Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“ 2013 m. spalio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, civilinėje byloje Nr. B2-1181-601/2014pagal kreditoriaus bankrutavusios akcinės bendrovės „Snoras“ skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. spalio 14 d. įvyko BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame svarstyti šie klausimai: 1. Dėl ūkinės – komercinės veiklos tolesnio vykdymo; 2. Dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo; 3. Dėl viešbučio valdymo sutarties sudarymo. Skolininkės kreditorių komitetas nutarė tęsti BUAB „Senjorų rezidencija“ ūkinę – komercinę veiklą; nutraukti darbo sutartį su vykdančiuoju direktoriumi ir sudaryti sutartį su naujuoju valdytoju suderintomis sąlygomis, o klausimą dėl vyr. buhalterio darbo sutarties nutraukimo spręsti gavus naujojo viešbučio komplekso valdytojo nuomonę ir išvadas; sudaryti viešbučio valdymo sutartį pagal pasiūlytą sutarties projektą ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 21 d.

BAB bankas „Snoras“ taip pat kelia abejones dėl to, kad viešbučio valdymo sutartį buvo nutarta pasirašyti su konkrečiu juridiniu asmeniu, tačiau protokole nėra nurodyta, kaip tas asmuo buvo parinktas, ar buvo skelbiamas konkursas, ar bent jau apklausa asmenų, vykdančių panašią veiklą, ar buvo gauta ir daugiau pasiūlymų, kaip jie buvo vertinami ir pan. Aplinkybės konstatavimas, kad sudarant viešbučio valdymo sutartį išlaidos nedidės, niekuo nepagrįstas. Viešbučio valdymo sutarties nutraukimas yra susijęs su didelėmis papildomomis išlaidomis, kas iš esmės pažeidžia kreditorių interesus.

BAB bankas „Snoras“ iš esmės neginčija fakto, kad BUAB ,,Senjorų rezidencija“ ūkinės –komercinės veiklos tęsimas yra naudingas kreditoriams, atitinka jų, o taip pat ir bankrutuojančios įmonės interesus, tiesiog siekia, kad teismas kreditorių komiteto nutarimus pripažintų negaliojančiais vien formaliais pagrindais. Administratorius pažymėjo, jog BUAB ,,Senjorų rezidencija“ valdomo objekto specifika – kurortinis SPA viešbutis. Tokiame objekte nutraukus ūkinę – komercinę veiklą, bankrutuojanti įmonė negautų nuolatinių pajamų, kurios gali būti ir yra skirtos tiek bankroto procedūrų vykdymui, tiek kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Tokio objekto priežiūra ir apsauga nulemtų itin dideles bankrutuojančios įmonės išlaidas, kurios sumažintų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybes. Tokio tipo objekto, kuris neeksploatuojamas, rinkos vertė ženkliai sumažėtų, todėl taptų itin sudėtinga (o galbūt ir neįmanoma) tokį objektą parduoti. Tęsti ūkinę – komercinę BUAB ,,Senjorų rezidencija“ veiklą buvo nutarta dar 2011 m. spalio 14 d. vykusiame BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkime, kada teisinis reguliavimas nenumatė jokio draudimo ar apribojimų bankrutuojančiai įmonei vykdyti (tęsti) ūkinę – komercinę veiklą. Skundžiamas nutarimas buvo 2011 m. spalio 14 d. nutarimo tąsa, o ne naujai priimtas nutarimas. Ginčijamu nutarimu tiesiog buvo siekiama optimizuoti viešbučio valdymą, daryti jį pelningesnį. Kreditorių komitete buvo pažymėta, kad 2013 m. spalio 1 d. įsigalioję ĮBĮ pakeitimai įmonei, kuri pripažinta bankrutavusia, draudžia vykdyti bet kokią ūkinę – komercinę veiklą, tačiau šiuo metu nėra jokių galimybių visą bankroto procesą grąžinti į pradžią ir priimti kitokius sprendimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditoriaus BAB bankas „Snoras“ skundas dėl kreditorių komiteto2013 m. spalio 14 d. susirinkimo metu priimtų nutarimų, pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas pateikia duomenis patvirtinančius, jog BUAB „Senjorų rezidencija“ bankroto administratorius prieš 2013 m. spalio 14 d. kreditorių komiteto susirinkimą siuntė pranešimus kreditorių komiteto nariams. Kadangi byloje vienas iš esminių klausimų yra, ar bankrutavusios įmonės administratorius tinkamai įvykdė jam nustatytą pareigą informuoti kreditorių komiteto narius apie planuojamą susirinkimą ir pateikti įrodymai yra reikšmingi šio klausimo įvertinimui, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apelianto duomenis, kadangi jie, teismo vertinimu, yra reikšmingi ir būtini tinkamam bylos išnagrinėjimui.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkimo įgaliojimai, nustatyti ĮBĮ 23 straipsnyje, yra suteikti kreditorių komitetui. Kreditorių komitetui delegavus visas visuotinio kreditorių susirinkimo teises, šis turi dirbti ypač atsakingai, o komiteto nariai turi būti itin atidūs, griežtai laikytis bankroto bylų nagrinėjimo nuostatų dėl kreditorių komiteto posėdžio organizavimo (aiškaus darbotvarkės klausimų formulavimo, kreditorių komiteto narių informavimo apie posėdį) ir sprendimų priėmimo tvarkos, nes atstovauja visiems kreditoriams.

BAB bankas „Snoras“ skundžiamų kreditorių komiteto nutarimų neteisėtumą visų pirma grindžia procedūriniais pažeidimais, t.y. aplinkybe, kad administratorius nesilaikė nustatytos tvarkos, nepranešė kreditorių komiteto nariui BAB bankui „Snoras“ apie kreditorių komiteto posėdį darbo reglamente nustatytu terminu, t. y. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki posėdžio dienos, be to, pranešime apie 2013 m. spalio 14 d. vyksiantį kreditorių komiteto posėdį nebuvo nurodyti darbotvarkės klausimai, kuriais buvo priimti skundžiami nutarimai. Tokiu būdu, BAB banko „Snoras“ nuomone, buvo pažeistos kreditorių teisės, neinformavus apie ketinamus svarstyti klausimus buvo priimti esminę reikšmę bankrutavusios įmonės kreditoriams turintys nutarimai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

Pažymėtina, kad bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės kreditoriai savo teises įgyvendina per kreditorių susirinkimus, o tuo atveju jei sudaromas kreditorių komitetas, kreditorių teisės atstovaujamos ir jo posėdžių metu. Kreditoriai ar jų atstovai balsuoja susirinkimuose ar posėdžiuose priimamais klausimais, gina savo reikalavimus (ĮBĮ21str.). Prielaidas šių kreditorių teisių tinkamam įgyvendinimui sudaro tinkamas kreditorių informavimas apie numatomą kreditorių susirinkimą ar kredito komiteto posėdį.

BUAB „Senjorų rezidencija“ 2013 m. vasario 21 d. kredito komiteto protokolu Nr. 3 patvirtinto Kreditorių komiteto darbo reglamento 8 ir 9 punktai nustato kreditorių komiteto sušaukimo ir informavimo apie posėdžius tvarką. BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo iniciatyva priklauso teismui, administratoriui arba kreditorių komiteto pirmininkui. Kredito komiteto posėdžio darbotvarkė kartu su posėdžio medžiaga pateikiama visiems komiteto nariams ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki kreditorių komiteto posėdžio dienos (b. l. 13). Nustatyta kreditorių komiteto sušaukimo ir informavimo apie posėdžius tvarka yra privaloma tiek bankroto administratoriui, tiek ir kreditorių komiteto nariams.

Remiantis pareiškėjo ir apelianto kartu su skundu pateiktais įrodymais nustatyta, jog pranešimą apie 2013 m. spalio 14 d. šaukiamą BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto posėdį, BAB bankas „Snoras“ gavo 2013 m. spalio 10 d., t. y. likus mažiau nei 7 kalendorinėms dienoms iki posėdžio, tačiau apeliantas kartu su skundu pateikė duomenis, jog pranešimas buvo pateiktas išsiuntimui 2013 m. spalio 3 d. (b. l. 80), t. y. likus net 11 dienų iki numatyto kreditorių komiteto posėdžio dienos, tačiau ne dėl nuo administratoriaus priklausančių aplinkybių, BAB bankui „Snoras“ buvo gauta tik 2013 m. spalio 10 d.

Kreditorių komiteto narių tinkamas informavimas apie šaukiamą posėdį apėmė ne tik savalaikį pranešimo pateikimą komiteto nariams, bet ir posėdžio darbotvarkės kartu su posėdžio medžiaga pateikimą (Darbo reglamento 9 p.). Iš kreditoriui įteikto pranešimo apie šaukiamą komiteto posėdį turinio matyti, jog komiteto nariai buvo informuoti apie posėdžio darbotvarkę, jiems buvo pranešta apie galimybę susipažinti su šaukiamo posėdžio medžiaga pateikus atskirą prašymą administratoriui (b. l. 9). BAB bankas „Snoras“ pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga rodo, jog kreditorius kreipėsi į administratorių prašydamas suteikti visą posėdžio medžiagą (b. l. 10), ir kaip galima spręsti iš vėlesnių susirašinėjimų, ji jam buvo pateikta, tačiau kreditoriaus manymu, buvo pažeista jo teisė gauti medžiagą likus 7 dienoms iki posėdžio, dėl ko posėdį buvo siūloma atšaukti (b. l. 11). Apeliacinio teismo vertinimu išdėstytos aplinkybės rodo, jog BUAB „Senjorų rezidencija“ administratorius iš esmės tinkamai įvykdė jam Darbo reglamentu nustatytus kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo tvarkos reikalavimus, t. y. laiku pranešė apie šaukiamą posėdį, informavo apie numatomo posėdžio darbotvarkę, tačiau neužtikrino, jog kreditoriai posėdžio medžiagą gautų likus 7 dienoms iki posėdžio dienos.

Apeliantas nesutikdamas su Kauno apygardos teismo nuomone teigia, jog vien procedūriniai pažeidimai negali būti pagrindu panaikinti kreditorių komiteto nutarimus. Teismas kreditorių komiteto nutarimus panaikina tik nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, kurie galėjo lemti neteisėtą kreditorių komiteto nutarimo turinį, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tikrinant kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą ir nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi/gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. lapkričio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Įvertinęs kasacinio teismo išaiškinimus ir nagrinėjamos bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas mano, jog šiuo atveju BUAB „Senjorų rezidencija“ administratoriaus Darbo reglamente numatytos tvarkos pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir nesudarančiu pagrindą naikinti kreditorių komiteto posėdyje priimtus nutarimus. Nustatyta, jog kreditorius buvo tinkamai informuotas apie posėdžio datą (pranešimas laiku negautas ne dėl administratoriaus kaltės), jam buvo žinoma apie posėdžio darbotvarkę, todėl manydamas, jog posėdžio metu gali būti priimti nutarimai pažeidžiantys bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, turėjo galimybę pasirūpinti dalyvavimu posėdyje, jo metu išsakyti argumentus sprendžiamais klausimais. Vien tik šaukiamo kreditorių komiteto posėdžio medžiagos savalaikis nepateikimas, nelaikytinas turinčiu pakankamai reikšmingą įtaką kreditorių komiteto nutarimų galiojimui ar kreditorių interesų pažeidimui, įvertinus tai, jog kreditoriams buvo išaiškinta tvarka siekiant gauti medžiagą. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nustatytas kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo pažeidimas laikytinas esminiu ir sudaro pagrindą pripažinti ginčijamus nutarimus neteisėtais, be to, kreditorių, teigiančių, jog sušaukiant posėdį buvo pažeisti jų interesai, teisės gali būti apgintos kitais būdais, vienas iš jų –skundžiant kredito komiteto posėdyje priimtus nutarimus, ir juo, kaip matyti iš bylos medžiagos, BAB bankas „Snoras“ pasinaudojo, todėl toliau teismas vertina kreditorių komiteto nutarimų teisėtumą ir įtaką bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisėms, pagal kitus skunde išdėstytus nesutikimo su priimtais nutarimais argumentus.

2013 m. spalio 14 d. vykusio BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto posėdžio metu pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta – tęsti BUAB „Senjorų rezidencija“ ūkinę – komercinę veiklą; antruoju – nutraukti darbo sutartį su vykdančiuoju direktoriumi ir sudaryti sutartį su naujuoju valdytoju suderintomis sąlygomis, o klausimą dėl vyr. buhalterio darbo sutarties nutraukimo spręsti gavus naujojo viešbučio komplekso valdytojo nuomonę ir išvadas; o trečiuoju darbotvarkės klausimu - sudaryti viešbučio valdymo sutartį pagal pasiūlytą sutarties projektą ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 21 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl posėdžio metu pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų turi būti vertinami kartu, kadangi trečiasis darbotvarkės klausimas (dėl viešbučio valdymo sutarties sudarymo) priimamas kaip pirmojo (tęsti įmonės ūkinę – komercinę veiklą) pasekmė. Tuo tarpu antrasis darbotvarkės klausimas laikytinas išvestiniu iš aukščiau aptartų.

Nagrinėjant bylą nustatyta, jog 2011 m. spalio 14 d. BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių susirinkimas nutarė tęsti įmonės ūkinę – komercinę veiklą. 2011 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ nuostatų pakeitimai. Nauja ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius. Kreditoriaus manymu, kreditorių komiteto darbotvarkės klausimais priimti nutarimai akivaizdžiai prieštarauja ĮBĮ 30 straipsnio 3 daliai, kadangi suteikia likviduojamai įmonei galimybę tęsti ūkinę veiklą nors įstatymu tai uždrausta atlikti. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog kreditoriaus reikalavimas panaikinti skundžiamus kreditorių komiteto nutarimus, nurodytais pagrindais, yra pagrįstas.

Įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 13¹, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (toliau -Pakeitimo ir papildymo įstatymas), nustatyta, kad vykdant bankroto procesus, pradėtus iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Teismo vertinimu, nagrinėjama situacija patenka į Pakeitimo ir papildymo įstatymo taikymo sritį. Šiuo įstatymu išskirta, jog bankroto procesams, pradėtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, jis taikomas: toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus. Ši nuostata reguliuoja situaciją, kuomet įmonė pripažinta likviduojama ir jai suteikta galimybė tęsti ūkinę – komercinę veiklą iki įsigaliojant naujai ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies redakcijai (kaip yra nagrinėjamu atveju), tačiau įsigaliojus Pakeitimo ir papildymo įstatymui jai suteikta teisė tęsti ūkinę veiklą apsiriboja tik jau vykdomos veiklos tęstinumu, taip pat sandoriais, sudarytais prieš ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies naujos redakcijos įsigaliojimą, prisiimtų teisių ir pareigų vykdymu. Tuo tarpu po Pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, nepaisant ankstesniais sprendimais priimtų nutarimų tęsti veiklą, naujų sandorių ir naujos apimties pareigų prisiėmimas yra draudžiamas. Iš ginčijamo posėdžio medžiagos matyti, jog BUAB „Senjorų rezidencija“ veiklą nutarta tęsti sudarant naują sutartį, t. y. ne tęsiant jau iki įstatymo įsigaliojimo priimtus įsipareigojimus, bet prisiimant naujas teises ir pareigas, kas įsigaliojus ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies papildymui buvo uždrausta. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013 m. spalio 14 d. kreditorių komiteto nutarimus pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais naikino kaip prieštaraujančius ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Apeliacinio teismo vertinimu, kadangi antrasis darbotvarkės klausimas laikytinas išvestiniu iš pirmojo ir trečiojo, juo savarankiški su bankrutavusios įmonės veikla susiję klausimai nesprendžiami, todėl panaikinus pirmąjį ir trečiąjį nutarimus, naikintinas ir antrasis.

Teismas taip pat netenkina pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar ĮBĮ 30 str. 3 d. naujoji redakcija, atitinka konstitucinės teisės normų, įtvirtintų Konstitucijos 7 str. 2 d., 70 str. bei 2011 m. gegužės 25 d. Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 5 str. 1 d. reikalavimus.

Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijoje: Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CPK3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo67 straipsnio 1 dalyje. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne; ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl Kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne.

Antra, nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Taigi teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog esamas bankroto teisnių santykių reglamentavimas yra aiškus ir nekelia abejonės dėl šioje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kuris turėtų būti pašalintas, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą. Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra reikalavimas pripažinti negaliojančiais kreditorių komiteto nutarimus, kuriais buvo nutarta tęsti likviduojamos įmonės veiklą. Šio ginčo išsprendimui nėra jokio poreikio taikyti teisės normas, kurių konstitucingumą apeliantas prašo ištirti, todėl toks kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl teisės normų, kurios nagrinėjamoje byloje tiesiogiai netaikytinos, ištyrimo neabejotinai reikštų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimą (CPK 7, 17 straipsniai), dėl ko prašymas netenkinamas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nepaisant to, jog teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl posėdžio sušaukimo tvarkos procedūrinių pažeidimų svarbos nutarimų galiojimui, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.