Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „KCB investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. kovo 23 d. nutarties, kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus AB PAREX banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius AB PAREX bankas 2010-03-22 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu išieškoti iš skolininko UAB „KCB investicijos“ 3 098 739,65 Lt negrąžinto kredito, 34131 Lt palūkanų, 509 981,33 Lt delspinigių, 130 Lt žyminio mokesčio iš kreditoriui hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto nekilnojamojo turto – 2,92 ha, 2,72 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 0,8 ha, 0,48 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių UAB „KCB investicijos“. Nurodė, kad skolininkas UAB „KCB investicijos“ ir kreditorius AB PAREX bankas 2007-05-08 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui 3 100 000 Lt kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti. Kadangi skolininkas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, jis 2009-09-07 nutraukė kreditavimo sutartį, tačiau skolininkas iki nustatyto termino (2009-08-26) prievolės grąžinti kreditą neįvykdė, jo skola 2009-09-14 sudarė 3 642 981,98 Lt, iš kurių 3 098 739,65 Lt negrąžinto kredito, 34131 Lt palūkanų, 509 981,33 Lt delspinigių, 130 Lt žyminio mokesčio.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. kovo 23 d. nutartimi areštavo skolininkui UAB „KCB investicijos“ nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus - 22,92 ha, 2,72 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 0,8 ha, 0,48 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeisto daikto savininkui jais disponuoti, išaiškino įkeisto daikto savininkui, kad areštavus įkeistus daiktus, jis neteko teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę, įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką), kad negrąžinus skolos, t. y. 3 098 739,65 Lt negrąžinto kredito, 34131 Lt palūkanų, 509 981,33 Lt delspinigių, 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš viso - 3 642 981,98 Lt, per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) dienos, kreditorius ne vėliau per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Nustatė, kad skolininkas UAB „KCB investicijos“, įkeisdamas jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, užtikrino kreditoriui AB PAREX bankui kredito pagal 2007-05-08 kredito sutartį Nr. KC/648 grąžinimą iki 2010-05-07 (hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-05-22 įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje). Kadangi kreditorius AB PAREX bankas nurodė, jog prievolė grąžinti paskolą dalimis ir nustatytais terminais, nėra vykdoma, skola sudaro 3 098 739,65 Lt negrąžinto kredito, 34131 Lt palūkanų, 509 981,33 Lt delspinigių, kreditorius pateikė duomenis, jog jis siuntė įspėjimus skolininkui, dokumentus, patvirtinančius pranešimų, įspėjimų siuntimą, hipotekos skyriaus teisėja areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 4.174 str. 1 d., 4.180 str., 4.192 str. 1 d., 2 d., CPK 558 str. 1 d., areštavo hipotekos sutartimi įkeistus 22,92 ha, 2,72 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 0,8 ha, 0,48 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką UAB „KCB investicijos“, kad negrąžinus skolos, delspinigių, žyminio mokesčio išlaidų, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. CK 4.180 str. nustato, kad jungtinė hipoteka – kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius AB PAREX bankas ir skolininkas UAB „KCB investicijos“ 2007-05-08 sudarė kreditavimo sutartį Nr.KS/648, pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui UAB „KCB investicijos“ 3 100 000 Lt kreditą. Skolininkas UAB „KCB investicijos“ šia sutartimi įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2010-05-07. Kreditavimo sutarties 5.3 p. už naudojimąsi kreditu skolininkas įsipareigojo mokėti bankui palūkanas, nurodytas sutarties specialiosios dalies 3 d., palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito ar jo dalies suteikimo dieną (įskaitytinai) iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos bei mokamos nuo negrąžintos kredito dalies. Kreditavimo sutarties 5.7 p. skolininkas laiku negrąžinęs kredito ar jo dalies, nesumokėjęs palūkanų ar kitų mokėjimų, priklausančių pagal sutartį, įsipareigojo mokėti 0,09 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos ar teismo sprendimo/nutarties dėl išieškojimo visiško įvykdymo dienos (b. l. 59-61, 62-68). Skolininkas, užtikrindamas 2007-05-08 kreditavimo sutartimi su visais esamais ir būsimais pakeitimais bei papildymais prie jos prievolės įvykdymą, įkeitė skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. 22,92 ha, 2,72 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 0,8 ha, 0,48 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 2007-05-18 buvo sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (b. l. 69-72). Kreditorius 2009-06-12, 2009-07-21 įspėjo skolininką dėl prisiimtų prievolių nevykdymo, 2009-08-10 įspėjimu skolininkui UAB „KCB investicijos“ ir laiduotojui G. B. V. nurodė, kad skolininkas 2009-08-10 yra skolingas 57887,94 Lt pagal sutartinius įsipareigojimus, prašė iki 2009-08-25 šį įsiskolinimą padengti, nurodė, jog skolininko įsipareigojimų nevykdymas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį (b. l. 73, 75, 76, 77). Kreditorius 2009-09-07 informavo skolininką UAB „KCB investicijos“ ir laiduotoją G. B. V., kad skolininkui nevykdant kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. negrąžinant kredito, nemokant palūkanų ir delspinigių, nereaguojant į banko pranešimus, kreditorius 2009-09-07 vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 78, 79). Kreditorius AB PAREX bankas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriui pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos, palūkanų, delspinigių išieškojimo ir prašė išieškoti iš areštuoto įkeisto nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio skolininkui UAB „KCB investicijos“, nes skolininkas 2010-03-19 liko skolingas kreditoriui 3 098 739,65 Lt negrąžinto kredito sumos, 34131 Lt palūkanų, 509 981,33 Lt delspinigių. Duomenys, kad kreditoriui yra sumokėta paskola, palūkanos, delspinigiai, nepateikti, o CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, todėl darytina išvada, kad kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d.).

CPK 558 str. numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 str. 1 d. numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. CPK 558 str. 1 d. nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-103/2008). Taigi kreditorius AB PAREX bankas pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal CPK 558 str. 1 d., o hipotekos teisėja pagrįstai 2010-03-23 nutartimi areštavo įkeistą skolininko turtą, įspėjo skolininką, kad negrąžinus skolos per 1 mėn. nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.

Skolininkas UAB „KCB investicijos“ atskirąjį skundą grindžia tuo, kad areštuodama įkeistą turtą Hipotekos skyriaus teisėja turėjo vadovautis taip pačiais principais ir taisyklėmis, kurios yra taikomos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nepagrįstai buvo areštuotas visas 7 000 000 Lt vertės įkeistas turtas, papildomai 1 000 000 Lt vertės laiduotojo turtas, neatsižvelgta į tai, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas yra išieškoti iš jo 3 642 981,98 Lt skolą, kad kiekvienas iš areštuotų sklypų gali būti parduodamas iš varžytynių kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kad jis nesutinka su 509 981,33 Lt delspinigių išieškojimu iš įkeisto turto, nes kreditavimo sutartyje nustatyti 0,09 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, kad Vilniaus apygardos teisme yra pareikštas ieškinys dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, todėl kreditoriui išvaržius nekilnojamąjį turtą būsimas teismo sprendimo įvykdymas pasidarys nebeįmanomu. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Kaip nustatyta aukščiau, hipotekos lakštu užtikrinant prievolės įvykdymą pagal 2007-05-08 kreditavimo sutartimi su visais esamais ir būsimais pakeitimais bei papildymais prie jos buvo įkeisti 4 skolininkui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą, yra jungtinė hipoteka (CK 4.180 str.). Esant jungtinei hipotekai kreditorius turi pateikti pareiškimą dėl išieškojimo nukreipimo į visą viena įkeitimo sutartimi įkeistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-137/2007). Dėl to nepripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentai, jog skundžiama nutartimi neteisėtai buvo areštuoti visi hipotekos sutartimi įkeisti daiktai, neatsižvelgiant į įkeistų daiktų vertę ir pareikšto reikalavimo dydį, kad buvo areštuoti didesnės vertės turtas, kad turėjo būti laikomasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 4.194 str., reglamentuojantį jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimą, įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Įkeistų daiktų savininko teises vykdymo proceso metu saugo CK 4.194 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų viešose varžytynėse parduoti galima tik tiek, kiek reikia hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. CPK 542 str. 1 d. nustatyta, kad prašymus ir pareiškimus dėl iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka nagrinėja hipotekos teisėjas, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra suformavęs praktiką, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Tai reiškia, kad ginčas dėl kreditavimo sutartyje nustatytų delspinigių sumažinimo, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Pažymėtina, kad prievolės, užtikrintos jungtine hipoteka, įvykdymas yra įstatymo nurodomas vieno įsipareigojimo įvykdymas. Tačiau jis apima ne tik kredito grąžinimą, bet ir visus su kredito grąžinimu susijusius mokėjimus. Šie mokėjimai (delspinigiai, palūkanos) nėra atskiri įsipareigojimai, jie išplaukia iš kredito grąžinimo, yra glaudžiai su juo susiję ir laikytini tuo pačiu įsipareigojimu. Dėl to hipotekos teisėja pagrįstai priėmusi kreditoriaus prašymą, patikrinusi, jog egzistuoja visos CK ir CPK numatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, nustačiusi, jog šalys kreditavimo sutartimi buvo sutarusios dėl skolininkui priklausančio turto įkeitimo, kreditorius prašyme priverstinai išieškoti skolą nurodė, kad skolininkas nesumokėjo reikalaujamos kredito sumos, palūkanų, delspinigių nutarė priverstinai išieškoti iš skolininko kreditoriui kreditoriaus pakartotiniame prašyme nurodytą sumą, areštuojant skolininkui nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus.

Tai, kad skolininkas UAB „KCB investicijos“ kreipėsi į teismą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kad kreditorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 1 000 000 Lt dydžio skolos priteisimo iš skolininko UAB „KCB investicijos“ laiduotojo pagal kreditavimo sutartį G. B. V., neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad hipotekos teisėja pagrįstai nutartyje nurodė, kad iš skolininko turi būti išieškota skola su delspinigiais, palūkanomis, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus skolininko atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš UAB „KCB investicijos“ į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „KCB investicijos“ 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.