Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neištekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „K.“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. 2024 m. kovo 9 d., apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu Ž. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji Ž. A. apklausiama teisiamojo posėdžiu metu savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad namie vartojo alkoholį. Gėrė degtinę. Suvartojo gal 250 ml degtinės. Pusę butelio išgėrė. Išgėrusi degtinės, per valandos nusprendė vairuoti. Važiavo viena į parduotuvę. Atvažiavusi, statant automobilį kliudė kitą automobilį. Suprato, kad netilps, todėl perstatė automobilį kitur. Iš paskos važiavo vyriškis, kuris nusprendė, kad ji pabėgo iš įvykio vietos. Ji nesiruošė bėgti. Kai į įvykio vietą atvyko pareigūnai, buvo automobilyje. Automobilis „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Pareigūnai davė pasitikrinti blaivumą. Buvo nustatytas leistiną apsvaigimo nuo alkoholio ribą viršijantis apsvaigimas. Savo veiksmus vertina blogai. Jai gaila ir gėda dėl to. Nežino, kodėl taip įvyko.

Kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas M. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 9 d. apie 16.40 val. įvažinėjo į „I.“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas automobiliu „Nissan Juke“. Pastebėjo aikštelėje, šalia išvažiavimo apsisukinėjantį automobilį „Toyota Auris“ sidabrinės spalvos. Automobilį vairavo moteris, ji važiavo viena. Iš pradžių galvojo, kad pastarajai trūksta įgūdžių vairuoti, nes kurį laiką vairuotoja negalėjo išvažiuoti iš aikštelės. Moteriai išvažiavus iš automobilio stovėjimo aikštelės, statė automobilį ir pastebėjo šalia stovintį apgadintą „BMW“ automobilį, kurio kairės pusės šonas - priekinės durys, galinės durys, bamperis. Šalia automobilio ant žemės buvo skysčiai, pastebėjo, kad iš pirmiau minėto automobilio „Toyota“ taip pat bėga tie patys skysčiai. Tai pat, prie „BMW“ automobilio, ant asfalto buvo plastmasės iš minėto automobilio. Taip pat pastebėjo, kad „Toyota“ automobilis, tai pat, turi šone panašius apgadinimus, jo bamperis buvo atsilupęs. Suprato, kad „Toyota“ vairuotoja, bandydama išvažiuoti iš aikštelės, kliudė stovėjusį „BMW“. Pačio eismo įvykio nematė, nes, kai išvažinėjo „Toyota“ iš aikštelės, „BMW“ stovėjo už jos. Supratęs, kad moteris šalinasi iš eismo įvykio, nubėgo paskui „Toyota“ automobilį ir šūkavo „Stok“. Moteris pristabdė automobilį stovėjimo aikštelės gale. Moteris atidarė automobilio dureles, o tada jis paėmė jos automobilio raktus, ji prašė nekviesti policijos. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati, jos kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. Pati moteris neneigė, jog vartojo alkoholį ir vairavo automobilį. Iš karto paskambino policijai. Iki policijos atvykimo moteris nieko nevalgė, negėrė, nerūkė. Moteris apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) cm, šviesių garbanotų plaukų (b. l. 28-30).

Iš Vilniaus AVPK KPS specialisto O. G. 2024 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo „Eismo įvykis“ matyti, kad dirbant kartu su specialistu A. S. apie 16.45 vai. gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kur susidūrė automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko M. A., kuris paaiškino, kad matė kaip automobilis „Toyota“ kliudė stovintį automobilį „BMW“ ir nuvažiavo už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur pastatė automobilį ir išlipusi vairuotoja bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Pranešėjas paskambino policijai ir visą laiką stebėjo automobilio „Toyota“ vairuotoją. Kadangi nuo minėtos vairuotojos Ž. A. sklido stiprus alkoholio kvapas, jos akys buvo paraudusios, kalba nerišli, ji buvo patikrinta alkotesteriu Alkotest 7510 ARCK-0008 ir pirmu putimu jai nustatytas 1.85 promilių girtumas, o antru putimu - 2,25 promilės girtumas. Automobilis „Toyota“ priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). (b. l. 24).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad M. A. pranešė apie įvykį nurodydamas, kad prie prekybos centro „I.“ automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir bandė šalintis. Jis vairuotoją sustabdė, paaiškėjo, kad vairuotoja neblaivi. Įvykis įregistruotas 2024 m. kovo 9 d. 16.46 val. (b. l. 18).

Iš neblaivumo nustatymo 2024 m. kovo 9 d. akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1985599 matyti, kad Ž. A. 2024 m. kovo 9 d. 16.57 val. nustatytas – 1,85 promilių girtumas, o 2024 m. kovo 9 d. 17.19 val. – 2,25 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamosios bendrą būklę nustatyta, kad ji negali eiti tiesia linija, tačiau gali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamoji nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas bei su alkotesterio rodmenimis sutiko ir pasirašė (b. l. 37-40).

iš 2024 m. kovo 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas Ž. A. priklausantis automobilis „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio kėbulas smulkiai apibraižytas. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas kaltinamosios vairuotas automobilis ir automobilis „BMW“ (b. l. 41-45).

Iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2024 m. kovo 12 d. išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra Ž. A. (b. l. 48).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2024 m. kovo mėnesį automobilio „Toyota Auris“ (pasirinkti 2011 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 5 530 Eur (b. l. 49).

Iš Bendrojo pagalbos centro skambučio garsoįrašo pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92264276354, skambu io prad ia_2024-03-19 16_42_03).mp3“ girdisi, kad pranešėjas praneša apie įvykį, kad kaltinamoji aikštelėje įvažiavo į kitą automobilį ir bandė bėgti. Fone girdisi kaip pranešėjas kaltinamajai vis sako, kad ši nebandytų bėgti. Pranešėjas nurodo įvykio vietą, automobilių valstybinius numerius.

Iš pareigūno „Body“ kamera daryto vaizdo įrašo pavadinimu „export-ubm8i.mp“ matyti, kad vaizdo įrašo data yra 2024 m. kovo 9 d., laikas nuo 17:16:01. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kaltinamoji išlipa iš savo automobilio. Matyti, kad kaltinamajai antrą kartą tikrinamas blaivumas. Jai nustatytas 2,25 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Ž. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas mažiausias – 1,85 promilių neblaivumas).

Kaltinamoji Ž. A. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino, kad namie išgėrė apie pusę butelio degtinės. Išgėrė gal 250 ml degtinės. O po to valandos bėgyje nusprendė vairuoti automobilį. Kaltinamoji teisme patvirtino, kad buvo neblaivi (pripažino, kad jai nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles) ir, kad automobilyje buvo viena.

Be Ž. A. prisipažinimo, aplinkybę, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent pati kaltinamoji patvirtina ir kiti teisme ištirti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, šią kaltinimo aplinkybę patvirtina liudytojo M. A. parodymai, kad pastebėjo, kaip kaltinamoji prie parduotuvės esančios automobilių stovėjimo aikštelės vairavo automobilį, buvo automobilyje viena. Suprato, kad kaltinamoji kliudė ir apgadino kitą automobilį ir jam pasirodė, kad ji bando pasišalinti, todėl nubėgo paskui kaltinamosios automobilį ir ją sustabdė, atėmė iš jos automobilio raktelius. Prie jo kaltinamoji iki atvykstant pareigūnams negėrė ir nerūkė. Liudytojo parodymus patvirtina ir į baudžiamąją bylą pateiktas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas pavadinimu BIRT ataskaitų duomenys ir „BPC skambu io ra as (ID 92264276354, skambu io prad ia_2024-03-19 16_42_03).mp3“, kuriame girdėti, kaip liudytojas praneša apie įvykį ir kalba apie kaltinamąją. Pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše pavadinimu „export-ubm8i.mp“ taip pat užfiksuota, kaip iš kaltinamosios vairuoto automobilio iš vairuotojo vietos išlipa kaltinamoji, kitų asmenų automobilyje nėra. Įvertinus aptartus įrodymus matyti, kad kaltinamoji vairavo automobilį, kitų asmenų automobilyje nebuvo, t. y. automobilį vairavo būtent kaltinamasis.

Aplinkybę, kad kaltinime nurodytą automobilį kaltinamoji Ž. A. vairavo būdama neblaivi, be jos duotų parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pirmiau aptartame pareigūno kūno kamera padarytame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys ir kt. Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad pirmo pūtimo metu kaltinamajai nustatytas 1,85 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu jai nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Taip pat ir vaizdo įraše „export-ubm8i.mp“ užfiksuota, kad antro patikrinimo metu, kaltinamajai nustatytas 2,25 promilių girtumas. Šie duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti taip pat ir 2024 m. kovo 9 d. neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamoji Ž. A. sutiko su alkotesterio rodmenimis, taip pat patvirtino, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas iki vairavimo. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatyti kaltinamosios neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai), o įvertinus asmens būklę nustatyta, kad kaltinamoji negalėjo eiti tiesia linija.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad pirmiau teismo aptarti ir ištirti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad Ž. A. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo jį būdama neblaivi ir jai abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Kaltinamosios duoti parodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Ž. A. suvokė, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivus bei to norėjo, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji Ž. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas kaltinamosios sūnaus N. A. prašymas perduoti Ž. A. jo atsakomybei taikant laidavimą be užstato.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023).‏‏‎ ‏‏‎

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).‏‏‎

Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė — kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Ž. A. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žalos klausimas nesprendžiamas.

Įvertinus tai, kad pirmiau išdėstytą, matyti, kad byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Taip pat teismas sprendžia, kad byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, kad kaltinamoji Ž. A., atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji savo elgesį įvertino kritiškai, dėl savo elgesio jaučia gėdą bei gailisi. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 70-71), ji (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau dirba. 2024 m. kovo 14 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, Ž. A. per penkerius metus administracinėn atsakomybėn traukta vieną kartą už greičio viršijimą, jai paskirta bauda apmokėta (b. l. 74). Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2019 m., o tai rodo, kad kaltinamoji iš esmės yra drausminga vairuotoja. Teismo manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkusi nusikalsti, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Tačiau be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

Kaltinamoji Ž. A. ir jos sūnus N. A. duodami paaiškinimus teisme nurodė, kad juos sieja glaudus ryšys. Kaltinamoji nurodė, kad sūnus pakankamai dažnai atvažiuoja, dirba greta jos namų, jie gerai sutaria, jai svarbi sūnaus nuomonė. N. A. teisme paaiškino, kad jo su mama glaudus ryšys, bendrauja, susitinka ir į sodą važiuoja kartu. Padeda mamai tiek sode, tiek buityje. Sužinojus apie įvykį jam buvo šokas, nesmagu ir gėda. Kalbėjo ne kartą su mama dėl alkoholio vartojimo ir dėl įvykusio įvykio. N. A. teisme taip pat nurodė, kad mamai bus suteikta pagalba, kad yra žmogus, kuris su ja kalbėsis ir, kuris jai padės išspręsti problemas su alkoholiu. N. A. prašyme nurodė, kad turi galimybę stebėti mamos elgesį. Mano, kad mamos gyvenimas iš tiesų keičiasi, ji nepiktnaudžiauja alkoholiu, grįžo prie mėgstamos veiklos – mezgimo, vakarais skaito knygas ar žiūri filmus.

Byloje pateikta N. A. charakteristika iš darbovietės. Jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, UAB „C.“ dirba beveik 8 metus. Apibūdinamas kaip darbštus, uolus, pareigingas, greitai ir kokybiškai atliekantis pavestus darbus, rodantis iniciatyvą, sugebantis išspręsti iškilusias darbines problemas, domisi naujovėmis, nepažeidinėja darbo tvarkos taisyklių. Nurodoma, kad N. A. turi autoritetą tarp bendradarbių. Per visus darbo metus darbe niekada nepastebėtas neblaivus. O savo elgesiu ir charakteriu užsitarnavo ne tik vadovybės, bet ir darbuotojų pasitikėjimą ir kolektyvo pagarbą.

Teistumo registro duomenimis N. A. neteistas, o 2024 m. kovo 14 d. duomenimis, per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas tris kartus už KET pažeidimus. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad paskutinis N. A. padarytas administracinis nusižengimas padarytas 2022 m., o prieš tai administraciniai nusižengimai padaryti 2021 m. ir 2020 m. Visa tai rodo, kad N. A. iš esmės yra drausmingas vairuotojas, laikosi įstatymų, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra sistemingi, o ir paskirtos baudos apmokėtos. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad laiduotojo nėra jokio pagrindo vertinti, kaip asmens, kuris ignoruotų įstatymų reikalavimus ar jų piktybiškai nesilaikytų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad N. A. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra vertas teismo pasitikėjimo, jį ir mamą sieja artimi ryšiai, kaltinamajai sūnaus nuomonė svarbi, o ir jis pasižadėjo atsakingai prižiūrėti mamą bei jos elgesį, ir jis išties gali kaltinamajai daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkamas laiduotojas.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąją Ž. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal N. A. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą Ž. A. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas vienų metų šešių mėnesių laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-183-628/2023 ir kt.).

Teismas įvertinęs pirmiau išdėstytą, sprendžia, jog baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti, siekiant prevencinių tikslų, atgrasyti asmenis (kalbant ne tik apie kaltinamą asmenį) nuo vairavimo išgėrus alkoholio, Ž. A. turi būti paskirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones ir pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio, kuris panaudotas nusikalstamai veikai daryti ir priklauso kaltinamajam, konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji Ž. A. vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, vairuota ankstų vakarą, mieste. Iš byloje esančių duomenų bei kaltinamosios teisme duotų parodymų matyti, kad ji būdama neblaivi vairavo nuo savo namų iki parduotuvės, apgadino kitą automobilį, kas rodo, kad kaltinamoji vairavo pavojingai, dėl ko buvo sukelta reali grėsmė jos pačios, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi akivaizdu, kad kaltinamoji Ž. A. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė Ž. A. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau teismo nuomone ir trumpesnio termino specialiosios teisės atėmimas užtikrins jam keliamus tikslus, nes kaltinamoji labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės ji nevengė, anksčiau neteista bei nebausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamoji iš esmės yra drausminga vairuotoja ir sistemingai nedaro administracinių nusižengimų (per penkerius metus padarė vieną KET pažeidimą), yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi sveikatos sutrikimų. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių Ž. A. bei jos padarytą veiką, visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks kaltinamajai Ž. A. skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą ir uždrausti kaltinamajai naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 14 d.

Ž. A. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodama automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis (b. l. 48) automobilis, kurį vairavo kaltinamoji, nuosavybės teise priklauso jai. VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2024 m. kovo mėnesį automobilio „Toyota Auris“ (pasirinkti 2011 m.) vidutinė vertė su PVM buvo 5 530 Eur (b. l. 49). Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, kad kaltinamojo atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 75 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Kaltinamosios gynėjas advokatas P. R. teisme prašė nepriteisti iš kaltinamosios antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajai Ž. A. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-85) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 89-91); specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 86-88) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Prokurorės Alicijos Tamulionienė 2024 m. kovo 12 d. nutarimu Ž. A. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 50-51) – paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Byloje esanti viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu ir BPC skambučio garso įrašu, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432, 273 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. A., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą Ž. A. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti Ž. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. kovo 14 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Prokurorės Alicijos Tamulionienė 2024 m. kovo 12 d. nutarimu Ž. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Auris“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Ž. A. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš Ž. A..

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu ir garso įrašu – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Ž. A. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ž. A. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

N. A. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.