Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. K. ir L. R. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

L. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje ir konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-G950F“ (duomenys neskelbtini) su „labas 4G“ SIM kortele, Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), saugomi Marijampolės apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje daiktų saugykloje, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Nuosprendžiu nuspręsta į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.

L. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Kitų asmenų, kurių atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. (toliau – L. K.) Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, veikdamas bendrininkų grupėje su E. V. (toliau – E. V.), organizavusiu psichotropinių medžiagų ir didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, pasikėsino neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis ir labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: vykdant E. V., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kaip organizatoriaus iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą neteisėtai įgyti psichotropinių medžiagų ir didelį kiekį narkotinių medžiagų bei jas platinti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, kurį E. V. parengė 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje, 2019 m. spalio 18 d. jam (L. K.) mobiliojo ryšio priemonėmis nurodė neteisėtai, turint tikslą platinti, įgyti – paimti iš L. R. (toliau – L. R.), kuris atsisakė vykdyti E. V. parengtą nusikalstamos veikos planą, paketą su psichotropinėmis medžiagomis- AMB-FUBINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės (Kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio), ir dideliu kiekiu – 5,677 g narkotinių medžiagų – heroino, ir vėliau atgabenti į (duomenys neskelbtini), bei permesti į pataisos namų-atvirosios kolonijos teritoriją, ir tokiu būdu, vykdydamas E. V. parengtą nusikalstamos veikos planą, jis (L. K.) 2019 m. spalio 18 d. apie 11.00 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, pasikėsino įgyti psichotropines medžiagas – AMB-FUBINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės (Kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio), ir didelį kiekį – 5,677 g narkotinių medžiagų – heroino, tačiau to nepadarė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o psichotropines medžiagas – AMB-FUBINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės (Kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio), ir didelį kiekį – 5,677 g narkotinių medžiagų – heroino tą pačią dieną apie 11.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), paėmė Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. L. R., Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: nuo 2019 m. spalio mėnesio pradžios, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, iki 2019 m. spalio 18 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropines medžiagas – AMB-FUBINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės (Kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio), ir 5,677 g narkotinių medžiagų – heroino, iki 2019 m. spalio 18 d. 11.10 val., kol jas paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų L. K. ir L. R. apeliaciniai skundai atmetami

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną iš jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžiu L. K., L. R. bei E. V. (jo atžvilgiu šis nuosprendis neskundžiamas), yra nuteisti už disponavimą psichotropine medžiaga, kurios kiekis nėra nustatytas: L. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti, pasikėsino įgyti psichotropinę medžiagą – AMB-FUBINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės (Kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio), ir didelį kiekį – 5,677 g narkotinės medžiagos – heroino; L. R. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropinę medžiagą – AMB-FUBINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės (Kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio), ir 5,677 g narkotinės medžiagos – heroino, o E. V. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti, organizavo psichotropinės medžiagos – AMB-FUBINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės (Kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio), ir 5,677 g narkotinės medžiagos – heroino – įgijimą, gabenimą ir laikymą.

8. Pažymėtina, kad veikos pagal BK 259 ir 260 straipsnius ir jų dalis kvalifikuojamos atsižvelgiant ne tik į tai, kokios rūšies narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis disponuota, bet ir į tai, kokiu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu buvo neteisėtai disponuota. Nustatant, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais. Nagrinėjamu atveju Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-580(8.1) nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, rasto įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – AMB-FUBINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos). Taigi, nors šiuo atveju psichotropinės medžiagos – AMB-FUBINACA – kiekis tyrimo metu nebuvo nustatytas, tačiau L. K., L. R. ir E. V., kurio atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją lėmė nustatytos narkotinės medžiagos (heroino) kiekis (5,677 g).

Dėl L. K. apeliacinio skundo

13. Byloje esančiame 2019 m. spalio 24 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 159 – 198) užfiksuota, kad iš T. P. asmens kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI WAS-LXI“ IMEI11 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „labas 4G“ Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Telefone rastas susirašinėjimas su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nurodyta anksčiau, priklauso L. R.. Programėlėje „Messenger“ matomas susirašinėjimas su kontaktu „T. T.“, kuris priklauso L. K.. Šie kontaktai vyko 2019 m. spalio 17 – 18 d. Iš 2019 m. spalio 17 d. bendravimo su kontaktu „T. T.“ (L. K.) matyti, kad L. K. labai norėjo susitikti su T. P.. L. K. T. P. teiraujasi „kur V.?“ (L. R.) ir ar T. P. bendrauja su juo. T. P. atsako, kad „nelabai“. L. K. jam rašo, kad kartu su juo nuvyks iki L. R. namų, kad T. P. parodytų, kur šis gyvena. T. P. nurodo, kad pakalbės, kai ateis. Iš programėlės „Messenger“ matyti, kad 2019 m. spalio 18 d. 10.05 val. L. K. skambino T. P.. Vėliau susirašinėjat susitaria, kad L. K. užsuks pas T. P. į namus. Iš vėlesnio susirašinėjimo akivaizdu, kad asmenys bendrauja apie tai, ar L. R. jau paliko paketą. Paskutinė L. K. žinutė T. P. užfiksuota 2019 m. spalio 18 d. 11.49 val. L. K. T. P. klausė, kodėl šis neatsiliepia.

14. Teismo vertinimu, anksčiau aptarti parodymai patvirtina aplinkybę, kad L. K., važiuodamas į Š., žinojo, jog turės paimti narkotines medžiagas. Jau pirminės savo apklausos metu jis ir pats nurodė tą aplinkybę, kad į Š. vyko nusipirkti kanapių ir tik vėliau savo poziciją iš esmės pakeitė. Aplinkybė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis pakeitė savo parodymus, atskleidžia jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Anksčiau šioje nutartyje aptarti L. K. ir L. R. susirašinėjimai taip pat leidžia daryti pagrįstą, kad tiek L. K., tiek L. R. žinojo apie pakete esančias narkotines medžiagas. Tokios frazės kaip „jei pagautų, tai ilgam važiuotume“ ar nurodymas, kad jei kas nutiktų, tai mesti paketą pro langą, akivaizdžiai parodo asmenų suvokimą, kad pakete yra draudžiamos medžiagos, o ne mobilieji telefonai ar steroidai. Iš L. K. ir kontakto „E. V.“ bendravimo taip pat matyti, kad „E. V.“ yra kitas šioje byloje nuteistas E. V.. Asmenų susirašinėjimas atskleidžia, kad E. V. laukė kada L. K. paims iš L. R. paketą, ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu L. R. nurodyta aplinkybė, kad jis šį paketą turėjo perduoti į pataisos namus. Be to, L. K. bendravimas su T. P. paneigia L. K. versiją, kad į Š. jis sugalvojo važiuoti tik 2019 m. spalio 18 d. ryte, kadangi su T. P. jis bendravo jau 2019 m. spalio 17 d., domėdamasis apie L. R., t. y. klausdamas T. P. ar šis bendrauja su L. R. ir kur pastarasis gyvena. Šios aplinkybės atskleidžia išankstinį L. K. sumanymą vykti į Š. ir iš L. R. paimti paketą, kuris turėjo būti perduotas E. V. į pataisos namus. Priešingai nei teigia nuteistasis savo skunde, byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad jis žinojo, jog L. R. perduotame pakete bus narkotinės ir psichotripinės medžiagos, todėl jo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15. L. K. teigia, kad L. R. patvirtino jo parodymus ir nurodė, kad L. K. šioje byloje niekuo dėtas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu L. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad asmeniui, atvykusiam į Š. jis turėjo perduoti paketą su narkotinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 137 – 138). Savo poziciją L. R. pakeitė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apygardos teismas tokius parodymus vertina kritiškai. Visi anksčiau aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad asmenys turėjo išankstinį planą į pataisos namus perduoti narkotines medžiagas. Tiek L. K., tiek L. R. apie šias medžiagas žinojo. Nors L. K. teigia, kad E. V. paneigė aplinkybę, jog prašė L. K. perduoti jam narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau šiuos nuteistojo skundo argumentus paneigia jau anksčiau šioje nutartyje aptarti susirašinėjimai tarp jo ir E. V., todėl teismas plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisako.

17. L. K. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus L. R. iš dalies paneigė, motyvuodamas tuo, kad tuo metu stipriai vartojo narkotines medžiagas ir nuolat buvo apsvaigęs bei prisipažino, kad apkalbėjo L. K.. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu L. R. būtų vartojęs narkotines medžiagas, dėl ko jis galėjo duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, byloje nėra įrodyta. Teismo vertinimu, L. R. savo parodymus pakeitė galimai siekdamas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės L. K. ir E. V.. Jau ikiteisminio tyrimo metu L. R. buvo nurodęs, kad jam nesutikus į pataisos namus perduoti narkotinių medžiagų, nepažįstami asmenys pradėjo jam grasinti. Šią aplinkybę patvirtino ir L. R. motina. Be to, kaip matyti iš byloje esančio L. K. ir E. V. susirašinėjimo (t. 2, b. l. 192) E. V., suprasdamas, kad L. R. dar neperdavė paketo, L. K. rašo, kad jį (L. R.), reikėtų užmušti. L. K. jam atsako, kad L. R. neužilgo turi atvykti į pataisos namus atlikti bausmę ir nurodo, kad „pasitiksit jei ką vis tiek tinkamai“, E. V. sutikdamas atsako „tai faktas“. Akivaizdu, kad grasinimų L. R. galėjo sulaukti tiek iš E. V., tiek iš L. K., dėl ko savo parodymus bylą nagrinėjant teisme jis pakeitė šių asmenų naudai.

18. Skunde taip pat teigiama, kad L. K. veiksmuose nėra nei vieno BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio. Jis negamino, neperdirbo, neįgijo, nelaikė, negabeno ir nesiuntė jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, juo labiau, su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju L. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, t. y. jis nuteistas už pasikėsinimą padaryti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. K., bendraudamas su E. V. ir turėdamas tikslą iš L. R. paimti narkotines ir psichotropines medžiagas, 2019 m. spalio 18 d. nuvyko į Š. miestelį. Byloje esantys susirašinėjimai su L. R., E. V. ir T. P. atskleidžia L. K. tyčią ir siekį įgyti didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias jis turėjo perduoti E. V., esančiam pataisos namuose, tačiau to nepadarė, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas L. K. nusikalstamus veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kvalifikavo tinkamai.

19. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi telefonų išklotinėmis, žinutėmis, susirašinėjimais, tačiau, nuteistojo teigimu, šie duomenys nėra informatyvūs ir iš jų negalima daryti išvados, kad jis (L. K.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia nuteistasis, anksčiau aptarti susirašinėjimai patvirtina tą aplinkybę, kad L. K., bendraudamas su T. P. 2019 m. spalio 17 d. ir ieškodamas L. R., turėjo išankstinį sumanymą nuvykti į Š. ir iš L. R. paimti narkotines ir psichotropines medžiagas. Susirašinėjimas tarp L. K. ir E. V. taip pat akivaizdžiai parodo, kad abu jie žinojo, jog L. R. L. K. turėjo perduoti paketą, o L. K. ir L. R. bendravimas patvirtina tą aplinkybę, jog abu asmenys suvokė, kad minėtame pakete yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl L. R. apeliacinio skundo

20. Nuteistasis L. R. savo skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, kadangi ji neatitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Nuteistojo teigimu, bausmė jam gali būti švelninama BK 59 straipsnio pagrindu.

21. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant jo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Teisingam bausmės parinkimui būtinas tinkamas kaltinamojo asmenybės bei jo vaidmens, padarant nusikalstamą veiką, įvertinimas. Vertinant kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir parenkant bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypatingą dėmesį skirti tam, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, kurios buvo susiformavusios jau iki nusikalstamų veiksmų ir padarytas nusikaltimas buvo kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu kaltinamajam paskirta bausmė turi būti proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybei.

22. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems nurodė, kad kaltinamojo L. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstama veika padaryta recidyvisto. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertino tai, kad L. R. teistas, 2017 – 2019 m. baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Priešingai nei teigia nuteistasis savo skunde, buvo įvertintos ir aplinkybės, susijusios su jo darbu, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad iki 2020 m. sausio 3 d. nuteistasis dirbo, o LITEKO duomenimis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dirba UAB „J.“. Teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nors jis ir kreipėsi į policijos pareigūnus dėl neteisėtai laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau savo parodymais visiškai neprisidėjo prie nusikaltimo išaiškinimo, konstatavo, kad L. R. ir jo padarytai nusikalstamai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta artima vidurkiui terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. R. pats kreipėsi į policijos pareigūnus dėl neteisėtai laikomų psichotropinių ir narkotinių medžiagų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistasis savo parodymais visiškai neprisidėjo prie nusikaltimo išaiškinimo.

24. 2019 m. spalio 23 d. įtariamojo apklausos metu (t. 1, b. l. 136 – 137) duodamas parodymus, nuteistasis parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, nes narkotines medžiagas turėjo, tačiau jų platinti nenorėjo. Nuteistasis teigė, kad minėtas medžiagas gavo apgaulės būdu. L. R. nurodė, kad jam buvo nurodyta, jog į pataisos namus jis turės perduoti mobiliojo ryšio telefonus ir jų pakrovėjus, SIM korteles, mieles ir steroidus. Nuteistasis su nepažįstamu asmeniu susitiko K., prie prekybos ir pramogų centro „M.“ kur jam buvo perduotas „Maxima“ parduotuvės maišelis su paketu. Grįžęs namo L. R. apžiūrėjo paketus, esančius krepšyje ir suprato, kad ten yra narkotinės medžiagos, dėl ko jis parašė nepažįstamam žmogui, kad narkotinių medžiagų į pataisos namus jis nenori perduoti. Nepažįstamas asmuo pradėjo jam grasinti, dėl ko nuteistasis nusprendė kreiptis į policiją. Narkotines medžiagas pas save jis laikė maždaug 2 – 3 savaites iki kol kreipėsi į policiją, t. y. iki 2019 m. spalio 18 d. Pareigūnai atvyko į jo namus ir jis parodė ten esančias narkotines medžiagas. Pareigūnai minėtas medžiagas paėmė ir pakeitė jas panašiu paketu, dėl kurio perdavimo L. R. susitarė su nepažįstamu asmeniu. 2020 m. liepos 23 d. įtariamojo apklausos metu (t. 4, b. l. 75) L. R. parodė, kad su įtarimu visiškai sutinka, nes padarė šią nusikalstamą veiką. Nuteistasis nurodė, kad laikosi savo ankstesnių parodymų ir prašo jais vadovautis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. 2020 m. spalio 21 d. įtariamojo apklausos metu (t. 4, b. l. 136 – 137) atsakydamas į papildomus klausimus L. R. parodė, kad asmens, su kuriuo bendravo 2019 m. spalio 18 d. jis nepažįsta. Jis taip pat nurodė, kad pažįsta E. V., nes kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) jaunimo mokykloje. Iš apklausos protokolo matyti, kad į užduodamus klausimus L. R. atsakė nurodydamas, kad nežino arba nepamena. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. R. nurodė (t. 6, b. l. 6), kad E. V. ir L. K. įtraukė nors jie nekalti ir jų vardus ir pavardes jis sužinojo tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. L. R. teigė, kad pats susirado tuos asmenis ir pasiūlė padaryti permetimą. Jis nurodė, kad perdavus jam paketą suprato, kad ten narkotinės medžiagos, tačiau tiksliai nežinojo kokios. 2021 m. gruodžio 15 d. teisiamojo posėdžio metu L. R. nurodė (t. 6, b. l. 102), kad tik neseniai sužinojo, jog jo brolis namuose rado steroidus, kuriuos jis turėjo permesti į pataisos namus. Nuteistasis paaiškino, kad narkotikus, kuriuos perdavė policijos pareigūnams, jis pats įsigijo. L. R. nurodė, kad narkotinės medžiagos buvo visai kitame pakete ir nebuvo susijusios su pataisos namais, jas jis parsivežė iš K., tačiau ne tą patį kartą, kai parsivežė steroidus. Už narkotines medžiagas nuteistasis nurodė sumokėjęs gal 200 Eur. L. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta dėl to, kad laikė narkotines ir psichotropines medžiagas namuose, tačiau jas įsigijo sau. Jis negalėjo nurodyti iš ko tas medžiagas įsigijo.

25. Vertinant L. R. skundo argumentus dėl nepripažintos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, tokia aplinkybė konstatuotina nustačius kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o me dėl kitų surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu L. R. visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad iš nepažįstamo asmens gautas narkotines ir psichotropines medžiagas jis turėjo permesti į pataisos namus, tačiau to nepadarė, nes apie minėtas pas save laikomas medžiagas jis pats pranešė policijos pareigūnams. Pažymėtina ir tai, kad apie pas save laikomas narkotines ir psichotropines medžiagas policijos pareigūnams jis pranešė tik po 2 – 3 savaičių po to, kai jas parsivežė į savo namus, todėl, teismo vertinimu, tai neatskleidžia asmens nuoširdaus noro padėti išsiaiškinti nusikalstamą veiką ir atskleisti nusikaltime dalyvavusius asmenis. Vėliau, jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis savo poziciją pakeitė kardinaliai, nurodydamas, kad minėtos medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam naudojimui ir jis neprivalėjo ir neplanavo jų perduoti į pataisos namus. Be to, 2020 m. spalio 21 d. įtariamojo apklausos metu nuteistasis į pareigūnų užduodamus klausimus neatsakė nieko konkretaus, o tiesiog nurodė, kad prašomų nupasakoti aplinkybių jis nežino arba nepamena. Vertinant šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors nuteistasis ir kreipėsi į policijos pareigūnus dėl neteisėtai laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau savo parodymais visiškai neprisidėjo prie nusikaltimo išaiškinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta pagrįstai.

26. L. R. savo skunde taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių anksčiau nurodytų išskirtinių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta. Įvertinus L. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis matyti, kad praeityje jis teistas 6 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistojo susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Supratęs, kad nepažįstamo asmens perduotame pakete yra narkotinės medžiagos, nuteistasis jas dar 2 – 3 savaites laikė savo namuose, o į policijos pareigūnus jis kreipėsi tik išsigandęs dėl jo atžvilgiu išreikštų grasinimų. 4 kartus nuteistajam buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, todėl akivaizdu, kad tokios bausmės teigiamos įtakos L. R. elgesiui neturėjo dėl ko jis vėl nusikalto. Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad šiuo metu dirba, turi draugę, tačiau šios aplinkybės nuteistojo atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos nešalina. Neskyrus L. R. realios laisvės atėmimo bausmės, jam gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis, kuris asmenį paskatintų ir toliau elgtis neteisėtai. Nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl jo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir BK 75 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu netaikomos.

27. L. R. nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad jam yra skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Nuteistojo teigimu, BK 259 straipsnio 1 dalies vidurkis yra vieneri metai, todėl jam paskirta bausmė yra ne artima sankcijoje numatytam vidurkiui, o būtent jam lygi. Priešingai nei teigia nuteistasis, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis nėra lygus vieneriems metams. Šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra lygus vieneriems metams vienam mėnesiui ir 15 dienų (minimalus bausmės dydis 3 mėnesiai, maksimalus – du metai), todėl paskirdamas nuteistajam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, teismas pagrįstai nurodė, kad ši bausmė yra artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

28. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, nepažeidė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad L. K. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę nuteistajam L. R., pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Baudžiamojo kodekso nuostatomis bei įvertino nuteistojo asmenybę, dėl ko paskyrė jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistųjų L. K. ir L. R. apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistųjų E. L. K. ir L. R. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.