis paspirtukas „Beaster Scooter BS50ST“. Apžiūrimas juodos spalvos elektrinis paspirtukas įvairiose vietose turi baltos spalvos užrašus „Beaster scooter“, o žodis „Scooter“ yra raudoname fone. Šiuos užrašus mato ant vairo stovo, stovėjimo platformos. Elektrinis paspirtukas akivaizdžiai matomų išorinių pažeidimų neturi, tačiau matosi jo dėvėjimo požymiai, nešvarumų, purvo sankaupos visame rėme, padangų protektorius nenudėvėtas. Elektrinis paspirtukas yra su dviem ratais, stovėjimo platforma, joje įtvirtinta sėdyne, vairu ir ekranu. Ant elektrinio paspirtuko matome keletą raudonos spalvos detalių, t. y. amortizatorių antgalius, reguliavimo rankenėlės ir vaire esantys mygtukai. Paspirtuko aukštis nuo grindų iki vairo ranketos viršaus yra 115 centimetrų, paspirtuko ilgis tarp ratų išorės yra 125 centimetrų. Paspirtuko ratų padangų skersmuo yra 25 centimetrai, virš ratų matome plastikinius purvasargius. Abiejų ratų dešinėje pusėje matome hidraulinių stabdžių diskus su hidrauline stabdžių sistema. Ant galinio purvasargio matome raudonos spalvos galinį žibintą. Stovėjimo platforma esanti tarp ratų yra 53cmx28cm dydžio, metalinė, juodos spalvos. Platformos priekinėje dalyje, prie vairo rėmo, dešinėje pusėje matome greičio ribotuvo jungtį, kuri susideda iš dviejų tarpusavyje sujungiamų laidelių. Apžiūros metu laidai tarpusavyje nėra sujungti. Po stovėjimo platforma yra įrengtas korpusas, kuriame patalpinta baterija ir paspirtuko elektroninė dalis. Jokių papildomų išorinių baterijų nematome. 8 cm atstumu nuo stovėjimo platformos galo yra įmontuotas sėdynę laikantis stovas su reguliavimo rankenėlėmis, sėdynės aukštis yra 40 centimetrų. Sėdynė yra juodos spalvos, odinė, su dekoratyviniais banguotais siuvinėjimais. Sėdynės ilgis (ilgiausioje dalyje) ir plotis (plačiausioje dalyje) yra 26 centimetrai. Ant stovėjimo platformos dešiniojo šono matome užklijuotą lipduką su techninių duomenų informacija: „Electric Scooter, model: BS50ST, Battery: 60V, 26Ah, max speed: 80 km/h, max supported weight: 150 kg“. Taip pat matome barkodą su skaičiais „(duomenys neskelbtini)“. Ant stovėjimo platformos kairės pusės yra pritvirtinta atraminė kojelė, kuri yra 20 centimetrų ilgio. Paspirtuko vairo aukštis nuo priekinio purvasargio iki ekrano yra 85 centimetrai. Vairo rėmas yra ovalios formos, kurio dydis 3x5,5cm. Vairo apačioje mato įmontuotus du apvalius 5 cm skersmens priekinius žibintus. Vairo abiejose šonuose, 6 cm atstumu, matome su amortizatorius, kurių ilgis nuo priekinio rato centro yra 62 cm. Paspirtuko vairo rėmo viršuje mato dvi rankenas, kurios yra padengtos guma, prie kiekvienos iš jų matome stabdžių rankenėles. Prie dešiniosios 12 cm ilgio rankenos matome užvedimo spynelę ir šalia jos du raudonus mygtukus (vieną apvalios (įjungia priekinio rato variklį), kitą kvadratinės formos (perjungia pavaras)). Prie kairiosios 11 cm ilgio rankenos matome į kairę ir dešinę reguliuojamą posūkių perjungėją, raudonos spalvos apvalų mygtuką su šviečiančios lemputės ženklu viduje (įjungia priekines šviesas), žalios spalvos apvalų mygtuką su garsinio prietaiso ženklu viduje (garsinis signalas). Vairo rėmo viršuje, tarp rankenų, viduryje matome ekraną, 15x8 cm dydžio, kuris užklijuotas skaidria plėvele. Apvertus paspirtuką, jo dugne matome dvi transportavimo kojeles, kurios yra geltonos spalvos. Įdėjus paspirtuko raktelį į spynelę ir jį pasukus pagal laikrodžio rodyklę į dešinę, ekranas įsijungia ir jame matome rodmenis: greitį, baterijos įkrovimo lygį, šviesų indikatorius, stabdžių indikatorius, pavarų indikatorius, odometro (nuvažiuoto atstumo) parametrus ir posūkio signalus. Apžiūrint elektrinį paspirtuką išoriškai matomų mechaninių pažeidimų nematyti (t. 2, b. l. 74-78).

2022-09-21 specialisto P. N. paaiškinimų protokole nurodyta, kad apžiūrint elektrinį paspirtuką „Beaster Scooter BS50ST“ nustatyta, kad jis išoriškai matomų mechaninių pažeidimų neturi. Elektrinio paspirtuko gamyklinė konstrukcija nemodifikuota, išskyrus tą faktą, kad atjungtas gamyklinis greičio ribotuvas, t. y. mechaniškai atjungta greičio ribotuvo jungtis. Apžiūros metu greičio ribotuvas yra atjungtas ir neveikiantis, tačiau nesugadintas. Patikros metu greičio ribotuvą įjungus jis nėra sugedęs, veikia. Su atjungtu greičio ribotuvu, paspirtuko maksimalus greitis yra 80 km/h (be vairuotojo). Sujungus paspirtuko greičio ribotuvo laidus paspirtuko greitis be vairuotojo yra 20 km/h. Paspirtuko greičio ribotuvas yra tiesiog mechaniškai atjungtas. Greičio ribotuvui atjungti yra reikalingos tik žinios, jokios specialios įrangos ir įgūdžių nereikia. Reikalingos žinios, kur yra greičio ribotuvas ir kad jo du laidus galima tarpusavyje atjungti. Šie laidai gamykliškai yra sujungti gamykline jungtimi. Elektrinio paspirtuko korpuse jokių ardymo požymių nėra, papildomai prie korpuso primontuotų baterijų nėra, pačiame korpuse patalpinti didesnę bateriją techniškai nėra įmanoma dėl vietos stokos. Baterija yra gamyklinė. Jokių papildomų įrenginių, didinančių paspirtuko greitį, nėra. Paspirtuke prietaiso, kuris fiksuotų ir išsaugotų duomenis apie važiavimo greitį, įjungtą pavarą nėra, todėl nėra ir galimybės nustatyti kokiu greičiu ir kokia pavara paspirtukas paskutinį kartą važiavo. Paspirtuke įrengta gamyklinė programinė įranga, kurios modifikuoti nėra galimybės, šiame paspirtuke ji taip pat nepakeista. Jokių kitų pažeidimų ar gamyklinių parametrų keitimo požymių nenustatyta. Vienintelis skirtumas nuo gamyklinės būklės - tai atjungtas greičio ribotuvas. Paspirtuko rida 415 km. Taip pat paspirtuke matomi natūralios eksploatacijos ženklai (t. 2, b. l. 92-95).

2022-07-07 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo yra A. J. Jis susidūrė su paspirtuku. Be sąmonės nebuvo, stebimi daugybiniai odos nubrozdinimai (t. 2 b. l. 110-111).

2022-12-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-12-16 ji, siekdama nustatyti ikiteisminiam tyrimui svarbias aplinkybes, t. y. nustatyti įtariamojo G. J. bei nukentėjusiojo A. J. ūgį ir svorį, telefonu kalbėjo su įtariamuoju G. J. ir nukentėjusiojo A. J. mama A. J. G. J. nurodė, kad jo ūgis yra apie (duomenys neskelbtini) cm, o įvykio metu jis svėrė apie 125 kg. A. J. nurodė, kad įvykio metu jos sūnus ūgis buvo apie 116 cm, o svoris apie 20 kg (t. 2 b. l. 147-148).

2022-07-28 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakydami į paklausimą, ar vadovaujantis Kelių eismo taisyklių, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis galima elektriniu paspirtuku, kurio maksimalus greitis 80 km/h, bendras galingumas 2400 W, važiuoti dviračiu takais, jeigu ne, tai kur minėta transporto priemone galima važiuoti, informuojame, kad valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktai nesuteikia teisės aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų, todėl šiame rašte pateikta nuomonė dėl teisės aktų nuostatų negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau — Įstatymas) nėra apibrėžia kas yra paspirtukas. Įstatymo 2 straipsnio 49 dalis nustato, kad asmuo važiuojantis paspirtuku yra 2 pėsčiasis¹. Įstatymo 2 straipsnio 11 dalis apibrėžia dviračių taką². Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 5 punktas nurodo, kad pėstiesiems draudžiama eiti dviračių takais. Tačiau pėstieji gali judėti pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse)³. Įstatymo 2 straipsnio 34 dalis apibrėžia motociklo sąvoką⁴, kuri galimai atitinka nurodytą transporto priemonę. Motociklu dviračių taku važiuoti negalima, nes takas neskirtas važiuoti šiomis transporto priemonėms. Rašte nurodyti paaiškinimai: ¹Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. ²Dviračių takas - dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio ženklais arba kelio inžinerinėmis priemonėmis. ³KET 36 punktas. ⁴Motociklas - dviratė ar daugiau ratų turinti motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausias konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h (t. 2, b. l. 164-166).

2022-08-02 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - įmonė) pagal kompetenciją išnagrinėjo prašymą dėl elektrinės motorinės transporto priemonės „paspirtuko“ „Beaster Scooter BS50ST“ (toliau - paspirtukas) registravimo tvarkos ir vairavimo kategorijos. Informuojama, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato paspirtuko sąvokos apibrėžties ir jam pagal konstrukciją priskiriamų reikalavimų bei techninių savybių patvirtinimo. Todėl įmonė pagal savo kompetenciją negali atsakyti į užduotus klausimus. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, paspirtukai Lietuvos Respublikoje neregistruojami. Taip pat informuoja, kad motorinių transporto priemonių kategorijos (pagal vairavimo ypatumus) numatytos Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 171-173).

2023-10-09 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - įmonė) pagal kompetenciją išnagrinėjo prašymą dėl elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS50ST“ registravimo, techninių charakteristikų ir vairavimo kategorijos nustatymo. Informuojama, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato paspirtuko sąvokos apibrėžties ir jam pagal konstrukciją priskiriamų reikalavimų bei techninių savybių patvirtinimo. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, paspirtukai Lietuvos Respublikoje neregistruojami. Transporto priemonės įregistruojamos Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre, jei atitinka visas sąlygas numatytas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių ¹ (toliau - Taisyklės) 4 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 44 bei 44¹ punktais, transporto priemonių registracijai privalu pateikti transporto priemonės kilmės ir (arba) patvirtinimo dokumentus. Įmonė be pateiktų transporto priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentų negali atsakyti į užduotus klausimus. Motorinių transporto priemonių kategorijos (pagal vairavimo ypatumus) nurodytos Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Rašte nurodytas paaiškinimas: ¹Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 260 "Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo" (t. 2, b. l. 176-177).

2023-04-11 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Infrastruktūros poskyrio rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pranešama, kad kelio ženklas „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, užfiksuotas atsiųstoje fotonuotraukoje, buvo labai seniai, duomenų kada jis buvo įrengtas neturima. Kelio ženklas, užfiksuotas siunčiamoje fotonuotraukoje, 2022-07-07 jau stovėjo. Fotonuotraukoje užfiksuotas kelio ženklas turėtų atitikti KET nurodytą kelio ženklą Nr. 413 (dviračio ir pėsčiųjų kelio ženklai yra vienas po kitu). Pranešama, kad artimiausiu metu kelio ženklai bus pakeisti į šiuo metu galiojančius kelio ženklus Nr. 413 (t. 2, b. l. 190-191).

2022-08-11 Lietuvos transporto administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Lietuvos transporto saugos administracija (toliau — Administracija), vertindama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato informaciją¹, atkreipia dėmesį į tai, kad Administracijai teisės aktai nesuteikia teisės aiškinti įstatymų, todėl šiame rašte pateikta Administracijos specialistų nuomonė dėl teisės aktų nuostatų taikymo negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Administracija, įvertinusi pateiktą elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS50ST“ techninę informaciją (variklio galingumas - 2400 W, maksimalus greitis - 80 km/h), teikia nuomonę, jog ši transporto priemonė vadovaujantis Įstatymu² yra motociklas. Administracija negali įvertinti ir pateikti informacijos, kuriai konkrečiai kategorijai elektrinis paspirtukas yra priskiriamas, kai nepateikta informacija apie transporto priemonės ES tipo patvirtinimą. Rašto paaiškinimai: ¹Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus užklausa — 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, ²"Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (tekste — Įstatymas) 2 straipsnis, 34 punktas (t. 2, b. l. 180-181-83).

2023-04-26 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus raštą ¹ (toliau — Raštas), kuriame prašoma pateikti informaciją dėl Kelių eismo taisyklėse? (toliau — KET) nustatyto kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. Susisiekimo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl šiame rašte pateikta nuomonė dėl teisės aktų nuostatų negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Informuojama, kad galiojančios KET nustato du kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ variantus: kai pėsčiųjų simbolis rodomas virš dviračio simbolio, tokiu atveju kelio ženklas leidžia eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiais, ir kai dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, - toks kelio ženklas nurodo, kad eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle). Kartu su Raštu pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas seno pavyzdžio kelio ženklas Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, kuriame pėsčiųjų simbolis rodomas virš dviračio simbolio ir šie simboliai atskirti horizontaliu baltu brūkšniu. Šis senojo pavyzdžio kelio ženklas buvo pakeistas naujuoju (be horizontalaus balto brūkšnio) nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad atnaujinto kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ atvaizdas nuo senojo skiriasi minimaliai (nėra horizontalaus balto brūkšnio), dviračio ir pėsčiųjų simboliai ir jų išdėstymas išliko tokie patys, o kelio ženklo paskirtis ir reikalavimai nepasikeitė. Pagal Vietos savivaldos įstatymo³ ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo⁴ (toliau - Įstatymas) nuostatas, rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu, rekonstravimu ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimu bei eismo organizavimu miestuose yra įpareigotos savivaldybės. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo „užtikrinti, kad kelias būtų tinkamai transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus“ ir „organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“. Taigi, savivaldybės atsakingos, kad jiems priklausančiuose keliuose būtų naudojamos tokios techninės eismo organizavimo priemonės, kokias nustato teisės aktai. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) yra įrengtas seno pavyzdžio kelio ženklas Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, manytina, kad 2008 m. priimti kelio ženklo Nr. 413 atvaizdo (dizaino) pakeitimai (horizontalus balto brūkšnio atsisakymas) neturi esminės įtakos šio ženklo atpažįstamumui ir suprantamumui, todėl eismo dalyviai (pėstieji ir dviratininkai) turi vadovautis šio kelio ženklo reikalavimais. Pagal KET 66 punkto nuostatas KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal internete prieinamus duomenis Rašte nurodomos transporto priemonės „Beaster Scooter BS50ST“ galingumas 2400 W, o išvystomas greitis - 80 km/h. Tokių techninių charakteristikų transporto priemonė negali būti laikoma motoriniu dviračiu⁵, todėl negali naudotis dviračiams (motoriniams dviračiams) skirta infrastuktūra, t. y. negali važiuoti dviračiu taku, pėsčiųjų ir dviračių taku ar dviračių juosta. Rašte nurodyti paaiškinimai: ¹Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo“. ²Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „D. K. eismo taisyklių patvirtinimo“. ³Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas. ⁴Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai. ⁵Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 dalis (t. 2, b. l. 195-197).

2022-07-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. nustatyti sužalojimai: abipusis apatinio žandikaulio lūžis, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, nosies, rankų, pilvo, abiejų kelių ir blauzdų srityse, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos, krūtinės ląstos, dešinės šlaunies srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, galimai griuviminių traumų metu, užduotyje nurodyto įvykio metu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės atsakyti, kelių trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai A. J., nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas konkretus sužalojimų skaičius. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl abipusio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Remiantis pateiktų dokumentų duomenimis, kiti nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 128-129).

2022-08-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės atsakyti iš kurios pusės ir į kurią kūno sritį buvo suduotas pirminis smūgis A. J., kokioje konkrečioje kūno padėtyje traumos gavimo metu buvo A. J. Atsižvelgiant į A. J. nustatytų sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, bei medicininių dokumentų duomenis, tikėtina, kad po kliudymo paspirtuku nukentėjusysis galėjo kelis kartus verstis. Nėra teismo medicininių duomenų, kad po įvykio A. J. buvo velkamas (t. 2, b. l. 134).

2022-07-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. J. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio žasto - alkūnės sąnario - kairio dilbio srityje; odos nubrozdinimai dešinio žasto - dešinės alkūnės sąnario - dešinio dilbio srityje, dešinio kelio sąnario srityje, kairės alkūnės sąnario - kairio dilbio srityje, kairio kelio sąnario - kairės blauzdos srityje. G. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. G. J. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. G. J. nustatyti sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais. G. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir/ar paviršius. G. J. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 100-101).

2022-08-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad G. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio ir klausime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. jam nukritus nuo paspirtuko ir kelis metrus slydus asfaltuota dviračio tako danga į priekį. Neatmetama galimybė, kad G. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio ir klausime nurodytomis aplinkybėmis, t. y., po vaiko kliudymo paspirtuku nuvirtus ant dviračių tako ir kelis kartus verčiantis kūlversčiu (t. 2, b. l. 106).

2023-03-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti, į kurią kūno sritį (dalį) ir iš kurios pusės buvo suduotas pirminis smūgis pėsčiajam A. J., negalima. Nustatyti, kuria paspirtuko dalimi buvo suduotas pirminis smūgis nukentėjusiajam pėsčiajam A. J., negalima. Nustatyti, kaip pėsčiasis A. J. pirminio smūgio metu buvo pasisukęs į atvažiuojantį elektrinį paspirtuką, negalima. Nustatyti, ar pirminio smūgio metu pėsčiasis A. J. stovėjo, taip pat negalima. Pagal A. J. nustatytų sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį bei medicininių dokumentų duomenis tikėtina, kad po kliudymo paspirtuku nukentėjusysis galėjo kelis kartus verstis. Teismo medicininių duomenų, kad po įvykio A. J. buvo velkamas, nėra (t. 3, b. l. 52-56).

2023-03-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti, koks buvo elektrinio paspirtuko „BEASTER SCOOTER BS50ST“, vairuojamo G. J., greitis prieš pat eismo įvykio kilimą, negalima. Nustatyti, koks buvo elektrinio paspirtuko „BEASTER SCOOTER BS50ST“, vairuojamo G. J., greitis pėsčiojo A. J. partrenkimo metu, negalima. Nustatyti, kurioje vietoje dviračių tako ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko pėsčiojo A. J. partrenkimas, negalima. Šioje eismo situacijoje elektrinio paspirtuko „BEASTER SCOOTER BS50ST“, kuris priskiriamas motociklų kategorijai, vairuotojui G. J. važiuojant dešine (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o ne dviračių taku, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pagal bylos medžiagoje esančius duomenis, elektrinio paspirtuko „BEASTER SCOOTER“, kuris priskiriamas motociklų kategorijai, vairuotojo G. J. veiksmai - važiavo dviračių taku kaip pats nurodė 30-35 km/h greičiu, o ne dešine (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir partrenkė šiuo taku judėjusį (jame buvusį) pėsčiąjį A. J., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Vairuotojas G. J., važiuodamas dviračių taku jo paties nurodytu 30-35 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo (t. y. esant būtinybei sustoti iki pėsčiojo partrenkimo vietos, arba sumažinti greitį iki pėsčiojo judėjimo greičio ir saugiai ji apvažiuoti), jeigu pėsčiasis įžengė į dviračių taką G. J. vairuojamam paspirtukui būnant nemažesniu nei 21,6 m atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos. Vairuotojas G. J., važiuodamas dviračių taku nurodytu 25 km/h greičiu, turėjo techninę išvengti pėsčiojo partrenkimo (t. y. esant būtinybei sustoti iki pėsčiojo partrenkimo vietos, arba sumažinti greitį iki pėsčiojo judėjimo greičio ir saugiai jį apvažiuoti), jeigu pėsčiasis įžengė į dviračių taką G. J. vairuojamam paspirtukui būnant ne mažesniu, nei 13,0 m atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos (t. 3, b. l. 44-51).

2023-06-01 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2023-04-26 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, 2023-04-11 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Infrastruktūros poskyrio raštuose esanti informacija, kt. naujai gauti duomenys neduoda pagrindo keisti 2023-03-16 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) duotos išvados bei 2023-03-20 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) duotos išvados 1 ir 2 punkto, o išvados 3-7 punktuose keičiasi tik įvardijimas „dviračių takas į „pėsčiųjų ir dviračių tako dalis, skirta dviračių eismui“. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia: G. J. elektriniu paspirtuku „BEASTER Scooter BS50ST“, kuris priskiriamas motociklų kategorijai, važiavo pėsčiųjų ir dviračių tako dalimi, skirta dviračių eismui kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės kaip pats nurodė 30-35km/h greičiu. Jam artėjant link įvažiavimo į kiemus už pastato, esančio už (duomenys neskelbtini), iš už krūmų jam iš kairės įžengė pėsčiasis A. J. G. J. kliudė šiuo taku judėjusį (jame buvusį) pėsčiąjį A. J. Šioje eismo situacijoje elektrinio paspirtuko „BEASTER SCOOTER BS50ST“, kuris priskiriamas motociklų kategorijai, vairuotojo G. J. veiksmai, - važiavo pėsčiųjų ir dviračių tako dalimi skirta dviračių eismui kaip pats nurodė 30-35 km/h greičiu, o ne dešine (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir partrenkė šiuo taku judėjusį (jame buvusį) pėsčiąjį A. J., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Pėsčiasis A. J., įžengdamas į pėsčiųjų ir dviračių tako dalį, skirtą dviračių eismui, iš už krūmų, sudarė kliūtį šiuo taku prie jo artėjusio elektrinio paspirtuko „BEASTER SCOOTER BS50ST“, vairuojamo G. J., judėjimui, kas, techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 3, b. l. 107-112).

2023-08-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: G. J. elektriniu paspirtuku „BEASTER SCOOTER BS50ST“, kuris priskiriamas „motociklų kategorijai, važiavo pėsčiųjų ir dviračių taku paženklintu dviračio simboliu kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip pats nurodė, 30-35 km/h greičiu. Jam artėjant link įvažiavimo į kiemus už pastato, esančio už (duomenys neskelbtini), jam iš kairės iš krūmų įžengė mažametis pėsčiasis A. J. G. J. kliudė šiuo taku judėjusį (jame buvusį) mažametį pėsčiąjį A. J. Šioje eismo situacijoje elektrinio paspirtuko „BEASTER SCOOTER BS50ST“, kuris priskiriamas motociklų kategorijai, vairuotojo G. J. veiksmai, - važiavo pėsčiųjų ir dviračių taku, kaip pats nurodė, 30-35 km/h greičiu buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su mažamečio pėsčiojo A. J. partrenkimu, jeigu, tuo momentu kai pėsčiasis išėjo iš krūmų į vairuotojo matomumo zoną, jis buvo didesniu nei 13 m atstumu. Mažametis pėsčiasis A. J., įžengdamas į pėsčiųjų ir dviračių tako dalį, skirtą dviračių eismui iš už krūmų, sudarė kliūtį šiuo taku prie jo artėjusio elektrinio paspirtuko judėjimui, kas, techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Neturint galimybės atkurti pėsčiojo A. J. ir G. J. vairuojamo elektrinio paspirtuko „BEASTER SCOOTER BS50ST“ suartėjimo mechanizmo, nėra galimybės nustatyti, kokie ir kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Šioje situacijoje eismo įvykio vietoje esantys krūmai, kurie buvo aukštesni nei 0,5 m ir buvo išsikišę į tako asfaltuotą dalį, ribojo matomumą ir paspirtuko vairuotojui ir mažamečiam pėsčiajam ir tai techniniu požiūriu turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Taip pat nevienareikšmiškai suprantamas pėsčiųjų ir dviračių tako ženklinimas techniniu požiūriu galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui (t. 3, b. l. 167-175).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad šis asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

BK 281 straipsnio 1 dalies straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus.

Pagrindiniai reikalavimai, dėl kurių pažeidimo gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nagrinėjamu atveju aktuali taisyklių redakcija, galiojusi 2022-07-07 eismo įvykio metu – nuo 2022-06-01 iki 2022-11-11).

KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 57 punktas numato, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; KET 62 punktas numato, kad dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto; KET 124 punktas numato, kas Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose; KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; KET 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo G. J., nukentėjusiojo A. J., liudytojų A. J., K. J., V. K., D. L., R. N., specialisto P. N., ekspertės L. L. parodymus, parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolus, tarnybinius pranešimus, kelių eismo įvykio, kitų objektų, daiktų apžiūros protokolus, specialistų išvadas, ekspertizės aktus ir kitus rašytinius įrodymus, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs ir sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, taip pat įrodymų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad G. J. kaltė baudžiamojoje byloje įrodyta.

Vertinant aplinkybę, ar elektra varoma dviratė transporto priemonė „Beaster Scooter BS50ST“, kurios didžiausioji naudingoji galia 2,4 kW, didžiausias projektinis greitis 80 km/h, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 34 dalį, priskiriama motociklų kategorijai, nustatyta kad kaltinamasis G. J. ją įsigijo 2022-05-16 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsigijimo metu kaltinamajam buvo pateiktas naudotojo vadovas lietuvių kalba, kuriame užfiksuota, kad elektrinio paspirtuko bendras galingumas 2x1200 W, o maksimalus greitis 80 km/h (t 2, b. l. 43-48). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad elektrinis paspirtukas „Beaster Scooter BS50ST“ turėjo greičio ribotuvą ir jo projektinis greitis buvo užprogramuotas iki 25 km/h (t 2, b. l. 60).

Kaltinamasis G. J. tiek duodamas parodymus teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad pats atjungė buvusį greičio ribotuvą, nes jam trūko greičio.

Specialistas P. N., 2022-09-21 atlikęs elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS50ST“ apžiūrą, nurodė, kad elektrinio paspirtuko gamyklinė konstrukcija nemodifikuota, tačiau mechaniškai atjungta greičio ribotuvo jungtis. Jokių papildomų įrenginių, didinančių paspirtuko greitį, nėra. Paspirtuko su atjungtu greičio ribotuvu greitis – 80 km/h (be vairuotojo), o su greičio ribotuvu – 20 km/h (be vairuotojo) (t 2, b. l. 74-76).

Lietuvos transporto saugos administracija, įvertinusi pateiktą elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS50ST“ techninę informaciją (variklio galingumas - 2400 W, maksimalus greitis - 80 km/h), pateikė nuomonę, jog ši transporto priemonė vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis yra motociklas (t. 2, b. l. 180-181-83).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė nuomonę, kad tokių techninių charakteristikų (transporto priemonės „Beaster Scooter BS50ST“ galingumas 2400 W, o išvystomas greitis - 80 km/h) transporto priemonė negali būti laikoma motoriniu dviračiu, todėl negali naudotis dviračiams (motoriniams dviračiams) skirta infrastuktūra, t. y. negali važiuoti dviračiu taku, pėsčiųjų ir dviračių taku ar dviračių juosta (t. 2, b. l. 195-197).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija galiojusi 2022-07-07) 2 straipsnio 34 dalį motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Šiame įstatyme taip pat buvo numatyta, kad motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h (2 straipsnio 40 dalis), o mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui) (2 straipsnio 33 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad įvykio metu kaltinamojo vairuotos elektra varomos dviratės transporto priemonės „Beaster Scooter BS50ST“, su atjungtu greičio ribotuvu, galia sudarė 2,4 kW, o didžiausias projektinis greitis buvo 80 km/h, t. y. viršijo motorinių dviračių ir mopedų technines ribas, todėl daro išvadą, kad ši transporto priskirtina motociklų kategorijai.

Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, sutikdamas jog dviračių taku važiavo netinkama transporto priemone. Jis teigė, kad įvykio metu važiavo 30-35 km/h greičiu, antra pavara. Akcentavo, kad vaiką kliudė dėl to, kad šis netikėtai išbėgo į dviračių taką. Kaltinamojo teigimu, pamatęs vaiką tik likus 3-5 metrams iki susidūrimo, jis šaukė, bandė stabdyti periodiškai spausdamas stabdį, tačiau šis sustingo ir stovėjo viduryje tako bei žiūrėjo į jį, tad jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Tikėjosi, kad vaikas pasišalins iš kelio, pamatęs, kad artėja kliūtis. Pamatęs vairo nei į dešinę, nei į kairę nesuko, nes bijojo griūti, jam buvo žinoma, kad važiuojant yra pavojinga manevruoti. Be to, susidariusioje situacijoje pritrūko patirties.

Taigi, nors kaltinamasis teigė, kad vaikas netikėtai išbėgo į dviračių taką, o jis ėmėsi priemonių, kad išvengtų susidūrimo, bet dėl labai mažo atstumo skyrusio vaiką ir jo vairuojamą transporto priemonę to nepavyko padaryti, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusiojo atstovė A. J. duodama parodymus paaiškino, kad sūnus A. su jos sese K. iš namo laiptinės ėjo į jos automobilį stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Ji matė vaikus einančius link jos. Pirmas ėjo sūnus. Jis pro tarpą gyvatvorėje išėjo į dviračių taką, pasisuko link jos į kairę pusę ir paėjęs buvo patrenktas labai greitai ir netikėtai atsiradusio elektrinio paspirtuko. Sūnus nebėgo, nežaidė ir nestovėjo dviračių take. Jis neiššoko netikėtai prieš pat paspirtuko vairuotoją ir netrukdė jo vairuotojui. Liudytoja K. J. taip pat patvirtino, kad nukentėjęs vaikas nebėgo. Liudytojos teigimu, berniukas ėjo priekyje per žingsnį nuo jos. Jie iš namų ėjo link A. J. automobilio stovėjusio prie gatvės. Per tarpą krūmuose išėję į pėsčiųjų ir dviračių taką ėjo dviračių tako šonu, arčiau krūmų, kai A. netikėtai iš galo kliudė vyras su paspirtuku. Jo atvažiuojant nematė, nebuvo jokio signalo. Nukentėjusysis A. J. taip pat nurodė, kad ėjo dviračių taku link mamos automobilio. Prieš jį partrenkiant, negirdėjo jokio garso (pvz. pypsėjimo, šaukimo, padangų cypimo), nematė kaip tas paspirtukas atvažiavo. Liudytojas V. K. patvirtino, kad prieš susidūrimą nebuvo jokių įspėjančių riksmų ar signalo. Liudytojo teigimu, įvykyje dalyvavęs paspirtuko vairuotojas jį, taip pat važiavusį paspirtuku, aplenkė ir pasukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę žaibiškai nutolo, tad sprendžia jog greitis galėjo būti apie 30 km/h, nes jam priklausantis gamyklinis paspirtukas važiavo iki 20 km/h. Liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad jį aplenkęs paspirtukas buvo dideliais plačiais ratais, nestandartinis ir su sėdyne. Šiuos parodymus savo parodymus apklausti asmenys patvirtinto parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t 2, b. l. 2-10, 22-27, 32-38).

Liudytojai D. L. ir R. N., po įvykio tiesiogiai bendravę su kaltinamuoju, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis teigė, jog berniukas į pėsčiųjų ir dviračių taką iššoko iš krūmų ir sustojo tako viduryje likus iki jo maždaug 10 metrų. Be to, iš R. N. parodymų matyti, kad kaltinamasis nurodė, kad jis vaiką pamatė, dar būnat jam krūmuose, augančiuose kairėje tako pusėje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės) ir ten kažką darant (t 1, b. l. 130-133, 136-139).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, paneigia ne tik kaltinamojo versiją, kad vaikas išbėgo į dviračių taką ir sustojo jo viduryje, tačiau ir jo nurodytą aplinkybę, kad kliūtį pamatė tik likus 3-5 metrams iki susidūrimo, nes iš paties kaltinamojo pirminių paaiškinimų duotų policijos pareigūnams iš kart po įvykio matyti, kad jis nurodė, jog vaiką pastebėjo būdamas ženkliai didesniu atstumu nuo jo, t. y. pirmiausia vaiką pamatė dar būnantį krūmuose. Taip pat jie paneigia kaltinamojo parodymus, kad pamatęs vaiką jis šaukė bei kitaip signalizavo, siekdamas, kad šis pasišalintų nuo tako, taip pat, kad intensyviai stabdė, nes nei vienas iš minėtų asmenų nepatvirtino, kad prieš įvykstant susidūrimui girdėjo šaukimą, garsinį signalą ar padangų stabdymo garsą.

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė L. L. nurodė, kad pamatęs kliūtį vairuotojas turi efektyviai stabdyti, nesvarbu kokią transporto priemonę jis vairuotų. Tuo tarpu kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vairuotą transporto priemonę stabdė naudodamas tik vairo kairėje pusėje esančią stabdžio rankenėlę, tuo tarpu stabdžio rankenėlės esančios dešinėje vairo pusėje visai nespaudė, kas sudaro pagrindą išvadai, kad stabdant nebuvo maksimaliai efektyviai išnaudojama jo vairuotos transporto priemonės stabdžių sistema, kadangi efektyviausias stabdymas yra tuomet, kai blokuojami abu ratai kartu, t. y. naudojant tiek priekinį, tiek galinį stabdžiais, kas šiuo atveju padaryta nebuvo.

Vertindamas kaltinamojo parodymus, teismas taip pat atkreipia dėmesį į jų prieštaringumą. Viena vertus, kaltinamasis nurodo, kad vaiką ant tako pamatė tik likus 3-5 metrams, t. y. netikėtai, kita vertus, jis teigia, kad iki susidūrimo dar šaukė, kad šis pasitrauktų (šaukė „bėk į šoną“), bandė stabdyti periodiškai spausdamas stabdžio rankenėlę, o būdamas šalia nuspaudė stabdį iki galo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo greitį, kuris, jo teigimu, įvykio metu buvo apie 30-35 km/h, kad galėtų atlikti nurodytus veiksmus, jis vaiką turėjo pastebėti ženkliai anksčiau nei likus jo nurodytam atstumui, nes važiuodamas nurodytu greičiu, nebūtų galėjęs atlikti minėtų veiksmų dėl laiko stokos.

Svarbu ir tai, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad važiavo tako viduriu, nes takas nėra platus ir važiuoti viduriu yra saugiausia, tuo tarpu apklausiamas teisme jau teigė, kad važiavo daugiau dešiniąja dalimi, kas parodo kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, ką teismas vertina, kaip siekį sušvelninti ar išvengti gresiančios atsakomybės.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats kaltinamasis patvirtino, jog minėta transporto priemone važiavo tik trečią kartą, kas suponuoja išvadą, kad jis nebuvo įgudęs vairuotojas, be to žinojo, kad ji galinga, nes teisme patvirtino, jog ja yra važiavęs 60 km/h greičiu, tad važiuodamas pėsčiųjų – dviračių taku, einančiu miesto ribose, tankiai apgyvendintoje teritorijoje, šalia daugiabučių namų, esant jo matomumą iš vienos pusės ribojančiai gyvatvorei, turėjo pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių.

Vertinant įvykio vietos ženklinimą kelio ženklu Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, nors šis kelio ženklas nebuvo pakeistas naujuoju (be horizontalaus balto brūkšnio), tačiau dviračio ir pėsčiųjų simboliai ir jų išdėstymas išliko tokia patys, tad kelio ženklo paskirtis ir reikalavimai nepasikeitė.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė informaciją, kad atnaujinto kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ atvaizdas nuo senojo skiriasi minimaliai (nėra horizontalaus balto brūkšnio), dviračio ir pėsčiųjų simboliai ir jų išdėstymas išliko tokie patys, o kelio ženklo paskirtis ir reikalavimai nepasikeitė. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) buvo įrengtas seno pavyzdžio kelio ženklas Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, kad 2008 m. priimti kelio ženklo Nr. 413 atvaizdo (dizaino) pakeitimai (horizontalus balto brūkšnio atsisakymas) neturi esminės įtakos šio ženklo atpažįstamumui ir suprantamumui, todėl eismo dalyviai (pėstieji ir dviratininkai) turi vadovautis šio kelio ženklo reikalavimais (t. 2, b. l. 195-197).

KET priedo „Kelio ženklai“ 4 skyriuje yra pateikti du skirtingi kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ pavyzdžiai, t. y. pirmas, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu, ir antras, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu. Šio ženklo paaiškinimo skirtyje nurodyta, kad „Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiais. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle)“. Iš to seka, kad tik antras kelio ženklas Nr. 413 nustato pareigą pėstiesiems naudotis jiems skirta tako puse, tuo tarpu pirmas kelio ženklas Nr. 413 tokios pareigos pėstiesiems nenustato. Pažymėtina ir tai, kad nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (akto redakcija galiojusi 2022-07-07 įvykio metu) (toliau – SEAKĮ) 15 straipsnyje „Pėsčiųjų pareigos”, nei KET VI skyriuje (36-48 punktai) „Pėsčiųjų pareigos” nėra išskirta pėsčiųjų elgesio taisyklių būtent pėsčiųjų ir dviračių take. Tuo tarpu KET 57 punkte nurodyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Be minėto kelio ženklo, takas kuriame įvyko eismo įvykis, dar buvo pažymėtas dviračio simboliu (KET 1.23). Nors pagal KET priedą „Kelio ženklinimas ir jo charakteristikos“, dviračio simbolis žymi dviračių juostą, dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtą pėsčiųjų ir dviračių tako ar šaligatvio dalį arba dviračių taką, tačiau skiriantis kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimams, pagal KET 8 punktą, eismo dalyviai turi vadovautis kelio ženklu.

Taigi, nors tako ženklinimas įvykio metu buvo nevienareikšmis, tačiau, teismo vertinimu, takas, kur įvyko eismo įvykio, buvo skirtas pėsčiųjų ir dviračių eismui. Kaltinamasis G. J. vairuodamas elektra varomą dviratę transporto priemonės „Beaster Scooter BS50ST“ priskiriamą motociklų kategorijai, neturėjo teisės važiuoti pėsčiųjų ir dviračių taku.

Pažymėtina, kad pagal 2023-08-28 Lietuvos teismo ekspertizės aktą šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo veiksmai. Minėtame akte nurodyta, kad šioje eismo situacijoje elektrinio paspirtuko „BEASTER SCOOTER BS50ST“, kuris priskiriamas motociklų kategorijai, vairuotojo G. J. veiksmai, - važiavo pėsčiųjų ir dviračių taku, kaip pats nurodė, 30-35 km/h greičiu buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su mažamečio pėsčiojo A. J. partrenkimu, jeigu, tuo momentu kai pėsčiasis išėjo iš krūmų į vairuotojo matomumo zoną, jis buvo didesniu nei 13 m atstumu. Mažametis pėsčiasis A. J., įžengdamas į pėsčiųjų ir dviračių tako dalį, skirtą dviračių eismui iš už krūmų, sudarė kliūtį šiuo taku prie jo artėjusio elektrinio paspirtuko judėjimui, kas, techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Akte nurodoma, kad šioje situacijoje eismo įvykio vietoje esantys krūmai, kurie buvo aukštesni nei 0,5 m ir buvo išsikišę į tako asfaltuotą dalį, ribojo matomumą ir paspirtuko vairuotojui ir mažamečiam pėsčiajam ir tai techniniu požiūriu turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (t. 3 b. l. 167-175).

Vertinant mažamečio pėsčiojo A. J. veiksmus nustatytų bylos aplinkybių kontekste, taip pat atsižvelgiant į tako ženklinimą, nustatyta jog pėstysis turėjo teisę naudotis pėsčiųjų ir dviračių taku. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad vaikas būtų staiga išbėgęs bei stovėjęs pėsčiųjų ir dviračių take. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad vaikas lydimas K. J. įėjo į pėsčiųjų ir dviračių taką ir juo ėjo, laikydamasis karėje pusėje, tačiau buvo parblokštas netikėtai atsiradusios ir dideliu greičiu judėjusios kaltinamojo vairuotos transporto priemonės. Nors kaltinamasis teigė, kad vaikas stovėjo tako viduryje į jį pasisukęs dešiniu šonu, tačiau tokius jo parodymus paneigė įvykio vietoje buvusių liudytojų jau teismo aptarti parodymai. Svarbu ir tai, kad 2023-03-17 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad negalima nustatyti, į kurią kūno sritį (dalį) ir iš kurios pusės, kuria paspirtuko dalimi, buvo suduotas pirminis smūgis pėsčiajam A. J.; nustatyti, kaip pėsčiasis A. J. pirminio smūgio metu buvo pasisukęs į atvažiuojantį elektrinį paspirtuką ir ar pirminio smūgio metu pėsčiasis stovėjo, negalima; nustatyti, ar pirminio smūgio metu pėsčiasis A. J. stovėjo, taip pat negalima (t. 3, b. l. 52-56). Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo veiksmai nors ir turėjo įtakos, tačiau nebuvo pagrindinė sąlyga kilti įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti.

Tuo tarpu teismo aptarti byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šioje eismo situacijoje būtent elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS50ST“, kuris priskiriamas motociklų kategorijai, vairuotojo G. J. padaryti KET 9, 57, 62, 124, 127, 128 punktų, bei KET 1 priedo IV skyriaus „Nukreipiamieji kelio ženklai“ 413 punkto reikalavimų pažeidimai buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis, priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – eismo įvykio metu A. J. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad jeigu kaltinamasis būtų laikęsis nurodytų KET reikalavimų – transporto priemone – elektra varoma dvirate transporto priemonę „Beaster Scooter BS50ST“, priskiriama motociklų kategorijai, būtų važiavęs ne pėsčiųjų dviračių taku, o gatvės važiuojamąja dalimi, o važiuodamas pėsčiųjų dviračių taku būtų pasirinkęs saugų greitį, pro pėsčiąjį būtų važiavęs greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), būtų laikęsis reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo pėsčiųjų ir dviračių tako krašto, būtų davęs kelią pėsčiųjų ir dviračių taku ėjusiam pėsčiajam A. J., o atsiradus kliūčiai bei iškilus eismo saugumo grėsmei būtų sustabdęs transporto priemonę arba nesukeldamas pavojaus butų pėsčiąjį apvažiavęs palikdamas tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, būtų nesukėlęs pėsčiajam pavojaus, būtų jo nekliudęs ir nesužalojęs, o eismo įvykis nebūtų kilęs, dėl ko, teismo vertinimu, būtent G. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais. Teismo vertinumu, kaltinamasis nukentėjusįjį jo matomumo zonoje pastebėjo tokiu atstumu, kuris buvo pakankamas sureaguoti ir sustabdyti jo vairuotą transporto priemonę važiuojant saugiu greičiu arba apvažiuoti kliūtį paliekant saugų tarpą iš šono ir taip išvengti susidūrimo, tačiau to nepadarė. Taigi, būtent G. J. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, todėl tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vertinant ekspertizės akto dalį, kurioje pažymėta, kad eismo įvykio vietoje esantys krūmai, kurie buvo aukštesni nei 0,5 m ir išsikišę į tako asfaltuotą dalį, ribojo matomumą ir paspirtuko vairuotojui ir mažamečiam pėsčiajam ir tai techniniu požiūriu turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad jei kaltinamasis būtų laikęsis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir ėmęsis visų atsargumo priemonių, eismo įvykis nebūtų kilęs ir nebūtų padarytas nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymas, todėl įvykio vietoje augusių krūmų aukštis nors ir ribojo matomumą, tačiau taip pat nebuvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir pasekmėms atsirasti.

Apibendrinant anksčiau išsakytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma pakankama G. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Byloje nustatyta, jog 2022-07-07, apie 19 val. 00 min., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – elektra varomą dviratę transporto priemonę „Beaster Scooter BS50ST“, kurios didžiausioji naudingoji galia 2,4 kW, didžiausias projektinis greitis 80 km/h ir kuri pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 34 dalį priskiriama motociklų kategorijai, pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 57, 62, 124, 127, 128 punktų reikalavimus bei KET 1 priedo IV skyriaus „Nukreipiamieji kelio ženklai“ 413 punktą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, važiavo ne gatvės važiuojamąja dalimi, o pėsčiųjų ir dviračiu taku, kuriuo leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiams, ir kuriuo elektra varomos dviratės transporto priemonės, priskirtos motociklų kategorijai, vairuotojams važiuoti draudžiama, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas apie 30-35 km/h jį viršijo, nes pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo pėsčiųjų ir dviračių tako krašto, nedavė kelio į pėsčiųjų ir dviračių taką įėjusiam pėsčiajam A. J., atsiradus kliūčiai bei iškilus grėsmė eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės arba nesukeldamas pavojaus neapvažiavo kliūties palikdamas tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir sužalojo nukentėjusįjį jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: abipusis apatinio žandikaulio lūžis, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, nosies, rankų, pilvo, abiejų kelių ir blauzdų srityse, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos, krūtinės ląstos, dešinės šlaunies srityse, nes dėl abipusio žandikaulio lūžio A. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau ne 10 dienų.

Atsižvelgdamas į tai, teismas, konstatuoja, kad G. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kadangi nuo 2025-02-01 įsigaliojo BK 281 straipsnio 1 dalies pakeitimai, kurie lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, nes šio straipsnio sankcijoje numatytos papildomos alternatyvios bausmių rūšys, kaltinamojo veika perkvalifikuotina į BK 281 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2025-02-01.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

G. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, per pastaruosius 5 metus baustas administracinėmis nuobaudomis. G. J. yra nedirbantis, tačiau registruotas užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis yra įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, tačiau 2023 m. sausio 4-7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad uždraustos veikos padarymo metu nustatytas (duomenys neskelbtini), kuri netrukdė įstatymo uždraustos veikos padarymo metu suvokti savo veiksmų ir juos valdyti (t. 5, b. l. 53-57).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, apibūdinančios tiek kaltinamąjį, tiek padarytą nusikalstamą veiką, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne prokuroro prašomą arešto bausmę, tačiau paskyrus švelnesnę, sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatant didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės minimumas, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyventi bausmės paskirtį. Teismo nuomone, tokia bausmės rūšis ir dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti.

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kartu su bausme, be kita ko, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl prokuroro prašomos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, teismas įvertina tai, kad G. J. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus. Kaltinamasis anksčiau neteistas, jokių nusižengimų, susijusių su kelių transporto priemonėmis taip pat nėra padaręs, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamoje byloje būtų perteklinė ir neproporcinga.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Nukentėjusiojo A. J. atstovas pareiškė civilinį ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) dėl 31,95 Eur turtinės, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (t. 6, b. l. 9-10). Civilinį ieškinį grindė tuo, kad buvo patirtos išlaidos susijusios su nukentėjusiojo gydymu, bei patirta neturtinė žala, kadangi dėl šio įvykio nukentėjęs patyrė sukrėtimą, dvasinį ir fizinį skausmą bei nepatogumus.

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis buvo sukeltas ir žala padaryta kaltinamajam vairuojant kelių transporto priemonę – elektra varomą dviratę transporto priemonę „Beaster Scooter BS50ST“, kurios didžiausioji naudingoji galia 2,4 kW, didžiausias projektinis greitis 80 km/h, kuri pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 34 dalį priskiriama motociklų kategorijai, kuri turėjo būti įregistruota Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre kaip motociklas ir apdrausta, todėl eismo įvykiui taikytinos 2022-07-07 galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos ir (duomenys neskelbtini) pripažintinas tinkamu atsakovu šioje byloje.

Nors civiliniu ieškiniu prašoma priteisti turtinę žalą ir nurodoma, kad buvo patirta 31,95 Eur turtinė žala, tačiau kartu su civiliniu ieškiniu teismui nebuvo pateikti medicininių priemonių įsigijimą patvirtinantys dokumentai, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintina.

Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017, 2K-95-697/2020, 2K-18-976/2021, 2K-46-495/2021 ir kt.). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-386/2009, 2K-141/2013, 2K-551/2013). Tai daroma atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl ko tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis ir pan.

2022-07-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. nustatyti sužalojimai: abipusis apatinio žandikaulio lūžis, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, nosies, rankų, pilvo, abiejų kelių ir blauzdų srityse, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos, krūtinės ląstos, dešinės šlaunies srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, galimai griuviminių traumų metu, užduotyje nurodyto įvykio metu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės atsakyti, kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai A. J., nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas konkretus sužalojimų skaičius. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl abipusio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Remiantis pateiktų dokumentų duomenimis, kiti nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 128-129).

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusysis A. J. patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, baimę. Dėl patirtų traumų vaikui buvo diagnozuota galvos žaizda, smegenų sukrėtimas, viso kūno nubrozdinimai, apatinio žandikaulio abipusis lūžimas. Vaikas iš (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas gydymui į (duomenys neskelbtini). Jis per dvi savaites neteko 7 kg svorio, nes dėl patirtų žandikaulio sužalojimų negalėjo vartoti pilnavertiško maisto. Po įvykio vartojo nuskausminamuosius ir raminančius vaistus. Be fizinės, patyrė ir didelę psichologinę traumą, nes ilgą laiką bijojo eiti ant pripučiamų batutų, supynių, čiuožynių, dėl didelio išgąsčio bijo naudoti dviratį ar paspirtuką.

Teismo vertinimu, nukentėjusysis A. J. dėl kaltinamojo G. J. neatsargių veiksmų neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, padarant abipusį apatinio žandikaulio lūžį, muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje, nosies, rankų, pilvo, abiejų kelių ir blauzdų srityse, odos nubrozdinimus viršutinės lūpos, krūtinės ląstos, dešinės šlaunies srityse. Taigi, dėl G. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam atsiradę neigiami padariniai, susiję su jo sveikatos pablogėjimu, gyvenimo kokybės suprastėjimu, vadovaujantis byloje esančių aplinkybių visuma, iš tiesų yra skaudūs ir todėl privalo būti teisingai kompensuoti. Tačiau įvertinus tai, kad byloje nėra įrodymų apie ilgalaikį nukentėjusiojo gydymąsi ligoninės stacionare, padarytos nusikalstamos veikos ilgalaikius ir ženklius padarinius nukentėjusiojo fizinei sveikatai, jo gyvenimo kokybei, be to įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, teismas sprendžia, jog prašomos priteisti 10000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl pareikštas ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteistinos neturtinės žalos sumą mažinant iki 3500 Eur. Toks neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas už nukentėjusiojo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Pažymėtina, kad nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, teismai, nuosprendžiu tenkindami pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis teismų praktika, priteistinos 5 procentų dydžio metinių palūkanos nuo nukentėjusiajam priteistinos 3500 Eur dydžio turtinės žalos dydžio iki visiško žalos atlyginimo, skaičiuojant terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

(duomenys neskelbtini) pareiškė 712,76 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam A. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t 4, b. l. 16-18). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta G. J. kaltais veiksmais, todėl iš (duomenys neskelbtini) biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma priteistina iš kaltinamojo.

Nors byloje į procesą kaip civilinė atsakovė buvo įtraukta (duomenys neskelbtini), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė.

Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiajam A. J. buvo padaryta dėl G. J. neteisėtų veiksmų, kurie buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, būtent tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) atsakomybė sąlygota jos darbuotojų neteisėtais veiksmais ar neveikimu (jei tokie būtų nustatyti), tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, todėl ieškinys šios atsakovės atžvilgiu paliktinas nenagrinėtu.

Kiti klausimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro nutarimu skirtas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-06 nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. J. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms: „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 712.76 Eur., laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudojimasis, valdymas, disponavimas, 712,76 Eur., neišieškoma suma (NS) – 730.00 Eur., paliktinas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajam A. J. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas M. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą 1049,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, taigi išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam patyrė valstybė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl teismas pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktiniai įrodymai – elektra varoma dviratė transporto priemonė (elektrinis paspirtukas) „Beaster Scooter BS50ST“, jos užvedimo raktelis su pulteliu, saugomi Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui priklausančioje daiktų saugykloje adresu: Purienų g. 48, Šiauliai, perduotini G. J. neribotai nuosavybei; trys DVD laikmenos ir penkios CD laikmenos su vaido ir garso įrašais, fotonuotraukomis, paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 352 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025-02-01) ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, įpareigojant G. J. per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš G. J. 712,76 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 76 ct) už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajam A. J. priteisti 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinį ieškinį atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu palikti nenagrinėtu.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro nutarimu skirtą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-06 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. J. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms: „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 712.76 Eur., laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudojimasis, valdymas, disponavimas, 712,76 Eur., neišieškoma suma (NS) – 730.00 Eur., palikti galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektra varomą dviratę transporto priemonę „Beaster Scooter BS50ST“, jos užvedimo raktelį su pulteliu, saugomus Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui priklausančioje daiktų saugykloje adresu: (duomenys neskelbtini), perduoti G. J. neribotai nuosavybei; tris DVD laikmenas ir penkias CD laikmenas su vaido ir garso įrašais, fotonuotraukomis, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Selvenis