Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-25/2010

2.4.6.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 2 d. ir nuteistas 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 2 d. ir nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu - apimant griežtesne bausme švelnesnę bausmę ir paskirta L. G. galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta L. G. galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 2 d. ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 2 d. ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu - griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. D. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuteistas už tai, kad bendrininkų grupėje su A. A. ir A. D. išžagino žmogų ir tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, o būtent:

jis, 2006 m. kovo 26 d., apie 16 valandą, apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje su A. A. ir A. D., turėdamas tikslą atlikti lytinius santykius, dviejų kambarių bute, priklausančiame V. D., esančiame (duomenys neskelbtini), su viename iš kambarių buvusia nukentėjusiąja A. L., panaudodamas fizinį smurtą, tyčia pastūmė A. L. ant lovos, o jai nukritus, jėga nuplėšė marškinėlius, liemenėlę, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, smūgį kumščiu į nugarą, ir sugriebęs rankomis už nukentėjusios plaukų, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja A. L. prieš jos valią oraliniu būdu. Po to kaltinamasis L. G. į kambarį pakvietė A. A., kuris laikė nukentėjusiąją A. L. už rankų, o kaltinamasis tyčia sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajai į galvą, tuo atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią oraliniu būdu. Po to L. G. laikė nukentėjusiąją A. L. už rankų, kai tuo tarpu A. A., tyčia nurengė nuo jos kelnes ir kelnaites, ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Taip pat L. G. pakvietė į kambarį A. D., ir A. D. patenkinus lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią oraliniu būdu, L. G. panaudodamas fizinį smurtą - pagriebęs nukentėjusiąją už plaukų, tenkino lytinę aistrą su A. L. prieš jos valią oraliniu būdu. Tokiu būdu L. G., bendrais smurtiniais su A. A. ir A. D. veiksmais, pasireiškusiais tokiais veiksmais – L. G. laikant nukentėjusiąją A. L. už plaukų, suduodant nukentėjusiajai trys smūgius kumščiu į galvą, vieną smūgį kumščiu į nugarą, o A. A. suduodant vieną smūgį koja į pilvą, ir abiem laikant nukentėjusiąją už rankų, o A. D. laikant nukentėjusiąją už galvos, tuo padarant nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, dešinėje krūtyje, dešinio peties nugariniame paviršiuje, abiejose žastuose, kairiame dilbyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tenkino tris kartus lytinę aistrą su nukentėjusiąją A. L. prieš jos valią oraliniu būdu. Tokiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 2 d. ir LR BK 150 str. 2 d.

A. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 26 d., apie 16 valandą, apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje su L. G. ir A. A., turėdamas tikslą atlikti lytinius santykius, dviejų kambarių bute, priklausančiame V. D., esančiame (duomenys neskelbtini)., su viename iš kambarių buvusia nukentėjusiąja A. L., pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusiosios A. L. pasipriešinimas buvo palaužtas L. G. ir A. A. smurtiniais veiksmais, jis panaudodamas fizinį smurtą - pagriebęs nukentėjusiąją už plaukų, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu, po to L. G. tenkinant lytinę aistrą su nukentėjusiąją A. L. prieš jos valią oraliniu būdu, bendrais smurtiniais veiksmais su A. A. ir L. G., pasireiškusiais tokiais veiksmais – L. G. laikant nukentėjusiąją A. L. už plaukų, suduodant nukentėjusiajai A. L. trys smūgius kumščiu į galvą, vieną smūgį kumščiu į nugarą, o A. A. sudavus nukentėjusiajai vieną smūgį koja į pilvą, jam laikant nukentėjusiąją už galvos, tuo padarant poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, dešinėje krūtyje, dešinio peties nugariniame paviršiuje, abiejose žastuose, kairiame dilbyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja A. L. prieš jos valią oraliniu būdu. Tokiais savo veiksmais A. D. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 2 d. ir LR BK 150 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu nuteistieji L. G., A. D. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistųjų L. G. ir A. D. nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. Bylos faktinių duomenų visuma patvirtina, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtinta tiek pačių nuteistųjų L. G., A. D., A. A. parodymais, tiek ir nukentėjusiosios A. L. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems bylos faktiniams duomenims.

Specialisto išvada patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją A. L. buvo panaudotas fizinis smurtas (t. 1, b.l. 34-36). Be to, specialistas – ekspertas Ą. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad nukentėjusiosios A. L. sužalojimai būdingi smurtui, jie yra švieži, anksčiau kaip prieš dvi paras iki nusikaltimo padarymo negalėjo būti padaryti. Ekspertas patvirtino, kad A. L. buvo smūgiuota į kaktos, akių sritį, krūtys galėjo būti suspaustos, žastuose matyti suspaudimai, dilbyje – savigyna. Eksperto nuomone, A. L. greičiausiai buvo smūgiuota ranka, į kaktą ir akis galėjo būti trenkta kumščiu. Sužalojimai krūtyje yra smūgio ar stipraus suspaudimo pasekmė, tikrai neįgnybta (t. 3., b.l. 140-141).

Be to, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta ir liudytojų S. U., B. Š., A. Ambr., J. A. parodymais. O būtent, liudytoja S. U. parodė, kad nukentėjusioji A. L. yra jos dukterėčia. Ji parodė, kad girdėjo A. L. šūksnius, matė, kaip L. G. ir A. A. nukentėjusiąją stumdė, tempė už pakarpos pas ją į kambarį. Liudytoja jiems liepė išeiti iš jos kambario, tačiau jie neišėjo, tada liudytoja nubėgo pagalbos pas B. Š.. A. L. jai papasakojo, kad buvo išprievartauta. Liudytoja matė kaip L. G. A. L. sudavė smūgį, numetė ant lovos, ją stumdė. Nukentėjusioji nuo jo bėgo, tačiau jie ją įsitempė į kambarį. Liudytoja parodė, kad matė L. G. stovintį prie lovos, kurioje gulėjo A. L., pas jį buvo prasagstytas kelnių klynas. A. L. gulėjo susirietusi lovoje (t. 3., b.l. 141).

Liudytoja B. Š. parodė, kad nukentėjusioji A. L. paprašė mobilaus telefono, kad iškvieti policiją, papasakojo, kad ją išprievartavo. Liudytoja B. Š. patvirtino, kad kai ji atėjo į kambarį, kambaryje stovėjo 3 vaikinai, A. L. sėdėjo ant lovos parietusi kojas po savimi. L. G. vartojo necenzūrinius žodžius jos (nukentėjusiosios) atžvilgiu, sakė „renkis, vėl tave patvarkysim“. Pas nukentėjusiąja A. L. buvo kuokštai plaukų išrauti. Liudytoja B. Š. patvirtino, kad matė, jog pas A. G. buvo atsegtas kelnių užtrauktukas, jis ruošėsi atsisegti sagą. Liudytoja patvirtino, kad A. G. užtrauktuką atsisegė jai matant ir pradėjo grasinti, kad vėl bus tas pats, kas buvo (t. 3., b.l. 142).

Liudytojas – policijos pareigūnas A. Ambr. teismo posėdžio metu parodė, kad operatyvinė grupė kviečiama išskirtiniais atvejais, kai įtariama, kad įvykdytas sunkus nusikaltimas. Šiuo atveju buvo įtariama, kad mergina buvo išžaginta (t. 3., b.l. 142).

Liudytoja J. A. parodė, kad tarp jos ir A. L. buvo konfliktas dėl sugyventinio Truncės, tačiau ji patvirtino, kad nukentėjusiosios A. L. nemušė, tik patampė už plaukų (t. 3., b.l. 146).

Specialisto išvada Nr. 11-1028 (06), 11-2077(06) patvirtina, kad ant L. G. drabužių ir ant pledo rasti tamsiai pilki viskozės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. L. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais (t. 1., b.l. 90-101).

Nuteistasis L. G. neneigė, kad turėjo intymių santykių su nukentėjusiąja A. L.. Jis tvirtino, kad viskas vyko gera valia, nukentėjusioji pati pasiūlė mylėtis, jis nurodė, kad jos nemušė, tačiau L. G. neneigia, kad galimai vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją, nes parodė, kad ją gal stumtelėjo, gal ji atsitrenkė į sienos kampą (t. 3., b.l. 146).

Tai, kad A. L. oraliniu būdu santykiavo su L. G., patvirtino ir liudytojas V. D., kuris miegojo tame pačiame kambaryje (t. 1., b.l. 117-118). Liudytoja I. G. patvirtino, jog matė, kaip A. D. oraliniu būdu santykiavo su A. L. (t. 1., b.l. 119-120). Nors šie liudytojai nepatvirtino, jog prieš A. L. būtų naudojamas fizinis smurtas bei teigė, kad nukentėjusioji savo noru santykiavo su A. D. ir L. G., tačiau kolegija neturi pagrindo manyti, jog A. L., kai prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas, būtų savo noru norėjusi su visais trim nuteistaisiais turėti lytinių santykių arba būtų norėjusi laisva valia su jais kitaip intymiai bendrauti. Kolegijos nuomone, nuteistųjų L. G. ir A. D. skundų argumentai, kad A. L. laisva valia su jais norėjo intymiai bendrauti, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytiems faktiniams duomenims.

Teismo posėdžio pirmosios instancijos metu L. G. pripažino, kad A. L. jį tenkino savo noru oraliniu būdu. Be to, L. G. patvirtino, kad matė, kaip A. D. santykiavo su A. L. oraliniu būdu. Nors L. G. parodė, kad A. L. nemušė, jis žinojo, kad A. L. prieš kelias dienas buvo sumušta kaimynės Julijos dėl vyro, tačiau kolegija nelaiko pagrįstais tokius nuteistojo A. G. parodymus, kad kai kartu buvo A. D. bute, ji jau buvo sumušta.

Nuteistasis A. G. skunde nurodo, jog tai, kad jis nemušė A. L., patvirtina liudytojų I. J., B. Š., A. Ambr., L. K., O. A., V. S. parodymai. Tą patį parodė ir liudytojai Ž. M., S. B.. O liudytojas A. B. parodė, kad A. L. neturėjo nei mėlynių, nei apdraskymų.

Kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo A. G. skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes vien tai, kad nurodyti liudytojai nematė fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją fakto, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad prieš nukentėjusiąją nebuvo smurtaujama. Fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją A. L. patvirtintas tiek Specialisto išvada apie jai padarytus sveikatos sutrikdymus, tiek ir specialisto – eksperto teismo posėdžio pirmosios instancijos metu duoti parodymai apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį.

Nuteistasis L. G. skunde nurodo, kad A. L. turėjo tikslą pasipelnyti (iš kiekvieno po 1000 Lt ir naują telefoną), tačiau pinigų negavusi, iš anksto melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Kolegija sprendžia, kad tokie L. G. skundo argumentai neįrodyti jokiais bylos faktiniais duomenimis, kadangi nėra pagrindo manyti, jog A. L. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Kolegijos nuomone, bylos faktiniais duomenimis visiškai įrodyta, kad panaudojant prieš A. L. fizinį smurtą, ji grupės asmenų buvo žaginama ir prieš jos valią oraliniu buvo tenkinama lytinė aistra. Tai, kad galimai nukentėjusioji prašė iš nuteistųjų, kad jie jai sumokėtų po 1000 Lt, vertintina, kaip nukentėjusiosios A. L. siekiu iš nuteistųjų gauti materialinį atlygį už jos patirtą fizinį smurtą ir jos atžvilgiu atliktus nuteistųjų nusikalstamus veiksmus ją žaginant ir prieš jos valią oraliniu būdu tenkinant lytinę aistrą.

Nuteistojo L. G. teigimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nebuvo paneigta ta aplinkybė, kad pati nukentėjusioji turėdavo atsitiktinius lytinius santykius, mėgo išgėrinėti ir t.t. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo bei kitų nuteistųjų parodymus įvertino kritiškai, o rėmėsi neteisingais, nekonkrečiais bei prieštaringais A. L. parodymais.

Kolegija sprendžia, kad nuteistojo L. G. argumentai, jog nukentėjusioji turėdavo atsitiktinius lytinius santykius, mėgo išgėrinėti, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad nukentėjusioji buvo žaginama ir jos atžvilgiu buvo atliekamas seksualinis prievartavimas, nes, kolegijos nuomone, jei šie seksualiniai veiksmai būtų atliekami A. L. sutikus, A. L. nebūtų patyrusi fizinio smurto ir sveikatos sutrikdymo. Be to, liudytojos S. U. ir B. Š. patvirtino, kad nukentėjusioji parbėgusi į savo namus teigė, jog buvo išprievartauta, nuteistieji ją atsivijo, tampė. Kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojos S. U. parodymais, kadangi jie patvirtinti liudytojos B. Š. ir nukentėjusiosios parodymais.

Nuteistasis A. D. skunde nurodo, kad A. L. pateiktas protokolas-pareiškimas surašytas juodos spalvos rašymo priemone, bet jame A. L. neprašė iškelti baudžiamąją bylą dėl jos išžaginimo, o tik vėliau kitos spalvos rašymo priemone buvo įrašyta, jog ji prašo nubausti kaltus asmenis dėl to, kad ją išžagino. Nurodo, kad teismas nesiaiškino, kodėl A. L. iš pradžių pareiškime paminėjo tik vieną asmenį, o vėliau keitė parodymus ir vietoje vieno, ji nurodė du – L. G. ir A. A., o dar vėliau ir trečiąjį – jį (A. D.).

Kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. D. nurodyta aplinkybė dėl protokolo-pareiškimo papildymo kitos spalvos rašymo priemone, negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, kad A. L. tik vėliau sugalvojo, jog ji buvo išžaginta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas – policijos pareigūnas A. Ambr. parodė, kad buvo iškviesta operatyvinė grupė, kadangi buvo įtariama, jog buvo įvykdytas išžaginimas. Nukentėjusioji A. L. dar neatvykus policijai liudytojoms S. U. ir B. Š. nurodė, kad buvo išprievartauta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors 2006-03-26 protokole – pareiškime ir yra padarytas įrašas kita rašymo priemone apie tai, kad nukentėjusioji buvo išžaginta, tačiau tą pačią dieną, t.y. 2006-03-26 A. L. buvo apklausta (t. 1., b.l. 7-9), kur ji išsamiai išdėstė nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodė prieš ją smurtavusius ir ją prievartavusius asmenis, todėl, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios A. L. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs.

Nuteistasis A. D. skunde nurodo, kad prieš A. L. joks smurtas naudojamas nebuvo, jai nebuvo ko išsigąsti, nes šalia už kartoninės sienos kitame kambaryje buvo jai pažįstami jaunuoliai, o ne svetimi žmonės. Jei A. L. būtų šaukusi pagalbos, ne vieno jaunuolio būtų tikrai iškirsta ir apginta. A. L. paaiškinimas, kad garsiai grojo muzika ir jos pagalbos šauksmo niekas negirdėjo, yra nelogiškas, nes ir jo brolis, būdamas tame pačiame kambaryje, ar bet kuris jaunuolis už kartoninės sienos, bet kokį šauksmą būtų išgirdę.

Kolegija sprendžia, kad bylos faktiniais duomenimis patvirtinta, kad prieš nukentėjusiąją A. L. buvo naudojamas fizinis smurtas, nuteistasis A. G., smūgiuodamas nukentėjusiajai į galvą, į nugarą, sugriebęs rankomis už nukentėjusios plaukų, o A. A. laikydamas nukentėjusiąją už plaukų, įspirdamas jai į pilvą, atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nukentėjusioji nusikaltimų darymo metu galimai nekvietė pagalvos, nešaukė, nes buvo išgąsdinta. Be to, bylos duomenimis patvirtinta, kad nuo nukentėjusiosios buvo nuplėšti drabužiai, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji, būdama sumušta ir be drabužių gėdijosi išeiti iš kambario, nes kitame kambaryje buvo nemažai jos pažįstamų. Jos šauksmus jau po nusikaltimo padarymo, kai nukentėjusioji parbėgo į savo butą, girdėjo liudytojos S. U. ir B. Š., kurios tą patvirtino. Tai, kad A. D. nukentėjusiajai nesmūgiavo, t.y. nenaudojo prieš nukentėjusiąją fizinės prievartos, o tik laikė ją už plaukų, kai tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis nedalyvavo grupės asmenų daromuose nusikaltimuose. Kolegijos nuomone, visi nuteistieji bendrininkų grupe dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ir A. D., kaip bendrininkų grupės narys, atsako už kitiems bendrininkų grupės nariams inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad galimai jis pats prieš nukentėjusiąją fizinio smurto ir nenaudojo. Tai, kad tame pačiame kambaryje, kuriame buvo padarytos nusikalstamos veikos, miegojo neblaivus liudytojas V. D., kuris parodė, jog matė, kaip A. L. oraliniu būdu santykiavo su L. G., nepaneigia tos aplinkybės, kad A. L. tai darė prieš savo valią, kadangi L. G. ir A. A. smurtiniais veiksmais buvo atimta galimybė jai aktyviais veiksmais priešintis, šauktis pagalbos.

Kiti nuteistojo A. D. skunde nurodyti argumentai apie tai, kad nukentėjusioji savo noru su jais turėjo intymių santykių, iš esmės analogiški nuteistojo L. G. skunde išdėstytiems argumentams, dėl kurių kolegija pasisakė atsakydama į L. G. skundo argumentus, todėl nesikartoja.

Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. A. su nukentėjusiąja A. L. atlikinėjo lytinį aktą, kuris nebuvo baigtas. Tai teismo posėdžio pirmosios instancijos metu iš dalies patvirtino tiek pats nuteistasis A. A., tiek nukentėjusioji A. L. (t. 3., b.l. 146-147). A. A. su A. L. atliekant lytinį aktą prieš jos valią, kartu dalyvavo ir nuteistasis L. G. bei A. D., kurie ne tik kad neužkirto kelio šiai nusikalstamai veikai, tačiau dar gi padėjo A. A., L. G. laikė A. L. už rankų, naudojo prieš ją fizinį smurtą, A. D. ir L. G. ją seksualiai prievartavo. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visų nuteistųjų veiksmus kvalifikavo ne tik pagal LR BK 150 str. (seksualinis prievartavimas), bet ir pagal LR BK 149 str. (išžaginimas), kadangi nusikalstamos veikos buvo atliekamos bendrininkų grupe.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal LR BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. yra pagrįstas bylos faktiniais duomenimis.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo A. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams - nėra per griežta, nes nesiekia straipsnių sankcijose numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. D. tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. D. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai – tai lengvina jo atsakomybę. Tačiau A. D. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas A. D. pagal du jo padarytus nusikaltimus skyrė pakankamai švelnias bausmes, jas subendrindamas apėmimo būdu, todėl, kolegijos nuomone, švelninti nuteistajam bausmę, nėra pagrindo, kadangi paskyrus jam švelnesnę bausmę nebūtų pasiekti bausmės tikslai, t.y. nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas bei asmuo nebūtų nubaustas už jo padarytus sunkius nusikaltimus (BK 41 str. 2 d. 2 p., 5 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bendrininkų grupėje. Be to, nuteistasis L. G. anksčiau teistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. L. G. buvo nusikalstamų veikų padarymo iniciatoriumi, todėl pirmosios instancijos teismas L. G. už A. L. išžaginimą bendrininkų grupėje paskyrė didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskirdamas šešerius metus laisvės atėmimo, o už lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu bendrininkų grupėje jam paskyrė penkerius metus laisvės atėmimo, šias bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė L. G. laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams.

Nors L. G. padaryti nusikaltimai ir yra sunkūs, jis buvo nusikaltimų padarymo iniciatoriumi, anksčiau teistas, nukentėjusioji ne tik patyrė fizinį smurtą, bet ir buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, tačiau, kolegijos nuomone, L. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams, lyginant su A. D. paskirta bausme (treji metai laisvės atėmimo), laikytina pernelyg griežta. L. G. atsakomybę sunkina tik viena aplinkybė – jo neblaivumas, kuris turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nusikaltimų padarymas bendrininkų grupėje nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o yra nusikaltimus kvalifikuojantis požymis (BK 149 str. 2 d. – bendrininkų grupe žmogaus išžaginimas; BK 150 str. 2 d. – bendrininkų grupe tenkinama lytinė aistra su žmogumi prieš jo valią oraliniu būdu panaudojant smurtą). Kolegija, švelnindama nuteistajam L. G. bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis L. G. yra jauno amžiaus. Kolegijos nuomone, sušvelninus L. G. bausmę, bus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija atmeta nuteistojo A. D. skundą, o nuteistojo L. G. skundą tenkina iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo L. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendį:

L. G. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., padarymą nuteisti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme; už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., padarymą nuteisti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., L. G. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., L. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti L. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.