Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo, nuteistojo E. B. ir civilinio ieškovo - UAB ,,N.” atstovės S. Š.-B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 80 MGL (3012,8 Eur) bauda, o dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas E. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl E. B. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti E. B. kaltu padarius šią nusikalstamą veiką bei skirti jam 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą; 2) pakeisti nuosprendžio dalį dėl E. B. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje bei už šį nusikaltimą paskirti jam 80 MGL (3012,8 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir E. B. paskirti 120 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmę įskaityti nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, ir paskirti E. B. galutinę bausmę – 116 MGL (4 368,56 Eur) dydžio baudą; 3) tenkinti UAB „N.“ civilinį ieškinį ir iš E. B. šios bendrovės naudai priteisti 4 582 eurų turtinei žalai atlyginti.

4.2. 2019 m. liepos 17 d. buvo pateiktas civilinio ieškovo UAB ,,N.” ir Vilniaus apygardos prokuratūros skundas Vilniaus apygardos teismui dėl 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kurioje buvo nutarta iš baudžiamosios bylos Nr. 1-103-1057/2019 išskirti atskirą bylą dėl E. B. pareikštų kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Teisėja bandė sumažinti E. B. nusikalstamos viekos mastą, išskaidant nusikaltimų epizodus ir išskiriant bylą į 2 atskiras bylas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi skundus patenkino bei grąžino baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti visa apimtimi. Taip pat Vilniaus apygardos teismas savo nutarties 24 punkte pažymėjo, kad „<...> iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad abi nusikalstamos veiklos padarytos tuo pačiu laikotarpiu, analogišku būdu, jas tikėtina padarė tas pats asmuo, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas padarius šias nusikalstamas veiklas, susiję, šiuo atveju svarbus ir veiklos pakartotinumo faktas, be to byloje civiliniu ieškovu pripažintas vienas tas pats juridinis asmuo.“ Skundžiamame nuosprendyje į šiuos Vilniaus apygardos teismo nutarties argumentus nebuvo atsižvelgta.

4.3. Civilinės ieškovės atstovė skunde taip pat pažymi, kad byloje gausu įrodymų, patvirtinančių jog E. B. dalyvavo ir pirmame nusikaltimo epizode, dėl kurios jis buvo išteisintas, kai buvo pasisavinta 4 586 eurų suma. Jis tris kartus 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. liepos 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. skambino į įmonę UAB ,,N.” norėdamas sužinoti apie įmonės teikiamas PVM gražinimo užsienio piliečiams paslaugas. Nusikaltimo padarymo dieną, tai yra 2017 m. rugpjūčio 6 d., 16.19 val., iš Vilniaus Akropolyje esančio išmokėjimo punkto buvo pasisavinta 491 eurų suma. Po 33 minučių, 16.52 val. E. B. paskambino į tą patį Akropolio išmokėjimo punktą ir išsiaiškino kitų sekmadienio vakarą Vilniuje dirbusių valiutų keityklos punktų darbo laiką. Iš viso per pirmąjį nusikalstamos veikos epizodą iš įmonės buvo pasisavinta 4586 eurų suma, o per antrąjį, dėl kurio E. B. pripažintas kaltu, buvo pasikėsinta pasisavinti dar 946 eurų sumą. Apibendrindama skundo argumentus atstovė pažymi, kad nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria E. B. buvo išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o UAB „N.“ atstovės ir nuteistojo E. B. apeliaciniai skundai atmetami

Dėl E. B. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, prokuroro bei civilinio ieškovo UAB ,,N.“ apeliacinių skundų motyvais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl E. B. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-90-976/2016).

8. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo išteisintas dėl to, jog jis 2017 m. liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio mėnesio pradžioje iš UAB „N.“ įsigijo ,,Tax Free“ formas, kurias perdavė (duomenys neskelbtini), piliečiams A. V., A. P., S. P. su jose įrašytais melagingais duomenimis apie tai, kad jie iš UAB ,,F.“ įsigijo prekes, ant šių formų buvo uždėti suklastoti muitinės spaudai ir muitininkės parašais patvirtinantys tariamą šių prekių išvežimą iš E. S. teritorijos, nors minėti asmenys išties jokių prekių neįsigijo ir iš E. S. teritorijos neišvežė; po to, jo nurodymu, šie asmenys ,,Tax Free“ formas pateikė valiutų keityklos darbuotojams, pagal kurias jiems buvo grąžintos išmokos ir tokiu būdu buvo pasisavintas svetimas UAB ,,N.“ priklausantis turtas – viso 4 582 eurų. E. B. buvo nuteistas dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 9 d. prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini) perdavė (duomenys neskelbtini) piliečiui R. T. suklastotas ,,Tax Free“ formas, kuriose buvo melagingai nurodyta, kad jis įsigijo iš UAB ,,F.“ prekių, be to, ant jų buvo uždėti suklastoti muitinės spaudai ir muitininkės parašai, nors iš tiesų jokių prekių šis asmuo neįsigijo ir iš E. S. teritorijos neišvežė, tik E. B. suorganizavus ir iškvietus taksi automobilį, nuvyko prie Lietuvos-Baltarusijos sienos, ją kirto ir grįžo atgal, tokiu būdu užtikrinant, kad pase būtų uždėti spaudai, patvirtinantys sienos kirtimą; po to, jo nurodymu, R. T. pateikė šias suklastotas ,,Taxi Free“ formas valiutos keityklos darbuotojai ir tokiu būdu pasikėsino įgyti svetimą UAB ,,N.“ priklausantį turtą. Įvertinus E. B. pareikštus kaltinimus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina su apeliantų pozicija, kad tarp abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių sąsajos išties egzistuoja. Visgi, atsižvelgdama į teismų praktikoje suformuotas gaires, pagal kurias duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-98-895/2015), teisėjų kolegija sprendžia, kad vien šių sąsajų nepakanka E. B. kaltei dėl BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo pagrįsti.

9. E. B. apklausų metu nurodė, kad žino R. T., perdavė jam ,,Tax Free“ formas, kurias buvo gavęs iš kito (duomenys neskelbtini) piliečio – A., tačiau neigė pažįstantis A. V., A. P., S. P., nurodė, kad jokių ,,Tax Free” formų jiems neperdavė (t. 4, b. l. 68-70; t. 5, b. l. 122). Vykdant teisinės pagalbos prašymą Sankt Peterburgo miesto Frunzenskij rajono teisme apklausta A. P. paliudijo, kad ,,Tax Free“ formas jai perdavė ne E. B., kurio ji niekada nebuvo sutikusi, bet jos vaikinas A. V., ir už tai ji jokio atlygio negavo (t. 6, b. l. 152-160). Tuo tarpu kitų E. B. kaltinime minimų (duomenys neskelbtini) piliečių – A. V. ir S. P., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagal teisinės pagalbos prašymus apklausti nepavyko. Ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys taip pat nebuvo ieškomi ir apklausiami. Taigi, šiuo atveju byloje nėra nustatytas ryšys tarp nuteistojo E. B. ir minėtųjų (duomenys neskelbtini) piliečių, tai yra nenustatyta, kad jie tarpusavyje kontaktavo ar buvo susitikę. Išanalizavus specialisto išvadą Nr. (-) bei tarnybinio pranešimo Nr. (-) duomenis, susijusius su E. B. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėmis (t. 3, b. l. 6-7), nustatyta, kad iš šio telefono numerio 2017 m. rugpjūčio 6 d. buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 32), iš kurios tą pačią dieną S. P. pagal pateiktas ,,Tax Free“ formas buvo grąžinti 831 eurų. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis ne kartą įvairiais klausimais yra skalbinęs į skirtingas valiutų keityklas, todėl konstatuotina, kad šie bylos duomenys nepagrindžia E. B. kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką.

10. Prokuroro bei civilinio ieškovo atstovės apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad A. V., A. P., S. P. išrašytos „Tax Free“ formos Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotos iš esmės analogiškai, kaip ir R. T. vardu išrašytos „Tax Free“ formos, kurių numeriai (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad visos šios formos buvo įsigytos iš įmonės UAB ,,N.“, veikiančios su ,,TAX Card“ prekiniu ženklu, ant visų jų yra uždėti vienodai suklastoti muitinės antspaudai bei muitinės darbuotojos J. K. parašai, ką patvirtina specialisto Nr. (-) išvada (t. 1, b. l. 163-166), taip pat visuose aptariamuose ,,Tax Free“ formose yra nurodyta ta pati prekių pardavėja – UAB „F.“ bei uždėtas tos pačios pardavėjos – konsultantės O. K. parašas ir antspaudas (t. 1, b. l. 55; 76). Vis dėlto, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) piliečiams A. V., A. P. ir S. P. suklastotas ,,Tax Free“ formas perdavė būtent nuteistasis E. B. bei kad būtent jis organizavo šių asmenų nuvežimą prie Lietuvos – Baltarusijos sienos, tam, kad jų pasuose būtų uždėti spaudai, patvirtinantys sienos kirtimą. Abejones, kad šiuos veiksmus galėjo atlikti ir ne nuteistasis E. B. sustiprina ir jam pareikšto kaltinimo, kuriame nurodoma, kad E. B. veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turinys. Iš to seka, kad sukčiavimo schemoje veikė daugiau asmenų (ne vienas E. B.), tačiau nei šie asmenys, nei jų vaidmuo byloje nėra išaiškinti ir nustatyti. Atsižvelgiant į tai pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad išties nėra aišku, kuo remdamasis prokuroras pareikštame kaltinime dėl šios nusikalstamos veikos E. B. priskiria organizatoriaus vaidmenį (BK 24 straipsnio 4 dalis).

11. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. B. kaltės padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką privalėjo vadovautis byloje esančiais netiesioginiais įrodymais, kuriais pagal teismų praktiką taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jeigu jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011). Vieni iš tokių įrodymų, anot prokuroro, yra liudytųjų R. T., S. S. parodymai. R. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būtent E. B. organizavo jo nuvežimą iki Baltarusijos ir parvežimą atgal į Lietuvą. Be to, jiems susitikus sekančią dieną, E. B. padavė dvi suklastotas „Tax Free“ formas bei liepė eiti į valiutos keityklą ir perduoti šias formas jos darbuotojui, o gavus pinigus perduoti jam. Pridūrė, kad už tai jis gaus 10 000 rublių (t. 3, b. l. 123-125). Liudytojas S. S. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. jam iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) į jo kontaktinį telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris nurodė, jog reikės du asmenis nuvežti į Baltarusiją bei parvežti atgal. Kokiu tikslu reikėjo tuos asmenis pervežti per valstybės sieną jis neklausė. Kelionės metu minėtas vyriškis, kuris naudojosi numeriu (duomenys neskelbtini), jam paskambino antrą kartą, teiravosi ar viskas gerai, ar kirto sieną (t. 1, b. l. 118-119; t. 5, b. l. 43-44).

12. Paminėti asmenų parodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent E. B. davė R. T. suklastotas ,,Tax Free“ formas, organizavo jo nuvežimą į Baltarusiją ir parvežimą atgal į Lietuvą, kontaktavo su juo telefonu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog E. B., parengdamas nusikalstamą veiką ir jai vadovaudamas, organizavo svetimo UAB ,,N.“ priklausančio turto įgijimą apgaule savo naudai, perduodamas suklastotas ,,Tax Free“ formas A. V., A. P., S. P. bei davė jiems nurodymą pateikti jas valiutų keityklų darbuotojams, ko pasekoje buvo neteisėtai pasisavintas UAB ,,N.” priklausantis 4 586 eurų turtas. Priešingos išvados neleidžia daryti ir liudytojo T. B. parodymai, patvirtinantys E. B. sąsajas su UAB ,,F.“ (pats nuteistasis šios aplinkybės iš esmės neginčija) bei civilinio ieškovo atstovės skundo argumentai, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. E. B. skambino į valiutos keitimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo pasisavinti pinigai bei domėjosi kitų sekmadienio vakarą Vilniuje dirbusių valiutų keityklų darbo laiku. Kaip jau minėta, nuteistasis dažnai skambindavo į skirtingas valiutų keityklas, siekdamas gauti įvairios informacijos, todėl vien ši aplinkybė nepatvirtina jo dalyvavimo padarant aptariamą nusikalstamą veiką.

13. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina ir UAB ,,N.“ atstovės apeliaciniame skunde pateiktą nuorodą į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis išskirti bylą dėl E. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Civilinio ieškovo atstovė cituoja minėtos nutarties motyvus, kuriuose nurodoma, kad abi nusikalstamos veiklos padarytos tuo pačiu laikotarpiu, analogišku būdu, jas tikėtina padarė tas pats asmuo, kaip neva pagrindžiančius E. B. kaltę. Pažymėtina, kad šią nutartį priėmęs teismas nesprendė E. B. kaltės klausimo iš esmės bei nevertino byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus kriterijus. Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju įvertino tik apylinkės teismo sprendimo išskirti baudžiamąją bylą pagrįstumą. Atsižvelgiantį tai, skundžiamą nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo nesaistė minėtoje nutartyje, remiantis preliminariu bylos duomenų vertinimu padarytos išvados, kuriose, kaip minėta, nebuvo pasisakyta dėl E. B. kaltės.

14. Apeliaciniuose skunduose prokuroras bei civilinio ieškovo atstovė prašo tenkinti UAB „N.“ pareikštą civilinį ieškinį ir iš nuteistojo E. B. priteisti 4 582 eurų šiai bendrovei turtinei žalai atlyginti. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl E. B. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paliekama nepakeista, UAB ,,N.“ nuteistajam pareikštas civilinis ieškinys dėl 4 582 eurų turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Dėl E. B. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. dėsto, kad BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nepadarė, nurodytu laiku užsiminėjo įmonių pirkimu-pardavimu, o viena iš tokių įmonių, kurią jis pardavė – UAB ,,F.“. Aiškina, kad dalis jo klientų buvo iš Rusijos, būtent vienas iš šių – Andrejus, susitikimo metu davė jam „Tax Free“ formas bei nurodė jas perduoti kitam rusui (R. T.), kuris pagal jas Lietuvoje turėjo susigrąžinti pinigus ir paduoti jam žadėtą 800 eurų avansą už jo teikiamas įmonių pirkimo-pardavimo tarpininkavimo paslaugas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokią E. B. viso proceso metu dėstytą versiją paneigia byloje surinktų baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

16. Visų pirma akcentuotina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog R. T. vardu 2017 d. rugpjūčio 8 d. išrašytos ,,Tax Free“ formos Nr. (-) yra suklastotos (t. 1, b. l. 55). Specialisto išvadoje Nr. 11-536 (18) nurodyta, kad ant ,,Tax Free“ formų Nr. (-) uždėti atspaudai ,,VL1037 J. K.“ yra padaryti ne originaliu spaudu ,,VL1037 J. K.“, o kitu, tokio paties turinio spaudu, taip pat uždėti spaudai ,,*LIETUVOS MUITINĖ*LT*LT VK 1000*LT2017-08-06*PP-044-“ yra atspausti ne originaliu spaudu, o kitu, tokio paties turinio spaudu (t. 1, b. l. 163-166). Tokias specialisto išvadas patvirtina ir liudytojos muitinės darbuotojos J. K. viso proceso metu duoti paaiškinimai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 6-8 dienomis nedirbo. Pagal jai pateiktas ,,Tax Free“ formas gali pasakyti, kad jose esantis parašas ne jos, be to, herbinis spaudas yra didesnis, nei tas, kurį naudoja darbe (t. 1, b. l. 134-135). Byloje taip pat nustatyta, jog ,,Tax Free“ formose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad R. T. įsigijo prekių iš UAB ,,F.“, tai yra iš įmonės su kuria E. B. turėjo ryšių. Liudytojas T. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad pamena, jog į UAB „N.“ 2017 m. liepos 23 d. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo ir nurodė, kad turi gintaro dirbinių parduotuvę, todėl yra reikalingos „Tax free shoping“ paslaugos. Nusiuntus pasiūlymą, šis asmuo dingo. Po savaitės iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo ir prisistatė, kad jis iš baldų parduotuvės UAB ,,F.“, tačiau tai buvo tas pats asmuo, jį atpažino iš akcento. Vėliau tą pačią dieną iš šios įmonės oficialaus el. pašto gavo pasiūlymą sudaryti sutartį. Pasiūlymą gavo iš asmens, vardu A. V., kurio elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 70-73). Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybiniame pranešime Nr. (-) nurodyta, jog papildomai išnagrinėjus E. B. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, jog 2017 m. liepos 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. iš šio telefono numerio buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei išsiųsta trumpoji SMS žinutės, tai yra nuteistasis kontaktavo su telefono numeriu, kuriuo naudojosi asmuo prisistatęs UAB ,,F.“ atstovu A. V. (t. 3, b. l. 32). Atsižvelgiant į aptartą, atmestini E. B. skunde nurodyti teiginiai, jog jis asmens, prisistatinėjusio A. V. vardu, nepažįsta. Be to, kaip matyti, pats nuteistasis pateiktame apeliaciniame skunde neginčija ryšių su UAB ,,F.“, iš kurios (duomenys neskelbtini) Federacijos piliečiai tariamai pirko prekes, priešingai, jis nurodo, kad UAB ,,F.“ buvo viena iš įmonių, kurią jis versdamasis tarpininkavimo paslaugomis, pardavė.

17. Pirmosios instancijos teisme, BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo paskelbti įtariamojo R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 123), kuriais apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. R. T. paaiškino, kad jam paskambino pažįstamas asmuo, vardu T., ir nurodė, kad yra galimybė Lietuvoje užsidirbti 10 000 rublių. Jis sutiko. Į Lietuvą atvyko 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 16.00 val., paskambino T. atsiųstu telefono numeriu, tačiau niekas nekėlė. Po kelių minučių tas pats numeris jam perskambino. Skambinęs vyriškis nurodė 23.00 val. būti prie viešbučio, nes atvažiuos tamsiai mėlynos spalvos ,,Audi A6“ taksi automobilis, kuris jį nuveš prie Baltarusijos pasienio ir parveš atgal. Viskas įvyko kaip ir buvo suplanuota, tik iki pasienio kartu su juo vyko asmuo, su kuriuo jis susipažino kelionėje į Lietuvą. Sekančią dieną su juo susisiekė tas pats vyriškis ir nurodė jam 13.00 val. būti adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu šis asmuo jam padavė dvi suklastotas „Tax Free“ formas, kurios buvo išrašytos jo vardu, bei pasakė eiti į prekybos centre apačioje esančią valiutos keityklą bei paduoti jas jos darbuotojui. Taip pat nurodė, kad gavęs pinigus paskambintų, tuomet jis pasakys, kur jie susitiks, kad jis perduotų jam išduotus pinigus bei gautų savo 10 000 rublių atlygį (t. 3, b. l. 123-125). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. T. atpažino E. B. kaip asmenį, apie kurį davė aptartus parodymus (t. 3, b. l. 126-129). Šie R. T. parodymai akivaizdžiai paneigia E. B. apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kad jis tik perdavė šiam asmeniui ,,Tax Free“ formas norėdamas gauti 800 eurų už tarpininkavimo paslaugas.

18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad E. B. organizavo R. T. nuvežimą prie Lietuvos-Baltarusijos sienos. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kuriuos jis patvirtino apklaustas ir pirmosios instancijos teisme, liudytojas S. S. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. dispečerė per radiją visų vairuotojų paklausė, kas turi vizą vykti į Baltarusiją. Pasakė, kad turi jis. Dispečerė registravo jo atsakymą ir jo kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) perdavė užsakovui. Tą pačią dieną į jo telefono numerį iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis ir pasakė, kad jam 23.00 val. reikės nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini) iš ten paimti asmenis ir nuvežti į Baltarusiją, o po to, parvežti atgal. Šiam vyriškiui jis nurodė, kad važiuos su mėlynos spalvos mašina ,,Audi A6“. Sutartu su užsakovu laiku jis nuvyko nurodytu adresu. Į mašiną įsėdo du jaunuoliai, kuriuos jis juos nuvežė į Baltarusiją, o po to parvežė atgal į Lietuvą. Kelionės metu jam dar kartą paskambino vyriškis iš numerio (duomenys neskelbtini), norėjo pasiteirauti, ar viskas gerai, ar kirto sieną (t.1, b. l. 118-119; t. 5, b. l. 43-44). Nors skunde nuteistasis nurodo, kad neprisimena, kad būtų skambinęs į taksi ir prašęs nuvežti R. T. prie Lietuvos valstybės sienos, visgi tokius jo teiginius paneigia ne tik pirmiau aptarti liudytojo S. S. parodymai, bet ir tarnybinio pranešimo Nr. (-) duomenys, iš kurių matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 8 d., 22:19 val. ir 00:18 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nuteistasis E. B., buvo skambinta į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. S. (t. 3, b. l. 28-30; 31). Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad E. B. užsakė taksi paslaugas, nurodė, iš kur ir kada asmenys turi būti vežami į Baltarusiją, taip pat bendravo su liudytoju S. S. tuo metu, kai R. T. buvo vežamas prie Lietuvos-Baltarusijos pasienio. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad būtent E. B. organizavo R. T. kelionę.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad jis organizavo svetimo UAB ,,N.“ turto įgijimą apgaule savo naudai, tai yra perdavė (duomenys neskelbtini) Federacijos piliečiui R. T. dvi suklastotas ,,Tax Free“ formas, o taip pat, prieš atlikdamas šiuos veiksmus, organizavo R. T. nuvežimą į Baltarusiją ir parvežimą atgal į Lietuvą, siekiant tokiu būdu užtikrinti, kad jo pase būtų žyma, patvirtinant sienos kirtimą; po to, susitikęs gyvai su šiuo (duomenys neskelbtini) piliečiu ir įdavęs ,,Tax Free“ formas, nurodė eiti jam į prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), esančią valiutos keityklą ir jos darbuotojui paduoti šias suklastotas formas, tam, kad būtų grąžinti pinigai, bei, įvykdžius šiuos nurodymus, paskambinti jam, ką R. T. ir padarė, tačiau veika nebuvo baigta dėl ne nuo E. B. priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad jis buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

20. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalyje, nors kaltinamas jam buvo pareikštas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę arba nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, jog E. B. atlikti veiksmai ir jo vaidmuo darant nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytus organizatoriaus požymius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. B., parengdamas nusikalstamą veiką ir jai vadovaudamas, organizavo svetimo turto įgijimą apgaule, tai yra būtent jis perdavė R. T. dvi ,,Tax Free“ formas ir nurodė šiam eiti į valiutos keityklą, ten paduoti šias formas darbuotojai, po to gavus pinigus, susitikti su juo, kad galėtų jam perduoti gautus pinigus ir pasiimti žadėtą atlygį. Konstatavęs, kad E. B. veiksmai iš esmės atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje aprašytą nusikalstamos veikos organizatoriaus vaidmenį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas jį pripažino kaltu tik pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Ši aplinkybė vertintina kaip teismo rašymo apsirikimas, nes apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistasis yra pripažintas būtent nusikalstamos veikos organizatoriumi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ši nuosprendžio dalis dėl padarytos klaidos yra ištaisoma, pateikiant nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

21. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. jam paskirtos bausmės neginčija, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dėl paskirtos bausmės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai ir skirdamas nuteistajam bausmę įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistajam paskirta bausmė – 80 MGL dydžio bauda atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl laikytina teisinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. ir civilinės ieškovės UAB ,,N.” atstovės S. Š.-B. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad E. B. yra pripažintinas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, skiriant jam 80 MGL (3012,8 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.