Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštas;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir J. B. paskirta subendrinta bausmė – 80 parų areštas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2012 m. kovo 14 d. išbūtas laikas ir nustatyta, kad J. B. galutinė bausmė yra 78 paros arešto.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistačiusi J. B. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio J. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iš J. B. priteista A. Z. ir V. U. 803,98 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2011 m. gruodžio 25 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 19 val. būdama A. Z. bute (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą A. Z. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060“, 200 Lt vertės, seifą, 100 Lt vertės, kuriame buvo laikoma 520 litų, 400 JAV dolerių, kurių vertė pagal kursą – 1056 litų; laikrodis „Slava“, 100 Lt vertės, keturi auksiniai dantys, bendros 400 Lt vertės, tuo nukentėjusiam A. Z. padarydama 2 376 litų turtinę žalą.

1.2. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2012 m. kovo 12 d. apie 19 val. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje, (duomenys neskelbtini), paėmė švarkelį smėlio spalvos, 109 Lt vertės, sijoną smėlio spalvos, 69 Lt vertės, švarkelį pilkos spalvos, 109 Lt vertės, sijoną pilkos spalvos, 69 Lt vertės, dvi striukes tamsiai rudos spalvos, bendros 418 Lt vertės, striukę sportinę baltai rožinės spalvos, 129 Lt vertės, suknelę margą, 89 Lt vertės, dvi sukneles dryžuotas, bendros 138 Lt vertės, marškinėlius baltos spalvos, 34,90 Lt vertės, tampres sidabrinės spalvos, 44,90 Lt vertės, šias prekes paslėpė savo krepšyje, 12 vnt. pakabų nuo drabužių, bendros 30 Lt vertės paslėpė savo puspalčio rankovėse ir, išeidama iš parduotuvės, už šias prekes nesumokėjo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendros 1 239,80 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi išėjus iš parduotuvės buvo sulaikyta parduotuvės darbuotojos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. B. apeliacinis skundas atmestinas

5. Nuteistoji apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikacijos ar A. Z. ir V. U. priteistos turtinės žalos dydžio. J. B. nesutinka tik su jai paskirta arešto bausme – prašydama pakeisti ją baudos bausme. Atsižvelgdama į nuteistosios suformuluotą prašymą skirti jai švelnesnę bausmę, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant J. B. bausmę.

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantei bausmes už BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), kad jos atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino įvykdžiusi nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad ji nusikalto būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas įvertino tai, jog apeliantė anksčiau teista 9 kartus, išimtinai už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, buvo bausta administracine tvarka, yra registruota Kauno apskrities priklausomybės ligų centre ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje, be to, buvo teista ir atliko bei vis dar atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje. Atsižvelgęs į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už kiekvieną J. B. padarytą nusikaltimą paskyrė jai trečią pagal griežtumą bausmę – areštą. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nuteistajai buvo paskirta 60 parų arešto bausmė, t. y. vos kiek didesnė bausmė, nei numatytas arešto bausmės, galimos skirti už nusikaltimą, vidurkis, o už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 40 parų arešto bausmė, t. y. už šios rūšies bausmės vidurkį mažesnė bausmė. Bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, apylinkės teismas parinko apeliantei palankesnį bausmių bendrinimo būdą, ir subendrinęs bausmes dalinio, o ne visiško sudėjimo būdu, paskyrė subendrintą 80 parų arešto bausmę. Taigi, prie griežčiausios 60 parų arešto bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pridėjo tik pusę bausmės, J. B. paskirtos už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. B. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir apeliantei, tiek skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, J. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių nustatyta po lygiai, t. y. po vieną, ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti paskirti tik J. B. paskyrus arešto bausmę.

10. Vertindamas nuteistajai paskirtos bausmės rūšies pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog iki šioje byloje jai inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo J. B. buvo teista net devynis kartus, ir visus iš jų būtent už vagystes, t. y. už veikas, analogiškas šiuo atveju analizuojamiems nusikaltimams. Nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Be to, iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų matyti, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką apeliantė įvykdė tą patį mėnesį, kurį buvo nubausta administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, paskiriant jai 300 Lt baudą. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad J. B. neapsiribojo nusikalstamų veikų darymų Lietuvoje, dar ne kartą už analogišką neteisėtą elgesį buvo teista ir Vokietijoje (1 t., b. l. 196, 2 t., b. l. 42, 167, 170, 173-174). Šiuo metu nuo 2021 m. vasario 20 d. ji šioje užsienio valstybėje atlieka laisvės atėmimo bausmę, į laisvę turėtų būti paleista apie 2022 m. liepos 1 d. (3 t., b. l. 86). Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantei buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės (kai kuriais atvejais jų vykdymas buvo atidėtas). Visgi, nei švelnesnės savo pobūdžiu bausmės bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajai teigiamos įtakos nepadarė. Būdama ne kartą teista ir puikiai suvokdama nusikalstamų veikų darymo pasekmes, J. B. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti.

11. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistoji yra linkusi daryti analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimai, dėl kurių padarymo ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padaryti atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o buvo tik loginis jos gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydama jai taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistoji ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdama jų turtą, todėl manyti, kad paskirta švelnesnė nei arešto bausmė būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.

12. Grįsdama prašymą sušvelninti jai paskirtą bausmę, nuteistoji nurodo, jog ji pilnai pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, atlygins savo neteisėtu veikimu padarytą ir apylinkės teismo priteistą turtinę žalą bei, nuosprendžiui įsiteisėjus, iš karto sumokės paskirtą baudą. Atsakydama į šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas nuteistajai bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas bei gailisi, šią aplinkybę pripažindamas lengvinančia jos atsakomybę. Nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajai bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek skiriat galutinę subendrintą bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo paskirtąją bausmę švelninti remiantis ta pačia aplinkybe, kurią jau įvertino žemesnės instancijos teismas. Tokio pagrindo nesudaro ir negali sudaryti ir absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie ketinimus atlyginti turtinę žalą bei sumokėti baudą, jei aukštesnės instancijos teismas nuspręstų tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą. Kaip jau minėta, apeliantė šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje. Kartu su skundu J. B. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji bausmės atlikimo vietoje dirba ir gauna darbo užmokestį, arba turi kokių nors kitų pajamų, iš kurių galėtų tiek atlyginti žalą, tiek sumokėti teismo jai paskirtą baudą, arba turi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas. Nepateikus tokių duomenų, teisėjų kolegijai kyla labai pagrįstų abejonių, ar nuteistajai paskirta baudos bausmė apskritai būtų įvykdyta, nors apeliantė ir teigia priešingai.

13. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajai neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo J. B. paskirtos arešto bausmės, kurių vienos nustatytas dydis yra mažesnis, o kitas artimas šios už nusikaltimus skirtinos bausmės rūšies vidurkiui, bei subendrinta 80 parų arešto bausmė, negali būti laikomos netinkamomis, per griežtomis, neproporcingomis tiek nuteistosios asmenybei, tiek jos padarytiems nusikaltimams. Todėl J. B. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. kovo 9 d. pažyma Nr. APD-2022-01828 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąją J. B., sudaro 143,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistosios valstybei.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistosios klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

16. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. jau šiuo metu atlieka jai paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau minėta, duomenų, kad bausmės atlikimo metu ji dirba, byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jos turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms J. B. turtinę padėtį, taip įvertinus jos turimus finansinius įsipareigojimus pagal skundžiamą nuosprendį (A. Z. ir J. B. priteista suma turtinei žalai atlyginti sudaro 803,98 Eur), taip pat tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajai šioje byloje buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už J. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš J. B. valstybės naudai 143,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. kovo 9 d. pažymą Nr. APD-2022-01828.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.