Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-01-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-402-418/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-03
Bylos Nr.
e2YT-402-418/2023
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02068-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
E. Š., G. M., A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-402-418/2023Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02068-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 3 d.Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė, veikdama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M., atstovaujamos atstovės advokato padėjėjos D. S.-G., pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., G. M., A. M. dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po sutuoktinio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą, kurį sudaro namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su savo sutuoktiniu J. M. susituokė ir vedė bendrą ūkį iki pat sutuoktinio mirties. Būdami santuokoje įsigijo namą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini)., taip pat 1996 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėjai liko ½ minėto nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise, o jos sutuoktiniui J. M. priklausiusią kitą ½ dalį turto pareiškėja faktiškai perėmė, pradėdama šį turtą valdyti kaip savo. Nurodė, kad pareiškėja drauge su sutuoktiniu name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1979-ųjų metų, kuriame deklaravo gyvenamąją vietą 1979 m. spalio 16 d. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau iki šios dienos gyvena ten pat. Pareiškėja po sutuoktinio mirties minėtą turtą prižiūri, tvarko ir moka komunalinius mokesčius. Nurodė, kad pagal „Registrų centro“ išrašą, mirusysis J. M. nurodytas kaip gyvenamojo namo naudotojas, ne savininkas, tačiau iš (duomenys neskelbtini)seniūnijos pateikto ūkinės knygos išrašo matyti, kad J. M. buvo savininkas ir gyveno minėtame name su visa šeima, tačiau dėl to, kad nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai nuosavybei įregistruoti, liko įrašas „naudotojas“. Nurodė, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., buvo sudaryta nuomos sutartis su nuomininku, kuri galiojo ir buvo registruota VĮ „Registrų centre“ iki 2021 m. gruodžio 31 d., o pareiškėja po J. M. mirties dar metus laiko gaudavo nuomos mokestį. Šiai dienai nuomos sutartis nėra sudaryta, nes nėra oficialaus mirusiojo teisių perėmėjo. Nurodė, kad dėl teisinių žinių stokos ir senyvo amžiaus, po savo sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė, nes tikėjo, kad nekilnojamasis turtas, mirus sutuoktiniui, tampa pareiškėjos asmenine nuosavybe. Be to, J. M. mirties dieną ir tris mėnesius po jos visoje Lietuvoje buvo įvestas griežtas karantinas dėl Covid - 19 pandemijos, kas pareiškėją skatino likti namuose ir kuo mažiau judėti. 2022 m. spalio 7 d. pareiškėja nuvyko pas notarą, tikėdamasi parašyti testamentą, tačiau notaras paaiškino, jog pareiškėja nėra priėmusi savo mirusio sutuoktinio palikimo. Nurodė, kad po palikėjo J. M. mirties jo pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjos ir palikėjo vaikai E. Š., G. M. ir A. M., tačiau tarp pareiškėjos ir palikėjo pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių ginčo nėra, apie pareiškėjos kreipimąsi į teismą jie yra informuoti. Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikia, turint tikslą gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jos sutuoktinio J. M. palikimą, nes įstatymo nustatytu terminu notarui nepateikus pareiškimo apie palikimo priėmimą, tik kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos teismą, pareiškėja gali įrodyti, kad ji priėmė palikimą pagal sutuoktinio valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą – 1/2 dalį namo, unikalus (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., ir ½ dalį žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 3-6).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys E. Š., G. M. ir A. M. teismui 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė bendrą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos V. M. prašymu ir prašo jį tenkinti, bylą nagrinėti jiems (tretiesiems asmenims) nedalyvaujant (e. b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis J. M. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 10). VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2022 m. spalio 19 d. pažyma Nr. GR.3A-9408 apie asmens duomenis nustatyta, kad J. M. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo santuokoje su V. M., gimusia (duomenys neskelbtini) bei turėjo tris vaikus: E. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), G. M., gimusį (duomenys neskelbtini), A. M., gimusį (duomenys neskelbtini)

(e. b. l. 11). Pareiškėja su J. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 71). J. M. mirties dieną nuosavybės teise valdė turtą: namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)., ir žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantį adresu (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 15-20). Po J. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 13-14), tačiau minėtu turtu toliau rūpinosi, jį prižiūrėjo, valdė, remontavo, mokėjo visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas pareiškėja.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad V. M. po sutuoktinio J. M. mirties (duomenys neskelbtini)atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. V. M. valdė namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., ir žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). bei J. M. asmeninius daiktus, toliau naudojosi nurodytu namu ir žemės sklypu bei juose esančiais statiniais, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikti: 2021 m. spalio 24 d., 2021 m. gegužės 28 d., 2022 m. kovo 1 d. mokėjimo kvitai už komunalinių atliekų tvarkymą, sumokėti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei (e. b. l. 26-27, 29) , mokėjimo kvitai už sunaudotą elektros energiją (e. b. l. 28, 30, 68-70). Be to, V. M. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1979 m. spalio 16 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (e. b. l. 25).

Bylos duomenimis, po J. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. M. mirties, jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad V. M. po sutuoktinio J. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad V. M. po sutuoktinio J. M. mirties priėmė palikimą, todėl šie faktai paveldėjimo tikslais nustatytini teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja (neįvardija) J. M. palikimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos V. M. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė