Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimo;

2) 2012 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto;

3) 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto, BK 63 straipsnio pagrindu subendrinus bausmę su 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 60 parų arešto;

4) 2012 m. gegužės 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo; 2012 m. liepos 5 d. nutartimi subendrinus BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu 2012 m. kovo 29 d. ir 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes – 1 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo;

5) 2012 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį 7 metams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinus šią bausmę su 2012 m. liepos 5 d. nutartimi paskirta bausme – 7 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) 2016 m. balandžio 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 7 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir nustatyta galutinė 3 metų 11 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7) 2020 m. vasario 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir nustatyta 5 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. I. 2023 m. sausio 22 d. apie 23.05 val., adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. I. visiškai prisipažino kaltu ir nurodė, kad 2023 m. sausio 22 d., sekmadienį, buvo namuose. Sekmadienį, jam atrodo skelbimų portale „Autoplius“ užmatė pardavinėjimą automobilį „Toyota“. Kadangi automobilį pardavinėjantys žmonės buvo netoliese, nusprendė iš karto paskambinti. Kai jau skambino, buvo maždaug apie devintą valandą vakarą. Kai paskambino pardavinėjantiems automobilį žmonėms, jie sutiko jį parodyti tą patį vakarą. Mano, kad prieš skambindamas buvo išgėręs viskio, kiek jo išgėrė, nepamena. Jam atrodo, kad minėtas automobilis stovėjo prie prekybos centro „LIDL“. Kadangi atstumas buvo netoli nuo jo namų, nuėjo pėsčiomis. Jį pasitiko R., pavardės nepasakys. Pradžioje pakalbėjo apie automobilį, apžiūrėjo. Tada įsėdo į automobilį pravažiuoti, jis vairavo, R. sėdėjo keleivio pusėje. Pavažiavo gal kokį kilometrą ir pasuko į posūkį, norėjo apsisukti, tačiau nespėjo, nes prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Sustabdė, liepė išlipti, patikrino blaivumą. Tikrino du kartus, pirmas pūtimas buvo daugiau už antrą. Jis neatrodė toks girtas, tai mano, kad R. galėjo nepastebėti. Pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas S. S. (S. S.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2023 m. sausio 22 d. 15.00 val. jis pradėjo tarnybą ir pasiruošęs tarnybai, kartu su porininku vyriausiuoju patruliu R. B. bei (duomenys neskelbtini) studentu V. Č. tarnybiniu automobiliu, kuris yra žymėtas policijos skiriamaisiais ženklais, išvyko patruliuoti numatytu maršrutu. Patruliuodami (duomenys neskelbtini) gatve apie 23 val. 05 min. pastebėjo lėtai važiuojantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris, pamatęs tarnybinį automobilį, nusuko į pirmą pasitaikiusį nusukimą, ties (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimams, minėtas automobilis, panaudojant šviesos ir garso specialiuosius signalus, buvo sustabdytas patikrinimui. Automobiliui „Toyota Avensis“ sustojus, jo vairuotojas iš vairuotojo vietos perlipo ant galinės keleivių sėdynės. Tada jie visi trise išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėję prie automobilio „Toyota Avensis“, atidarė šio automobilio visas dureles pastebėjo, kad automobilyje buvo du asmenys, vienas sėdėjo priekinėje keleivių vietoje, kitas – galinėje dešinėje pusėje. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Sustabdymo vieta buvo apšviesta, sustabdymo atstumas buvo apie 1 m. Patikros metu buvo nustatyta, kad vairuotojas yra G. I., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą. G. I. neslėpė vartojęs alkoholį, teigė, kad prieš valandą gėrė alų, bei patikslino, kad automobilį vairavo būtent jis, o perlipo ant galinių sėdynių todėl, nes nenorėjo būti nubaustas už automobilio vairavimą išgėrus. Pirmu pūtimu 23.14 val. G. I. buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas, antru pūtimu, 23.36 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas. Automobilyje keleivio vietoje sėdėjo R. R.. Tikrinant G. I. centrinėje duomenų bazėje, paaiškėjo, kad asmuo neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kurios nėra įgijęs.

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnės R. B. 2023 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime.

Liudytojas J. R. (J. R.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtariamojo nepažįsta. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visada stovi šalia prekybos centro „Maxima“ (duomenys neskelbtini). Šį automobilį bando parduoti nuo rugsėjo mėnesio. Kartais su pirkėjais susitinka jo sūnus R. R., kartais jis. Nenori automobilio laikyti kieme dėl pirkėjų, kad nesužinotų, kur jie tiksliai gyvena. Sausio 23 d., maždaug apie 10.00 val. ryto jam paskambino sūnus R. R., kuris paaiškino, kad atėjo vakare pirkėjas, norėjo apžiūrėti ir pravažinėti automobilį. Važinėjant minėtu automobiliu, jį sustabdė policijos pareigūnai, davė tam asmeniui pasitikrinti blaivumą. Kiek įpūtė, nežino. Jis nežinojo, kad jis buvo girtas, kadangi visą informaciją sužinojo iš savo sūnaus, kuris buvo susitikęs su tuo piliečiu.

Liudytojas R. R. (R. R.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtariamasis jam nepažįstamas. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pardavinėjamas nuo rugsėjo. Skelbimas buvo įkeltas į svetainę „Autoplius“. 2023 m. sausio 23 d. [rašymo apsirikimo klaida- turėtų būti 22 d., nes pati apklausa vykdyta 23 dienos 14.00 val.], maždaug apie 21.00 val. su juo susisiekė telefonu pilietis, kuris paaiškino, kad jį domina parduodamas automobilis. Susitarė su juo susitikti tą patį vakarą, netoli prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Susitikus su juo, apkalbėjo apie mašiną. Jis kalbėjo adekvačiai, jokių požymių nepastebėjo, kad jis galėtų būti neblaivus. Pakalbėjo ir tada nuspendė pravažiuoti automobiliu. Pirkėjas sėdėjo už vairo, jis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Važiavo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) kelio. Jie tik realiai pradėjo važiuoti, dar truputį pagazavo ir tada jau pamatė policijos pareigūnų tarnybinio automobilio švyturėlius. Kai juos sustabdė policija, tas minėtas pilietis staigiai peršoko į automobilio galą. Liko nesupratęs, todėl, priėjus policijos pareigūnams, pasakė, kad jis nevairavo. Tada policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir matė, kad įpūtė daugiau nei vieną promilę. Policijos pareigūnai patikrino jo dokumentus, tą pilietį pasisodino į tarnybinį automobilį.

2023 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros objektas yra BODY1740, 2 vaizdo kamerų įrašai pavadinimu „2023_0122_230511_010“, „2023_0122_231011_011“. BODY1741, 3 vaizdo kamerų įrašai pavadinimu „2023_0122_230341_008“, „2023_0122_230842_009“ „2023_0122_231341_010“ Vaizdo įrašai patalpinti IBPS sistemoje. Vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0122_230341_008“, paleidžiamas per Windows Media Player, įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo įraše matomas stovintis pilkos spalvos automobilis, valstybinių numerių nesimato. Tamsus paros metas. Policijos pareigūnas greitai pribėga prie minėto automobilio ir atidaro galines automobilio dureles. Ant galinės sėdynės sėdi vyriškis (2). Filmuojantis pareigūnas atidaro vairuotojo pusės priekines dureles. Atidarius dureles filmuojančiam pareigūnai, matomas kitas vyriškis (1), kuris sėdi priekinėje keleivio sėdynėje. Girdima, kaip filmuojanti pareigūnė paprašo nepaleisti ir to minėto, sėdinčio vyriškio (1). Kol atidaromos tarnybinio automobilio durys, policijos pareigūnas ranka laiko gale sėdėjusį vyriškį (2). Policijos pareigūnė pasitikslina kito kolegos, kur yra raktas. Vyriškiui (2), kuris sėdėjo gale, yra atliekama paviršutinė apžiūra, vyksta pokalbis. Filmuojanti pareigūnė nueina prie minėto automobilio, atidaro galines automobilio duris ir apžiūri jame esančius daiktus, saloną. Pasitikslina kolegos, ar apieškojus vyriškį nėra rakto. Toliau policijos pareigūnė atidaro vairuotojo pusėje esančia duris, pasiklausia pas sėdintį keleivio vietoje vyriškį 1. Vaizdo įrašas pavadinimu „„2023_0122_230842_009“, paleidžiamas per Windows Media Player, įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo įrašas prasideda, kaip baigėsi pirmasis apžiūrėtas vaizdo įrašas. Policijos pareigūnai toliau ieško pilkos spalvos automobilio raktelio. Filmuojanti pareigūnė bendrauja su vyriškiu (2), kuris teiraujasi, ar nerado raktelių ir pasakys, kur jie, jeigu išleis. Policijos pareigūnė, jam paaiškina, kad mašina vis tiek keliaus į automobilių saugojimo aikštelę. Ir nurodo, kad tuo bus patikrintas asmens blaivumas. Policijos pareigūnė eina pasiimti alkotesterio. Tikrinamas vyriškio (2) blaivumas. Policijos pareigūnė paklausia vyriškio (2), prieš kiek laiko vartojo alkoholį? Jis tikina, kad neįpūs daug. Taip pat policijos pareigūnei paaiškina, kad gėrė maždaug prieš valandą laiko ir patikino, kad gėrė tik alų. Pirmas pūtimas 1,81 promilių girtumas. Kol policijos pareigūnė spausdina čekius, girdi kitas policijos pareigūno balsas, kuris aiškina, kad automobilis bus uždaromas į aikštelę ir paaiškina, kaip bus nuvežtas automobilis. Vaizdo įrašas pavadinimu „2023_0122_231341_010“, paleidžiamas per Windows Media Player, įrašo trukmė 01:12 min. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnė per raciją praneša, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdytas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmas pūtimas 1,81 promilių girtumas.

2023 m. sausio 22 d. neblaivumo nustatymo akte bei alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest“ 6810 Nr. AREN-0213 duomenimis G. I. 2023 m. sausio 22 d. 23.14 val. nustatytas 1,81 promilių girtumas, antru patikrinimu 23.35 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas, taip pat akte G. I. konstatuoti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 val..

2023 m. sausio 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos kairės pusės priekinės durelės, slenkstis, galinis bamperis.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. R..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Toyota Avensis 2.2 D4D Wagon Linea Sol“ 2006 m. gamybos vertė Lietuvos rinkoje 3 200 eurų su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog G. I. tyčia vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus: iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, jam pirmu pūtimu alkotesteriu nustatyta 1,81 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, antru pūtimu nustatyta 1,73 promilių alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojų policijos pareigūno S. S., R. R. parodymai, policijos pareigūnės R. B. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai. Kaltinamasis paaiškino, jog 2023 m. sausio 22 d. namie vartojo vartojo alkoholį - gėrė viskį, po to apie 21.00 val. nusprendė paskambinti dėl svetainėje „Autoplius“ esančio skelbimo apie netoliese parduodamą automobilį „Toyota“, tą patį vakarą susitiko su automobilio savininku apžiūrėti automobilio, norėdamas atlikti bandyminį važiavimą, sėdo už automobilio „Toyota“ vairo, pavažiavo juo apie kilometrą, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumą. Liudytojas R. R. nurodė analogiškas aplinkybes apie automobilio „Toyota“ vairavimą, kad šiuo automobiliu 2023 m. sausio 22 d. važiavo galimu pirkėju prisistatęs G. I., pamatęs policijos pareigūnus stabdančius automobilį, skubiai perlipo iš vairuotojo vietos į galinę keleivio sėdynę. Liudytojas S. S. nurodė, jog automobilį sustabdę policijos pareigūnai nustatė automobilio „Toyota“ vairuotojui G. I. pirmu tikrinimu 1,81 promilių girtumą, antru tikrinimu 1,73 promilių girtumą. G. I. nustatytą girtumą patvirtina tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu šaknelės ir neblaivumo nustatymo aktas.

Kaltinamasis tiek jį sustabdžiusiam policijos pareigūnui, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo išgėręs, tą pačią dieną prieš valandą vartojo alkoholį – viskį, po to vairavo transporto priemonę. Atsižvelgiant į suvartoto alkoholinio gėrimo rūšies stiprumą bei trumpą laiko tarpą, praėjusį po šio alkoholio suvartojimo, kaltinamasis turėjo suvokti, kad yra neblaivus ir transporto priemonių vairuoti negali. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 1,73 promilių girtumas. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad G. I. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, G. I. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomos bausmės rūšimi, prašė išdėstyti baudos mokėjimą 12 mėn. laikotarpiui, nes iš karto neturi tokios sumos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis G. I. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant G. I. asmenybę, pažymėtina, kad jis Lietuvoje nėra baustas administracine tvarka, teistas Lietuvoje 7 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai bei ekonomikai ir verslo tvarkai, vieną kartą užsienyje už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, tačiau šiuo metu nebedirba, vedęs, išlaiko (duomenys neskelbtini) vaik(duomenys neskelbtini), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra. G. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką G. I. padarė pirmą kartą, duomenų, kad anksčiau būtų baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam nėra, kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie asmens ankstesnį transporto priemonės vairavimą neblaiviam byloje nėra, nustato mažesnį baudos dydį, nei pasiūlytas prokurorės.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, faktą, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba, tikslinga nustatyti ilgesnį, nei nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, baudos sumokėjimo terminą.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

G. I., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, toks terminas yra proporcingas, atitinka kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad G. I. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso J. R.. Automobilį kaltinamajam vairuoti perdavė ne jo savininkas, o savininko sūnus, neįtardamas, kad kaltinamasis yra neblaivus, jį perdavė kaip galimam transporto priemonės pirkėjui atlikti bandyminį važiavimą. Vadinasi transporto priemonės savininkas nežinojo apie transporto priemonės perdavimą neblaiviam asmeniui vairuoti.

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis G. I. padarė tyčinį nusikaltimą tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Kadangi transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie jos panaudojimą nusikalstamai veikai daryti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto - automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 3 200 Eur. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Teismo vertinimu, prokurorė nepagrįstai pasiūlė konfiskuoti iš kaltinamojo ne visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o tik jos dalį, nenurodė jokios motyvacijos, kodėl konfiskuotino turto vertė turėtų būti mažinama. Automobilio vertė nėra didelė, atsižvelgtina į tai, kad G. I. padarė nusikaltimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvoje, automobilio vertė nėra tokia didelė, kad teismų praktikoje būtų pripažįstama neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Kaltinamasis neturėjo jokio būtino poreikio vairuoti transporto priemonių prieš valandą būdamas pavartojęs stipraus alkoholinio gėrimo, sąmoningai pasirinko atlikti teisei priešingą veiką, ignoruodamas galimas savo elgesio pasekmes ir eismo saugumą. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą konfiskuoti ne dalį, o visą transporto priemonės vertę.

Kiti klausimai.

G. I. 2023 m. vasario 13 d. paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas. Kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta nepagrįstai, nes G. I. teisės vairuoti transporto priemones realiai neturėjo. Pagal teismų praktiką, negalima sustabdyti teisės, kurios asmuo nėra įgijęs. Tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-217-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-342-1121/2021). Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas naikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu G. I. paskirti bausmę – 40 MGL, tai yra 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirti G. I. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2) turto konfiskavimą, išieškant iš G. I. transporto priemonės „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 200 (tris tūkstančius du šimtus) Eur valstybės naudai.

Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą panaikinti, pranešti VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. I. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. I., kad 2 000 Eur bauda per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir 3 200 Eur konfiskuotino turto suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė“(būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801 (baudai), ir 6610 (konfiskuojamam turtui)): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti G. I., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.