Utenos apylinkės teismo sprendimas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė 2014 m. gegužės 24 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1495310 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 868,86 Eur vartojimo kreditą 690 dienų terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti pradinei kreditorei kreditą, taip pat mokėti palūkanas, netesybas ir kitas Sutartyje numatytas sumas. Pradinė kreditorė 2016 m. lapkričio 28 d. gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartimi perleido B2Kapital, SIA visas reikalavimo teises į atsakovės skolą pagal paskolos sutartį, o B2Kapital, SIA, 2020 m. kovo 1 d. skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PR-20-220 ir jos priedu atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę pagal 2014 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį. Atsakovei netinkamai vykdant Sutartį, paskolos sutartis buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Be to, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011), todėl laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CPK 6.873 straipsnis). Akcentuotina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, taip pat netinkamas įvykdymas, įvykdymo termino praleidimas (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovei Sutartyje nurodyto dydžio kreditą (viso suteikta 3 000 Lt (868,86 Eur), 53,87 Eur (186,00 Lt) buvo skirti turimos paskolos pagal sutartį Nr. 1494743, įsipareigojimams įvykdyti, pervesta suma sudarė 2 814 Lt (814,99 Eur)), tačiau atsakovė Sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė ieškiniu reiškiamų reikalavimų neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti negrąžintą kreditą tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 814,70 Eur negrąžinto kredito suma ir 557,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 papunktis; CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CPK 6.873 straipsnis).

CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1. punkte nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos ir/ar nesumoka paskolos palūkanų iki Paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 proc. dydžio palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos Paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų Paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šios Palūkanos už piniginių prievolių termino praleidimą yra laikomos minimaliais Paskolos davėjo nuostoliais.