- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-06
- Bylos Nr.
- 2-7/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Vyriausybei, Lietuvos
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5252-619/2010, pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Vyriausybei, Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo apgaudinėjimo byloje Nr. 20510/08 ir dėl teisės į žalos atlyginimą 1 000 000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos Vyriausybei, Lietuvos Apeliaciniam teismui, dalyje, kuria prašoma: pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Vyriausybė apgaudinėja Europos Žmogaus Teisių Teismą byloje Nr. 20510/08 Beržinis prieš Lietuvą; pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas neteisėtai neleido jam kreiptis į Lietuvos teismus teisminės gynybos tiesiogiai pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir pasinaudoti visomis veiksmingomis nacionalinėmis teisių gynimo priemonėmis pagal konvencijos nuostatas byloje Nr. 20510/08 Beržinis prieš Lietuvą; pripažinti, kad atsakovai Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos apeliacinis teismas su Vilniaus apygardos teismu taiko dvigubus teisingumo standartus ir vykdo diskriminaciją jo atžvilgiu byloje Nr. 20510/08. Šia nutartimi ieškovui taip pat buvo pasiūlyta ieškovui dalyje dėl pareikšto reikalavimo - priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 000 000 Lt teisingą atlyginimą - pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, nustatant trūkumų šalinimui terminą iki 2010 m. gegužės 24 d. Nutarties motyvuojančioje dalyje ieškovui buvo išaiškinta, kad jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ieškovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus privalo ieškinio pareiškime nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. T. y. nurodyti, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus dėl kurių atsirado 1 000 000 Lt žala, pagrįsti nurodomų veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 str. 2 d.). Ieškovui išaiškinta, kad nepašalinus trūkumų procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 26 d. gavo ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalyje, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovams. Atskirasis skundas priimtas, išsiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šalies argumentai
Ieškovas 2010 m. gegužės 23 d. pareiškimu kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą pašalinti nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams iki kol bus išnagrinėtas jo atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme. Prašymas grindžiamas dar ir tuo, kad ieškinio reikalavimai, kuriuos teismas atsisakė priimti, tiesiogiai susiję ir pagrindžia jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo pratęsti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovo 2010 m. kovo 11 d. ieškinį priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 000 000 Lt teisingo atlyginimo teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad nutartis dalyje, kuria ieškinys grąžintas dėl to, kad nepašalinti trūkumai per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme, bei pažymėjo, kad kitoje dalyje, kuria atsisakyta pratęsti procesinį terminą trūkumų šalinimui, nutartis nėra skundžiama.
Teismas atkreipė dėmesį, kad, remiantis CPK 77 straipsniu, teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai gali būti pratęsiami; termino pratęsimo priežastys turi būti svarbios ir įrodytos. Išanalizavęs ieškovo prašyme nurodytą priežastį ir terminą, kuriam ieškovas prašo pratęsti trūkumų šalinimo terminą, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą ieškovo išdėstytais motyvais. Teismas pažymėjo, kad ieškovo 2010 m. kovo 11 d. ieškinyje keliami atsakovams ieškinio reikalavimai pagal ieškinio pagrindą ir dalyką yra savarankiški, reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 000 000 Lt teisingo atlyginimo nėra įtakojamas atskirojo skundo nagrinėjimo baigties. Pažymėtina ir tai, kad neapibrėžtam laikui atidėtas trūkumų šalinimo terminas sąlygotų proceso vilkinimą, pažeistų operatyvaus ir teisingo bylos nagrinėjimo principus (CPK 72 str.). Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo prašymas dėl termino pratęsimo yra atmestinas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nustatytu terminu ieškovui nepašalinus nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, jo 2010 m. kovo 11 d. pateiktas ieškinys priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 000 000 Lt teisingo atlyginimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Nutartyje pažeidžiamas CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatant, kad nutartis dalyje, kuria atsisakyta pratęsti procesinį terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nėra skundžiama atskiruoju skundu. Akivaizdu, kad atsisakius pratęsti terminą, tuo pačiu atsisakoma suteikti ieškovui teisę kreiptis teisminės gynybos nuo atsakovo Lietuvos vyriausybės neteisėtų veiksmų ir sukčiavimo apsigynimo Europos Žmogaus Teisių Teisme. Kadangi procesinio teismo nustatyto termino nepratęsimas užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, tai tokia nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka ir dėl to nutartyje šis įstatymas pažeidžiamas. Nutartyje netinkamai taikomi CPK 72, 77 straipsniai ir tai yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), be to, tokiu būdu iš anksto įtakojamas atskirojo skundo išnagrinėjimo dėl 2010 m. gegužės 7 d. nutarties rezultatas. CPK 77 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai terminai yra pratęsiami, o ne tada, kai nepratęsiami. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės teisingą atlyginimą nėra susijęs su pirmu, antru ir trečiu ieškinio reikalavimu ir kad minėti reikalavimai neva yra savarankiški ir dėl to atskirojo skundo nagrinėjimo baigtis neturės įtakos ketvirtam ieškinio reikalavimui dėl teisingo atlyginimo priteisimo. Atskirajame skunde dėl 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, ieškovas nurodė, kad būtina visus reikalavimus išnagrinėti kartu, kaip susijusių su ieškinio pagrindu ir dalyku. Dėl to teismas nepagrįstai taikė CPK 72 straipsnį, nurodydamas, kad neapibrėžtam laikui atidėjus trūkumų šalinimo terminą, būtų sąlygojamas proceso vilkinimas, nes tokia teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismas ne pagal savo kompetenciją faktiškai jau išnagrinėja atskirąjį skundą dėl 2010 m. gegužės 7 d. nutarties ir Lietuvos apeliaciniam teismui belieka tik formaliai patvirtinti tokią negaliojančią 2010 m. birželio 1 d. nutartį. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus 2010 m. gegužės 7 d. nutartį ir pripažinus ieškinio pirmo, antro ir trečio reikalavimų pagrįstumą ir būtinumą nagrinėti kartu su ketvirtu ieškinio reikalavimu, ieškovui reiktų iš naujo vėl paduoti naują ieškinį, kas prieštarautų skundžiamoje nutartyje minimiems operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo principams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nutartis, kuria atsisakyta pratęsti terminą, pagal proceso įstatymą neskundžiama ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 77 str., 334 str. 1 d. 2 p.), nes proceso dalyviui išlieka teisė įvykdyti teismo nurodymą per likusią nepraėjusią paskirto termino dalį, todėl atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartimi buvo pažeistas CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su termino trūkumams pašalinti nepratęsimu. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovo ieškinio dalimi, kurią Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti, nes tai nėra šios apeliacijos dalykas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškinio dalis, kuria prašoma pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Vyriausybė apgaudinėja Europos Žmogaus Teisių Teismą byloje Nr. 20510/08 B. prieš Lietuvą, pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas neteisėtai neleido jam kreiptis į Lietuvos teismus teisminės gynybos tiesiogiai pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir pasinaudoti visomis veiksmingomis nacionalinėmis teisių gynimo priemonėmis pagal konvencijos nuostatas byloje Nr. 20510/08 B. prieš Lietuvą, pripažinti, kad atsakovai Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos apeliacinis teismas su Vilniaus apygardos teismu taiko dvigubus teisingumo standartus ir vykdo diskriminaciją jo atžvilgiu byloje Nr. 20510/08 negalėjo įtakoti priežasčių, dėl kurių ieškovas nustatytu terminu negalėjo pašalinti toje pačioje nutartyje nurodytų likusios ieškinio dalies trūkumų. Net padarius išvadą, kad minėtoje ieškinio dalyje nurodyti duomenys vienaip ar kitaip susiję su ieškinio reikalavimu priteisti 1 000 000 Lt žalos atlyginimą, nėra aišku, kodėl šių duomenų ieškovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui vykdydamas nutartį dėl trūkumų pašalinimo, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir apeliantas (CPK 178 str.), tuo labiau, kad ieškinio reikalavimu dėl žalos atlyginimo pareiškėjas pasirinko savarankišką civilinių teisių gynimo būdą (CK 1.138 str. 6 p.), todėl privalėjo nurodyti savo reikalavimo faktinį pagrindą. Be to, apygardos teismas teisingai konstatavo, kad neapibrėžtam terminui pratęstas trūkumų šalinimo terminas nepagrįstai vilkintų procesą ir pažeistų operatyvaus ir teisingo bylos nagrinėjimo principus (CPK 7 str.). Taigi nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė 72 ir 77 straipsnį.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2-1293/2010 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi laikius atskirąjį skundą dėl 2010 m. gegužės 7 d. nepaduotu (b. l. 52-53), nebeturi teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentas, susijęs su operatyvumo principo įgyvendinimu nagrinėjant visą ieškinį vienoje byloje (CPK 185 str.).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.