Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovui T. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. S. ir A. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. ieškiniu, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 604,24 Eur turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, apelianto pareiškimą, kad jis neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta dalis ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ir reikalavimas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad tarp ieškovo ir atsakovo T. Š. susiklostė panaudos teisniai santykiai – atsakovas su ieškovu susitarė, kad atsakovas neatlygintinai naudosis (sportuoti) ieškovo nuosavybės teise valdoma ir ieškovo faktiškai pagal bendraturčių žodinį susitarimą naudojama (duomenys neskelbtini) sandėlio dalimi. Byloje nustatyta, kad buvo išgriauta sandėlio dalis – vidinė dviejų eilių raudonų šamotinių plytų 18 kv. m ploto siena. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovo nurodomos aplinkybės, kad siena buvo išgriauta atsakovo, šiam neturint ieškovo sutikimo. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio

11. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka ir žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt.). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir prievolei atlyginti ieškovui turtinę žalą atsirasti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, padidinat priteistą žalos atlyginimo dydį iki ieškovo patikslintu ieškiniu nurodytos sumos, o atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Apeliacine tvarka neginčijama aplinkybė dėl turtinės žalos ieškovui padarymo fakto. Apeliaciniu skundu keliamas tik klausimas dėl ieškovui atsakovo atlygintinos turtinės žalos dydžio, prašant jį padidinti. Taigi apeliacine tvarka neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad iš esmės egzistuoja sąlygų visuma atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ieškovo turtinės žalos atlyginimo forma.

14. Atsižvelgiant į CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑344‑701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodytą praktiką).

15. Byloje ieškovas 2 604,24 Eur bendrą nugriautos (duomenys neskelbtini) sandėlio sienos atstatymo vertę ir reikalavimą atlyginti tokio dydžio turtinę žalą grindė pateiktais duomenimis apie plytų kainą ir savo apskaičiavimais. Ieškovas nurodė, kad nugriautai sienai atstatyti reikalingos šamotinės plytos, parduodamos UAB „Židinių meistrai“, jų kaina – 3,99 Eur, iš viso 18 kv. m sienai atstatyti reikia 576 plytų, todėl bendra plytų nugriautai sienai atstatyti vertė – 2 298,24 Eur, o sienos atstatymo darbus galėtų atlikti UAB „Aukeda“ už 306 Eur.

17. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nugriautai (duomenys neskelbtini) sandėlio sienai atstatyti reikiamo kiekio plytų vertės, įvertino ir viešai skelbiamus duomenimis – internete esančius skelbimus apie parduodamas (naujas ir naudotas) šamotines plytas. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad naudotas šamotines plytas galima įsigyti ir mokant po 0,50 Eur už vienetą, rėmėsi būtent viešais duomenimis apie skelbime internete skelbiamą parduodamų naudotų šamotinių plytų kainą. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino tokių plytų kokybės ir nusidėvėjimo lygio, jų tinkamumo atstatyti reikiamo ploto nugriautą (duomenys neskelbtini) sandėlio sieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytame viešame skelbime (https://m.skelbiu.lt/skelbimai/naudotos-samotines-plytos-70381043.html), kuris nebegalioja, buvo siūlomas parduoti mažesnis kiekis plytų (t. y. 120 vnt.), nei ieškovo nurodomas sienai atstatyto reikiamas plytų kiekis (t. y. 576 vnt. ). Taigi priimant skundžiamą sprendimą nebuvo vertinta ieškovo galimybė už tokią kainą gauti reikiamą panašios kokybės plytų kiekį, jų pristatymo kaina.

18. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas sienos atstatymui reikalingų medžiagų kainą pagal parduodamų pigiausių naudotų šamotinių plytų vertę, neįtraukė kitų medžiagų, tokių kaip cementas, žvyras ir kita, kainų. Viena vertus, pats ieškovas konkrečios tokių nurodytų sienos atstatymui reikalingų statybinių medžiagų vertės nenurodė. Kita vertus, ieškovas ieškiniu iš esmės įrodinėjo didesnę nei nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu sienai atstatyti reikiamų statybinių medžiagų vertę – 2 298,24 Eur. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu konkrečių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomus duomenis ar pagrindžiančių kitokį nei nurodomas ieškovo turtinės žalos atlyginimo dydį, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė ir į (duomenys neskelbtini) sandėlio statybos metus ir viešajame registre nurodytą šio pastato vertę. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju negalima vadovautis vien Nekilnojamojo turto registre nurodyta statinio verte, kadangi ji buvo nustatyta masinio vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias nekilnojamojo daikto savybes. Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad ginčo pastato – (duomenys neskelbtini) sandėlio – statybos metai nurodyti (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas – 100 proc.; pastato vidutinė rinkos vertė nurodyta 4 600 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas – atkuriamoji vertė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. vasario 6 d. išrašo duomenimis, pastato – (duomenys neskelbtini) sandėlio – fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc.; atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 139 000 Eur; atkuriamoji vertė – 41 800 Eur.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad parduodamų šamotinių plytų vieneto vertė – 3,99 Eur, o atsakovas konkrečių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomus duomenis ar pagrindžiančių kitokią sienai atstatyti reikiamų statybinių medžiagų vertę, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo nugriauta nekilnojamojo turto objekto, t. y. pastato – (duomenys neskelbtini) sandėlio, vidinė siena. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, į turto pobūdį, taip pat į byloje esančius duomenis, kad (duomenys neskelbtini) sandėlio fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70 proc., daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsižvelgti į ieškovo pateiktus įrodymus apie šamotinių plytų vieneto vertę (t. y. 3,99 Eur), tačiau, šiai vertei pritaikius 70 procentų fizinio nusidėvėjimo procentą, yra pagrindas vadovautis ne 3,99 Eur, bet 1,20 Eur (3,99 Eur – 70 proc. nusidėvimas) plytos vieneto verte. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nugriautai sienai atstatyti reikalingų 576 vnt. šamotinių plytų vertė sudaro 691,20 Eur (576 vnt. x 1,20 Eur).

22. Nustatyta, kad ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, pateikdamas sandėlio sienos atstatymo darbų sąmatos apskaičiavimą, nurodė, kad 1 kv. m sienos įrengimo kaina yra 17 Eur, dėl to iš viso darbų vertė sudaro už 306 Eur (18 kv. m x 17 Eur), o sienos atstatymo darbus galėtų atlikti UAB „Aukeda“. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas, byloje teikdamas įrodymus apie sienos atstatymo darbus, rėmėsi ir interneto tinklalapyje www.samata.lt esančiais viešaisiais duomenimis.

23. Nustatyta, kad ieškovas kartu su 2023 m. balandžio 18 d. prašymu, pateikdamas duomenis apie galimą 1 350 Eur darbų atlikimo kainą, rėmėsi www.samata.lt interneto tinklalapyje pateiktu šamotinių plytų atstatymo įkainiu – 75 Eur/kv. m ir nurodė, jog bendra atstatymo suma yra 1 350 Eur (18 kv. m x 75 Eur) (b. l. 53). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui 2023 m. gegužės 22 d. pateiktame prašyme prie bylos pridėti papildomus įrodymus nurodė mažesnę atstatymo darbų vertę – 306 Eur (18 kv. m x 17 Eur) (b. l. 71–72).

24. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešus duomenis, skelbiamus minėtame interneto tinklalapyje (http://www.samata.lt/statyba--apdaila-4/lt/), nustatė, jog sienos įrengimo naudojant monolitą (plytas ir/ar pan.) kaina – 79,65 Eur už 1 kub. m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas sienų įrengimo (monolito) įkainis – 79,65 Eur už 1 kub. m., iš esmės atitinka minėtame interneto tinklalapyje pateikiamą sąmatos įkainių parinktį „Išorės darbai“ (žr. http://www.samata.lt/statybos-darbai-4/lt/?filtras=3). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, buvo išgriauta (duomenys neskelbtini) sandėlio vidinė dviejų eilių šamotinių plytų siena. Papildomai pastebėtina, kad minėtame interneto tinklalapyje pateikiamoje sąmatos įkainių parinktyje „Vidaus darbai“ nurodomas darbų „2. Pertvarų mūras (plytos)“ įkainis 16 Eur už 1 kv. m (žr. http://www.samata.lt/statybos-darbai-4/lt/?filtras=1) iš esmės yra artimas ieškovo kartu su 2023 m. gegužės 22 d. pateiktu prašymu pateiktame sandėlio sienos darbų įvertinime nurodomai sienos įrengimo kainai – 17 Eur už 1 kv. m.

25. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys patvirtina apelianto nurodomus argumentus, kad ginčo (duomenys neskelbtini) sandėlis yra kaimo vietovėje (t. y. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti kaip pagrįstus apelianto argumentus, jog darbų kainai įtakos gali turėti ir darbininkų atvykimo į kaimo vietovę kaštai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir reikšminga pripažįsta aplinkybę, kad atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų ir ieškovo nurodomos 306 Eur (18 kv. m x 17 Eur) sienos atstatymo darbų vertės sumos nenuginčijo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys pakankamai pagrindžia ieškovo nurodomą sienos atstatymo darbų vertę (t. y. 306 Eur), jie nėra nuginčyti, dėl to yra pagrindas jais remtis ir pripažinti įrodyta 306 Eur sienos atstatymo darbų vertę (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovui padarytos turtinės žalos dydis yra 467,21 Eur (288 Eur + 179,21 Eur). Įvertinus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, bylos duomenų visumą ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovo priteistinas turtinės žalos atlyginimas sudaro 997,20 Eur (691,20 Eur plytų vertė ir 306 Eur darbų vertė).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

27. Ieškovas prašė priteisti 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą.

28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

29. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, taip pat turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.248 straipsniai, 6.250 straipsnis). Taigi būtina nustatyti neturtinės žalos padarymo faktą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Taip pat būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimą.

30. Byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai – ieškovas buvo perdavęs atsakovui neatlygintinai naudotis ieškovo nuosavybės teise valdomą ir faktiškai pagal bendraturčių susitarimą naudojamą (duomenys neskelbtini) sandėlio dalį. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – (duomenys neskelbtini) sandėlio sienos nugriovimo – ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumų (turėjo lankytis policijoje, atsiprašyti iš darbo, rūpintis dokumentų teismui ir policijai parengimu, nes pats yra (duomenys neskelbtini)).

31. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovas nuo 2002 metų yra įstojęs į (duomenys neskelbtini), ieškovui 2020 m. išduotas neįgaliojo pažymėjimas (neįgalumo lygis – (duomenys neskelbtini) proc.), pateikta ieškovo, kaip darbuotojo, charakteristika bei 2023 m. birželio 9 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo dėl (duomenys neskelbtini) nuorašas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovo nurodoma jau anksčiau turima sveikatos būklė nėra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo veiksmais.

32. Apeliantas nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais buvo bandoma įrodyti ieškovo patirtus neturtinius praradimus. Iš nurodytų apelianto argumentų matyti, kad ieškovas teigia, jog nurodytais rašytiniais įrodymais nesiremia kaip įrodančiais ieškovo patirtą neturtinę žalą. Apelianto teigimu, pateikti dokumentai apie ieškovo negalią – (duomenys neskelbtini) – parodo ieškovo pažeidžiamumą.

33. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Pažymėtina, kad neturtinės žalos padarymo fakto įrodinėjimo našta tenka ieškovui, pareiškusiam ieškinį (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė argumentais, kad patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir nepatogumų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau konkrečių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos ieškovui padarymo faktą, nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo argumentus, kuriais grindžiamas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad vien tai, jog ieškovas, gindamas savo teises, galbūt patyrė nepatogumų ir neigiamų emocijų, nesudaro pakankamo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vien ieškovo nurodytos aplinkybės apie pablogėjusią jo emocinę būklę nėra pakankamos faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl jo prašomos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė šalių įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to netinkamai nustatė ieškovui iš atsakovo priteisiamo žalos atlyginimo dydį, bet ieškovo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė pagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, padidinat iš atsakovo ieškovui priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 467,21 Eur iki 997,20 Eur, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 24 d. sprendimu pirmosios instancijos teisme buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų ir atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 6 d. pažymos duomenimis, ieškovui pirmosios instancijos teisme suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudarė 390 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje už ieškinį mokėtinas žyminio mokesčio dydis sudarė 70 Eur, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 33,20 Eur.

37. Atsižvelgdama į tai, kad bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir ieškinio reikalavimai patenkinti didesne dalimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos ir jų atlyginimas valstybei priteistinas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinio suma sudarė 3 104,24 Eur (2 604,24 Eur + 500 Eur), o išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ieškovui iš atsakovo priteista 997,20 Eur turtinės žalos atlyginimo suma, vertinama, kad patenkinta 32 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiamas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas: 124,80 Eur (390 Eur x 32 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 22,40 Eur (70 Eur x 32 proc.) žyminio mokesčio ir 10,62 Eur (33,20 Eur x 32 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

38. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovo ginčyta suma sudarė 2 637,03 Eur (2 137,03 Eur (2 604,24 Eur – 467,21 Eur) atmesta reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalis ir 500 Eur reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo), žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudarė 59 Eur. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir nustačius 529,99 Eur (997,20 Eur –467,21 Eur) didesnį ieškovui priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį, pripažintina, kad tenkinta 20 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Proporcingai patenkintai ieškovo apeliacinio skundo daliai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 11,80 Eur (59 Eur x 20 proc.) žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme. Taigi iš viso šioje civilinėje byloje iš atsakovo valstybei priteisiama žyminio mokesčio suma sudaro 34,20 Eur (22,40 Eur + 11,80 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

39. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad ieškovui byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, likusi žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų dalis iš ieškovo valstybei nepriteisiama (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti, padidinant iš atsakovo T. Š. ieškovui A. B. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą iki 997,20 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 20 ct).

Kitą sprendimo dalį, kuria atmesta likusi ieškinio dalis, palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. Š. 124,80 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 80 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. Š. 34,20 Eur žyminio mokesčio, mokėtino byloje. Valstybei priteistą žyminį mokestį privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus žyminį mokestį, privaloma mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. Š. 10,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662. Sumokėjus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą, privaloma mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.