Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas :

1) 2001 m. gegužės 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, BK 47¹ straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2001 m. gegužės 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams;

3) 2001 m. spalio 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

4) 2002 m. gegužės 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmes BK 42 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrinus, nuteistas laisvės atėmimu 2 metams;

5) 2002 m. birželio 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 293 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 42 straipsnio 4 dalies pagrindu bausmes subendrinus, nuteistas 2 metams laisvės atėmimo;

6) 2005 m. rugsėjo 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 125 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

7) 2010 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

8) 2011 m. kovo 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

9) 2011 m. balandžio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2011 m. liepos 23 d. nutartimi bausmes subendrinus, nuteistas 3 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo;

10) 2017 m. birželio 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 60 parų arešto;

11) 2018 m. birželio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. 2019 m. sausio 9 d. apie 14.00 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą J. I. atžvilgiu, t. y. sudavė jam kumščiu ir kojomis į veidą ne mažiau kaip tris smūgius, tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio žando srityje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, nosies nugarėlėje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. I. sveikatą.

Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo nemušė. Pats nukentėjusysis jį išvadino „gaidžiu“ ir sudavė jam smūgį. Gavo nuo nukentėjusiojo per ausį, dar praskėlė ir lūpą. Viskas įvyko begeriant alkoholį su nukentėjusiuoju, taip pat krikšto mama ir močiute. Dėl ko tada nukentėjusysis jį pavadino „gaidžiu“ neprisimena, nes buvo labai girtas. O nukentėjusysis susižalojo pats, nes buvo taip pat girtas ir eidamas griuvo. Tai iš karto papasakojo ir pareigūnams. Kai visi išsiblaivė, tai niekas niekam jokių pretenzijų nebereiškė, nes įvyko tik žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam nieko nepadarė. Jo nestūmė ir nebuvo sugriebęs, smūgių nesudavė.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas, jo kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis J. I. parodė, kad įvykio metu buvo labai girtas. Išgertuvių metu pavadino kaltinamąjį „gaidžiu“, kodėl taip padarė nežino, nes kaltinamasis jam nieko nedarė. Kaip susižeidė pats nežino, jam tik po to pasakojo, kad jis pats nugriuvo. Ant akies dėl to buvo mėlynė. Kiti sakė, kad jis griūdamas trenkėsi į lovos kampą. Pats nieko neatsimena, nes buvo labai girtas. Todėl negali pasakyti, ar kaltinamasis puolė muštis. Į šį klausimą gali atsakyti tik liudininkės, kurios buvo kartu įvykio metu. Pats nejautė, kad būtų spardomas. Neatsimena, ar tyrėjai sakė, kad jam sudavė smūgį. Šiandien parodymai nevisiškai atitinka duotus tyrėjai, kadangi nenori pyktis su kaltinamuoju, nes su juo susitaikė. Todėl ši aplinkybė galėjo nulemti jo ankstesnių ir dabar duodamų parodymų neatitikimą.

Liudytoja R. E. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo parodžiusi, kad gyvena su sugyventiniu J. I., seserimi D. S. ir anūku E. J.. E. augina nuo 10 metų, pažįsta jį gerai, jis geras žmogus, padedantis, tačiau išgėręs pasidaro neprognozuojamas, agresyvus, tačiau alkoholiu nepiktnaudžiauja. 2019 m. sausio 9 d. nuo ryto ji, sugyventinis, sesuo ir anūkas vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, kambaryje, ji labai girta nesijautė ir prisimena visas įvykio aplinkybes. Apie 14.00 val. tarp anūko ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, jie vienas kitą pradėjo vadinti gaidžiais, kitokiais panašiais žodžiais ir E. J. J. I. sudavė kumščiu smūgį į veidą, kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali, gali būti, kad daugiau nei vieną. Po smūgio J. I. nenukrito, jam kraujas nebėgo. Ji anūkui pasakė iškviesianti policiją, jis atsakė, kad tuomet bus dar blogiau. Ji išėjusi į lauką paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kai grįžo vidun, J. I. jau gulėjo tarp lovos ir stalo, jo skruostas buvo praskeltas, bėgo kraujas, tačiau buvo sąmoningas, ji, padavusi ranką, pakėlė jį nuo žemės ir pasodino ant lovos. Tuo metu sesuo sėdėjo ant fotelio, anūkas - ant sofos. Pats nukentėjusysis kaltinamajam smūgių nesudavė. Ant anūko veido jokių sužalojimų nepastebėjo, jo ausis pamušta nebuvo, kraujas nebėgo. Žino, kad antradienį girtas anūkas buvo nugriuvęs ant sniego, galimai griūdamas susižalojo ausį ar prasiskėlė lūpą. Kodėl bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad anūkas smaugė sugyventinį, neprisimena, gal dėl to, kad greičiau atvažiuotų policija, nes matė, kad J. I. konflikto metu geruoju nesibaigs. Ji pati anūko nebijo, yra pratusi matyti jį agresyvų. Anūkas, mažiau nei prieš metus, buvo ir prieš ją panaudojęs fizinį smurtą. (b. l. 28-29)

Liudytoja D. S. parodė, kad įvyko žodinis konfliktas tarp E. J. ir J. I., kai J. I. pavadino E. J. gaidžiu. Šis atsakė J. I. tuo pačiu. Tuomet J. I. E. J. trenkė į lūpas ir paskui į ausį. Viskas tada apsiramino. J. I. buvo labai girtas ir sakė, kad eina miegoti. Kai jis atsistojo, griuvo ir trenkėsi į medinį stalą ir susimušė akį. Paskui nuo stalo krito ant žemės ir nusibrozdino veidą. E. J. J. I. nespardė, į veidą nesudavė, trenkė tik į petį. Visus sužalojimus J. I. patyrė krisdamas. Kai jis krito ant stalo, tai krito kaire veido puse. Ikiteisminiame tyrime duodama parodymus melavo. Dabar sako teisybę.

Liudytoja Karolina Sturonienė parodė, kad patruliuojant Kaišiadorių rajone buvo gautas pranešimas apie smurtą artimojoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vieta lauke rado pranešėją, kuri paaiškino, kad anūkas sumušė sugyventinį. Užėjusi į vidų pamatė grumtynių požymius, nukentėjusiojo galvoje buvo kraujuojanti žaizda. Nukentėjusysis J. I. buvo sąmoningas ir pasakė, kad jį sumušė E. J.. Įvykio metu buvo nufilmuota medžiaga apie 30 sekundžių. Ji įdedama į pranešimo kortelę. Užfiksuota joje buvo tai, kad nukentėjusysis J. I. sako, jog jį sužalojo E. J.. Matė, kad pas nukentėjusįjį buvo kirstinė žaizda, o ne nubrozdinimas. Visi įvykio vietoje buvę dalyviai buvo apsvaigę. Blaivo nebuvo nei vieno.

Liudytoja Greta Veličkaitė paaiškino, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio. Nukentėjusysis įvykio dieną nebuvo apklaustas dėl jo neblaivumo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pasakojo aplinkybes, kiek pats atsiminė. Jis pasako, kad jo sugyventinės anūkas, žodinio konflikto metu, vieną kartą smūgiavo jam į veido sritį, po ko jis nukrito ant žemės ir buvo be sąmonės. Sakė, kad po įvykio jam moteriškė pasakojo, kad buvo dar suduodami smūgiai iš kojos į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis J. I. nurodė gerus santykius su kaltinamuoju, pasakojo, kad, kai E. J. būna blaivus, jis padeda močiutei, o problemos kyla tada, kai jis būna neblaivus arba abu būna išgėrę.

Liudytojas Giedrius Cesiūnas parodė, kad darbo metu buvo gautas pranešimas, kad anūkas sumušė sugyventinį. Nuvykus nurodytu adresu, buvo rasti 4 asmenys – E. J., jo močiutė, močiutės sesuo ir sugyventinis. Nukentėjusysis J. I. paaiškino, kad jį kaltinamasis sumušė. Tą patį aiškino ir močiutė. Ant nukentėjusiojo akies buvo matyti žaizda ir kraujas akyje. Buvo nufilmuotas 30 sekundžių filmukas su nukentėjusiuoju. Nukentėjęs pasakė, kad jį sumušė E. J..

Liudytojas Vaidotas Sabanskis paaiškino, kad šiame ikiteisminiame tyrime apklausinėjo nukentėjusįjį J. I.. Nukentėjusysis dėl parodymų turinio nedvejojo, aiškiai įvardino, kas jį sužalojo, pasakojo, kad jam sudavė ranka, kojomis. Nebuvo pagrindo manyti, kad taip jis apkalba E. J.. D. S. taip pat tą patį pasakojo. Jų parodymai sutapo.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato tyrėja K.Sturonienė 2019 m, sausio 9 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad smurtas pasireiškė sudavus J. I. nenustatytą kiekį smūgių į dešinę veido pusę, J. I. veido dešinėje pusėje, virš akies, matyti kraujuojanti žaizda, akies apačioje - patinimas. Smurtu įtariamas E. J. elgėsi agresyviai, prieš jį panaudotos spec. priemonės. (b. l. 10-11)

Atlikus J. I. sveikatos sutrikdymo tyrimą gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kad dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio žando srityje, odos nubrozdinimų dešiniajame skruoste, nosies nugarėlėje jo sveikata sutrikdyta nežymiai. Sužalojimai padaryti trijų ar draugiau trauminių poveikių pasėkoje ir nebūdingi griuvimui. (b. l. 42)

2019 m. sausio 9 d. 14.31 val. J. I. nustatytas 2,95 promilių girtumas, 14.37 val. E. J. - 3,36 promilių girtumas. (b. l. 77-78)

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis E. J. kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju J. I. metu, kai jie abu buvo pakankamai apsvaigę nuo alkoholio, tyčia sudavė J. I. smūgius į galvos sritį, dėl ko padarė daugybinius sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors pats E. J. viso proceso metu neprisipažino kaltinime nurodytoje vietoje ir būdu smurtavęs J. I. atžvilgiu ir neigė iš viso smurtavęs bei sudavęs jam smūgius, o jo versiją savo parodymais teisme ėmė tvirtinti iš dalies ir pats nukentėjusysis bei liudytoja D. S., kurie teisme paaiškino, kad neatsimena, kad kaltinamasis J. I. būtų sudavęs smūgį įveidą, D. S. tvirtino, kad sudavė tik nukentėjusiajam į petį, abu tvirtino, kad J. I. susižalojo nugriuvęs ir atsitrenkęs į kitus daiktus, tokius kaltinamojo, iš dalies nukentėjusiojo J. I. bei liudytojos D. S. parodymus, duotus teisme, kuriais grindžiama kaltinamojo versija, kad nusikaltimas nebuvo padarytas, paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti visi kiti įrodymai.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų, jie iš esmės neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kartu su liudytojomis D. S. ir R. E., kur vartojo alkoholį, visi buvo neblaivūs ir pakankamai daug apsvaigę nuo alkoholio. Iš esmės visų šių asmenų parodymais nėra neigiamas ir tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo kilęs žodinis konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis kaltinamąjį pavadino „gaidžiu“. Tačiau kaltinamasis ir nukentėjusysis teisme tvirtino, kad smūgių suduota nebuvo, o nukentėjusysis susižalojo krisdamas ir trenkdamasis į kitus kietus daiktus. Nors liudytoja D. S. paaiškino, kad e. J. sudavė J. I. tik smūgį į petį, ji taip pat teisme aiškino, kad smūgių į veidą nesudavė. Tačiau tokie tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo, iš dalies ir liudytojos D. S. parodymai ir kartu keliama kaltinamąjį teisinanti versija, kad jis smūgių kumščiu nukentėjusiajam į veidą, kurio srityje ir buvo padaryti sužalojimai, nesudavė ir sužalojimų nepadarė, yra paneigti kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu gautais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais liudytojų parodymais, vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos, specialisto išvada bei kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo J. I. parodymų, duotų teisme, jis kategoriškai tvirtino, kad E. J. jo nemušė, o jis susižalojo pats. Tačiau detaliai ir logiškai negalėjo paaiškinti, kaip tai atsitiko, taip pat negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl jo parodymai prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms, o teisme pateikta įvykio versija prieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu J. I. buvo aiškiai nurodęs, kad E. J. jam sudavė smūgius tiek kojomis, tiek ir rankomis (b. l. 14, 16), smūgiai buvo suduoti į veidą, spardoma į galvą. Nors teisme tvirtino jau priešingai, tačiau paaiškino, kad teisme parodė kiek kitaip ir dėl to, kad susitaikė su kaltinamuoju, kad nenori su juo pyktis. Tokie paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusysis teisme paaiškino įvykio aplinkybes ne visas ir ne visas tiksliai taip, kaip jis buvo jas parodęs ikiteisminio tyrimo metu. Ir nors jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patys savaime nėra įrodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra vertinami kaip priemonė kitiems byloje ištirtiems įrodymams patikrinti.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo J. I. parodytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, jo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka ir iš kitų įrodymų šaltinių gautus duomenis. Kaip matyti iš liudytojų Karolinos Sturonienės, Giedriaus Ciesiūno parodymų, jie atvykę į įvykio vietą po iškvietimo pirmieji pamatė įvykio vietoje nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Būtent jau tada nukentėjusysis iš karto nurodė, kad buvo sumuštas kaltinamojo, o ant jo veido matėsi aiškios sumušimo žymės. Šias aplinkybes įvykio vietoje liudytojų akivaizdoje nukentėjusysis patvirtino užfiksuojant tai vaizdo kamera. Padarytas vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad nukentėjusysis atvykus policijai buvo sąmoningas, įvykio aplinkybes, o svarbiausia patį smurtavimo faktą bei asmenį, kuris smurtavo jo atžvilgiu įvardino labai aiškiai, kad tai E. J.. Tokių aplinkybių, kad jo niekas nemušė ar, kad sužalojimus jis patyrė griūdamas, vaizdo įraše neužfiksuota. Kaip minėta, tokias aplinkybes nukentėjusysis ėmė aiškinti tik teisme, argumentuodamas tai negalėjimu prisiminti tiksliai įvykio dėl neblaivumo. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, jau įvykio vietoje buvo nustatyta, kad smurtas pasireiškė sudavus nukentėjusiajam J. I. nenustatytą kiekį smūgių į dešinę veido pusę, J. I. veido dešinėje pusėje, virš akies matėsi kraujuojanti žaizda, akies apačioje - patinimas. Smurtu įtariamas o E. J. įvykio vietoje elgėsi agresyviai, prieš jį dėl to panaudotos spec. priemonės. (b. l. 10-11). Pažymėtina ir tai, kad tokias aplinkybes iš esmės atitiko ir jas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustų D. S. bei R. E. parodymai (b. l. 28-29, 32-33) apie tai, kad E. J. nukentėjusiajam J. I. sudavė tiek smūgius rankomis, tiek jį nugriuvusį spardė ir kojomis. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu vykdytų apklausų metu užfiksuotų aplinkybių teisingumą patvirtino ir šias apklausas atlikę pareigūnai – liudytojai Greta Veličkaitė ir Vaidotas Sabanskis. Jie paaiškino, kad nukentėjusysis dėl parodymų turinio nei kiek nedvejojo, aiškiai įvardino, kas jį sužalojo, pasakojo, kad jam E. J. sudavė ranka, kojomis. Nebuvo jokio pagrindo manyti, kad taip jis apkalba E. J..

Teismas pažymi, kad paties nukentėjusiojo J. I., liudytojų R. E. bei d. S. ikiteisminio tyrimo metu parodytas aplinkybes, jas patvirtinusių liudytųjų Karolinos Sturonienės, Giedriaus Ciesiūno ir gretos Veličkaitės parodytas aplinkybes, vaizdo bei graso įraše užfiksuotus nukentėjusiojo paaiškinimus įvykio vietoje bei ant jo užfiksuotus sužalojimus, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto. Joje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio žando srityje, odos nubrozdinimų dešiniajame skruoste, nosies nugarėlėje, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nežymiai. Svarbi aplinkybė, kurią specialistas pažymėjo išvadoje, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti trijų ar draugiau trauminių poveikių pasėkoje ir yra nebūdingi griuvimui. (b. l. 42)

Būtent tokia išvada paneigia paties kaltinamojo viso proceso metu keltą ir tvirtinamą versiją apie nukentėjusiojo susižalojimą griūvant, o nukentėjusiojo J. I. paaiškinimus bei liudytojos D. S. parodymus, kad smūgių nukentėjusiajam į veidą niekas nesudavė. Teismo vertinimu, tokia versija absoliučiai neatitinka specialisto nustatyto sužalojimų pobūdžio mechanizmo ir lokalizacijos bei liudytojų parodymuose, vaizdo įraše bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotų aplinkybių. Kaip matyti, specialisto išvada neleidžia abejoti tuo, kad smūgiai buvo suduoti, jų buvo net keli, tai yra ne mažiau kaip trys, kas atitinka ir paties nukentėjusiojo, liudytojų R. E. bei D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o taip pat ir įvykio vietoje atvykusių policijos pareigūnų užfiksuotas tarnybiniame pranešime bei vaizdo įraše aplinkybes, kurias jie patvirtino apklausti kaip liudytojai teisiamojo posėdžio metu. Aukščiau aptarti įrodymai tuo pačiu visiškai paneigia kaltinamojo ir jį teisinančius nukentėjusiojo parodymus teisme, kurių nepatvirtina nei vienas byloje iš skirtingų šaltinių gautas įrodymas. Todėl teismas neturi pagrindo tikėti nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo parodymais bei iškelta versija teisme apie tai, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė ne dėl nuo jo suduotų smūgių, o kitu būdu, galimai nugriuvęs ir atsitrenkęs, dėl ko šią versija laiko tik kaip kategorišką, tačiau niekuo nepagrįsta, kaltinamojo gynybinę poziciją. Teismo vertinimu, nukentėjusysis, iš dalies ir liudytoja D. S. teisiamojo posėdžio metu duodami paaiškinimus jų pačių ikiteisminio tyrimo metu parodytas kai kurias aplinkybės iš esmės aiškino kitaip nei jie tai darė ikiteisminio tyrimo metu tik todėl, kad nenorėjo konfliktuoti su kaltinamuoju, su kuriuo juos visus sieja ta pati artima aplinka, kurioje ir padarytas nusikaltimas. Tačiau tai nepaneigia tų aplinkybių, kurias jie parodė ikiteisminio tyrimo metu ir kurios buvo patvirtintos teisme kitų liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kitais įrodymais. Dėl to teismas sprendžia, jog neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ne jam pačiam nugriuvus, o dėl to, kad E. J. jo atžvilgiu smurtavo suduodamas ne mažiau kaip tris kartus smūgius rankomis ir kojomis ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl padarytų sužalojimų veido srityje.

Taigi, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo E. J.) ir jo padarytos veikos (suduotų ne mažiau trijų smūgių kumščiu ir kojomis), nei dėl tokia veika, pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Tai, kad E. J. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš J. I. smurtavo faktiškai be jokios dingsties, tokiu būdu tik dar paaštrindamas kilusį žodinį konfliktą. Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad nustatyti smūgiai kumščiu ir koja buvo suduoti labai stipriai, ką patvirtina ir sukelti padariniai, taikyta ir pataikyta į galvos sritį, veido sritį, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą tik sužaloti. Tokia veika buvo aiškiai pavojinga ir tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiškiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš J. I., dėl ko smurtaudamas jo atžvilgiu turėjo aiškų tikslą jį sužaloti, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.

Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam J. I. jį mušdamas padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą E. J. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

E. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas jau anksčiau vienuolika kartų teistas, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, šiuo metu jo teistumas nėra išnykęs, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad jis nėra vedęs, nedirba, nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas, kurio dydis nustatytinas ne mažesnis nei šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam areštą 55 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. J. sulaikyme nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 11 d. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktinius įrodymus byloje – kompaktinį diską su vaizdo įrašu įvykio vietoje, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo paaiškinimas įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.