- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-06
- Bylos Nr.
- 1-152-203/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01477-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gudienė
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Civilinis atsakovas
- UADB
- Kaltinamasis
- R. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978-10-22 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos vyresniuoju prižiūrėtoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. D. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2009-07-23, apie 15.15 val., R. D., vairuodamas automobilį „Chrysler Town&Country”, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Ukmergės gatve nuo P.Žadeikos gatvės pusės link Gabijos gatvės trečia eismo juosta, ties Ukmergės g. 296 pastatu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133 ir 134 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų grėsmės eismo ir jo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, viršijo leistiną maksimalų 60 km/h greitį ir važiavo apie 80 km/h greičiu, dėl ko į jo važiavimo krypties eismo juostą iš degalinės, esančios Ukmergės g. 319, Vilniuje, išvažiavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam automobiliui, nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ar saugiai apvažiuoti atsiradusią kliūtį, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, automobilio nesuvaldė ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir joje susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Audi 80“ vairuotojos L. R. sveikata.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. D. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad įvykio dieną važiavo Ukmergės gatve nuo miesto pusės, kelias ėjo į įkalnę. Vairavimo sąlygos buvo geros, į spidometrą nuolat nežiūrėjo ir manė, kad važiuoja apie 60 km/h greičiu, tačiau sutinka, kad galėjo važiuoti ir didesniu greičiu. Iš pradžių važiavo pirma eismo juosta, o antra juosta jam priešais važiavo „Audi“ automobilis. Po to šis automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą, o jis – į antrą. Vėliau kelias išsiskyrė į keturias eismo juostas ir ta, kuria jis važiavo, tapo trečia eismo juosta. Staiga išgirdo stabdymo garsą ir pamatė, kad priešais važiavęs „Audi“ automobilis stabdo, o kitas automobilis įvažiavo į jo eismo juostą. Atsiradus kliūčiai, jis stabdė automobilį, tačiau pradėjo slysti, todėl atleido stabdžius ir suko vairą į kairę pusę. Bandant automobilį ištiesinti ir sukant vairą į dešinę, automobilis jau buvo nebevaldomas. Tuomet vėl paspaudė stabdžius, o po 2-3 sekundžių pajuto smūgį. Su nukentėjusiosios automobiliu susidūrė jau priešingos krypties eismo juostoje. Automobiliai kontaktavo priekinėmis dalimis. Po susidūrimo išlipus iš automobilio, nukentėjusioji jau taip pat buvo išlipusi ir vadino jį negražiais žodžiais. Po to atvyko medikai ir nukentėjusiąją išvežė. Sutinka su eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotomis aplinkybėmis bei su eksperto išvada, kad jis betarpiškai iki įvykio viršijo leistiną greitį. Negali paaiškinti kodėl nesugebėjo suvaldyti automobilio. Sutinka, kad padarė nukentėjusiajai žalą, tačiau dėl atlyginimo taikiai susitarti nepavyko. Iš pradžių jis savo kaltės nepripažino, nes manė, kad dėl įvykio atsakingas yra jam kliūtį kelyje sudariusio automobilio vairuotojas. Dėl šios priežasties dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiąja nesitarė, bet buvo nuvykęs į ligoninę ir domėjosi jos sveikata. Vėliau nukentėjusioji su juo bendrauti atsisakė ir liepė aiškintis su jos advokatu. Jis per tyrėjus susisiekė su L. R. advokatu, nors dėl žalos atlyginimo daugiausiai bendravo su advokato padėjėju. Nukentėjusioji prašė 20000 Lt neturtinės žalos ir pageidavo, kad jis iškart sumokėtų visą sumą, tačiau tokių pinigų jis neturi, todėl susitaikymas neįvyko. Kol kas nėra atlyginęs jokios žalos ir nežino, ar jo draudimo bendrovė atliko kokias nors išmokas nukentėjusiajai dėl šio įvykio. Negali pasakyti su kokiu žalos dydžiu sutiktų. Jo žmona nedirba, jie augina nepilnametį vaiką, todėl per mėnesį jis galėtų atlyginti tik po pora šimtų litų.
Specialisto išvada Nr. T-A 3985/09(01) nustatyta, kad įvykio metu R. D. buvo blaivus (t. 1, b.l. 67).
Apklausta teisme nukentėjusioji L. R. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tik dėl eismo įvykio, kuriame jie abu dalyvavo. Ji prieš įvykį važiavo Ukmergės gatve link miesto pusės. Vairavimo sąlygos buvo labai geros, giedra, sausa. Ji važiavo į nuokalnę ir leistino greičio neviršijo. Nors jai buvo surašytas teisės pažeidimo protokolas už greičio viršijimą šio įvykio metu, tačiau šis protokolas yra apskųstas. Važiavo ties skiriamąja ištisine linija, paskutinėje tos krypties eismo juostoje. Iki susidūrimo į kaltinamojo automobilį dėmesio neatkreipė. Viskas įvyko labai staigiai. Ji pajuto smūgį ir prarado sąmonę, o atsipeikėjusi pamatė, kad yra prispausta salono dalių, iš automobilio rūko dūmai, aplink buvo prisirinkę žmonių. Ji pradėjo judinti rankas ir kojas, o priėjęs vyriškis padėjo jai išlipti iš automobilio. Jautė stiprų skausmą šone ir rankoje, taip pat buvo sumuštas visas kūnas. Buvo priėjusi prie kaltinamojo įvykio vietoje. Vėliau pastarasis ją aplankė ligoninėje, tačiau sakė, kad yra nekaltas dėl įvykio, nurodė, jog jam sutrukdė kitas automobilis, kurio vairuotojas ir yra atsakingas už tai, kas nutiko, atlyginti žalą nesiūlė. Kadangi kaltinamasis savo kaltę neigė ir jos neatsiprašė, ji nebenorėjo su juo bendrauti ir susirado advokatą. Jai padaryta didelė neturtinė žala, nes patirtų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, bijo vairuoti, neramu dėl savo sveikatos. Turtinę žalą sudaro automobilio sugadinimas, saugojimas aikštelėje, transportavimas, jos gydymo išlaidos. Su automobiliu susijusiais klausimais rūpinosi jos vyras, nes ji pati tuo metu gydėsi. Iš draudimo bendrovės yra gavę tik pranešimus dėl to, kad įvykis tiriamas. Jokių išmokų nei iš draudimo bendrovės, nei iš kaltinamojo nėra gavusi. Gydymo išlaidas sudaro daugiausiai procedūros, o vaistų vartojo nedaug.
Specialisto išvada Nr. T-A 3997/09(01) nustatyta, kad įvykio metu L. R. buvo blaivi (t. 1, b.l. 28).
Specialisto išvada Nr. G 3287/09(01) nustatyta, kad L. R. padarytas dešinės plaštakos I delnakaulio lūžis. Sužalojimas padarytas paveikus kietu, buku daiktu prieš kreipiantis į gydymo įstaigą ir yra vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b.l. 34-35).
Ekspertas J.M.Paliulis teisme paaiškino, kad negali pasakyti kiek laiko nukentėjusioji turėjo gydytis jai nustatytą sužalojimą, nes tokie sužalojimai vieniems žmonėms gyja greičiau, kitiems – lėčiau. Nuo ilgesnio gydymosi laiko sužalojimo mastas nepasikeistų. Toks sužalojimas yra vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu nepriklausomai nuo jo realios gydymo trukmės. Ekspertai nustato konkrečius sužalojimus pagal jiems pateiktus duomenis. Šiuo atveju buvo kaulo lūžis. Spręsti klausimus dėl žalos ne jo kompetencija, bet tokia trauma pasireiškia tuo, kad ranka imobilizuota, ją skauda. Bendras kūno sumušimas yra plati sąvoka, o ne konkretus sužalojimas, todėl išvadoje jis neatsispindi. Jis nukentėjusiosios nurodomų gydymo procedūrų neatlieka, todėl negali pasakyti, kiek jos gali kainuoti. Tokios procedūros naudingos, nors galimai ir neprivalomos. Perskaičius nukentėjusiosios pateiktų kvitų (t. 1, b.l. 199) turinį, ekspertas paaiškino, kad tvarsčiai galėjo būti pirkti rankos imobilizacijai, sąnarys susijęs su traumos gydymu, todėl sąnariui skirti vaistai gali būti susiję su nukentėjusiajai padaryto sužalojimo gydymu, Xefo – vaistai nuo skausmo, Ibutop – gali būti susiję, jei buvo skirta sąnariui.
Apklaustas teisme liudytojas A. G. paaiškino, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios, tačiau matė eismo įvykį. Jis važiavo automobiliu „Audi A6“, o iš paskos už 10-15 metrų važiavo „Chrysler“ automobilis. Iš degalinės išvažiavo dar vienas automobilis ir važiuodamas skersai važiuojamosios dalies, kirto visas eismo juostas, išsitiesino bei nusuko į kairę. Šis automobilis sudarė jam kliūtį, tačiau jis spėjo pristabdyti ir apvažiuoti minėtą automobilį iš dešinės. Jei būtų tik stabdęs, nemano, kad būtų išvengęs susidūrimo. Eismo įvykį matė pro galinio vaizdo veidrodėlį. Nukentėjusiosios automobilį pastebėjo jau po susidūrimo. Įvykis kilo prieš tą vietą, kurioje kliūtį sudaręs automobilis nusuko į kairę.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad įvykio vietoje eismo nuo miesto centro kryptimi Ukmergės gatvėje yra keturios eismo juostos: pirmoji skirta sukti į dešinėje esančią degalinės teritoriją arba važiuoti link S.Nėries gatvės, antroji ir trečioji – važiuoti tiesiai, ketvirtoji – sukti į kairę jau už degalinės teritorijos. Trečioje eismo juostoje užfiksuotos dvi ištisinės lygiagrečios automobilio stabdymo žymės, prasidedančios 38,2 m atstumu iki išvažiavimo iš degalinės ir tęsiasi Ukmergės gatvėje 18,3 m atstumą, o už 2,7 m nuo šių žymių pabaigos prasideda automobilio šoninio slydimo žymės, kurios įstrižai kirsdamos trečią ir ketvirtą eismo juostas apie 17,2 m atstumą tęsiasi iki priešingos krypties eismo juostas žyminčios dvigubos ištisinės linijos, ją kerta, o ties šių pėdsakų pabaiga prie išvažiavimo iš Ukmergės g. 296 namo kiemo stovėjo apgadinti automobiliai „Chrysler Town&Country”, v.n. (duomenys neskelbtini) bei „Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 6-16).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad abu automobiliai buvo techniškai tvarkingi, neskaitant įvykio metu padarytų sugadinimų (t. 1, b.l. 17-20).
Specialisto išvada Nr. 11-519(10) nustatyta, kad tikėtina eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilio „Chrysler“ vairuotojas R. D. važiuodamas Ukmergės gatvės trečia eismo juosta nuo miesto centro ir būdamas apie 67 m atstumu nuo išvažiavimo iš „Orlen“ degalinės, sureagavo efektyviam automobilio užstabdymui. Užstabdytam automobiliui praslydus 18,3 m atstumą ir automobiliui judant apie 45 km/h greičiu, R. D. staigiai nusuko automobilį į kairę, dėl ko automobilis judėdamas ratų šoninio paslydimo režimu, išvažiavo į Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę ir, judėdamas apie 19 km/h greičiu, susidūrė su priešpriešiais link miesto centro apie 75 km/h greičiu važiavusiu automobiliu „Audi 80“, kurį vairavo L. R.. Nuo susidūrimo automobilis „Chrysler“ buvo atblokštas atgal į padėtį, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio, o automobilis „Audi 80“ slinkdamas į priekį ir sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, sustojo skersai Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies. Automobilio „Chrysler“ vairuotojas R. D. prieš stabdymą važiavo apie 80 km/h greičiu. Automobilis „Chrysler“ ratų šoninio praslydimo režimu link Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies kairės pusės pradėjo judėti 45 km/h greičiu, o su automobiliu „Audi 80“ susidūrė judėdamas apie 19 km/h greičiu. Automobilio „Audi 80“ vairuotoja L. R. prieš susidūrimą su automobiliu „Chrysler“ važiavo apie 75 km/h greičiu. Tuo momentu, kada automobilis „Chrysler“ pradėjo įvažinėti į Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, automobilis „Audi 80“ važiuojant nustatytu apie 75 km/h greičiu, nuo susidūrimo vietos buvo apie 31,5 m atstumu. L. R. važiuodama kelio ruože leistinu maksimaliu 60 km/h greičiu, kaip ir nustatytu 75 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Automobilio „Chrysler“ vairuotojas R. D. važiuodamas nustatytu 80 km/h greičiu, tuo labiau leistinu maksimaliu 60 km/h greičiu ir reaguodamas automobilio efektyviam stabdymui, kada iki išvažiavimo iš degalinės „Orlen“ buvo apie 66 m, turėjo techninę galimybę visiškai sustabdyti automobilį iki išvažiavimo, iš kurio išvažiavęs nenustatytas automobilis nedavė vairuotojui R. D. kelio ir tokiu būdu susidūrimas su išvažiavusiu automobiliu nebūtų įvykęs. Automobilio „Chrysler“ vairuotojas R. D. privalėjo važiuoti nedidesniu kaip 60 km/h greičiu, o atsiradus eismo juostoje kliūčiai – iš degalinės išvažiavusiam automobiliui – privalėjo laiku mažinti automobilio judėjimo greitį arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Automobilio „Audi 80“ vairuotoja L. R. privalėjo taip pat važiuoti ne didesniu kaip 60 km/h greičiu, o iškilus eismo saugumo grėsmei – priešpriešiais važiavusiam automobiliui pradėjus judėti link jos automobilio judėjimo juostos – laiku efektyviai stabdyti automobilį. Automobilio „Chrysler“ vairuotojo R. D. veiksmai – važiuodamas apie 80 km/h greičiu susidariusioje kelio eismo situacijoje nusuko automobilį į Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, kur pastarasis sudarė neišvengiamą kliūtį automobiliui „Audi 80“, kurį vairavo L. R. – techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b.l. 59-66).
Teisme apklausta liudytoja L. D. paaiškino, kad R. D. yra jos vyras. Jis vienintelis dirba šeimoje, todėl jam netekus darbo, jie negalėtų atlyginti žalos. Ji su vyru santuokoje gyvena 9 metus, nesipyksta, gyvena kartu su vyro motina pastarosios bute. Ji šeimoje turi vyrui pakankamą autoritetą, pati nėra bausta ar teista, registruojasi darbo biržoje, todėl prašo perduoti R. D. pagal laidavimą jos atsakomybei ir nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleisti. Jų šeima neturi nekilnojamojo turto, bet turi 4 automobilius, vienas iš kurių jau nebevažiuojantis.
Teisme apklaustas liudytojas V. D. paaiškino, kad R. D. yra jo sūnus. Judviejų santykiai labai geri, jie dažnai matosi, nes gyvena netoliese, todėl mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką ir prašo R. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti jį pagal laidavimą jo (V. D.) atsakomybei. Jis pats šiuo metu gyvena antroje santuokoje su žmona, o sūnus gyvena kartu su jo pirmąja žmona. Dirba autoservise ir įgijo du automobilius, kurie yra užrašyti sūnaus vardu. Pats, kiek pamena, nėra baustas, ketina pagal savo galimybes sūnui padėti atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. D. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta L. R. sveikata. Pats kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką, nurodė, kad galimai viršijo leistiną greitį, kelyje atsiradus kliūčiai – kelią užkirtus išvažiavusiam automobiliui,- savo vairuojamą automobilį bandė stabdyti, po to – apvažiuoti kliūtį, tačiau automobilio nebesuvaldė ir išslydo į priešingos krypties eismo juostą, kurioje susidūrė su nukentėjusiosios vairuotu automobiliu. Ginčo dėl esminių įvykio aplinkybių byloje nėra, šias aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir teisme apklausto liudytojo A. G. parodymai, nukentėjusiosios parodymai dėl automobilių susidūrimo momento ir vietos, eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, specialisto išvada Nr. 11-519(10). Byloje yra nustatyta, kad R. D. pažeidė KET 9, 133 ir 134 punktus, nes nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad vairuodamas nekeltų grėsmės eismo ir jo dalyvių bei kitų asmenų saugumui, viršijo leistiną maksimalų greitį ir važiavo nesaugiu greičiu, dėl ko kelyje atsiradus numatomai kliūčiai – kitam ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, nesugebėjo savo vairuojamo automobilio laiku sustabdyti ar kliūties saugiai apvažiuoti, automobilio nesuvaldė ir juo išslydo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su nukentėjusiosios vairuotu automobiliu. Kaltinamasis šių pažeidimų neginčijo. Veika padaryta esant nusikalstamam pasitikėjimui, t.y. R. D. vairuodamas pavojingai – pasirinkdamas greitį, kuris buvo nesaugus ir didesnis nei tame kelio ruože leistinas didžiausias greitis, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų eismo ir jo dalyvių bei kitų žmonių saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti neigiamų pasekmių. Nors specialisto išvada Nr. 11-519(10) nustatyta, kad nukentėjusioji taip pat galimai pažeidė KET reikalavimus ir iki susidūrimo važiavo viršydama leistiną maksimalų greitį, tačiau pažymėtina, kad toks KET pažeidimas nesudaro priežastinio ryšio su kilusiu eismo įvykiu, nes L. R. važiavo tiesiai, kitų transporto priemonių judėjimo trajektorijų nekirto ir niekam nesudarė kliūties. Minėta specialisto išvada nustatyta, kad net ir važiuodama leistinu maksimaliu greičiu ir laiku pradėjusi stabdyti, nukentėjusioji kilusio eismo įvykio situacijoje nebūtų turėjusi techninės galimybės išvengti susidūrimo su į jos važiavimo krypties eismo juostą išslydusiu R. D. vairuojamu automobiliu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kilęs eismo įvykis yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su R. D. padarytais KET pažeidimais, o L. R. galimai padarytas KET pažeidimas eismo įvykio kilimo neįtakojo. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajai L. R. eismo įvykio metu padarytas sužalojimas vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kilus šioms pasekmėms, R. D. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
L. R. byloje atsakovams R. D. ir UADB „Industrijos garantas“ pareiškė ieškinį 6332,56 Lt turtinei ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškiniu prašoma priteisti turtinę žalą, kurią sudaro 4861 Lt nepataisomai sugadinto automobilio likutinė vertė, 1022,10 Lt už automobilio transportavimą ir saugojimą bei 449,46 Lt dydžio dėl sveikatos susigrąžinimo patirtos išlaidos. UABD „Industrijos garantas“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl civilinio ieškinio, kuriais dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai pripažįsta reikalavimus dėl likutinės automobilio vertės bei automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų priteisimo, taip pat pripažįsta 31,98 Lt dydžio gydymo išlaidas, kurioms pagrįsti yra pateikti gydytojo paskyrimai/receptai. Su likusia prašoma priteisti gydymo išlaidų suma – 405,38 Lt, civilinis atsakovas nesutinka, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų, jog šios išlaidos sietinos su eismo įvykio pasekmių nukentėjusiosios sveikatai šalinimu. Su civiliniu ieškiniu yra pateikti kasos čekiai bei kasos pajamų orderiai, patvirtinantys visas prašomas priteisti 449,46 Lt dydžio gydymosi išlaidas (t. 1, b.l. 199-206). Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J.M.Paliulis patvirtino, kad nukentėjusiajai taikytos procedūros galimai nebuvo privalomos gydant jai padarytus sužalojimus, tačiau pagreitina gijimą. Ekspertas taip pat pripažino, kad kasos čekiuose nurodytos medicinos prekės yra susiję su tokios traumos, kurią patyrė nukentėjusioji, gydymu. Atsižvelgdamas į eksperto paaiškinimus bei tai, kad pateikti kasos čekiai ir kasos pajamų orderiai yra datuoti tuo laikotarpiu, kuriuo L. R. buvo nedarbinga ir gydėsi eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, nėra nustatyta, kad ji būtų patyrusi kitų traumų ar turėjusi su eismo įvykiu nesusijusių sveikatos sutrikimų, teismas pripažįsta, kad visa prašoma priteisti su sveikatos atstatymu susijusių išlaidų suma – 449,46 Lt, yra pagrįsta ir sietina su šioje byloje nustatyto eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo gydymu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai. Eismo įvykio metu R. D. buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę UADB „Investicijos garantas“. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nuostatas, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. To paties įstatymo 13 str. 2 d. nustato, kad jei atsakingam draudikui išmokėjus išmoką, atlyginama ne visa nukentėjusiajam padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, likusią žalos dalį turi atlyginti kaltininkas. L. R. pareikštas reikalavimas dėl 6332,56 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, prašoma priteisti suma neviršija įstatymo nustatytos draudimo sumos dėl žalos turtui ir asmeniui dydžių, todėl turtinė žala yra priteistina iš atsakingo draudiko – UADB „Industrijos garantas“.
Neabejotina, kad L. R. įvykio metu patyrė ir neturtinę žalą, nes ji nukentėjo dėl R. D. padarytos nusikalstamos veikos. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamojo padaryti grubūs KET pažeidimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajai L. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Patirti sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus, skausmą, gydymosi laikotarpiu sumažino jos bendravimo galimybes, galimybę dirbti. Be to, sveikatos sutrikdymo atveju, asmuo pasekmes vertina ne tik dabarties, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip patirti sužalojimai paveiks sveikatą ateityje. Be minėtų aplinkybių teismas įvertina ir tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta automobilio, t.y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį ir teisės aktai, ir bendrieji moralės principai įpareigoja būti ypač atidų. Teismas sutinka, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai bei išgąstis sukėlė nukentėjusiajai neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau konstatuotina, kad pagal patirtų sužalojimų mastą ir jų pavojingumą sveikatai, L. R. prašoma neturtinės žalos suma yra per didelė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę – nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, padarytos turtinės žalos dydį – nukentėjusiajai padaryta gana didelė turtinė žala nepataisomai sugadinus jos automobilį. Teismas mano, jog atsiradusių pasekmių dydžiui įtakos turėjo ir neatsargus pačios nukentėjusiosios elgesys – ji, vairuodama transporto priemonę, viršijo tame kelio ruože leistiną greitį, pažeidė KET reikalavimus (šis faktas konstatuotas 2010-10-15 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK administracinio teisės pažeidimo nutarimu Nr. M 297614). Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas L. R. patirtą neturtinę žalą įvertina 8000 Lt. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nuostatas, maksimali dėl vieno eismo įvykio atsiradusio neturtinės žalos suma, kurią atlygina atsakinga draudimo bendrovė, yra 1000 eurų. To paties įstatymo 13 str. 2 d. nustato, kad jei atsakingam draudikui išmokėjus išmoką, atlyginama ne visa nukentėjusiajam padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, likusią žalos dalį turi atlyginti kaltininkas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas iš UADB „Industrijos garantas“ priteisia 3452,80 Lt (1000 eurų) neturtinės žalos, o iš R. D. priteistina likusi dalis – 4547,20 Lt neturtinės žalos.
Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamojo tėvas V. D. ir sutuoktinė L. D. pateikė teismui prašymus perduoti R. D. jų atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 str. 2 d. nustatytos būtinos sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Viena šių sąlygų yra bent dalies padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas šią žalą atlyginti. Ši sąlyga nėra įvykdyta. Pats kaltinamasis pripažino, kad nėra atlyginęs net ir dalies žalos nukentėjusiajai ir dėl žalos atlyginimo su ja jokio susitarimo nesudaręs. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiojo L. R.. Kadangi nėra vienos iš būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas šio klausimo nesprendžia.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau nėra teistas, padarė neatsargų nusikaltimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. D. turtinio pobūdžio bausmę – baudą.
L. R. prašė priteisti 6987,75 Lt dydžio išlaidas advokato darbui apmokėti. Pateikta PVM sąskaita – faktūra CTX Nr. 458 patvirtina, jog nukentėjusioji tokio dydžio pinigų sumą sumokėjo paslaugas teikusiai advokatų kontorai. Tačiau iš pateiktos atliktų teisinių paslaugų išklotinės matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos, susijusios su jos atstovavimu šioje baudžiamojoje byloje, sudaro 4025 Lt., o kitos išlaidos buvo susijusios su jos interesų gynimu jai iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to teismas mano, jog atsižvelgiant į teisiamojo turtinę padėtį – jis yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, jo atlyginimas artimas vidutinei mėnesinei algai, žmona yra bedarbė, augina mažametį sūnų, jam skirtina turtinio pobūdžio bausmė, iš jo priteistinos nukentėjusiosios advokato darbo apmokėjimo išlaidos mažintinos iki 2000 litų (BPK 106 straipsnio antroji dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.
Kardomosios priemonės nekeisti.
Iš dalies tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš UADB „Industrijos garantas“ 6332,56 Lt L. R. padarytai turtinei žalai atlyginti ir 3452,80 Lt jai padarytai neturtinei žalai atlyginti, o iš R. D. priteisti 4547,20 Lt L. R. padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Iš R. D. priteisti 2000 Lt L. R. jos patirtoms teisinio atstovavimo byloje išlaidoms atlyginti.
R. D. paskirtą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą jam priklausančioms trims transporto priemonėms ir dviejose banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms palikti galioti iki bus atlyginta šiuo nuosprendžiu iš R. D. priteista neturtinės žalos dalis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.