- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2419-273/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Pareiškėjas
- A. Š., I. Š.
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. ir I. Š. pareiškimą tretiesiems asmenims antstoliams N. A., R. M. ir A. Š., BIGBANK AS filialui, UAB „Ekologiški vandenys“, „Swedbank“, AB, AB SEB bankui, AB „Citadele“ bankui, bankrutavusiai AB bankui SNORAS, AB VIASAT, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, UAB „Sergel“, UAB Ūkio banko lizingas, UAB „Kėdainių vandenys“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, G. N. ir J. M., dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėjai A. Š. ir I. Š. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratorium paskirti UAB „Lexuna“ ( t.1, b. l. 1-6). Nurodė, kad pareiškėja kartu su savo seserimi, trečiuoju asmeniu J. M., 2003 m. mirus judviejų mamai, paveldėjo namą, esantį (DUOMENYS NESKELBTINI), kuriame pareiškėja gyveno nuo gimimo. Kadangi namas buvo avarinės būklės, paveldėjus šį būstą ir pareiškėjams gyvenant jame, nusprendė atlikti šio namo rekonstrukciją. Dėl šios priežasties jie kreipėsi į kredito įstaigas, kad šios suteiktų finansavimą namo rekonstrukcijai, gerbūvio sutvarkymui ir pan. Tuo metu abu pareiškėjai turėjo nuolatinius darbus ir gaudavo nuolatines pajamas. Gavę kreditus, juos naudojo pagal paskirtį, t. y. pagerino būsto kokybę ir pan. Pradžioje jie laiku vykdė prisiimtus įsipareigojimus, tačiau, prasidėjus ekonominei krizei, jų padėtis pasikeitė iš esmės: 2009 m. sausio mėn. pareiškėjas neteko turėto darbo ir pajamų šaltinio, dirbo vien sezoninius ir trumpalaikius darbus, pareiškėjai, dirbančiai (duomenys neskelbtini), 2009 m. dėl įsivyravusios ekonominės krizės alga buvo sumažinta beveik du kartus, nustota mokėti priedus prie darbo užmokesčio švenčių progomis. Pareiškėjų finansinei padėčiai pasikeitus iš esmės ir tinkamai nebevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, jų padėtį dar pradėjo bloginti bei įsiskolinimus nuolat didinti ir augančios „Swedbank“, AB palūkanos, didėjantys mokesčiai, maisto kainos. Šiai dienai susidariusi įsiskolinimų kreditoriams suma yra per didelė, kad per protingą laiko tarpą jie turėtų galimybę ją grąžinti. Jų bendra skola kreditoriams yra 172 371,98 Lt ir visų skolų mokėjimo terminai jau yra suėję. Nurodė, kad prievoliniai įsipareigojimai buvo prisiimami abiejų sutuoktinių interesams tenkinti, todėl nesant sudarytos povedybinės sutarties, abu pareiškėjai yra solidariai atsakingi už šių prievolių vykdymą. Nurodė, kad per pastarųjų trejų metų laikotarpį jie nesudarė jokių kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių ir nėra atlikę kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningi, ar kurių pasėkoje atsirado skola ir jie tapo nemokūs. Pareiškėjos mėnesio pajamos šiuo metu sudaro vidutiniškai 1973,10 Lt, o pareiškėjas jokių pajamų neturi, nes nuo 2004-01-20 yra registruotas darbo biržoje. Individualia veikla ar ūkininkavimu nesiverčia. Gaunamų pajamų vos pakanka būstui išlaikyti ir patenkinti būtinuosius poreikius, todėl lėšų atsiskaitymui su kreditoriais faktiškai nelieka. Nurodė, kad nuolat ieško ir siekia susirasti geriau apmokamą darbą ir papildomą pajamų šaltinį, tačiau dėl šalyje padidėjusio nedarbo to padaryti negali. Jų turimas turtas yra lengvasis automobilis RENAULT 19, kuriuo vidutinė rinkos vertė 400 Lt. Santaupų grynaisiais pinigais neturi. Be nurodyto turto, jų turtą sudaro tik buityje kasdieniams poreikiams tenkinti naudojami daiktai. Šiuo metu jie dalinai išlaiko du pilnamečius, aukštojo mokslo įstaigose studijuojančius vaikus. Jiems patiems būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalingos lėšos sudaro 1873 Lt sumą vasarą ir 2143 Lt žiemą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir iškėlė pareiškėjams A. Š. ir I. Š. bankroto bylą. Paskyrė A. Š. ir I. Š. bankroto administratoriumi UAB „Lexuna“. Patvirtino 1700,00 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. Š. ir I. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 1773,00 Lt lėšų sumą šiltojo sezono metu ir 1893,00 Lt sumą šildymo sezono metu, reikalingą kiekvieną mėnesį A. Š. ir I. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė 30 (trisdešimties) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nustatė 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai 1991-12-28 sudarė santuoką (t.1, b. l. 7). Povedybinės sutarties pareiškėjai nėra sudarę, todėl jų turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.). Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, teismui pateiktų dokumentų (NT registro išrašas, t.1, b. l. 119-122), pareiškėjos I. Š. ir pareiškėjų atstovės paaiškinimų matyti, kad 2003 m. mirus pareiškėjos motinai, pareiškėja kartu su seserimi, lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėjo žemės sklypą su rąstiniu gyvenamuoju namu (1935 m. statybos) ir pagalbiniais statiniais. Šis namas buvo pareiškėjų šeimos gyvenamoji patalpa. Kadangi namas buvo senas ir nuo pastatymo neremontuotas, dėl ko jo būklė buvo labai prasta, pareiškėjai nusprendė namą rekonstruoti, sutvarkyti gerbūvį. Tuo tikslu pareiškėjai ėmė kreditus iš kredito įstaigų: pagal 2006-05-23 kredito sutartį Nr. 06-034689-FA su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pareiškėja I. Š. iš „Swedbank“, AB paėmė 105 000 Lt kreditą terminui iki 2029-05-23, 2007-05-28 susitarimu kredito suma buvo padidinta iki 170 000 Lt, už įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymą laidavo pareiškėjas A. Š. ( t.1, b. l. 24-53); pagal 2006-10-19 vartojimo kredito sutartį Nr. VK/0711/002 pareiškėjai iš AB PAREX banko (šiuo metu - AB „Citadele“ bankas) paėmė 30 000 Lt kreditą vartojimo reikmėms terminui iki 2011-10-05 (t.1, b. l. 77-84); pagal 2007-02-21 vartojimo kredito sutartį Nr. 1650718050147-03 pareiškėjai iš AB SEB banko paėmė 5400 Lt kreditą ūkinio pastato statybai terminui iki 2012-02-20 (t.1, b. l. 89-95); pagal 2007-05-31 vartojimo kredito sutartį Nr. 1650718050527-06 pareiškėjai iš to paties banko paėmė dar 24 000 Lt kreditą kiemo išklojimui trinkelėmis terminui iki 2012-05-30 (t.1, b. l. 96-101); bei pagal 2007-09-21 vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-9155-23 pareiškėja I. Š. iš AB Šiaulių bankas paėmė 30 000 Lt kreditą būsto remontui terminui iki 2014-09-19 (t.1, b. l. 57-62). Pareiškėjų tvirtinimu, visi šie kreditai buvo panaudoti gyvenamoji namo rekonstrukcijai ir gerbūvio sutvarkymui. Be to, 2008-07-21 pareiškėjas A. Š. su UAB Ūkio banko lizingas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 807788691, pagal kurią buvo įsigyti trys televizoriai (I t., b. l. 67-69), bei pagal 2008-07-29 vartojimo kredito sutartį Nr. 0803990/95la pareiškėjas iš BIGBANK AS filialo paėmė 7000 Lt vartojimo kreditą, vėlesniais susitarimais kredito suma buvo didinama neįvykdytų įsipareigojimų suma (t.1, b. l. 114-118). Pareiškėjų teigimu, ši paskola panaudota televizijos įvedimui, baldų įsigijimui. 2011-11-23 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartimi buvo patenkintas kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimas ir nutarta išieškoti iš I. Š. skolą, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)( t.1, b. l. 19-21). Nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytinių 2012-12-14 ( t.1, b. l. 119-122). Turtą įsigijęs trečiasis asmuo G. N. leido pareiškėjams ir toliau gyventi name, 2013-02-21 buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų panaudos sutartis (t.1, b. l. 110-112). Pagal 2013-10-02 išrašytą vekselį I. Š. įsipareigojo G. N. 2014-10-02 sumokėti 2900 Lt, įsipareigojimo pagal vekselį įvykdymą laidavo A. Š. ( t.1, b. l. 109). Kaip nustatyta iš trečiojo asmens G. N. paaiškinimų, šis vekselis buvo išduotas, kadangi pareiškėjai, gyvendami jo įsigytame name, įsiskolino paslaugų teikėjams. Bendra pareiškėjų skolų suma siekia 171 977,17 Lt (neskaičiuojant nuolat augančių palūkanų), iš kurios 169 077,17 Lt skolų mokėjimo terminas yra suėjęs. Ši skola keletą kartų viršija Įstatymu nustatytą ribą (25 MMA, kas sudaro 25 000 Lt).
Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi, vienintelis pareiškėjų praeityje turėtas nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos paveldėta ½ dalis žemės sklypo su ½ šiame sklype esančių statinių, kuris buvo parduotas iš varžytinių 2012-12-04 ( t.1, b. l. 11-122, 123). Pareiškėjo A. Š. vardu nuo 2001 m. yra registruota 1992 m. transporto priemonė RENAULT 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 124), kurią pareiškėjai vertina 400 Lt. Pareiškėja I. Š. transporto priemonių neturi ir per pastaruosius trejus metus neturėjo ( t.1, b. l. 125). Duomenų apie kitą pareiškėjų valdomą vertingą turtą nėra. Pareiškėjų teigimu, be paminėto automobilio, jų turtas yra tik buityje kasdieniams poreikiams tenkinti naudojami daiktai. Pareiškėja I. Š. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 2014 m. sausio – gegužės mėn. buvo nuo 679,39 Lt (2014 m. vasario mėn., kuomet pareiškėja buvo laikinai nedarbinga dėl ligos; (t.3, b. l. 57-59) iki 2768,83 Lt (t.1, b. l. 141, 56). Pareiškėjos teigimu, užmokesčio dydis priklauso nuo to, ar būna papildomų darbų. Pareiškėjas A. Š. nuo 2014-01-20 registruotas darbo biržoje, laikotarpiu nuo 2014-06-02 iki 2014-08-01 dirbo viešuosius darbus Kėdainių mokykloje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ (t.1, b. l. 8, t.2, b. l. 96). Atidirbęs viešuosius darbus jis, pareiškėjų teigimu, tris mėnesius gaus 650 Lt nedarbo draudimo išmoką, vėliau tris mėnesius – po 470 Lt. Byloje nėra duomenų įrodančių, kad pareiškėjai savo pajamas būtų dirbtinai mažinę ar mėginę jas nuslėpti, tai pat kitų duomenų apie galimą pareiškėjų piktnaudžiavimą ar nesąžiningumą pajamų ar piniginių lėšų srityse. Iš paminėtų duomenų matyti, jog pareiškėjų kreditorinių įsipareigojimų suma yra ženkliai didesnė nei turimo turto vertė ir darytina išvada, kad pagal gaunamas pajamas jie negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad pareiškėjai yra nemokūs.
Teismas nurodė, kad didžioji dalis įsipareigojimų kreditoriams buvo prisiimta 2006-2008 metais. Pareiškėjų pateiktais duomenis apie nurodomu laikotarpiu gautas pajamas ir jų pagrindu sudarytų suvestinių, pareiškėjų šeimos pajamos 2006-2008 metais nuolat augo: 2006 m. gegužės–gruodžio mėn. pareiškėjų metinės pajamos sudarė 28 884,46 Lt (vid. vieno mėn. pajamos – 2610,56 Lt), 2007 m. metinės pajamos sudarė 45 296,84 Lt (vid. vieno mėn. pajamos – 3774,74 Lt), 2008 m. metinės pajamos sudarė 57 649,77 Lt (vid. vieno mėnesio pajamos – 4804,14 Lt) ( t.2, b. l. 8-21; t.3, b. l. 49-51, 52, 53), kas leido pareiškėjams tikėtis, jog jie ateityje bus pajėgūs vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, finansų įstaigos, prieš priimdamos sprendimą skolinti pinigus savo klientui, šiuo atveju – pareiškėjams, įsitikino, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus (Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d. 2 p.). 2006-2008 m. sudarinėdami naujus kreditavimo sandorius, pareiškėjai tinkamai vykdė ankstesniais sandoriais prisiimtus įsipareigojimus (tai paneigiančių duomenų nėra). Iš pareiškime bei pareiškėjų atstovės posėdžio metu nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad sunkumai, vykdant įsipareigojimus, prasidėjo tuomet, kai pareiškėjas A. Š. 2009 m. pradžioje neteko darbo, o pareiškėjos I. Š. pajamos dėl ekonominės krizės sąlygoto valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimo (tiek bazinio atlyginimo dydžio, tiek priedo už kvalifikacinę klasę), nebemokamų priedų švenčių progomis, taip pat ženkliai sumažėjo: 2008 m. pareiškėjos metinės pajamos siekė 36 087,98 Lt, 2009 m. - 30 189,72 Lt, 2010 m. – 22 783,90 Lt, 2011 m. – 22 054,78 Lt, 2012 m. – 31 258,35 Lt, 2013 m. – 27 315,20 Lt ( t.2, b. l. 16-55). Iš pateiktų duomenų matyti, kad netekęs darbo A. Š. 2009-01-06 įsiregistravo Darbo biržoje, keletą kartų buvo įsidarbinęs pagal Darbo biržos pasiūlymus ar savarankiškai, tačiau darbai buvo trumpalaikiai: 2009-09-09 – 2010-01-07 dirbo AB „N. S. Kėdainiai“, 2010-04-09 – 2010-08-31 UAB „VIKEDA“, 2010-09-08 – 2010-12-29 AB „N. S. Kėdainiai“, 2011-03-02 – 2011-08-19 UAB „VIKEDA“, 2011-09-29 - 2011-11-30 UAB „D. W.“, 2012-02-27 – 2012-08-31 UAB „VIKEDA“, 2012-10-01-2012-11-30 UAB „D. W.“, 2013-01-08 – 2013-01-25 UAB „Statybų valda“, 2013-02-13 – 2013-06-03 UAB „VIKEDA“ ( t.2, b. l. 96; t.3, b. l. 63, 64). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų vengę atsiskaityti su kreditoriais, sąmoningai, siekdami išvengti skolų mokėjimo kreditoriams, sunkino savo turtinę padėtį, vengė dirbti ir gauti pajamų, slėpė ar slepia savo turtą. I. Š., dirbdama pagrindinėje darbovietėje, šeimą užklupus finansiniams sunkumams, dirbo papildomus darbus: 2011-02-23 – 2011-11-11 vykdė individualią veiklą, 2011-09-12 – 2011-11-30 dirbo UAB DATA BALTICUM, laikotarpiais nuo 2012-09-03 iki 2012-11-02 bei nuo 2014-04-01 iki 2014-05-31 dirbo Lietuvos Respublikos vyriausioje rinkimų komisijoje ( t.3, b. l. 60-62). Kadangi byloje ištirtais įrodymais nenustatyta pareiškėjų tyčia negrąžinti iš kredito įstaigų pasiskolintų lėšų, teismas padarė išvadą, kad bendroji sąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą neatitiktų nei pareiškėjų, nei kreditorių interesų, nes pareiškėjai toliau liktų nemokūs, o jų gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Pareiškėjai nurodė, kad jų būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1873,00 Lt suma šiltuoju metų sezonu ir 2143,00 Lt šildymo sezono metu ( t.1, b. l. 149). Kaip matyti iš išlaidų detalizavimo, į šią sumą įtrauktos išlaidos maistui (1000 Lt), vaistams (100 Lt), higienos, buities ir ūkinėms prekėms, rūbams (200 Lt), būsto nuomai (150 Lt), komunalinėms ir el. ryšių paslaugoms. Kreditoriai prieštaravimų dėl nurodytų sumą iš esmės nepareiškė. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodytos išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti mažintinos ir nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos teismas patvirtino pareiškėjams kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą po 1773,00 Lt šiltuoju metų sezonu ir po 1893,00 Lt šildymo sezono metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atskiruoju skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir gražinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad nustatant pareiškėjų nemokumą ir sąžiningumą būtina atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Pareiškėjų ieškinyje nurodoma, kad pareiškėjas 2009 metais neteko darbo ir per tą laiką net penkerius metus dirbo vien sezoninius trumpalaikius darbus. Iš ieškinio neaišku, kokį darbą dirbo pareiškėjas, kokia jo kvalifikacija, kokios buvo jo pajamos ir kodėl tokį ilgą laiko tarpą nepavyksta rasti analogiško darbo. Tai, kad darbo praradimas yra tik deklaratyvi priežastis sukėlusi pareiškėjų nemokumą matyti ir iš darbo biržos pateiktų duomenų, iš kurių matyti, kad pareiškėjas pastaraisiais metais niekur nedirbo, nors iki tol karts nuo karto darbą susirasdavo iš darbo biržos pasiūlytų darbų. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad pareiškėjos pajamos taip pat sumažėjo beveik du kartus, tačiau iš papildomai teismui pateiktų duomenų matyti, kad šiai dienai pareiškėjos pajamos per mėnesį nuo pat 2006 metų yra nedaug pakitę. Net ir sumažėjus pajamoms pareiškėjai vykdė savo finansinius įsipareigojimus ženkliai viršydami gaunamas deklaruojamas pajamas. Pareiškėjai įsipareigojimų vykdymas susilygino su gaunamomis deklaruojamomis pajamomis tik 2013 metais, kuomet įsigaliojo LR fizinių asmenų bankroto įstatymas. Pareiškėjai elgiasi nesąžiningai ir nenurodo visų gautų ir gaunamų pajamų. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje nenustačius pareiškėjų nemokumo priežasčių pats bankroto procesas tampa beprasmis, nes neįmanoma atstatinėti tokio mokumo, kuris nėra aiškus ir žinomas. Taip pat neįmanoma bus atstatyti pareiškėjo mokumo, kuomet pareiškėjas metų metais nesusiranda darbo ir nėra nustatyta jokių tokio elgesio objektyvių priežasčių. Atskirajame skunde trečiasis asmuo nurodo, kad tai, jog pareiškėjai yra nesąžiningi akivaizdžiai parodo ir teismo nustatytos pirmosios instancijos teismo aplinkybės susijusios su būtinųjų išlaidų nagrinėjimo klausimu. Nors teismas nustatė, kad dalis išlaidų nėra būtinos ar jų net nėra patiriama, tačiau nebuvo keliamas klausimas kokias motyvais vedini pareiškėjai deklaravo, kad šios išlaidos yra būtinos. Taip pat teismas visiškai neanalizavo aplinkybės, kad atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktą išlaidų ir pajamų balansą apskritai neaišku dėl šių išlaidų realumo ir būtinumo, kadangi pareiškėjai patys pateiktose suvestinėse nurodė, kad visas savo pajamas ir dar daugiau skirdavo skoloms apmokėti ir deklaruojamoms būtinosioms išlaidoms lėšų neturėjo likti. Būtinųjų išlaidų klausimas tik dar labiau padidina abejones dėl neatitikimo tarp pareiškėjų deklaruojamų pajamų, realių pajamų ir pastaraisiais metais turėtų išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas būtinųjų išlaidų klausimą nustatytų aplinkybių nesusiejo su klausimu vertinant pareiškėjų sąžiningumą ir šių klausimų nesusiejimas į bendrą visumą taip pat prisidėjo dėl nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjai A. Š. ir I. Š. atsiliepime į trečiojo asmens Swedbank, AB atskirąjį skundą, prašo trečiojo asmens „Swedbank, AB atskirąjį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuodugniai išanalizavo ir savo nutartyje nurodė visas pareiškėjų nemokumo atsiradimo priežastis bei aplinkybes. Pareiškėjai ne kartą nurodė, jog pareiškėjas A. Š. turi šiuo metu jau nepaklausią televizijos prietaisų mikroschemų surinkėjo specialybę. Būtent dėl šios priežasties, kad ši specialybė šiuo metu nėra paklausi, o taip pat dėl pareiškėjo amžiaus, pareiškėjas negali gauti nuolatinio ir pastovaus darbo. Nepaisant to, pareiškėjas nuolat dirbo sezoninius bei laikinus darbus, stengėsi ir ieškojo papildomo pajamų šaltinio ir kiek galėdamas prisidėjo prie šeimos gerbūvio didinimo. Pareiškėjos pajamos smarkiai sumažėjo krizės laikotarpiu. Kaip priimdamas nutartį konstatavo ir Kėdainių rajono apylinkės teismas, 2006 - 2008 metų laikotarpiu šeimos pajamos nuolat augo. Tačiau, prasidėjus pasaulinei krizei pareiškėjos I. Š. gaunamos pajamos dėl valstybės tarnautojams mokamo atlyginimo mažinimo, gerokai sumažėjo. Tik šiuo metu pareiškėjos gaunamas atlyginimas yra beveik pasiekęs „prieškrizinį“ lygį. Teismui buvo pateiktos visos pažymos bei informacija apie Pareiškėjų darbą bei gaunamas pajamas. O drauge su prašymu dėl trūkumų šalinimo buvo pateikta visa detali informacija (sąvadas) apie pareiškėjų gautas pajamas bei išlaidas laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėn. iki prašymo dėl trūkumų šalinimo surašymo dienos. Teismui pateiktoje lentelėje buvo nurodyti visi duomenys, kokiomis pajamomis pareiškėjai disponavo, kokias pajamas ir iš kur gavo kiekvieną mėnesį nuo kredito sutarčių. Teismas ištyrė bei įvertino visus pareiškėjų pateiktus įrodymus, bei konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų įrodančių, kad pareiškėjai savo pajamas būtų dirbtinai mažinę ar mėginę jas nuslėpti, tai pat kitų duomenų apie galimą pareiškėjų piktnaudžiavimą ar nesąžiningumą pinigų ar piniginių lėšų srityje. O taip pat, priimdamas nutartį teismas pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjų sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jiems bankroto bylą. Pareiškėjams prisiimant finansinius įsipareigojimus jų finansinė būklė jiems leido tikėtis, jog jie ateityje bus pajėgūs vykdyti visas prievoles kreditoriams. Taip pat pažymėtina, kad prisiimant naujus įsipareigojimus pareiškėjai tinkamai bei laiku vykdė ankstesniuosius. Net ir sumažėjus šeimos gaunamoms pajamoms krizės laikotarpiu pareiškėjai ėmėsi papildomų darbų, kad prisiimti įsipareigojimai būtų vykdomi laiku. Visa tai pagrindžia teismui pateiktų dokumentų visuma. Suinteresuotas asmuo (Bankas) nepagrįstai teigia, kad pareiškėjai elgiasi nesąžiningai ir slepia dalį savo pajamų. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad kreditorius spėlioja ir nenurodo jokių savo spėliones pagrindžiančių aplinkybių, juo labiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Priešingai nei pareiškėjai, kurie pateikė visas jų nurodytas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus (pateikė pažymas apie gautas pajamas, šeimos pajamų bei išlaidų paskaičiavimus, pateikė atliktų mokėjimų kreditoriams suvestinę ir t. t.). Visos kreditoriaus skunde pateiktos aplinkybės buvo ištirtos ir išnagrinėtos, todėl teismas ir priėmė nutartį iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Pareiškėjai pateikė išlaidų detalizaciją nurodydami jų nuomone jiems būtinas bei kas mėnesį reikalingas lėšas, kas jokiu būdu negali būti laikoma nesąžiningumu. Juo labiau, kad fizinių asmenų bankrotą reguliuojančiame įstatyme nėra pateikto būtiniems poreikiams reikalingų lėšų apibrėžimo, o taip pat neegzistuoja joks išlaidų, laikytinų būtinomis, sąrašas. Kiekvienu atveju tai yra sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias susiklosčiusias aplinkybes. Būtent teismo, priimančio sprendimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, prerogatyva yra nustatyti ir jo būtinosioms išlaidoms per mėnesį tenkančią pinigų sumą, ką priimdamas nutartį ir padarė Kėdainių rajono apylinkės teismas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens Swedbank, AB atskirąjį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad apeliantas nepateikė pakankamų įrodymų, kad pareiškėjai elgiasi nesąžiningai ir nenurodo visų gautų ir gaunamų pajamų. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau -FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija -kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios sudaro pagrindą preziumuoti kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. Š. ir I. Š. bankroto bylos iškėlimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas bei teisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis.
Trečiasis asmuo J. M. atsiliepime į trečiojo asmens Swedbank, AB atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjams A. Š. ir I. Š. prtenzijų neturi, su teismo nutartimi sutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalimi pareiškėjams A. Š. ir I. Š. iškelta bankroto byla.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-877-436/2014).
FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2014).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad bendra pareiškėjų skolų suma siekia 171 977,17 Lt (neskaičiuojant nuolat augančių palūkanų), iš kurios 169 077,17 Lt skolų mokėjimo terminas yra suėjęs. Teismas sprendė, kad ši skola keletą kartų viršija Įstatymu nustatytą ribą (25 MMA, kas sudaro 25 000 Lt). Teismas, pareiškėjų pateiktais duomenimis taip pat nustatė, kad nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi, vienintelis pareiškėjų praeityje turėtas nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos paveldėta ½ dalis žemės sklypo su ½ šiame sklype esančių statinių, kuris buvo parduotas iš varžytinių 2012-12-04 ( t.1, b. l. 119-122). Pareiškėjo A. Š. vardu nuo 2001 m. yra registruota 1992 m. transporto priemonė RENAULT 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 124), kurią pareiškėjai vertina 400 Lt. Pareiškėja I. Š. transporto priemonių neturi ir per pastaruosius trejus metus neturėjo (t.1, b. l. 125). Duomenų apie kitą pareiškėjų valdomą vertingą turtą nėra. Pareiškėja I. Š. dirba (duomenys neskbltini), jos darbo užmokestis 2014 m. sausio – gegužės mėn. buvo nuo 679,39 Lt (2014 m. vasario mėn., kuomet pareiškėja buvo laikinai nedarbinga dėl ligos( t.3, b. l. 57-59) iki 2768,83 Lt. Pareiškėjos teigimu, užmokesčio dydis priklauso nuo to, ar būna papildomų darbų. Pareiškėjas A. Š. nuo 2014-01-20 registruotas darbo biržoje, laikotarpiu nuo 2014-06-02 iki 2014-08-01 dirbo viešuosius darbus Kėdainių mokykloje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ ( t.1, b. l. 8, t.2, b. l. 96). Atidirbęs viešuosius darbus jis, pareiškėjų teigimu, tris mėnesius gaus 650 Lt nedarbo draudimo išmoką, vėliau tris mėnesius – po 470 Lt. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų įrodančių, kad pareiškėjai savo pajamas būtų dirbtinai mažinę ar mėginę jas nuslėpti, tai pat kitų duomenų apie galimą pareiškėjų piktnaudžiavimą ar nesąžiningumą pajamų ar piniginių lėšų srityse.
Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantas iš esmės grindžia argumentais, kad nustatant pareiškėjų nemokumą ir sąžiningumą būtina atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, tačiau apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas to nepadarė.
Su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Bankroto byla fiziniam asmeniui iškeliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pareiškėjų nemokumo nustatė, kad didžioji dalis įsipareigojimų kreditoriams buvo prisiimta 2006-2008 metais. Teismas, iš pareiškėjų pateiktų duomenų apie nurodomu laikotarpiu gautas pajamas ir jų pagrindu sudarytų suvestinių, taip pat nustatė, kad pareiškėjų šeimos pajamos 2006-2008 metais nuolat augo: 2006 m. gegužės–gruodžio mėn. pareiškėjų metinės pajamos sudarė 28 884,46 Lt (vid. vieno mėn. pajamos – 2610,56 Lt), 2007 m. metinės pajamos sudarė 45 296,84 Lt (vid. vieno mėn. pajamos – 3774,74 Lt), 2008 m. metinės pajamos sudarė 57 649,77 Lt (vid. vieno mėnesio pajamos – 4804,14 Lt) (t.2, b. l. 8-21; t.3, b. l. 49-51, 52, 53), kas leido pareiškėjams tikėtis, jog jie ateityje bus pajėgūs vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad 2006-2008 m. sudarinėdami naujus kreditavimo sandorius, pareiškėjai tinkamai vykdė ankstesniais sandoriais prisiimtus įsipareigojimus (tai paneigiančių duomenų nėra). Teismas sprendė, kad sunkumai, vykdant įsipareigojimus, prasidėjo tuomet, kai pareiškėjas A. Š. 2009 m. pradžioje neteko darbo, o pareiškėjos I. Š. pajamos dėl ekonominės krizės sąlygoto valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimo (tiek bazinio atlyginimo dydžio, tiek priedo už kvalifikacinę klasę), nebemokamų priedų švenčių progomis, taip pat ženkliai sumažėjo: 2008 m. pareiškėjos metinės pajamos siekė 36 087,98 Lt, 2009 m. - 30 189,72 Lt, 2010 m. – 22 783,90 Lt, 2011 m. – 22 054,78 Lt, 2012 m. – 31 258,35 Lt, 2013 m. – 27 315,20 Lt ( t.2, b. l. 16-55). Netekęs darbo A. Š. 2009-01-06 įsiregistravo Darbo biržoje, keletą kartų buvo įsidarbinęs pagal Darbo biržos pasiūlymus ar savarankiškai, tačiau darbai buvo trumpalaikiai: 2009-09-09 – 2010-01-07 dirbo AB „N. S. Kėdainiai“, 2010-04-09 – 2010-08-31 UAB „VIKEDA“, 2010-09-08 – 2010-12-29 AB „N. S. Kėdainiai“, 2011-03-02 – 2011-08-19 UAB „VIKEDA“, 2011-09-29 - 2011-11-30 UAB „D. W.“, 2012-02-27 – 2012-08-31 UAB „VIKEDA“, 2012-10-01-2012-11-30 UAB „D. W.“, 2013-01-08 – 2013-01-25 UAB „Statybų valda“, 2013-02-13 – 2013-06-03 UAB „VIKEDA“ ( t.2, b. l. 96; t.3, b. l. 63, 64). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjai būtų vengę atsiskaityti su kreditoriais, sąmoningai, siekdami išvengti skolų mokėjimo kreditoriams, sunkino savo turtinę padėtį, vengė dirbti ir gauti pajamų, slėpė ar slepia savo turtą. Taip pat, teismas nurodė, kad I. Š., dirbdama pagrindinėje darbovietėje, šeimą užklupus finansiniams sunkumams, dirbo papildomus darbus: 2011-02-23 – 2011-11-11 vykdė individualią veiklą, 2011-09-12 – 2011-11-30 dirbo UAB DATA BALTICUM, laikotarpiais nuo 2012-09-03 iki 2012-11-02 bei nuo 2014-04-01 iki 2014-05-31 dirbo Lietuvos Respublikos vyriausioje rinkimų komisijoje ( t.3, b. l. 60-62).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t. y. jog bendra pareiškėjų skolų suma siekia 171 977,17 Lt (neskaičiuojant nuolat augančių palūkanų), iš kurios 169 077,17 Lt skolų mokėjimo terminas yra suėjęs, taip pat įvertinęs pareiškėjų turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjai įrodė savo nemokumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato sąlygos, kad bankroto byla gali būti iškeliama tik tokiam fiziniam asmeniui, kuris bankroto proceso metu neabejotinai galės visiškai ar iš dalies sumokėti savo įsiskolinimus kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsisakius pareiškėjams iškelti bankroto bylą, pareiškėjai ir toliau liktų nemokus, nes nei jų gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, siekiama bankroto administratoriaus pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek paties pareiškėjų, tiek jo kreditorių interesus. Todėl konstatuotina, kad bankroto bylos pareiškėjams iškėlimas yra galimybė užtikrinti tiek jo paties, tiek ir jo kreditorių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjai elgiasi nesąžiningai ir nenurodo visų gautų ir gaunamų pajamų, taip pat, kad pareiškėjai yra nesąžiningi akivaizdžiai parodo ir teismo nustatytos pirmosios instancijos teismo aplinkybės susijusios su būtinųjų išlaidų nagrinėjimo klausimu.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su banko argumentais, kad pareiškėjai nenurodo visų pajamų, nes teismas negali vadovautis prielaidomis, o byloje nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, apelianto argumentai atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad FABĮ nėra pateikti išlaidų būtiniausiems poreikiams tenkinti vertinimo kriterijai. Visų pirma, vertinant apelianto argumentus, atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog šią asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą teismas patvirtinta tik iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Plane turi būti numatytos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 8 straipsnyje numatytą plano tvirtinimo tvarką kreditoriams suteikiama teisė nepritarti plano projektui. Taigi asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatinėjama ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape. Be to, FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos riba, o pati nuostata yra rekomendacinio pobūdžio, taigi teismas dėl sumos sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs bylos aplinkybes. Pareiškėjai nurodė, kad jų būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1873,00 Lt suma šiltuoju metų sezonu ir 2143,00 Lt šildymo sezono metu (t.1, b. l. 149). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų nurodytas sumas, reikalingas kiekvieną mėnesį jų būtiniesiems poreikiams tenkinti, įvertinęs visas jų nurodytas aplinkybes, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino sumažintą pareiškėjams kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą – 1773,00 Lt lėšų sumą šiltojo sezono metu ir 1893,00 Lt sumą šildymo sezono metu. Atkreiptinas dėmesys, jog nesant akivaizdžių asmens piktnaudžiavimo požymių, teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo – vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius. Taip pat pažymėtina, kad civilinėje teisėje yra įvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tačiau CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir šiame straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo abejoti pareiškėjų sąžiningumu.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių naujų aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai aiškinęs ar taikęs fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti nutarties atskirojo skundo motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.