- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-9-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13058-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- G. G.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant ieškovui J. D., jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovei G. G. ir jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. G. atstovo advokato G. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-662-962/2022 pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovei G. G. dėl vaiko tėvystės, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės G. G. patikslintą priešieškinį ieškovui J. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. D. patikslintu ieškiniu atsakovei G. G. prašė nustatyti, kad K. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo sūnus, o ieškovas yra jo tėvas; pakeisti K. G. pavardę į G. – D. pavardę; nustatyti K. G. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo sūnaus K. G. išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise paskiriant lėšų valdytoja atsakovę, nustatyti ieškovo ir K. G. bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jo netenkina bendravimas su sūnumi, kadangi bendravimui yra skirtas vienas kambarys atsakovės namuose, bendraudamas su vaiku jis yra atsakovės priežiūroje, kas daro neigiamą įtaką bendravimui su vaiku. Bendravimui reikalinga erdvė, ieškovas nori sūnų pasiimti su savimi, nusivežti į parką, tačiau viskas priklauso nuo atsakovės geranoriškumo, kurio nėra.
3. Atsakovė G. G. patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, nepilnamečio sūnaus K. G. išlaikymui priteisti iš ieškovo po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; priteisti atsakovei iš ieškovo 3 380 Eur dydžio nepilnamečio sūnaus K. G. išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti patikslintame priešieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. G. tvarką; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas su vaiku stipraus ryšio dar neturi, todėl negali vaiko pasiimti. Ieškovas atvyksta po darbo pavargęs, atiminėja iš vaiko daiktus, todėl vaikas bėga nuo jo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad K. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo sūnus; patvirtino ieškovo ir atsakovės 2022 m. vasario 10 d. sudarytą Taikos sutartį šiomis sąlygomis:
„1. Nustatyti, kad K. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus, o J. D. yra jo tėvas.
2. Pakeisti K. G., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę į G.-D. pavardę.
3. Nustatyti K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
4. Nustatyti, jog J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį privalo mokėti po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį iki jo pilnametystės, uzufrukto teise paskiriant lėšų valdytoja atsakovę mamą G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
5. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sumokėti sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimo sumą, viso 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų), mokant ją po 150 eurų kas mėnesį, o pirmąją 150 eurų įmoką sumokant per vieną mėnesį, nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtina ši šalių taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
6. Šalys kiekviena lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šių išlaidų paskirstymas negali būti keičiamas priklausomai nuo likusio ginčo dalies (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) išnagrinėjimo baigties, t. y. šalių sprendimas dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra galutinis.
7. Šalys patvirtina, kad šią Taikos sutartį sudarė laisva valia, be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo, Šalių kooperavimosi principais, aiškiai suprasdamos šios Taikos sutarties sąlygas. Ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, trečiųjų asmenų, teisėtiems interesams.“
nutraukė civilinės bylos dalį dėl vaiko pavardės, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo;
nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi K. G., pagal kurią:
iki vaikui sueis treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), ieškovas bendrauja su sūnumi taip:
kalendorinių metų lyginės savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų 17.30 val. iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją ar kitą su atsakove sutartą vietą iki tos pačios dienos 19.30 valandos. Jei ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš vieną dieną privalo informuoti atsakovę;
kalendorinių metų nelyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, pasiimdamas sūnų 17.30 val. iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją ar kitą su atsakove sutartą vietą iki tos pačios dienos 19.30 valandos. Jei ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš vieną dieną privalo informuoti atsakovę;
kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais - šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas sūnų 11 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją ar kitą su atsakove sutartą vietą tą pačią dieną iki 18 val. Jei ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš vieną dieną privalo informuoti atsakovę;
ieškovas bendrauja su vaiku 2 val. per vaiko gimtadienį, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas bei Tėvo dieną, šalių iš anksto bendru sutarimu suderintu laiku, pasiimdamas sūnų šalių sutartą valandą iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos, ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją ar kitą su atsakove sutartą vietą šalių iš anksto bendru sutarimu suderintu laiku. Šalys konkretų numatomą vaiko lankymo laiką susiderina ne mažiau kaip prieš savaitę iki šventinės dienos SMS žinute. Jei ieškovas negali bendrauti su sūnumi šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš dvi savaites privalo informuoti vaiko motiną;
K. G. suėjus trims metams, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ieškovas bendrauja su sūnumi taip:
ieškovas praleidžia su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų nuo 17.30 val. iš jo ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos, buvimo vietos arba kitos jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Jei ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš vieną dieną privalo informuoti atsakovę;
ieškovas su sūnumi praleidžia kiekvieną kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį nuo 17.30 val., iš jo ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų sekmadienį iki 18.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Jei ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš vieną dieną privalo informuoti atsakovę;
ieškovas kiekvienais metais vasaros atostogų metu su sūnumi bendrauja/praleidžia vieną mėnesį (lygiomis dalimis po dvi savaites) per tris vasaros mėnesius. Šį laiką šalys suderina likus trims mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Jei šalims nepavyksta susitarti dėl būsimo tėvo ir sūnaus atostogų laiko, laikoma, kad ieškovas su sūnumi bendrauja/praleidžia birželio 16-30 dienas ir rugpjūčio 1-15 dienas (poilsio laikas). Ieškovas pasiima sūnų numatyto bendravimo termino pirmąją dieną nuo 10 val., iš jo ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo ir grąžina sūnų numatyto bendravimo termino paskutinę dieną iki 18.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą;
ieškovas su sūnumi praleidžia kiekvienų metų Tėvo dienos sekmadienį. Jeigu tai nėra savaitgalis, kai su sūnumi bendrauja ieškovas, ieškovas pasiima sūnų dieną prieš Tėvo dieną (šeštadienį) 17.30 val. iš gyvenamosios vietos, arba kitos vaiko buvimo vietos ir grąžina sūnų Tėvo dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Jei ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš dvi dienas privalo informuoti atsakovę;
vaiko motina atsakovė praleidžia su sūnumi kiekvienų metų Motinos dienos sekmadienį. Jeigu tai nėra savaitgalis, kai su sūnumi bendrauja vaiko motina, tėvas privalo sekmadienį grąžinti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą iki 10 val.
ieškovas su sūnumi praleidžia sūnaus gimimo dieną lyginiais metais. Jeigu minėta diena yra darbo diena, tai ieškovas pasiima sūnų nuo 17.30 val. iš jo ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Jeigu minėta diena yra savaitgalis, tačiau minėtą savaitgalį ieškovui nenustatytas bendravimo laikas, tai ieškovas pasiima sūnų dieną prieš vaiko gimtadienį 17.30 val., iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos ir grąžina sūnų jo gimimo dieną iki 19.30 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Jei ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš dvi dienas privalo informuoti atsakovę. Vaiko gimimo dieną nelyginiais metais su vaiku praleidžia atsakovė;
ieškovas su sūnumi praleidžia kiekvienų lyginių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.), pasiimdamas sūnų gruodžio 24 d. 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Jei ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš dvi dienas privalo informuoti atsakovę;
ieškovas su sūnumi praleidžia kiekvienų nelyginių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio mėn. 25 d.), pasiimdamas sūnų pirmosios šv. Kalėdų dienos 10 val. iš gyvenamosios vietos arba jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio mėn. 26 d.) iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą arba į kitą su kitą su atsakove sutartą vietą. Jeigu ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš dvi dienas privalo informuoti atsakovę;
ieškovas su sūnumi praleidžia kiekvienų lyginių metų Naujųjų metų dieną (sausio mėn. 1 d.) pasiimdamas sūnų nelyginių metų gruodžio 31 d. 16 val. iš ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų sausio 1 dieną iki 18.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą arba į kitą su kitą su atsakove sutartą vietą. Jei ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš dvi dienas privalo informuoti atsakovę;
ieškovas su sūnumi praleidžia kiekvienų lyginių metų Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų dieną prieš Velykų pirmąją dieną 17.30 val. iš jo gyvenamosios vietos arba iš kitos jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų antrąją Šv. Velykų dieną iki 11.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Jei ieškovas negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš dvi dienas privalo informuoti atsakovę;
ieškovas tomis dienomis, kai nėra numatytas jo bendravimas su sūnumi, turi teisę netrukdomai ne mažiau 10 minučių bendrauti su sūnumi telefonu / elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovė įsipareigoja užtikrinti ieškovui galimybę telefonu / elektroninių ryšių priemonėmis susisiekti su sūnumi;
abu iš tėvų, t. y. ieškovas ir atsakovė, išveždami sūnų ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui į užsienį, turi gauti rašytinį kito iš tėvų sutikimą;
atsakovė telefonu arba elektroninėmis priemonėmis privalo nedelsiant informuoti ieškovą apie pasikeitusį jos ir/ar sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktus, vaiko susirgimus, taip pat privalo teikti informaciją apie sūnaus sveikatos būklę, ugdymo eigą, poreikius ir kitą svarbią informaciją;
likusią patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė;
pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui 112,50 Eur, o atsakovei 56,25 Eur žyminio mokesčio; grąžino ieškovui 20 Eur užstato likutį; priteisė iš ieškovo ir atsakovės po 7,52 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
6. Teismas nustatė, kad dėl dalies reikalavimų šalys sudarė 2022 m. vasario 10 d. Taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir tą bylos dalį nutraukti. Tarp šalių liko ginčas dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
7. Dėl tėvystės nustatymo. Teismas nustatė, kad šalys taikos sutartimi sutarė, jog ieškovas yra K. G. tėvas. Ieškovo K. G. tėvystė yra patvirtinta ir byloje atlikta ekspertize. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovas yra biologinis K. G. tėvas, todėl yra pagrindas nustatyti ieškovo tėvystę K. G..
8. Dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas, įvertinęs taikos sutarties turinį, padarė išvadą, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl taikos sutartis tvirtinama ir bylos dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko pavardės pakeitimo nutraukiama.
9. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad abi šalys pateikė savo ieškovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio sūnaus K. G. auklėjime tvarkas. 2021 m. kovo 5 d. nutartimi buvo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka. Atsakovė teigė, jog ieškovui bendrauti su sūnumi nesiseka, ryšys tarp tėvo ir sūnaus nėra susiformavęs, vaikas tampa irzlus, mėto žaislus, daužo galvą į žemę. Ieškovas teigė, jog didžiausia bendravimo su sūnumi problema yra ta, kad bendravimas vyksta atsakovės namuose viename kambaryje, kuriame nuolat bendravimą stebi atsakovė. Jam vienam pabūti su vaiku nėra sudaromos jokios sąlygos, bute gyvena atsakovės tėvai, vaikui išbėgus į kitą kambarį, ieškovas paskui jį negali eiti. Į lauką išeiti jam vienam su vaiku sąlygos taip pat nesudaromos, motyvuojama įvairiomis priežastimis – prastu oru, vaiko nenoru ir kita. Išėjus į lauką su vaiku, atsakovė taip pat eina šalia. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal laikiną bendravimo su vaiku tvarką ieškovas su vaiku bendravo metus laiko, šiuo metu vaikui jau yra beveik 2 metai, tačiau, šalių teigimu, vis dar kyla sunkumai ieškovui bendraujant su sūnumi, o tinkamas ir glaudus ryšys, atsakovės teigimu, nėra susiformavęs, sprendė, jog bendravimo modelis, kai atsakovė nuolat dalyvauja ieškovui bendraujant su sūnumi, yra netinkamas, ydingas ir keistinas. Nurodė, kad metų laikotarpis tokio amžiaus vaikui buvo (turėjo būti) pakankamas glaudžiam tėvo ir sūnaus ryšiui susiformuoti, tačiau dėl pačios atsakovės veiksmų – nuolatinės priežiūros, kontrolės, ieškovo savarankiškumo ribojimas bendraujant su sūnumi, nepasitikėjimas juo, yra pagrindinės priežastys, lemiančios progreso nebuvimą. Teismas sprendė, jog atsakovės pasiūlyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka sąlygotų tolesnį vaiko su tėvu ryšio nebuvimą, nes ryšys tarp vaiko ir tėvų mezgasi ir plėtojasi tik jiems bendraujant. Nurodė, kad nėra jokių galimybių vystytis ryšiui tuomet, kai su vaiku nėra bendraujama arba bendraujama tik kelias valandas per savaitę motinos akivaizdoje tik jos namuose, kai vaikas yra prie motinos labai prisirišęs ir vis dar maitinamas krūtimi. Teismo vertinimu, bylos duomenimis yra įrodyta, kad ieškovas yra rūpestingas ir geras tėvas, skiria sūnui daug dėmesio, domisi jo interesais, atsižvelgia į vaiko norus ir interesus, juos laiko aukštesniais, nei savus, vaiką išlaiko. Ieškovas sąžiningai laikėsi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, siekdamas užmegzti su vaiku prarastą ryšį. Ieškovas adekvačiai vertina vaiko poreikius, deda pastangas ryšio sukūrimui, neatsisako psichologo pagalbos, jei tokios reikės. Byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pakankami spręsti, jog ieškovas netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, valdžią ir negali tinkamai pasirūpinti vaiku, ar turi kažkokių netinkamų tėvystei asmeninių savybių. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės prašomą patvirtinti bendravimo tvarką ieškovas su sūnumi iki vaikui sueis trys metai bendrautų išimtinai, tik dalyvaujant vaiko motinai, jos parinktoje vietoje. Teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka buvo nustatyta, tačiau ji nebuvo efektyvi, pačios atsakovės teigimu, nesukūrė artimo sūnaus ir tėvo tarpusavio ryšio, todėl nepasiteisino. Teismo vertinimu, tokia situacija negali būti pateisinama, todėl turi būti didinamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su sūnumi. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovas neturi įgūdžių pasirūpinti mažamečiu vaiku. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalių sūnus yra abiejų pirmagimis, todėl tokio pobūdžio aplinkybės, kad ieškovas anksčiau neprižiūrėjo mažamečių vaikų, jais neturėjo galimybės rūpintis ir kt., negali būti pagrindas riboti tėvo teisę bendrauti. Teismas nustatė, kad vaiko tėvų tarpusavio santykiai nutrūko sūnui dar negimus, tačiau ieškovas visą laiką aktyviai siekė bendravimo su mažamečiu vaiku, domėjosi jo vystymusi, vaikui esant vos vieno mėnesio amžiaus raštu per advokatę kreipėsi į atsakovę dėl vaiko pavardės klausimo, bendravimo tvarkos, tėvystės nustatymo, į teismą kreipėsi vaikui dar nesant net keturių mėnesių. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent atsakovė darė kliūtis ieškovui bendrauti su sūnumi, į vaiką leisdavo tik pažiūrėti, nesutiko leisti ieškovui bendrauti su sūnumi, teigė, jog ieškovo gebėjimai auginti vaiką niekiniai, neigė ieškovo tėvystę. Teismas padarė išvadą, kad bendravimas atsakovės gyvenamojoje vietoje ir bendravimo metu atsakovės dalyvavimas ne padeda vaikui geriau komunikuoti su savo tėvu, tačiau atvirkščiai – keliama įtampą. Teismas sprendė, kad dviejų metų vaiko ir tėvo bendravimas turi būti be pašalinių asmenų, o atsakovė privalo imtis visų priemonių, rasti būdų, kaip nekeliant streso vaikui, jį parengti ir perduoti bendravimui su tėvu. Teismas nurodė, kad iki vaikui, kuris dar yra motinos maitinamas, sueis treji metai, turi būti nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas intensyviai ir maksimaliai bendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu kalendorinių metų lyginės savaitės antradienį ir ketvirtadienį bei kalendorinių metų nelyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, minėtam laikui (iki (duomenys neskelbtini)) nenustatant bendravimo tvarkos su nakvynėmis. Bendravimo laikas šiokiadieniais nustatytinas atsižvelgiant į vaiko dienos veiklos/poilsio režimą 17.30-19.30 val., nustatant, kad ieškovas sūnų pasiima nustatytą dieną 17.30 val. iš jo gyvenamosios ar kitos buvimo vietos, ir grąžina jį į jo gyvenamąją ar kitą su atsakove sutartą vietą iki tos pačios dienos 19.30 val. Teismui pripažinus, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi vienas, savo pasirinktoje aplinkoje (apie kurią privalo informuoti atsakovę), tačiau iki vaikui sueis trys metai - be nakvynių, nustatomas bendravimo laikas kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais - šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val. Teismas nurodė, kad siekiant užtikrinti visapusišką ir maksimalų tėvo ir sūnaus bendravimą, laikotarpiui, kuriam nustatoma ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi be nakvynių, nustatoma, kad vaiko tėvas bendrauja su vaiku 2 val. per vaiko gimtadienį, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas bei Tėvo dieną, šalių iš anksto bendru sutarimu suderintu laiku. Teismas nurodė, kad vaikui sukakus trims metams, nustatoma ieškovo su sūnumi bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas su sūnumi bendrauja pasiimdamas jį su nakvynėmis, t. y. ieškovas su sūnumi bendrauja šiokiadieniais - kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų nuo 17.30 val. iš jo ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos, buvimo vietos arba kitos jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Nustatoma, kad ieškovas su vaiku praleidžia kiekvieną kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį nuo 17.30 val., iš jo ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos ir grąžindamas sūnų sekmadienį iki 18.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą. Nuo vaiko trejų metų amžiaus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), nustatoma pastovi ieškovo su sūnumi bendravimo tvarka ir švenčių dienomis, per atostogas, gimtadienius, atsižvelgiant į abiejų šalių pageidaujamą bendravimo tvarką, lygiateisiškumo principą bei geriausius vaiko interesus, nustatoma, jog Motinos dieną vaikas praleidžia su motina; siekiant išlaikyti glaudų ryšį tuo metu, kai nėra nustatytas sūnaus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas, atsakovė turi užtikrinti galimybę ieškovui ne mažiau 10 minučių bendrauti su sūnumi telefonu / elektroninių ryšių priemonėmis; nustatoma, kad išvežant sūnų ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui į užsienį, vienas iš tėvų turi gauti rašytinį kito iš tėvų sutikimą; nustatoma atsakovei pareiga informuoti vaiko tėvą apie pasikeitusį jos ir/ar sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktus, vaiko sveikatos būklę.
10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio, kurio dalis – 75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, kurio dalis – 75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Kadangi likusioje dalyje šalys ginčą išsprendė taikiai, teismas šalims grąžino 75 procentus jų sumokėto žyminio mokesčio: ieškovui - 112,50 Eur ((225-75)x0,75 proc.), atsakovei - 56,25 Eur ((150-75)x0,75 proc.). Valstybės patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 15,04 Eur, teismas priteisė iš šalių lygiomis dalimis iš šalių, t. y. po 7,52 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinio dalį dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. G. tvarkos nustatymo patenkinti, papildomai įtraukiant sąlygą, jog „Vaiko motina G. G. praleidžia su sūnumi K. G. sūnaus gimimo dieną nelyginiais metais. Jeigu gimimo diena yra savaitgalį, kai su vaiku bendrauja tėvas, tai tėvas J. D. privalo vaiko gimimo dieną užtikrinti ne trumpesnį nei 5 val. sūnaus bendravimą su motina (jei tai yra penktadienis, tai tėvas paima vaiką po jo einantį šeštadienį 10 val. ryte. Jei tai yra šeštadienis – grąžina vaiką motinai laikotarpiui nuo 13 val. iki 18 val. Jei tai yra sekmadienis – grąžina vaiką motinai sekmadienį 13 val.)“; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos šalių susirašinėjimą dėl bendravimo su vaiku, Vaiko situacijos vertinimo anketą, vaizdo įrašus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
11.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir neteisingai išspręsta byla;
11.2. Tokia pereinamoji bendravimo tvarka, suteikianti teisę ieškovui su šalių sūnumi bendrauti be atsakovės, neatitinka šalių nepilnamečio vaiko geriausių interesų. Šalių sūnus nėra pasirengęs būti paliekamas vienas su tėvu, o ieškovas nesugebėjo sūnaus per vienerius metus prisipratinti ir sukurti su juo glaudaus ryšio;
11.3. Teismas neatsižvelgė, kad vaiko paėmimo šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11 val. metu vaikas nuo 11 val. miega pietų miegu ir toks režimas yra nusistovėjęs. Kitoje vietoje vaikas nepripratęs miegoti, yra itin jautrus;
11.4. Nepagrįsta teismo išvada, jog ryšys tarp tėvo ir sūnaus nesusiformavo dėl atsakovės veiksmų – nuolatinės priežiūros, kontrolės, ieškovo savarankiškumo ribojimo, nepasitikėjimo. Atsakovė veikia išimtinai šalių sūnaus interesais, dėl ko, dalyvauja tėvo ir sūnaus susitikimuose vien tam, kad šalių sūnui būtų sukurta saugi aplinka ir jis be jokio nerimo galėtų bendrauti bei megzti ryšį su tėvu. Ryšio nesusiformavimui turėjo įtakos ieškovo tėvystės įgūdžių neturėjimas, tačiau tokią situaciją lėmė ir mažas šalių sūnaus amžius, jo individualios asmeninės savybės, jis yra labai jautrus, prieraišus;
11.5. Atsakovės manymu, reikalinga nustatyti tokį pereinamąjį bendravimo laikotarpį, kurio metu iki vaikui sueis treji metai (iki (duomenys neskelbtini))ieškovas su sūnumi bendrautų pirmadieniais ir ketvirtadieniais po dvi valandas bei nelyginių savaičių šeštadieniais iki trijų valandų. Iš esmės turi būti palikta galioti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka ieškovui su sūnumi bendraujant lyginėmis savaitėmis dvi dienas, o nelyginėmis savaitėmis tris dienas. Vienerių metų nepakako tėvo ir sūnaus ryšiui susiformuoti, todėl šalims dar vienerius metus palaikant tokį patį bendravimo režimą, tai pagelbėtų šalių sūnui jaustis šalia ieškovo saugiai, juolab, kad su amžiumi vaikas lengviau atsiskiria nuo motinos;
11.6. Šalių sūnaus interesus labiausiai atitinka pereinamojo laikotarpio, kurio metu tėvo ir sūnaus susitikimuose dalyvautų atsakovė, pratęsimas, atitinkamai dar vienerius metus (iki vaikui sueis ketveri) ieškovas su sūnumi turėtų bendrauti vienas, tačiau be nakvynių;
11.7. Teismas neprijungė atsakovės vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip šalių sūnus elgiasi šalia ieškovo. Ši vaizdo medžiaga patvirtintų atsakovės poziciją, jog vaikas dar nėra pasirengęs bendrauti su tėvu vienas. Vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas vaiko elgesys su tėvu, leistų objektyviai įvertinti jo nepasirengimą bendrauti su tėvu vienam, t. y. iš esmės leistų įvertinti vaiko pažiūras liečiamu klausimu;
11.8. Nesutiktina su nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su vaiku pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Tėvų lygias teises atitiktų bendravimo tvarka vasaros metu, kuomet ieškovas su sūnumi galėtų po savaitę praleisti kiekvieną vasaros mėnesį;
11.9. Nesuprantama, kodėl ginčo atveju turėtų būti nukrypstama nuo teismų praktikoje įprastinės tvarkos, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, tačiau tėvo yra paimamas minėtos dienos rytą, o ne iš vakaro. Motinos dienos bendravimo tvarka numatyta tokia, kad vaikas su atsakove praleidžia tik minėtą sekmadienio dieną, o ne grąžinamas motinai iš vakaro (kaip Tėvo dienos atveju);
11.10. Nesuprantama, kodėl vaikas bendrauja su kartu negyvenančiu tėvu tik savo gimimo dieną, o ne paimamas iš vakaro. Jeigu gimimo diena yra savaitgalis, tai ieškovas vaiką turėtų pasiimti gimimo dieną, nuo 13 val. ir grąžinti 18 val. Tokiu atveju vaikas gimimo dieną galėtų praleisti tiek su tėvu, tiek su motina. Jei nelyginiais metais, kuomet gimimo dieną sūnus turėtų švęsti su motina, ji būtų tą savaitgalį, kuomet bendravimas priskirtas ieškovui. Siekiant išvengti bet kokių galimų konfliktų, bendravimo tvarka turėtų būti tikslinama, įtraukiant sąlygą, jog „vaiko motina G. G. praleidžia su sūnumi K. G. sūnaus gimimo dieną nelyginiais metais. Jeigu gimimo diena yra savaitgalį, kai su vaiku bendrauja tėvas, tai tėvas J. D. privalo vaiko gimimo dieną užtikrinti ne trumpesnį nei 5 val. sūnaus bendravimą su motina (jei tai yra penktadienis, tai tėvas paima vaiką po jo einantį šeštadienį 10 val. ryte. Jei tai yra šeštadienis – grąžiną vaiką motinai laikotarpiui nuo 13 val. iki 18 val. Jei tai yra sekmadienis – grąžiną vaiką motinai sekmadienį 13 val.)“.
11.11. Turėtų būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kad šalių sūnus turėtų galimybę kiekvienas Šv. Kūčias praleisti su abejais tėvais – lyginiais metais vaiką tėvas pasiimtų Šv. Kūčių dieną 16 val. ir grąžintų pirmosios Šv. Kalėdų dienos 18 val., o nelyginiais – pasiimtų Šv. Kūčių dienos 10 val. ir grąžintų tą pačią dieną 17 val. Tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus, leistų jam dalyvauti tiek tėvo, tiek motinos šeimos tradicijose;
11.12. Nustatytas ieškovo bendravimas ne mažiau 10 minučių su sūnumi telefonu / elektroninių ryšių priemonėmis yra neįgyvendinamas ir neatitinka vaiko interesų. Pasiekiamumas /nepasiekiamumas telefonu priklauso ir nuo trečiųjų asmenų (mobiliojo ryšio operatorių veiksmų, ar objektyvių aplinkybių (ryšio nebuvimo tam tikrose teritorijose). Atsakovė neturi galimybės visą laiką būti pasiekiama telefonu (garsas išjungiamas vaiko miego metu). Teismų praktikoje yra įprasta, jog nustatant vieno iš tėvų bendravimą su vaiku ryšio priemonėmis, yra paskiriamas tam tikras laikas, kuriuo vaikas turi būti pasiekiamas. Tokiu būdu vaikui sukuriamas stabilumas – tiek jam, tiek tėvams yra aišku, kada vaikas turi būti pasiekiamas ryšio priemonėmis.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo motyvus nurodė tokius argumentus:
12.1. Teismo nustatyta bendravimo trukmė ir intervalai yra visiškai pagrįsti, teisėti, atitinkantys tiek sūnaus, tiek tėvo interesus bei užtikrinantys galimybę sūnaus ir tėvo santykiui plėtotis ir tvirtėti. Atsakovės betarpiškas dalyvavimas ir nuolatinė kontrolė yra didžiausia bendravimo su sūnumi problema;
12.2. Sūnus K. yra pirmasis ir vienintelis ieškovo vaikas, todėl ieškovui įgūdžiai gali atsirasti tik turint galimybę vaiku rūpintis ir su juo leisti kuo daugiau laiko. Neturėdamas galimybės bendrauti su vaiku, ieškovas negali įgyti įgūdžių. Atsakovės nenoras leisti sūnui bendrauti su tėvu dėl to, kad šiam trūksta to bendravimo įgūdžių, yra nelogiškas, neteisingas ir pažeidžiantis ieškovo teises;
12.3. Sūnui bus sudarytos visos galimybės miegoti pas jo tėvą, kuris yra pasirengęs užtikrinti sūnaus rutiną ir poilsį. Kai sūnui sueis treji metai, ieškovui bus suteikta galimybė jį pasiimti su nakvyne, todėl miego klausimas turės būti išspręstas, tad nėra jokio pagrindo to nedaryti dabar;
12.4. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, išdiferencijuota skirtingais pereinamaisiais etapais, priklausomai nuo sūnaus amžiaus, užtikrina galimybę atkurti vaiko - tėvo santykį ir užtikrinti tiek sūnaus, tiek ieškovo interesus. O tai, jog apeliantė sūnaus ir tėvo ryšio nevertina, nesudaro pagrindo tokią bendravimo tvarką panaikinti;
Motyvuojamoji dalis
12.5. Atsakovės vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos ginčo išsprendimui, todėl vaizdo įrašai teismo nepriimti pagrįstai;
12.6. Sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, vadinasi, sūnus visas kitas dienas, kuomet nebūna su ieškovu, leidžia su atsakove. Kadangi sūnaus laiko su tėvu yra paskirta mažiau negu laiko su motina, laikytina, kad sūnaus pasiėmimas Tėvo dienos išvakarėse yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinkantis skyriumi gyvenančio tėvo galimybę maksimaliai dalyvauti auginant vaiką;
12.7. Teismas bendravimo tvarką sureguliavo atsižvelgdamas į motinos ir tėvo dalyvavimo vaiko gyvenime pusiausvyrą, kuo labiau užtikrindamas vaiko interesus ir tėvų teises bei pareigas. Ieškovas yra pasiruošęs ateityje atsižvelgti į paties sūnaus pageidavimą dėl jo gimtadienio dienos praleidimo su vienu iš tėvų;
12.8. Ieškovui Šv. Kūčios yra ne mažiau svarbi ir reikšminga diena, kurią jis taip pat nori leisti su sūnumi. Laikas, praleistas pas vieną iš tėvų gruodžio 24 d. 10-17 val. būtų nepilnavertis ir nesuteiktų galimybės nei plėtoti tradicijų, nei tinkamai paminėti šios datos;
12.9. Su atsakovės argumentu, jog ji nenori prisiimti atsakomybės dėl galimybės susisiekti, nesutiktina, kadangi reikalavimas užtikrinti 10-ties minučių galimybę pabendrauti nėra nei perteklinis, nei sunkiai įgyvendinamas, priešingai - lankstus ir neįpareigojantis konkrečiu metu būti prie telefono ar kitų ryšio priemonių.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliantė iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko, jos nuomone, buvo neatskleista bylos esmė, todėl buvo neteisingai išspręsta byla.
16. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
17. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003 ).
18. Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).
Dėl pereinamojo laikotarpio iki vaikui sueis trys metai
19. Apeliantė nurodo, kad teismo nustatyta pereinamoji bendravimo tvarka, suteikianti teisę ieškovui su šalių sūnumi bendrauti be atsakovės, neatitinka šalių nepilnamečio vaiko geriausių interesų. Nurodo, jog laikina bendravimo tvarka galioja jau aštuonis mėnesius, per kuriuos ieškovas nė karto vienas nebuvo išsivežęs sūnaus, nes šis jo bijo, nesijaučia saugus būdamas atskirtas nuo savo motinos, o ieškovas neturi įgūdžių pasirūpinti mažamečiu vaiku ir suformuoti su juo ryšio.
20. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Pirmiausia būtina pažymėti, kad atsakovė vienerius metus ieškovui apskritai neleido bendrauti su sūnumi. Tėvo bendravimas su sūnumi prasidėjo tėvo iniciatyva tik teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką. Net ir vykdydama nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovė stengėsi vaiko ir tėvo bendravimą įsprausti į tam tikrus rėmus, eliminavo bet kokią jų bendravimo laisvę, todėl tokios pačios atsakovės sudarytos sąlygos neprisidėjo prie ieškovo įgūdžių pasirūpinti mažamečiu vaiku formavimo. Atsakovės teiginys, kad ji dalyvauja tėvo ir sūnaus susitikimuose vien tam, kad šalių sūnui būtų sukurta saugi aplinka ir jis be jokio nerimo galėtų bendrauti bei megzti ryšį su tėvu, vertintinas kritiškai, nes, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nepasitikėjimas ieškovu, nuolatinė priežiūra, kontrolė, savarankiškumo ribojimas komplikuoja situaciją, todėl bendravimo modelis, kai atsakovė nuolat dalyvauja ieškovui bendraujant su sūnumi, yra netinkamas, ydingas ir keistinas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuomonei, kad ieškovo tėvystės įgūdžiai dar nėra pakankamai susiformavę, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tai sąlygojo pačios atsakovės manipuliatyvus elgesys, kuriuo ji neskatina sūnaus ir tėvo ryšio stiprinimo, o prisidengdama vaiko interesais siekia kaip įmanoma labiau apriboti atsakovo bendravimo su sūnumi galimybes. Toks atsakovės elgesys netoleruotinas, nes jis neatitinka geriausių vaiko interesų.
21. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, vaikas atpažįsta savo tėvą, su juo žaidžia, ir spręsti, jog būtent ieškovas vaikui sukelia stresą, kad vaikas bijo savo tėvo ar pan., nėra pagrindo. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog ieškovas rūpestingai ir atsakingai vertina savo kaip tėvo pareigas, siekia kurti ir stiprinti ryšį su vaiku. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose 2022 m. gruodžio 8 d. ir 2023 m. sausio 24 d. Kauno miesto Socialinių paslaugų centro pagalbos planuose taip pat nurodyta, kad šeimai tęsiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, netinkamai įgyvendintų tėvo pareigas, pažeidinėtų vaiko interesus. Nustatytas bendravimo laikas yra skiriamas tėvo ir vaiko bendravimui, tuo tarpu vaiko motina jų bendravime dalyvauja tik tikslu užtikrinti vaiko subjektyvų saugumo jausmą, o ne dėl objektyvaus vaiko nesaugumo tokio bendravimo metu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu. Kadangi bendravimo metu atsakovės dalyvavimas ne padeda nepilnamečiui vaikui geriau komunikuoti su savo tėvu, bet priešingai – kelia įtampą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dviejų metų vaiko ir tėvo bendravimas turi būti be pašalinių asmenų, o atsakovė privalo imtis visų priemonių rasti būdų, kaip, nekeliant streso vaikui, jį parengti ir perduoti bendravimui su tėvu.
22. Ryšio su vaiku kūrimas yra ilgalaikis procesas. Ryšys yra kuriamas kas dieną atliepiant vaiko poreikius: rūpinantis juo, kalbant su juo, palaikant akių kontaktą, užsiimant vaikui miela veikla, todėl nustatyta bendravimo tvarka, nedalyvaujant atsakovei, suteiktų tėvui galimybę buvimo su vaiku metu prisiimti dėl vaiko pilną atsakomybę, toliau savarankiškai kurti ir stiprinti santykį su vaiku ir nuosekliai dalyvauti jo gyvenime bei auklėjime. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nedalyvaujant atsakovei, labiausiai atitinka vaiko interesus ir poreikius.
23. Apeliantė nurodė, kad šalių sūnaus interesus labiausiai atitiktų pereinamojo laikotarpio, kurio metu tėvo ir sūnaus susitikimuose dalyvautų atsakovė, pratęsimas, atitinkamai dar vienerius metus (iki vaikui sueis ketveri) ieškovas su sūnumi turėtų bendrauti vienas, tačiau be nakvynių. Pažymėjo, kad iš pradžių, kai susitikimuose nebedalyvaus atsakovė, vaikas su tėvu turėtų metus bendrauti be nakvynių.
24. Su atsakovės siūlomu pereinamojo laikotarpio pakeitimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
25. Pirmosios instancijos teismas pereinamąjį laikotarpį nustatė iki vaikui sueis trys metai (t. y. iki (duomenys neskelbtini)). Iš bylos medžiagos ir atsakovės paaiškinimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad esminiai apeliantės argumentai, kuriais remiantis ji siekia pereinamojo laikotarpio ilginimo, yra grindžiami vaiko saugumo užtikrinimu (apeliantės teigimu, ieškovo bendravimas su sūnumi nesaugus dėl to, kad siūlydamas žaisti kitus žaidimus, nei, pvz., vaiko pageidaujamą kirpyklą ar su lėlyte, jis „varžo vaiko judesius ir pasirinkimo laisvę“, į žaidimą saugumo užtikrinimo tikslu įsijungiant motinai liepia netrukdyti, nes tai yra jo laikas ir pan.); vaiko žindymu mažiausiai du kartus per parą, motinai planuojant tai tęsti iki sūnui sukaks ketveri metai; tuo, kad ieškovas nė karto vienas nebuvo išsivežęs sūnaus ir, apeliantės nuomone, neturi įgūdžių pasirūpinti mažamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės teiginiai atspindi ne tėvo ir sūnaus, o abiejų tėvų tarpusavio santykius, apeliantei siekiant kuo ilgiau išlaikyti specifiniais pagrindais sukuriamą motinos įtaką vaikui, tuo pačiu apribojant skyrium gyvenančio tėvo teisę su vaiku bendrauti. Tuo remiantis bei vadovaujantis protingumo principu ir geriausiais vaiko interesais teisėjų kolegija sprendžia, jog laikotarpis nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo iki (duomenys neskelbtini) yra pakankamas palaipsniui pripratinti mažametį sūnų prie buvimo su tėvu nedalyvaujant atsakovei bei prie vaikui naujos ieškovo namų aplinkos. Ilgesnio pereinamojo laikotarpio nustatymas vaiko gerovei netarnautų – apeliantė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad jos dalyvavimas stebint ieškovo ir vaiko bendravimą stiprina tėvo ir sūnaus ryšį ar kad dėl vaiko, pagal savo amžių galinčio lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kasdienio žindymo vaikui negalima nakvoti tėvo namuose. Aptariamame kontekste pažymėtina, jog šalių bylinėjimasis vyksta ilgą laiko tarpą, atsakovo bendravimas su vaiku ribojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl tikslinga kuo greičiau normalizuoti tėvo ir vaiko bendravimą, sukurti tarp šalių teisinį aiškumą ir apibrėžtumą. Apeliantės nurodomais ketinimais grindžiamas pereinamojo laikotarpio ilginimas tam tikslui netarnautų.
26. Žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantė patvirtino, jog vaiko pietų miego režimas yra pasikeitęs ir jis miega nuo 14 val., todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11 val. paliekama nepakeista, nes vaikas pietų miegą galės miegoti, būdamas pas ieškovą.
Dėl bendravimo tvarkos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui
27. Apeliantės nuomone, teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nuo trijų metų neatitinka jo interesų, taip pat pažeidžia tėvų lygybės principą, dėl ko turėtų būti keistina.
28. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytu bendravimo tvarkos 2.3 punktu, kad J. D. kiekvienais metais vasaros atostogų metu su K. G. bendrauja/praleidžia vieną mėnesį (lygiomis dalimis po dvi savaites) per tris vasaros mėnesius. Šį laiką šalys suderina likus trims mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Jei šalims nepavyksta susitarti dėl būsimo tėvo ir sūnaus atostogų laiko, laikoma, kad J. D. su K. G. bendrauja/praleidžia birželio 16–30 dienas ir rugpjūčio 10–15 dienas (poilsio laikas). Atsakovės manymu tėvų lygias teises atitiktų atsakovės siūloma bendravimo tvarka vasaros metu, kuomet ieškovas su sūnumi galėtų po savaitę praleisti kiekvieną vasaros mėnesį.
29. Bendravimą galima siaurinti tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su vaiku vasaros atostogų metu bendrauja vieną mėnesį per tris vasaros mėnesius (lygiomis dalimis po dvi savaites), tuo tarpu atsakovė prašo nustatyti tėvo bendravimą su vaiku po savaitę kiekvieną vasaros mėnesį, t. y. tik tris savaites per vasarą, tačiau šio prašymo niekaip nemotyvuoja. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės pasiūlymu yra nepagrįstai siaurinamas tėvo bendravimas su sūnumi vasaros laikotarpiu, toks pasiūlymas ne atitinka, o pažeidžia lygias tėvų teises, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.
30. Teismo sprendimo 2.4 punkte numatyta, kad J. D. su K. G. praleidžia kiekvienų metų Tėvo dienos sekmadienį. Jeigu tai nėra savaitgalis, kai su sūnumi bendrauja J. D., J. D. pasiima sūnų dieną prieš Tėvo dieną (šeštadienį) 17.30 val. iš gyvenamosios vietos arba kitos vaiko buvimo vietos ir grąžina sūnų Tėvo dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su G. G. sutartą vietą. Atsakovei nesuprantama, kodėl ginčo atveju turėtų būti nukrypstama nuo teismų praktikoje įprastinės tvarkos, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, tačiau tėvo yra paimamas minėtos dienos rytą, o ne iš vakaro. Priešingu atveju susidaro situacija, kad birželio mėnesį, jeigu Tėvo diena yra tą savaitgalį, kuris nepriskirtas Ieškovui, jis turės galimybę praleisti su vaiku tris savaitgalius iš eilės. Juolab, kad Teismo Sprendime Motinos dienos bendravimo tvarka numatyta tokia, kad vaikas su Atsakove praleidžia tik minėtą sekmadienio dieną, o ne grąžinamas motinai iš vakaro (kaip Tėvo dienos atveju).
31. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu. Atsižvelgiant į teismo nustatytą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką Motinos dieną ir siekiant užtikrinti tėvų lygiateisiškumo principą, 2.4 punktas keistinas ir nustatytina, kad J. D. su K. G. praleidžia kiekvienų metų Tėvo dienos sekmadienį. Jeigu tai nėra savaitgalis, kai su sūnumi bendrauja J. D., J. D. pasiima sūnų Tėvo dieną 10 val. iš gyvenamosios vietos arba kitos vaiko buvimo vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su G. G. sutartą vietą.
32. Bendravimo tvarkos 2.6 punktas nustato, kad J. D. su K. G. praleidžia sūnaus gimimo dieną lyginiais metais. Jeigu minėta diena yra darbo diena, tai J. D. pasiima sūnų nuo 17.30 val. iš jo ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su G. G. sutartą vietą. Jeigu minėta diena yra savaitgalis, tačiau minėtą savaitgalį J. D. nenustatytas bendravimo laikas, tai J. D. pasiima sūnų dieną prieš vaiko gimtadienį 17.30 val., iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos ir grąžina sūnų jo gimimo dieną iki 19.30 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą su G. G. sutartą vietą. Atsakovei vėlgi nesuprantama, kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti nukrypstama nuo teismų praktikoje įprastos bendravimo tvarkos, kuomet šalių vaikas bendrauja su kartu negyvenančiu tėvu tik savo gimimo dieną, o ne paimamas iš vakaro. Atsakovės manymu, tokiu atveju, jeigu gimimo diena yra savaitgalis, tai Ieškovas vaiką turėtų pasiimti gimimo dieną, nuo 13 val. ir grąžinti 18 val. Tokiu atveju vaikas gimimo dieną galėtų praleisti tiek su tėvu, tiek su motina. Papildomai akcentuotina, jog Teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia Atsakovės teises tais atvejais, jei nelyginiais metais, kuomet gimimo dieną sūnus turėtų švęsti su motina, ji būtų tą savaitgalį, kuomet bendravimas priskirtas ieškovui. Siekiant išvengti bet kokių galimų konfliktų bendravimo tvarka turėtų būti tikslinama įtraukiant sąlygą, jog „Vaiko motina G. G. praleidžia su sūnumi K. G. sūnaus gimimo dieną nelyginiais metais. Jeigu gimimo diena yra savaitgalį, kai su vaiku bendrauja tėvas, tai tėvas J. D. privalo vaiko gimimo dieną užtikrinti ne trumpesnį nei 5 val. sūnaus bendravimą su motina (jei tai yra penktadienis, tai tėvas paima vaiką po jo einantį šeštadienį 10 val. ryte. Jei tai yra šeštadienis – grąžiną vaiką motinai laikotarpiui nuo 13 val. iki 18 val. Jei tai yra sekmadienis – grąžiną vaiką motinai sekmadienį 13 val.)“.
33. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šios nutarties 33 punkte nurodytais motyvais 2.6 punktas taip pat keistinas ir nustatytina, kad, jeigu vaiko gimtadienis yra savaitgalį, tačiau minėtą savaitgalį J. D. nenustatytas bendravimo laikas, tai J. D. pasiima sūnų vaiko gimtadienio dieną ryte 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos ir grąžina sūnų jo gimimo dieną iki 19.30 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą su G. G. sutartą vietą. Su kitais atsakovės siūlomais šio punkto pakeitimais teisėjų kolegija nesutinka, nes juos pritaikius bendravimo tvarka taptų paini ir sunkiai įgyvendinama. Pažymėtina, jog pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką atsakovė sūnaus gimimo dieną praleidžia su vaiku nelyginiais metais, todėl jei vaiko gimtadienis nelyginiais metais yra savaitgalį, kai su vaiku bendrauja tėvas, atsakovė tą dieną ryte 10 val. paima sūnų iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą.
34. Atsakovė taip pat nesutinka su bendravimo tvarkos 2.7 punktu, kuriame numatyta, kad J. D. su sūnumi K. G. praleidžia kiekvienų lyginių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio mėn. 24 d.), pasiimdamas sūnų gruodžio 24 d. 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su G. G. sutartą vietą. Atsakovė pažymi, jog yra katalikė ir Šv. Kūčios yra viena reikšmingiausių jos šeimos švenčių. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu siekė, jog teismas nustatytų tokią bendravimo tvarką, kad šalių sūnus turėtų galimybę kiekvienas Šv. Kūčias praleisti su abejais tėvais – lyginiais metais vaiką tėvas pasiimtų Šv. Kūčių dieną 16 val. ir grąžintų pirmosios Šv. Kalėdų dienos 18 val., o nelyginiais – pasiimtų Šv. Kūčių dienos 10 val. ir grąžintų tą pačią dieną 17 val., kad tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus, leistų jam dalyvauti tiek tėvo, tiek motinos šeimos tradicijose.
35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės siūlomu bendravimo tvarkos pakeitimu ir pritaria ieškovui, kad šv. Kūčios yra svarbi ir reikšminga šventė abiem šalims, o ieškovės siūlomas skirstymas yra nepalankus sūnui ir ieškovui, kadangi Kūčių dieną dažniausiai yra užsiimama ruoša vakarui, tad laikas, praleistas pas vieną iš tėvų gruodžio 24 d. 10–17 val., būtų nepilnavertis ir nesuteiktų galimybės nei plėtoti tradicijų, nei tinkamai paminėti šios datos. Atsižvelgdama į šiuos motyvus, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą dėl punkto pakeitimo kaip nepagrįstą.
36. Pagal bendravimo tvarkos 2.11 punktą J. D. tomis dienomis, kai nėra numatytas jo bendravimas su sūnumi, turi teisę netrukdomai ne mažiau 10 minučių bendrauti su sūnumi K. G. telefonu / elektroninių ryšių priemonėmis. G. G. įsipareigoja užtikrinti J. D. galimybę telefonu / elektroninių ryšių priemonėmis susisiekti su sūnumi. Atsakovės manymu, tokia bendravimo tvarkos sąlyga yra neįgyvendinama ir neatitinka vaiko interesų. Pažymi, kad pasiekiamumas/nepasiekiamumas telefonu priklauso ir nuo trečiųjų asmenų – mobiliojo ryšio operatorių veiksmų, ar objektyvių aplinkybių (ryšio nebuvimo tam tikrose teritorijose), kad atsakovė neturi galimybės visą laiką būti pasiekiama telefonu (garsas išjungiamas vaiko miego metu), kad pagal teismų praktiką nustatant vieno iš tėvų bendravimą su vaiku ryšio priemonėmis yra paskiriamas tam tikras laikas, kuriuo vaikas turi būti pasiekiamas, tokiu būdu vaikui ir tėvams sukuriant stabilumą.
37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu. Priešingai nei nurodo atsakovė, jeigu būtų nustatytas konkretus tam tikras susisiekimo telefonu / elektroninių ryšių priemonėmis laikas, atsakovė būtų stipriai suvaržyta ir įpareigota būti pasiekiama tuo laiku. Kadangi tiek atsakovės, tiek ir vaiko dienotvarkė gali būti įvairi, todėl teismo nustatyta tvarka laikytina labiau atitinkančia atsakovės galimybes užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu jai patogiu laiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei ieškovui paskambinus dėl objektyvių priežasčių atsakovė negalėtų užtikrinti tėvo pokalbio su vaiku, tėvai turi kooperuotis ir derinti bendravimą ryšio priemonėmis tą dieną vėliau, kitu laiku. Pagaliau tėvai tarpusavyje gali susitarti ir nustatyti konkretų abiem šalims tinkamą bendravimo laiką tomis dienomis.
Dėl įrodinėjimo pareigos pažeidimo
38. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos 2022 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu teikiamą įrodymą – vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vaiko elgesys su tėvu. Šis įrodymas teismui leistų objektyviai įvertinti vaiko nepasirengimą bendrauti su tėvu vienam.
39. Pagal CPK 181 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi.
40. Pažymėtina, kad apeliantė naują įrodymą pateikė prieš pat baigiamąsias kalbas. Pirmosios instancijos teismas, posėdžio metu atmesdamas apeliantės prašymą dėl įrodymo prijungimo, nurodė, kad byloje surinktų įrodymų yra pakankamai, bylos nagrinėjimas užsitęsęs, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas CPK 181 straipsnio reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai, atsižvelgdamas į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei šalių bendradarbiavimo principus, atsisakė priimti pateiktą įrodymą. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra detalizuota, konkreti, atitinkanti esamą susiklosčiusią tarp šalių situaciją, užtikrinanti nepilnamečio vaiko teisę palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Jos keisti iš esmės ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas patikslinti 2.4 bei 2.6 bendravimo tvarkos punktus, todėl ši sprendimo dalis pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
42. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
43. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pakeistina tik labai nedidelė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, šalims neperskirstytinos.
44. Apeliantė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį ir 1 100 Eur už apeliacinio skundo paruošimą bei atstovavimą teisme. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir atstovavimą sumokėjo 1 014,50 Eur.
45. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 10 proc., iš ieškovo atsakovei priteistina 118,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos turėtų apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovės ieškovui priteistinos 913,05 Eur bylinėjimosi išlaidos. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, galutinai ieškovui priteistina iš atsakovės 794,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, jo patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti ir nustatytos bendravimo tvarkos 2.4 ir 2.6 punktus išdėstyti taip:
2.4. J. D. su K. G. praleidžia kiekvienų metų Tėvo dienos sekmadienį. Jeigu tai nėra savaitgalis, kai su sūnumi bendrauja J. D., J. D. pasiima sūnų Tėvo dieną 10 val. iš gyvenamosios vietos arba kitos vaiko buvimo vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su G. G. sutartą vietą. Jei J. D. negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 dienas privalo informuoti G. G..
2.6. J. D. su K. G. praleidžia sūnaus gimimo dieną lyginiais metais. Jeigu minėta diena yra darbo diena, tai J. D. pasiima sūnų nuo 17.30 val. iš jo ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į sūnaus gyvenamąją vietą ar kitą su G. G. sutartą vietą. Jeigu minėta diena yra savaitgalis, tačiau minėtą savaitgalį J. D. nenustatytas bendravimo laikas, tai J. D. pasiima sūnų vaiko gimtadienio dieną ryte 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jo buvimo vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19.30 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą su G. G. sutartą vietą. Jei J. D. negali su sūnumi bendrauti šiame punkte numatytu laiku, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 dienas privalo informuoti G. G.. Vaiko gimimo dieną nelyginiais metais su vaiku praleidžia G. G..
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 794,25 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.