Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. ir nukentėjusiojo A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015-03-06. Į bausmės laiką L. M. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-11-07 iki nuosprendžio paskelbimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. M., tačiau nuosprendis šioje dalyje neskųstas.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys 985 Lt (285,28 Eur) turtinei žalai atlyginti tenkintas ir jam priteista solidariai 285,28 Eur iš L. M. ir R. M., o šiam neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų žalai atlyginti, žalą nutarta išieškoti subsidiariai iš O. M..

Nuosprendžiu nuspręsta automobilio VW Golf kėbulą sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. nuteistas už tai, kad jis, kartu su R. M., 2013 m. lapkričio 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 1.00 val., veikdami kartu, pagrobė A. S. priklausantį 700 Lt vertės automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį ties (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 300 Lt vertės vandens siurblys, 130 Lt vertės grąžtas žemei gręžti, 200 Lt vertės aliumininiai ramentai, 28 Lt vertės rankinis pjūklas, 40 Lt vertės mašinos bagažinė, 40 Lt vertės 2 vnt. medžio pjovimo diskų, 30 Lt vertės invalido lazdos, 35 Lt vertės invalido metaliniai ramentai, 17 Lt vertės rankinė automobilio pompa, 20 Lt vertės kojinė automobilio pompa, 8 Lt vertės avarinis ženklas, 15 Lt vertės tempimo lynas, 8 Lt vertės vaistinėlė, 10 Lt vertės gesintuvas, 30 Lt vertės papildomas atsarginis ratas, 40 Lt vertės įvairių raktų krepšys, 2 vnt.30 Lt vertėsdomkratai,10 Lt vertės elektrolito matuoklis, 65 Lt vertės barzdaskutė, viso pagrobė svetimo, A. S. priklausančio turto už 1756 Lt.

Be to, L. M. nuteistas už tai, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent:

jis nuo 2013 m. lapkričio 2 d., 18 val. iki 2013 m. lapkričio 3 d., 7 val., prašydamas ir pažadėdamas už atliktą veiką atlygį, žinodamas, kad R. M. yra nepilnametis, įtraukė vaiką R. M., gim. (duomenys neskelbtini), į nusikalstamą veiką – A. S. priklausančio automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio ties (duomenys neskelbtini), vagystę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. prašo jį išteisinti. Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas atsižvelgiant į vieno asmens parodymus - nepilnamečio R. M., kuris pats suplanavo ir įvykdė nusikaltimą pasinaudodamas jo (L. M.) pasitikėjimu. Nurodo, kad jo santykiai su motina nėra geri, jis su ja nebendrauja ir motina įtakojo tai, kad R. M. jį apkalbėtų. Nuteistasis akcentuoja neigiamą R. M. charakteristiką, pažymi, kad R. M. vėl padarė nusikaltimą, kas pasak, nuteistojo rodo, jog R. M. yra linkęs nusikalsti.

Teigia, kad R. M. pas jį atėjo 2013-11-03 apie pusę dviejų nakties ir pakvietė jį pasižiūrėti, kokią jis (R. M.) turi mašiną, tada jie nuėjo prie kelio ir pamatė mašiną, o paklausus iš kur R. M. ją gavo, R. M. pasakė, kad jam ją davė draugas, paprašė jį nuvežti į Gruzdžius, nuteistasis jį nuvežė ir paliko su visu automobiliu. Teigia, kad jis pasitikėjo R. M. ir dėl to labai gailisi. Taip pat teigia, kad dėl automobilio skambino tik dėl to, kad to paprašė R. M. ir pardavęs automobilį jis pinigus atidavė R. M. ir daugiau R. M. nematė. Nurodo, kad visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nurodo, kad teismas neiškvietė jo ir jo gynėjo prašomų liudytojų – A. M. ir G. I., kurie galėjo patvirtinti jo nekaltumą.

Atsižvelgdamas į skunde išdėstytus motyvus, nuteistasis tvirtina, kad nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai įvertinus surinktus įrodymus, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. S. nesutinka su teismo sprendimu sunaikinti automobilio VW GOLF kėbulą ir prašo jį grąžinti bei sumažinti grąžinamo kėbulo verte jam priteistą civilinį ieškinį. Nurodo, kad jis nori atsiimti jo automobilio kėbulą, nesupranta, kodėl priimtas sprendimas sunaikinti jam nuosavybes teise priklausantį daiktą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis prašė jo prašymą tenkinti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto L. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 159 str.

Pažymima, jog Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą - vagystę. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu kaltininkas suvokia, jog grobia kitam asmeniui priklausantį turtą ir veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius – neteisėtą svetimo turto užvaldymą, ir jų nori.

Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo ties (duomenys neskelbtini), pagrobė abu nuteistieji, t.y. L. ir R. M.. Automobilis nuosavybės teise priklausė A. S.. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, minėtas automobilis buvo rakinamas raktu, jame signalizacija įrengta nebuvo. Nuteistasis R. M. teismui parodė, kad automobilis buvo neužrakintas, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo užrakintas, jie jį užvedė rakteliu, kurį su savimi iš anksčiau turėjo L. M.. Be to, R. M. ikiteisminio tyrimo bei apklausimas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad automobilį pagrobti sugalvojo L. M., jis jau buvo ir nužiūrėjęs automobilį iš anksčiau, jis L. M. palieptas nustūmė automobilį iki darželio, po ko L. M. sėdo prie vairo, jis į keleivio vietą, važiavo į G., nuvažiavo prie buvusio L. M. buto, ten iškrovė automobilyje rastus daiktus, paskui važiavo į M. kaimą pas L. M. draugės seserį, į S. pas buvusią L. M. draugę Liną, po to į Š. pas pusbrolius, po to grįžo į Š., automobilį paliko prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, L. M. jam davė tik du litus, o daugiau jokių pinigų nedavė, nežino, ką brolis darė su automobiliu (1 t., 136-137, 148-149 b. l., 2 t., 125-126 b. l., 3 t., 59-60 b. l.).

Ir nors nuteistasis L. M. neigia savo kaltę, tvirtindamas, kad brolis R. M. jį apkalba, tačiau R. M. parodymai detaliai sutampa su liudytojų Ž. Š., G. K., R. A. teisminio nagrinėjimo metu duotais ir J. R. teisminio nagrinėjimo metu pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas Ž. Š. parodė, kad jam automobilį VW Golf pardavė būtent L. M., pasakė, kad automobilis yra išregistruotas. Liudytojas G. K. parodė, kad maždaug 2013 m. rudenį pas jį į kiemą buvo atvažiavęs sūnėnas L. M., kuris pasakė, kad nusipirko automobilį sau, apie brolį jis nieko nesakė, nematė, kad R. M. būtų važinėjęs minėtu automobiliu, Roko tomis dienomis pas jį nebuvo, iš išmestų daiktų L. M. jam leido pasiimti kai kuriuos daiktus, L. M. mašina naudojosi 2 dienas, paskui pardavė, paimtus daiktus jis atidavė kriminalistams. Liudytojas R. A. teismui parodė, kad matė, kaip L. M. nuiminėjo numerius nuo automobilio VW Golf, tai galėjo būti apie 2013-11-04, L. M. jam pasakė, kad numeriai nereikalingi, nes nėra automobilio dokumentų, tą pačią dieną matė pakrautą automobilį ant tralo, prie kurio buvo L. M. ir Ž. Š., prieš tai buvo matęs, kaip L. M. važinėjo minėtu automobiliu, parodė, kad daiktai prie namo kampo atsirado L. M. parsivarius automobilį (3 t., 58, 59 b. l.).

2013-11-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas Ž. Š. atpažįsta L. M. kaip asmenį, pardavusį jam automobilį VW Golf (1 t., 68-71 b. l.).

2013-12-20 tarnybiniame pranešime užfiksuotai, jog išanalizavus gautas telefonų išklotines nustatyta, kad R. M. neskambino Ž. Š., o užfiksuotas tarpusavio ryšys tarp Ž. Š. ir L. M. (1 t., 75 b. l.).

Nors apeliantas neigia vogęs automobilį ir tvirtina, kad dėl vagystės kaltas tik R. M., kuris jį apkalba, tačiau kolegija sprendžia, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo R. M. ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs bei vienodi ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Pagrindą tikėti nuteistuoju R. M. bei tomis aplinkybėmis, jog L. M. organizavo automobilio pagrobimą į vagystę įtraukdamas ir R. M. sudaro ir tai, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad po vagystės automobiliu kelias dienas naudojosi tik L. M. aplinkiniams tvirtindamas, kad automobilį nusipirko, L. M. leido kitiems asmenims imti nukentėjusiojo daiktus, rastus automobilyje, L. M. tarėsi dėl automobilio pardavimo, automobilio pirkėjas jam sumokėjo pinigus.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad L. M. kartu su R. M. 2013 m. lapkričio 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 1.00 val., pagrobė A. S. priklausantį 700 Lt vertės automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį ties (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nukentėjusiajam priklausantys daiktai ir L. M. į šį nusikaltimą įtraukė vaiką, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį, o apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nusikaltimų jis nedarė, paneigia byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis A. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu sunaikinti jam priklausančio automobilio VW Golf kėbulą, skundu apygardos teismui prašo automobilio kėbulą jam grąžinti. BPK 94 str. 4 d. numato, kad priimant nuosprendį teismas gali daiktus, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinti arba gali atiduoti suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. S. prašo, jog jam būtų grąžintas automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo Šiaulių AVPK areštinės kieme, kėbulas apeliacinis teismas sprendžia, kad kėbulas turi būti grąžintas nukentėjusiajam. Dėl priteisto civilinio ieškinio sumažinimo grąžinamo kėbulo verte teismas sprendžia, kad priteisto civilinio ieškinio dydis nemažinamas, kadangi byloje pripažinta, jog automobilio kėbulas yra bevertis ir buvo saugomas tik kaip daiktas, turintis reikšmę nusikalstamai veikai tirti. Apylinkės teismui neteisingai išsprendus daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, klausimą, 2015-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį ir A. S. grąžinti automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo Šiaulių AVPK areštinės kieme, kėbulą.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.